- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- A-2016-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01804-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei darbo užmokesčio už nušalinimą ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko A. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos AVPK KP ENTV) 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį; 4) priteisti pareiškėjui negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas arba proporcingą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė šiuos argumentus:
2.1. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir PD IV Klaipėdos apygardos skyrius) viršininko A. B. 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl to, kad PD IV Klaipėdos apygardos skyriuje buvo gauta kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) informacija apie tai, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris galbūt vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. T., būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV pareigūnu ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie statybų įmonių vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui galbūt toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip siekdamas sau asmeninės naudos. Taip pat gauta KŽ informacija, kad L. T. tretiesiems asmenims, t. y. savo sutuoktinei atskleidė informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą KŽ tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Be to, pareigūnas L. T. turi prabangų BMW markės automobilį, kurį pagal gautą KŽ informaciją, įgijo už 30 000 Eur, o realiai deklaravo, kad už automobilį sumokėjo grynais 7 395 Eur. Tikėtina, kad L. T., įsigydamas automobilį grynais ir ženkliai didesne pinigų suma, nei nurodo deklaruodamas, galbūt vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat galbūt padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei sumokėti valstybei privalomus mokesčius. Tarnybinis patikrinimas baigtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkui A. B. 2023 m. liepos 31 d. surašius „Tarybinio patikrinimo išvadą dėl L. T. veiksmų“ Nr. 5-IS-109 (toliau – ir Išvada). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-109“ „Dėl L. T. veiksmų“, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
2.2. Tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai, nes jį atliko ir Išvadą surašė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B., kuris, atlikdamas savo tarnybines pareigas, betarpiškai pareiškėjui teikė konsultacijas, patarimus dėl tokių sandorių sudarymo teisėtumo ir dėl jų galinčio kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, kurie vėliau lėmė pareiškėjo veiksmus sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, dėl kurių buvo pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinį patikrinimą inicijavęs, jį pradėjęs bei atlikęs A. B., galbūt siekdamas nuslėpti savo veiksmus teikiant tarnybinius patarimus, konsultacijas, kurios lėmė ir įtakojo pareiškėjo veiksmus, dėl kurių atliktas tarnybinis patikrinimas, kurį A. B. ir inicijavo bei prieš tai pareiškėjo atžvilgiu taikė neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos priemones, turėjo asmeninį interesą pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, susijusias su jo nekilnojamojo turto įsigijimu iš E. Ž., ištirti šališkai ir neobjektyviai.
2.3. A. B. šališkumą pareiškėjo atžvilgiu taip pat patvirtina ir šio pareigūno veiksmai, kuriais pareigūnas galbūt siekdamas sudaryti kliūtis pareiškėjui tinkamai savo teises ginti teisme. Pareiškėjas, norėdamas įvertinti Išvadoje nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, su prašymu leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvados medžiagos dokumentais kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrių. Prašymas rezoliucijai suteikti buvo išsiųstas A. B. Pareiškėjas, susipažinęs su jam pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, nustatė, kad jam buvo pateikta ne visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, o galbūt A. B. nurodymu, atrinkta tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su prašymu pateikti jam visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad dalis dokumentų vis dėlto pareiškėjui pateikta nebuvo.
2.4. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nedetalizuojant ir nenurodant pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo turinio bei konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriais pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, kuriais buvo apibrėžtos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareiškėjas turėjo teisę gintis, apimtis, taip pat dėl kurių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjo buvo prašoma pateikti savo paaiškinimus. Nors pareiškėjas pagal jam įteiktus pranešimus buvo įtariamas juose nurodytomis veikomis, tačiau Išvados rezoliucinėje dalyje nurodytos iš esmės kitos aplinkybės, kurias pareiškėjas pripažintas padaręs ir tos naujos aplinkybės buvo pagrindas tarnybinį patikrinimą atlikusiam subjektui konstatuoti neteisėtus pareiškėjo veiksmus, pripažinti pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos.
2.5. Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad „vertinant Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. T. veiksmų pobūdį konstatuojama, kad pastarasis savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie pastarojo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą“, nors konkrečiai dėl tokių aplinkybių pareiškėjui papildomo / naujo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai neįteikė, ir dėl tokių aplinkybių tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas nesuteikė galimybės pareiškėjui gintis nuo tokių kaltinimų apimties ir dėl to pateikti paaiškinimą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nesilaikė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 21 punkte nurodytų reikalavimų ir pažeidė minėto teisės akto 2 punkto reikalavimus išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas. Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų pažeidimų aplinkybės yra ne tik neišsamios ir nekonkrečios, prieštaraujančios tarnybinio patikrinimo metu surinktoms aplinkybėms, pagal jas taip pat negalima identifikuoti galimų pažeidimų padarymo laikotarpių (konkretaus laiko), tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, nors tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas ne tik turėjo, bet ir turi pareigą surinkti visus įrodymus, ne tik patvirtinančius, bet ir paneigiančius tiriamo pareigūno tarnybinio nusižengimo faktą bei patikrinti paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti. Taip pat abejonių kelia ir tarnybinio patikrinimo metu gautos kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimas, kadangi, nors siekiant pritaikyti tarnybinę atsakomybę, leidžiama naudotis ir vertinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nustatyta tvarka pateiktą informaciją, tačiau pagal minėto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, todėl kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių) tyrimui Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.
