- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2-244-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01812-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „P.“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „P.“ su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. B. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „P.“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1 693,68 Eur neatskaičius mokesčių neišmokėto darbo užmokesčio; priteisti jo naudai iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, kurių dydis yra ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2023 m. gegužės 24 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes atsakovė du mėnesius iš eilės neišmokėjo jam viso priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovė po 5 dienų nuo prašymo pateikimo tenkino ieškovo prašymą ir 2023 m. birželio 1 d. sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį bei išeitinę kompensaciją. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, kad po nustatyto trijų mėnesių bandomojo laikotarpio, darbdavys mokės darbuotojui 2 400 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Per visą laikotarpį sutartą darbo užmokestį ieškovas gavo tik keturis mėnesius, vėliau jam buvo išmokamos mažesnes skirtingo dydžio sumos, jo neinformuojant apie tokio kintančio darbo užmokesčio priežastis. Nutraukus darbo santykius ieškovas gavęs darbo užmokestį ir išeitinę išmoką suprato, kad atsakovė neišmokėjo jam dalies priklausančio už 2023 m. gegužės mėnesį darbo užmokesčio, taip pat liko skolinga už 2023 m. balandžio ir kovo mėnesius. Darbo ginčų komisija ieškovo prašymo netenkino, pritarė atsakovės pozicijai, kad ji mokėjo ieškovui skatinamojo pobūdžio premijas, kurios skiriamos darbdavio valia. Ieškovas su tokia Darbo ginčų komisijos išvada nesutinka. Darbo sutarties 1.3. punkte dėl ieškovo darbo užmokesčio yra nurodyta, kad MMA turi būti dauginama iš „darbo indėlio koeficiento“ tam, kad darbuotojas kiekvieną mėnesį gautų didesnį nei MMA darbo užmokestį už atliekamą kvalifikuotą darbą, o ne tik darbdavės iniciatyva skiriamas nepastovias premijas. Atsakovė niekaip negalėjo paaiškinti, už kokius rezultatus buvo skiriamos premijos, kaip jos buvo apskaičiuojamos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovui buvo kiekvieną mėnesį skiriamos skatinamosios premijos, kurių skyrimo tvarkos gali ir nebūti, egzistavo galimybė, kad ieškovui tam tikrą mėnesį nebus skiriama jokia premija ir jam bus išmokėta tik bazinė dalis – MMA, kurios mokėjimas kvalifikuotą darbą atliekantiems darbuotojams yra neleistinas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad net jeigu ir ieškovui buvo mokamos premijos prie MMA tai tokiu atveju atsakovė ieškovui nesumokėjo darbo sutarties 1.3. punkte įsipareigoto mokėti „darbo indėlio koeficiento“. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas su jo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka nebuvo supažindintas. Darbo sutartyje buvo numatyta tvarka, kad ieškovui mokama MMA padauginta iš „darbo indėlio koeficiento“, su ieškovu žodžiu buvo susitarta, jog jam bus mokama 2 400 Eur darbo užmokestis, o nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijos metu atsakovė nurodė dar vieną ieškovo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką –ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokama MMA ir darbdavės iniciatyva skiriamos premijos. Apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį iš atsakovės pažymos matyti: už 2023 m. kovo mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 1 247 Eur darbo užmokesčio; už 2023 m. balandžio mėnesį buvo priskaičiuota 1 348 Eur darbo užmokesčio; už 2023 m. gegužės mėnesį buvo priskaičiuota 545 Eur darbo užmokesčio. Minėtoje pažymoje kiekvieną mėnesį nurodytas skirtingas darbo užmokesčio dydis, tačiau nenurodytas iš ko jis susideda. Be to, atsiskaitymo lapeliuose nėra išskirta, kuri dalis darbo užmokestis, o kuri premija, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad visa mokama suma yra darbo