- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- I-372-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02725-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Telšių apskrities VPK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo atvežtas į Mažeikių PK areštinę ir ten laikomas nuo 2016-06-22 iki 2016-06-28, pažeidžiant teisės aktą, reglamentuojantį areštuotų asmenų laikymo areštinėje trukmę. Mažeikių PK areštinė pažeidė įstatymą, liečiantį pareiškėjo absoliučią teisę, saugomą Konvencijos 3 str. nuorodų, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą (35 b. l.) pareiškėjas papildomai nurodė, kad areštinėje buvo laikomas per šventines ir išeigines dienas, jo laikymo metu nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, buvo atsivėrusios abiejų kojų trofinės žaizdos, buvo reikalingas kasdieninis perrišimas, naudojant vaistus, kuris nebuvo atliekamas, areštinės medicininėje dalyje nebuvo nei reikalingo stiprumo nuskausminamųjų vaistų, nei reikalingo tepalo žaizdų gydymui, dėl nepakeliamo skausmo areštinėje negalėjo miegoti, paūmėjo kitos ligos, dėl ko areštinės darbuotojai keletą kartų kvietė greitąją medicinos pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities VPK, apie posėdį pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimus (15-17, 44-46 b. l.), kuriuose nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme jo atstovas nedalyvaus. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir skundo papildymu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip 15 parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu – teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip 5 paroms, kad būtų galima atlikti procesinius, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl jų dalyvavimo bylas nagrinėjant teisme. Pareiškėjas 2016 m. birželio 22 d. 15.10 val. pagal Telšių AVPK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. paraišką buvo konvojuotas į areštinę. 2016 m. birželio 23 d. 9.00 val. procesinių veiksmų atlikimui pareiškėjas iš areštinės nuvežtas į Telšių apskrities VPK, į areštinę grąžintas 2016-06-23 14.35 val. Į Telšių AVPK OVS areštinę konvojus asmenis atveža pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, o išveža antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. 2016-06-23 pareiškėjas į areštinę grąžintas 14.35 val., t.y. jau išvykus VST prie VRM konvojui. 2016 m. birželio 24 d. buvo šventinė, todėl planinis konvojus nevyko. 2016-06-27 planinis konvojus asmenų iš areštinės į Šiaulių TI taip pat nevežė, todėl esant tokioms aplinkybėms pareiškėjas planiniu konvojumi konvojuotas 2016 m. birželio 28 d. ryte 9.55 val. į Kauno TI.
Atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą atsakovas papildomai nurodė, kad Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 21 p. numato, jog į policijos areštinę nepriimami asmenys, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu būtinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje, ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas jų sveikatai ir gyvybei; neįgalieji, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu reikalinga priežiūra, ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas, atvykęs į areštinę, gydytojo pažymų dėl sveikatos būklės, draudžiančių jį laikyti areštinėje, neturėjo, asmens byloje tokių dokumentų taip pat nebuvo. Neįgalumas jam nustatytas dėl lėtinių ligų ir tai niekaip nesusiję su pareiškėjo buvimu areštinėje. Pareiškėjo medicininėje kortelėje nebuvo įrašyta jokių nurodymų, rekomendacijų gydymui. Be to, pagal susiklosčiusią praktiką, yra žinoma, kad jeigu asmeniui reikalingas stacionarinis medicininis gydymas ar dėl sveikatos būklės jis negali būti konvojuojamas, tokie asmenys, informavus konvojavimo paraišką pateikusį pareigūną ar įstaigą, į areštinę nėra konvojuojami. Be to, pareiškėjas, atvykęs į areštinę, su savimi atsivežė vaistus, tame tarpe ir skunde nurodytą, jam būtiną tepalą „Sulfargin“. Pareiškėjo atsivežti vaistai surašyti Vaistinių preparatų, priimtų iš artimųjų, registracijos žurnale. Minėtus atsivežtus vaistus pareiškėjas laikė prie savęs kameroje ir vartojo pagal poreikį. Areštinės medicinos slaugytoja, apžiūrėjusi ir nustačiusi pareiškėjo negalavimus, atsižvelgusi į jo nusiskundimus, skyrė vaistus, atliko žaizdų perrišimą. Visi pareiškėjo nusiskundimai, paskirti vaistai, atliktos procedūros įrašytos į „Sveikatos priežiūros pagalbos suteikimo apskaitos žurnalą“. Areštinės slaugytoja, įvertindama pareiškėjo būklę bei reikalingumą, taip pat paskyrė medikamentų, tvarsčių savaitgaliui. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas dėl skausmo kojose pareiškėjui buvo kviestas beveik kiekvieną dieną, be to, areštinės slaugytojos savaitgaliui buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pagal įrašus matyti, kad pareiškėjas skundėsi kojų skausmais, GMP slaugytojos jam skirdavo nuskausminamųjų, kitokių negalavimų neišsakė. Pareiškėjas į areštinę atvyko jau su trofinėmis opomis kojose, žaizdos buvo atsivėrusios, skųsdamasis intensyviais kojų skausmais, nemiga, sirgdamas kitomis lėtinėmis ligomis, todėl natūralu, kad pareiškėjas patyrė skausmą, tačiau ne dėl neteisėto, tyčinio pareigūnų veikimo ar neveikimo. Areštinės darbuotojai visomis įmanomomis priemonėmis pareiškėjui pagalbą suteikė. Nesant slaugytojos, būtinosios/skubiosios medicinos pagalbos suteikimui buvo kviečiamas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, t.y. pareigūnai veikė taip, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjo atveju, greitosios medicinos pagalbos medikai sprendimų gabenti jį į ligoninę nepriėmė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo sveikatos būklė leido jam būti areštinėje. Pareiškėjas neįrodė konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš valdžios institucijos veiksmų, laikant jį Telšių apskrities VPK Mažeikių areštinėje (toliau – areštinė).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo pažeista jo laikymo Mažeikių PK areštinėje trukmė, jam būnant areštinėje nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip 15 parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu – teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip 5 paroms, kad būtų galima atlikti procesinius, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl jų dalyvavimo bylas nagrinėjant teisme.
Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. V. į Telšių aps. VPK Mažeikių rajono PK areštinę konvojuotas ir patalpintas 2016 m. birželio 22 d. 15.10 val., 2016 m. birželio 23 d. 9.00 val. išvežtas į Telšių AVPK, grįžo iš Telšių AVPK 2016 m. birželio 23 d. 14.35 val., iš Mažeikių areštinės į Kauno TI išvyko 2016 m. birželio 28 d. 9.55 val. Taigi pareiškėjas Telšių AVPK Mažeikių areštinėje buvo laikomas beveik 6 paras. Suimtų asmenų konvojavimą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 47V-313 patvirtintus konvojavimo maršrutus (26-29, 30 b. l.), maršrutas Klaipėdos aps. VPK areštinė – Telšių aps. VPK Mažeikių PK areštinė – Šiaulių TI – Šiaulių aps. VPK areštinė - Kauno aps. VPK areštinė – Kauno TI – Kauno nepilnamečių TI-PN – Lukiškių TI-K – laisvės atėmimo vietų ligoninė – Vilniaus VPK areštinė vykdomas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, vasaros laikotarpiu (nuo 2016-06-06 iki 2016-09-02) konvojavimo maršrutai pakoreguoti – atvežimas vykdomas pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, išvežimas – antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Pareiškėjas į Telšių AVPK Mažeikių areštinę buvo atvežtas ketvirtadienį (06.23), išvežtas antradienį (06.28), birželio 24 d. buvo valstybinė šventė, todėl, kaip nurodo atsakovas, planinis konvojavimas nebuvo vykdomas. Taigi pareiškėjo teisė būti laikomam areštinėje ne daugiau kaip 5 paras buvo pažeista, tačiau pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė neturtinė žala dėl to, kad jis areštinėje buvo laikomas vieną parą ilgiau, ką jis dėlto patyrė. Reikalavimas dėl neturtinės žalos gali būti taikomas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui), šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Mažeikių areštinėje jam nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba – nebuvo atliekamas kasdieninis žaizdų perrišimas, jis negavo reikiamo stiprumo nuskausminamųjų vaistų, dėl nepakeliamo skausmo negalėjo miegoti, paūmėjo kitos ligos.
Policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2008-07-13). Šių Taisyklių 70 punkte nurodyta, kad Policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais; asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Pagal Taisyklių 72 punktą, Policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Taisyklių 75 punktas numato, kad Prireikus policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) gali kviesti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti policijos areštinėje laikomo asmens sveikatos būklės ir suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos; jei policijos areštinėje laikomam asmeniui policijos areštinės sąlygomis negalima suteikti būtinosios medicinos pagalbos, šis asmuo turi būti transportuojamas į artimiausią laisvės atėmimo vietos arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinus jo apsaugą. Pagal Taisyklių 77 punktą, pirmąją medicinos pagalbą policijos areštinėje laikomam asmeniui privalo suteikti policijos areštinės pareigūnai ir darbuotojai, o 79 punktas numato, kad policijos areštinėje yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas, kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą.
Iš byloje esančio pareiškėjo asmens kortelės išrašo (18-25 b. l.), Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo (48-53 b. l.), Greitosios pagalbos iškvietimo žurnalo (54-57 b. l.) bei Vaistinių preparatų, priimtų iš artimųjų, registracijos žurnalo (58-60 b. l.) kopijų, matosi, kad pareiškėjas dėl kojų skausmų į Mažeikių areštinės sveikatos priežiūros darbuotojus kreipėsi 2016 m. birželio 23 d., birželio 27 d. ir birželio 28 d., jam keturis kartus (2016-06-23, 2016-06-25, 2016-06-26 ir 2016-06-28) buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, leidžiami vaistai, vykdomas žaizdų gydymas tepalu, perrišimai, skiriami vaistai nuo nemigos, skausmo, be to, pareiškėjas įvairių vaistų turėjo su savimi, taigi pareiškėjo teiginiai, kad Mažeikių areštinėje jam nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis (pvz., LVAT 2015-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3642-575/2015, 2015-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2333-662/2015, 2016-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3285-520/2016 ir kt.). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas, pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, ar taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, taip pat nenustatęs neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.