2.6. Negalima suprasti (nuspėti) bei identifikuoti tiriamojo laikotarpio, kurį tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas siejo su pareiškėjo veiksmais, kuriuo pastarasis „žinojo <...> slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas“. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, išskyrus nurodytus duomenis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45024-19, kuriame buvo tiriamos E. Ž. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, nėra jokių konkrečių duomenų apie kokias nors minėto asmens ne galbūt, o konkrečiai „daromas nusikalstamas veikas “ ar padarytas nusikalstamas veikas, kurias pareiškėjas „slėpė ir leido toliau vykdyti“ ir dėl tokių minėto asmens daromų nusikalstamų veikų būtų buvęs pradėtas, ar šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.
2.7. Tarnybinio patikrinimo medžiagos, kuri buvo pateikta pareiškėjui susipažinti ir Išvadoje, surinkti duomenys nepatvirtina Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas „padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius“. Atliekant tarnybinį patikrinimą, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, remiantis pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, nebuvo apklausti UAB „Emilektra“ atsakingi asmenys apie šios transporto priemonės pardavimo aplinkybes, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) neišreikalautos pareiškėjo turto ir pajamų už 2022 metus deklaracijos, taip pat nebuvo gauti kiti duomenys, patvirtinantys, kad transporto priemonę UAB „Emilektra“ pardavė už didesnę kainą, nei nurodyta dokumentuose, o pareiškėjas galbūt tokiu būdu padėjo įmonei nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl UAB „Emilektra“ galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar galimo mokesčių vengimo būtų pradėtas, atliktas, ar šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.
2.8. Iš Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas „teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus“, negalima suprasti (nuspėti) bei identifikuoti konkretaus laikotarpio, konkrečių duomenų ir asmenų, išskyrus pareiškėjo sutuoktinę, kuriuos tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas siejo su pareiškėjo veiksmais, kuriais pastarasis „teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus“.
2.9. Išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas „iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą“, nekonkrečios, neišsamios, remiantis šiomis aplinkybėmis neįmanoma identifikuoti galbūt nurodyto pažeidimo padarymo laiko, būdo ir apimčių, tačiau tokios aplinkybės neatitinka pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytų aplinkybių bei prieštarauja Išvados dėstomojoje dalyje nurodytoms aplinkybėms. Kadangi tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs subjektas Išvados rezoliucinėje dalyje nurodė iš esmės naujas pareiškėjo konstatuotų pažeidimų aplinkybes, nors dėl tokių aplinkybių pareiškėjui neįteikė papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo bei nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti savo paaiškinimų, todėl tokiais savo veiksmais tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs subjektas ne tik iš esmės pakeitė tarnybinės atsakomybės ribas, tačiau ir pažeidė pareiškėjo, kaip tikrinamo asmens, teisę žinoti, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais jis yra įtariamas padaręs jam inkriminuotų teisės aktų reikalavimų ir nuostatų pažeidimus, ir nuo kokios apimties kaltinimo jis turi gintis. Taip pat minėtas subjektas nevertino ir neanalizavo svarbių ir aktualių tarnybiniam patikrinimui duomenų, nesiaiškino svarbių aplinkybių, padarytų išvadų nepagrindė faktiniais ir teisiniais pagrindais, o išvadas padarė remdamasis prielaidomis ir subjektyvia bei šališka nuomone.
2.10. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą, kadangi jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. 2023 m. birželio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą tarnybiniam patikrinimui pradėti, kuriame nurodė, kad, A. B. vadovaujamame Imuniteto valdybos padalinyje yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. – palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas; siekdamas sau asmeninės naudos apie statybų įmonių vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui toliau vykdyti nusikalstamas veikas; tretiesiems asmenims, t. y. sutuoktinei atskleidė informaciją apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti; įgijo prabangų BMW markės automobilį už 30 000 Eur, tačiau deklaravo, kad už automobilį sumokėjo grynais 7 395 Eur ir taip galbūt išvengė neteisėtu būdu įgytų pinigų deklaravimo bei padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti privalomų mokesčių nuo gauto pelno. Atlikus tarnybinį patikrinimą, A. B. surašė, o Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pasiūlyta: (i) pripažinti, kad L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, taip pat sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; (ii) atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą iš vidaus tarnybos; (iii) nemokėti darbo užmokesčio pareiškėjui už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį; (iv) pateikti Išvadą bei medžiagą įvertinti pagal kompetenciją VMI. Vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, Klaipėdos AVPK viršininkas Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
3.2. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, remtasi leistinais būdais tyrimo metu surinktais duomenimis ir surinktų įrodymų pakako pareiškėjo padarytiems pažeidimams konstatuoti, t. y. kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Dėl visų pareiškėjo padarytų pažeidimų Išvadoje yra nurodytas arba konkretus laikas ir data arba aiškus laikotarpis, kurio metu pareiškėjas vykdė tęstinio pobūdžio pažeidimą. A. B. tiesioginiam vadovui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui 2020 metais buvo nurodyta nekilnojamojo turto pirkimo iš E. Ž. valdomos įmonės sandorį deklaruoti užpildant privačių interesų deklaraciją, nusišalinti nuo E. Ž. atžvilgiu inicijuoto tyrimo ir daugiau nepalaikyti jokių santykių su šiuo asmeniu. A. B. nebuvo nušalintas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo. Duomenų, patvirtinančių, kad A. B., atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir organizuodamas tarnybinį patikrinimą buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nėra. Pareiškėjo teiginiai apie A. B. šališkumą yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
3.3. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo su pasiūlymu pateikti paaiškinimus dėl jo palaikomų ryšių su E. Ž., kuris galbūt vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl jo sutuoktinei atskleistos informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti, o taip pat dėl BMW markės automobilio realios pirkimo ir deklaruotos kainų skirtumų. Pareiškėjui taip pat buvo pateiktas ir papildomas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, kuriuo buvo prašoma paaiškinti aplinkybes dėl pareiškėjo VRIS naršyklėje neteisėtai atliktos transporto priemonės BMW ir G. S. asmens duomenų peržiūros. Visos aplinkybės, nurodytos Išvados rezoliucinėje dalyje bei pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo, visiškai atitinka.
3.4. Tarnybinio patikrinimo pabaigoje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-45024-19 (įtariamasis E. Ž.), duomenis, todėl pareiškėjui buvo žinomas jo kolegų tiriamas E. Ž. atliktų sandorių laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu. Papildomas pranešimas dėl šio epizodo pareiškėjui nebuvo įteiktas, nes veika buvo padaryta daugiau, kaip prieš metus. Šie duomenys buvo pridėti prie tarnybinio patikrinimo, kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.
3.5. Nėra privaloma sudaryti ir pateikti pareiškėjui tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų apyrašą. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjui buvo pateikta. Pareiškėjo skunde nurodyti dokumentai pareiškėjui buvo pateikti, išskyrus Klaipėdos apygardos prokuratūros išslaptintą teikimą, kuris nebuvo pareiškėjui pateiktas, nes nėra pridėtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudota tik išslaptinta korupcinio pobūdžio kriminalinės žvalgybos informacija. Ryšiai su nusikalstamo pasaulio asmenimis ar asmenimis darančiais nusikalstamas veikas yra korupcinio pobūdžio veika, o neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazėmis yra viena iš smulkiosios korupcijos formų. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, leidžiama pagrįstai panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Visi duomenys, panaudoti tarnybinio patikrinimo metu, gauti teisėtai, sankcionavus slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Visi kriminalinės žvalgybos būdu gauti ir po to išslaptinti duomenys buvo patvirtinti bei įrodyti ir kitais leistinais būdais gautais duomenimis (liudytojų paaiškinimais, registrų duomenimis, viešai prieinama informacija internete ir kt.).
3.6. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, puikiai išmanančiu teisės aktus, turinčiu pareigą užtikrinti viešąjį saugumą, ne tik ignoravo visuotinai priimtas elgesio taisykles, bet ir sąmoningai nesilaikė teisės normų reikalavimų bei nesiėmė priemonių, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įgyvendinti policijai keliami uždaviniai. Akivaizdu, kad pareiškėjas visus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus padarė tyčia, t. y. suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai, tačiau vis tiek taip elgėsi įgyvendindamas savo asmeninius interesus. Pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nagrinėjamu atveju nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Nustatytais pareiškėjo neteisėtais veiksmais buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, be to, toks pareiškėjo elgesys neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir Įsakymu atleido jį iš vidaus tarnybos.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. T. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ėjo Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.
5.2. PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. 2023 m. birželio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3822 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodė, kad yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris galbūt vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. T., būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV pareigūnu ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui galimai toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip siekdamas sau asmeninės naudos. Pareiškėjas tretiesiems asmenims, t. y. sutuoktinei N. L. T., atskleidė informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Be to, pareiškėjas įgijo prabangų BMW markės automobilį už 30 000 Eur, tačiau deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais) 7 395 Eur ir taip galbūt išvengė neteisėtu būdu įgytų pinigų deklaravimo bei padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti privalomų mokesčių nuo gauto pelno. Todėl buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
5.3. Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. 2023 m. birželio 9 d. patvirtino PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. parengtą teikimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų Nr. 30-IL-7401 ir 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-307 „Dėl L. T. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 9 d. iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos buvo nušalintas nuo Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 8 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-163, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 20 d. papildomas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-202, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).
5.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. surašė, o Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2023 m. liepos 31 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-109 „Dėl L. T. veiksmų“, kurioje pasiūlyta: (i) pripažinti, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo; (ii) sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; (iii) atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą iš vidaus tarnybos; (iv) nemokėti pareiškėjui už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį darbo užmokesčio; (v) pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą bei medžiagą įvertinti VMI pagal kompetenciją.
5.5. Vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
6. Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, byloje esančius 2023 m. birželio 8 d. pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-163, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir 2023 m. liepos 20 d. papildomą pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-202, pareiškėjo argumentą, kad jis nežinojo, jog tarnybinį patikrinimą atlieka būtent A. B., atmetė kaip nepagrįstą, kadangi abu pranešimus pasirašė būtent skyriaus viršininkas A. B., o ne A. M. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad A. B., atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir organizuodamas tarnybinį patikrinimą, buvo šališkas. Teismas nusprendė, jog pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad A. B. 2020 metais suteikė pareiškėjui konsultaciją (nurodė deklaruoti sandorį ir daugiau nebendrauti su asmeniu, pardavusiu nekilnojamąjį turtą) nesudaro pagrindo teigti, kad A. B. (ne) tiesiogiai buvo suinteresuotas šališkai atlikti tarnybinį patikrinimą. Taip pat ne visos iš karto tarnybinio patikrinimo medžiagos pateikimas pagal pareiškėjo prašymą nereiškia tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens šališkumo. Be to, byloje nėra jokių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad A. B. turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad aplinkybės nurodytos pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo bei nurodytos Išvados rezoliucinėje dalyje, iš esmės atitinka. Teismas pažymėjo, kad nors Išvados rezoliucinėje dalyje ir nėra konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą neteisėtai naudodamasis policijos duomenų bazėmis ir pagal transporto priemonės valstybinius numerius nustatinėdamas moterų tapatybes, giminystės ryšius, kitus anketinius duomenis, tačiau tokia medžiaga, laikantis Aprašo reikalavimų, iš viso negalėjo būti pridedama prie tyrimo medžiagos ir analizuojama Išvadoje. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir Išvadoje analizuodamas pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jam pranešimuose nebuvo pareikštas įtarimas, padarė procedūrinį pažeidimą, kadangi nesilaikė Aprašo 16 punkto reikalavimų. Tačiau įvertinęs tai, kad Išvadoje nebuvo konstatuota, kad atlikdamas būtent aptariamą veiką pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, vien toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad visas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, galėjusias lemti pareiškėjo teisių pažeidimą.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir Išvadoje ištirtus įrodymus, nusprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK PK ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, palaikė ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nors 2020 metais pareiškėjui buvo nurodyta su minimu asmeniu jokių ryšių neturėti. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie statybų įmonės vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, tai slėpė, neinformavo atsakingų pareigūnų, taip siekdamas sau asmeninės naudos.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas BMW markės automobilį įsigijo už 30 000 Eur, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius. Teismas, remdamasis Išvadoje nurodytais duomenimis ir Š. A. paaiškinimais, nustatė priešingas, nei nurodo pareiškėjas, aplinkybes dėl automobilio įsigijimo aplinkybių ir realios kainos.
10. Teismas, įvertinęs G. S. paaiškinimus, kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad jis jai priklausančią transporto priemonę ir jos duomenis VRIS naršyklėje galbūt tikrino dėl apsirikimo.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad nesant jokių konkrečių duomenų apie atskleistą informaciją tretiesiems asmenims apie ikiteisminius tyrimus bei tokiais veiksmais padarytą žalą ikiteisminių tyrimų atlikimui, tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas padarė klaidingą išvadą, jog informacija apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą dėl ritualinių paslaugų teikimo pareiškėjas atskleidė savo sutuoktinei.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais, tarnybinio patikrinimo metu pateiktais ir atlikto audito duomenimis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo teikti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, kadangi tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas teikė ne visą ir neteisingą informaciją apie tiriamas jo veikas. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises. Taigi, atsakovas byloje surinktų duomenų pagrindu pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Konstatavus pareigūno vardo pažeminimo faktą, atleidimas iš pareigų negali būti keičiamas kita tarnybine nuobauda.
13. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmetė ir kitus išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, t. y. grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, priteisti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartyje nurodė reikšmingus argumentus, į kuriuos, nagrinėdamas šią administracinę bylą, Regionų administracinis teismas neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas neatliko aplinkybių vertinimo, o bylą išnagrinėjo tik pagal atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl buvo pažeistos nuostatos, turėjusios užtikrinti išsamų, nešališką, objektyvų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertinimą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pats tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindas yra kildinamas išimtinai tik iš kriminalinės žvalgybos metu taikytos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir šios kontrolės metu gautų duomenų, kurie buvo pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai nėra leistina įrodinėjimo priemonė, todėl tolimesni su tarnybiniu patikrinimu susiję duomenys buvo renkami be teisinio pagrindo.
15.3. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, jog E. Ž. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45024-19 2022 m. spalio 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jokios kitos informacijos apie šio asmens daromas nusikalstamas veikas nėra, todėl pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad E. Ž. vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, o pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie statybų įmonės vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, tai slepia, neinformuoja atsakingų asmenų, taip siekdamas asmeninės naudos, nesant duomenų apie E. Ž. daromas kitas veikas, ne tik padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, tačiau išvadas pagrindė prielaidomis, spėjimais ir vadovavosi tik kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pagrindu tarnybiniuose pranešimuose padarytomis išvadomis, netikrindamas juose nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, be kita ko, ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo faktus, kurių nebuvo, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
15.4. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. iš UAB „Emilektra“ įsigydamas prabangų BMW markės automobilį už grynus pinigus ir ženkliai didesnę sumą, nei nurodė deklaracijose, vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo minėtą automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius ginčijamame sprendime nurodo, kad tai patvirtina duomenys iš Jungtinių Amerikos Valstijų aukciono ir nurodo internetinę nuorodą (https://bid.cars/en/lot/l-40946122/2019-BMW-5-Series-WBAJA7C56KWW46920), kuri yra neaktyvi ir neatsidaro. Be to, teismas vadovavosi pareiškėjo brolio V. T. parodymais, tačiau jo parodymai buvo užfiksuoti jo pasirašytinai neįspėjus apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš artimą giminaitį. Aplinkybės, kad pareiškėjas įsigydamas prabangų automobilį už grynus pinigus ir ženkliai didesnę sumą nei rodo deklaracijose, vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, nebuvo nustatytos tarnybinio patikrinimo metu.
15.5. Pareiškėjas neginčija, kad savo sutuoktinei atskleidė informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV vykdomą tyrimą dėl ritualinių paslaugų teikimo, tačiau mano, kad įrodymai gauti apie informacijos atskleidimo laiką yra gauti tik kriminalinės žvalgybos 2023 m. vasario 5 d. pokalbio suvestinės pagrindu, pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus, ir šio įrodymo negalima panaudoti vertinant, ar pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė informaciją apie minėtą tyrimą po jo močiutės mirties, ar prieš močiutės mirtį, nes aplinkybės, kad jis informaciją atskleidė būdamas susijaudinęs po jau įvykusios močiutės mirties, pateisina jo neteisėtą informacijos apie tyrimą savo sutuoktinei atskleidimą.
15.6. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių vertinimą atliko ir pareiškėjo artimų giminaičių bei šeimos narių duotų paaiškinimų kontekste. Šios aplinkybės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai garantijai, kuria yra draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, ir sukūrė precendentą, leidžiantį tarnybinių patikrinimų metu apklausti tikrinamų asmenų artimus giminaičius bei šeimos narius prieš tai neišaiškinus teisės atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, nes pareiškėjo sutuoktinė ir brolis davė paaiškinimus tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui būdami neįspėti apie jų teisę atsisakyti duoti parodymus prieš pareiškėją.
15.7. Teismo padarytos išvados dėl Išvadą surašiusio pareigūno šališkumo nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, nes tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno A. B. veiksmai nuo 2020 metų (konsultacijos, išvados, patarimai ir pan.) lėmė bei įtakojo pareiškėjo tolimesnius veiksmus, dėl kurių galbūt buvo padarytas tarnybinis pažeidimas bei atliekamas tarnybinis patikrinimas.
15.8. Teismas, vadovaudamasis nepakankamais duomenimis konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema ir asmeniniais tikslais atliko su tarnyboje vykdomais tyrimais nesusijusių asmenų asmens duomenų peržiūrą.
15.9. Pirmosios instancijos teismas, neatlikęs pareiškėjo skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, į kurias buvo atkreiptas teismo dėmesys, vertinimo, taip pat neatlikęs byloje esančių duomenų, surašytų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo, teisėtumo, patikimumo, pakankamumo ir proporcingumo pagrindu, bylą nagrinėdamas išimtinai tik pagal atsakovo pateiktas ir nurodytas aplinkybes, padarė bylos duomenimis prieštaraujančią išvadą, kad aplinkybės, nurodytos pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo bei Išvados rezoliucinėje dalyje, iš esmės atitinka.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą, nurodydamas šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino faktines ir teisines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16.2. Apie tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindais gauta informacija gali būti panaudota taikant tarnybinę atsakomybę pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą 2024 m. spalio 2 d. nutartyje. Teismas įvertino išslaptintą bei perduotą atsakovui pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti reikšmingą informaciją leistinumo, teisėtumo, patikimumo ir proporcingumo aspektais ir nustatė, kad byloje yra pateikti visi duomenys, įrodantys, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudota tik nustatyta tvarka išslaptinta korupcinio pobūdžio kriminalinės žvalgybos informacija ir gavus privalomus atsakingų asmenų leidimus (sutikimus). Išslaptinti ir tarnybinio patikrinimo atlikimui perduoti kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys ne visi patenka į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį.
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo veiksmus dėl bendravimo su galbūt nusikalstamas veikas vykdančiu asmeniu įvertino kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įsakymo 6 ir 8 punktų reikalavimų pažeidimus.
16.4. Pareiškėjo veiksmai, siekiant galbūt išvengti parodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat padedant įmonei, iš kurios įsigijo automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti dalies privalomų mokesčių mokėjimo, akivaidžiai yra priešingi ir nesuderinami su policijos uždavinių ir pareigų vykdymu.
16.5. Sutuoktinio statusas nesuteikia teisės kitam sutuoktiniui atskleisti tarnybinę informaciją apie policijos struktūrinio padalinio vykdomus veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą neturint prokuroro leidimo ir tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, draudžiančius teikti kitiems asmenims ar viešai skelbti informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos paslaptis, ar sutrukdytų nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą bei įpareigojančius imtis veiksmų, kad būtų užkardytos nusikalstamos veikos. Nors pareiškėjas ginčija nustatytą informacijos apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą atskleidimo savo sutuoktinei laiką, tačiau šie duomenis patvirtinti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos pridėto A. M. tarnybiniame pranešime. Tiksli informacijos atskleidimo data nekeičia ir nepaneigia paties informacijos atskleidimo fakto neteisėtumo, nes pareiškėjo močiutės mirties faktas nėra pakankamas pagrindas atskleisti tarnybinę informaciją apie vykstantį tyrimą.
16.6. Nors pareiškėjo šeimos nariams ir giminaičiams nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar giminaičius, tačiau pareiškėjo sutuoktinės ir brolio parodymai nėra informatyvūs ir reikšmingi, todėl neturėjo įrodomosios reikšmės priimant ginčijamą sprendimą. Pareiškėjo pažeidimai buvo įrodyti kitais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais.
16.7. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino faktines ir teisines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir teisingai įvertino pareigūno A. B. nušalinimo nuo tarnybinio patikrinimo pagrindų nebuvimą.
16.8. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neteisėtai panaudotos viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos ne tarnybos veiklai.
16.9. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl to, kad pareiškėjas, padaręs visumą teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir darbuotojų prestižą visuomenėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 30-TE-418, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų, t. y. grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas (Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas), priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir negautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu L. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti. Teismas taip pat netenkino išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo.
19. Pareiškėjo manymu anksčiau minėtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos ir ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o dalies įrodymų vertinimas atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas taisykles vertinant kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (galiojusio pažeidimo padarymo metu) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių nuostatos.
23. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).
25. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2023 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-109 konstatavo, kad L. T. savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie pastarojo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą.
26. Pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 4 ir 5 p., 25 str. 2 d. ir 5 d.), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (3 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių (8 p.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (2020-06-04 įsakymo Nr. 5-V- 449 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (11.4 p., 12.1 p., 12.5 p.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 (2022-08-22 įsakymo Nr. 5-V-822 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (69.1 p., 69.2 p., 71.4 p.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 (2022-05-18 įsakymo Nr. 5-V-532 redakcija) patvirtinto Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo (8 p.) ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (5 p., 7.1 p., 7.2 p.) nustatytus reikalavimus.
27. Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4686-415/2018 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. T. atitinkamais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Šiame kontekste atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo įvertintos ir ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o dalies įrodymų vertinimas atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
29. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartyje (35 p.), be kitų aplinkybių, nurodė itin reikšmingus argumentus, į kuriuos, nagrinėdamas šią administracinę bylą, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai neatsižvelgė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo sprendime pakankamai daug dėmesio skirta aplinkybių analizei, kurios patvirtina pareiškėjui inkriminuojamų veikų padarymą. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau dėl įrodymų vertimo ir kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai atliko išsamų ir visapusišką bylos aplinkybių tyrimą ir vertinimą, aptarė konkrečias situacijas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai bei neįvykdė anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje suformuluotų įpareigojimų nagrinėjant bylą iš naujo.
31. L. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (Nr. C-162/22, EU:C:2023:631) pateiktais išaiškinimais, 2024 m. spalio 2 d. nutartyje konstatavo, kad draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus.
32. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimui buvo naudojama informacija, surinkta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautą informaciją, akcentavo, kad Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių yra skirta užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių, ypač teisės į privatumą ir konfidencialumą, apsaugą, bei padarė išvadą, kad asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais teisme įrodinėjant tarnybinius nusižengimus bei konstatavo, jog byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenys (pokalbių įrašai) tiriant ginčo tarnybinį pažeidimą yra surinkti akivaizdžiai pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus ir nėra leistini teismo procese, todėl jais teismas nesivadovaus ir jų nevertins. Kartu teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog dalis ginčo tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tačiau tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (t. y. vykdant apklausas ir kt.) gautų tų pačių ar panašių duomenų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad nurodyta informacija negali būti panaudota atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo tokio pobūdžio informacija, o sprendimą priėmė išimtinai remdamasis kitomis priemonėmis gautais duomenimis. Taigi sprendimas byloje nebuvo grindžiamas vien tik atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta informacija.
33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatinėdamas L. T. kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu, analizavo ir vertino PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus, Klaipėdos aps. VPK pareigūnų tarnybinius pranešimus, paties pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, pateiktus tarnybinio patikrinimo metu, taip pat atlikto Audito duomenis. Visumoje teismas išskyrė keturias aplinkybių grupes, kurios patvirtina pareiškėjui inkirinuojamo pažeidimo padarymą: 1) pareiškėjo ryšius su statybos bendrovės vadovu E. Ž. (L. T., būdamas Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal LR BK 220 str. 2 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 str. 1 d. (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), nors jau 2020 metais pareiškėjui buvo nurodyta su minimu asmeniu jokių ryšių neturėti. L. T., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie statybų įmonės vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, tai slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, taip siekdamas sau asmeninės naudos, taip pat apie namų pirkimo schemas (kaip tai daro, kaip perka, kad pardavus namus valstybei nereikėtų mokėti mokesčių)); 2) automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės (atsižvelgęs į informaciją, už kiek automobilis buvo parduotas aukcione JAV (20 023 JAV dolerius), taip pat liudytojų pareiškėjo draugo Š. A., pažįstamos G. S. ir pareiškėjo brolio V. T. paaiškinimus, vertino, jog L. T., įsigydamas automobilį už grynuosius ir ženkliai didesnę pinigų sumą nei rodo deklaruodamas, vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius); 3) pareiškėjas Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje 2020 m. kovo 16 d. kelis kartus buvo prisijungęs ir peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-45024-19, kurioje įtariamasis buvo E. Ž., duomenis (šie duomenys pridėti prie tarnybinio patikrinimo kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga) ir VRIS naršyklėje atliko transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios G. S., duomenų peržiūrą, siekdamas su ja asmeninių pažinčių; 4) atliekamo tarnybinio patikrinimo metu klaidingai nurodė nekilnojamojo turto objektų (namų) skaičių, įsigytų iš E. Ž., taip pat kitas aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimu sutuoktinei.
34. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, beveik pusę atsakovo atliekant tarnybinį patikrinimą surinktų įrodymų nepripažino leistinais įrodymais įrodinėjant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą (atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus fiksuotus pokalbius su kitais asmenimis, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims bei neteisėto naudojimosi policijos duomenų bazėmis ir nustatinėjimu patinkančių moterų tapatybių (O. K., E. D., A. D.), giminystės ryšių ir kitų anketinių duomenų). Atsižvelgiant į tai atmestini L. T. apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeistos pagrindinės nuostatos, turėjusios užtikrinti išsamų, nešališką, objektyvų, atitinkantį teisės aktų reikalavimus padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybių tyrimą.
35. L. T., siekdamas paneigti aplinkybes, susijusias su automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo motyvus iš esmės grindžia prielaidomis ir nepatikimais duomenimis, kurių kilmė ir egzistavimas nėra patvirtintas nei teismų praktika, nei mokslo šaltiniais. Pareiškėjas iš esmės kvestionuoja (neatsidaro ir yra neaktyvi) internetinės nuorodos egzistavimo faktą (https://bid.cars/en/lot/1-40946122/2019-BMW-5-Series-WBAJA7C56KWW46920), kuria buvo remtasi nustatant minėto automobilio įsigijimo kainą. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštu pastebėjimu, jog apeliaciniame skunde pateiktoje nuorodoje yra pakeistas vienas nuorodos simbolis, t. y. vietoje nuorodos 25 simbolio, kuris turi būti skaičius „1“, pareiškėjas įrašė raidę „ l“. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino šią nuorodą bei įsitikino, jog ji atsidaro ir yra aktyvi. Kita vertus, analogiška šio automobilio kaina yra fiksuota pareiškėjo pokalbiuose su tam tikrais asmenimis ir anksčiau minėtų liudytojų (Š. A., G. S. ir V. T.) pateiktuose paaiškinimuose. Taigi tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių realią minėto automobilio įsigijimo kainą.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pagrindu, kas pasak ESTT bei LVAT formuojamos praktikos, nėra leistina įrodinėjimo priemonė, todėl suponuoja išvadą, kad tolimesni su tarnybiniu patikrinimu susiję duomenys buvo renkami be teisinio pagrindo.
37. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau tekste remiamasi 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2234 redakcija) 19 straipsnio 3 dalimi, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.
38. Aiškindamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo inter alia (be kita ko) 20.1.3 punkte akcentavo, jog tarnybiniams nusižengimams tirti gali būti panaudojama tik išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie kurios nors Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, t. y. apie tarnybinius nusižengimus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių) tyrimui Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.
39. Atitinkamos valstybės institucijos, inter alia subjektai, įgalioti vykdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir taikyti tarnybines nuobaudas, gavę minėtą informaciją, turi garantuoti šios informacijos panaudojimą tik specialiu Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytu tikslu – būtent korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 91.2 p.). Be to, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo inter alia 74.5 punkte, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tik tiriant tarnybinius nusižengimus, už kuriuos valstybės tarnautojui (pareigūnui) gali būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų valstybės tarnyboje.
40. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime, priimtame vertinant, be kita ko, minėtos įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijai ir iš jos kylantiems reikalavimams, būtent konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tik korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, vertintinas kaip proporcinga priemonė valstybės pagal Konstituciją siekiamam teisėtam tikslui – tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę ir užkardyti korupciją valstybės tarnyboje (žr. šio nutarimo 74.5 p.).
41. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygų ir tvarkos, taip pat, be kita ko, nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ir informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis“ (be kita ko, žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 86.3.1 p.).
42. Taigi Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta jokių nuostatų, draudžiančių atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautą informaciją panaudoti kaip vadą tarnybiniam patikrinimui pradėti. Ir priešingai, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įgalinančioji teisės norma, suteikianti normos adresatui (kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui) teisę atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. laikantis tam tikrų procedūrų tokio pobūdžio informaciją panaudoti tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Analogišką išvadą taip pat suponuoja ir anksčiau minėtame Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pateikti išaiškinimai (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tik korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, vertintinas kaip proporcinga priemonė valstybės pagal Konstituciją siekiamam teisėtam tikslui – tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę ir užkardyti korupciją valstybės tarnyboje, taip pat žr. šios nutarties 39 ir 40 punktus). Todėl tarnybinio patikrinimo pradėjimas (vada) išimtinai tik iš kriminalinės žvalgybos metu taikytos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir šios kontrolės metu gautų duomenų pagrindu, nedaro tarnybinio patikrinimo procedūros neteisėta. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ESTT, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas praktikas, sprendime aiškiai įvardijo, kokie įrodymai atliekant tarnybinį patikrinimą gauti naudojant leistinas įrodinėjimo priemones, o kurie yra surinkti akivaizdžiai pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus ir nėra leistini teismo procese, todėl jais teismas nesivadovavo ir jų nevertino.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ir vertindamas šios administracinės bylos medžiagą neanalizavo pareiškėjo L. T. skundžiamo Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 30-TE-418 ,,Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo, neperžengiant pareiškėjo skundo ribų, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų ir tokio aplinkybių vertinimo neatliko, o bylą iš esmės nagrinėjo tik pagal atsakovo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi (palyginusi) pareiškėjo pateikto skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir skundžiamo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad akivaizdu, jog į beveik į visus skundo argumentus (ne tik pagrindinius ir svarbiausius) pirmosios instancijos teismas atsakė, t. y. teismas pasisakė dėl pareigūno A. B. nešališkumo atliekant tarnybinį patikrinimą, dėl automobilio BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, dėl naudojimosi policijos informacine sistema ir dėl 2023 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-109 rezoliucinėje dalyje naujai konstatuotų L. T. pažeidimo aplinkybių. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakė į visus anksčiau minėtus pareiškėjo skundo argumentus, savo sprendime visapusiškai motyvavo, kodėl įvertinęs bylos įrodymus daro būtent tokias išvadas, kurios tam tikrais atvejais patvirtina atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir argumentuotai vertino skunde nurodytas aplinkybes dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio ir išvadą surašiusio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus viršininko A. B. šališkumo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtu aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.
45. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (apklausiant pareiškėjo šeimos narius bei artimus giminaičius jiems nebuvo išaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį bei artimą giminaitį ir t. t.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų bei yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog automobilio BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo atveju, be pareiškėjo brolio buvo apklausti dar du liudytojai, kurie pateikė panašius paaiškinimus, o pareiškėjo žmonos N. L. T. ir jos draugės E. A. paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai (paaiškinimuose nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų apie kokį tyrimą galimai pareiškėjas kalbėjo su žmona, nėra galima nustatyti, kad pareiškėjas tikrai atskleidė informaciją apie vykdomą tyrimą).
46. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, teisingai konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu (PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus, Klaipėdos aps. VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais, pateiktais tarnybinio patikrinimo metu, atlikto audito duomenimis) pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą (savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie jo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo BMW markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, o tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.
47. Pažymėtina, kad ne kiekvienas administracinio nusižengimo padarymas reiškia ir pareigūno vardo pažeminimą, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024).
49. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-418 ,,Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų – grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas (Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas), priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir negautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.