užmokestis. Pagal šalių žodinį susitarimą turėjo kiekvieną mėnesį atsakovė priskaičiuoti 2 400 Eur darbo užmokesčio ir išmokėti ne mažiau kaip 1 468 Eur. Ieškovas neginčija darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, kurie yra mokėti 2022 m. lapkričio - 2023 m. vasario mėnesiais, nes išmokėtos sumos yra panašios į sumas, dėl kurių šalys susitarė. Tačiau nuo 2023 m. kovo mėnesio ieškovui atsakovas pradėjo mokėti mažesnį darbo užmokestį, todėl atsižvelgiant į tai, Ieškovas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo iki gegužės mėnesio reikalauja priteisti šias neišmokėtas sumas: 2023 m. kovo mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 1 247 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. kovo mėnesį buvo 23 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 400 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė buvo – 104,35 Eur. Ieškovas 2023 m. kovo mėnesį 1 darbo dieną turėjo papildomą apmokamą laiką, 5 darbo dienas sirgo, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis už 17 darbo dienų, t. y. 1 773,95 Eur. Liko neišmokėta darbo užmokesčio 526,95 Eur neatskaičius mokesčių; už 2023 m. balandžio mėnesį buvo priskaičiuota 1 348 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. balandžio mėnesį buvo 19 darbo dienų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 400 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė buvo – 126,32 Eur. Ieškovas 2023 m. balandžio mėnesį atostogavo 6 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis už 13 darbo dienų, t. y. 1 642,16 Eur. Liko neišmokėta darbo užmokesčio dalis 294,16 Eur neatskaičius mokesčių; už 2023 m. gegužės mėnesį atsakovė priskaičiavo 545,30 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. gegužės mėnesį buvo 22 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 400 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė buvo – 109,09 Eur. Ieškovas 2023 m. gegužės mėnesį atostogavo 4 darbo dienas, 5 darbo dienas buvo tėvystės atostogose, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis už 13 darbo dienų, t. y. 1 417,87 Eur. Liko nepriskaičiuota 872,57 Eur, viso turėjo būti priskaičiuota 1 693,68 Eur (neatskaičius mokesčių). Neįtikėtina dar ir dėl to, kad ieškovui buvo mokamas MMA ir darbdavės iniciatyva skiriamos premijos, nes pažymoje apie ieškovo priskaičiuotą darbo užmokestį nurodytas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas dirbtas valandas padauginus iš priskaičiuoto valandinio atlyginimo. Jeigu pasak atsakovės ieškovui turėjo būti mokama MMA ir jos iniciatyva skiriamos premijos, tai darbo užmokestis (2023 metais) turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtinta 2023 m. MMA — 840 Eur (neatskaičius mokesčių) ir bent jau atskirame langelyje pridedant skiriamos premijos dydį. Jeigu Atsakovė iš tikrųjų Ieškovui butų nustačiusi darbo užmokestį susidedantį iš MMA ir skatinamųjų premijų, tai atlikdama vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus, turėjo apskaičiuoti tik nurodant MMA dalį. Kadangi Atsakovė nurodė visas Ieškovui priskaičiuotas sumas, tai tik dar kartą patvirtino, kad Darbuotojui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne jam mokant MMA ir Atsakovės iniciatyva skiriamas skatinamąsias premijas, kurios į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą neįtraukiamos. Ieškovas pas darbdavę buvo priimtas užimti kvalifikuoto darbuotojo – mechaniko pareigas, todėl jo darbo užmokestis negalėjo būti nustatytas MMA ir jam darbdavės iniciatyva skiriamos nepastovios skatinamosios premijos. Iš pateiktos darbdavio pažymos apie priskaičiuotą ieškovo darbo užmokestį matoma, jog ieškovo darbo užmokestis buvo skaičiuojamas už dirbtas valandas, o ne mokant jam MMA ir darbdavės iniciatyva skiriamas skatinamąsias premijas. Atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieškovu, ji privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius (2023-08-31, CBP-6447).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „P.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2022 m. vasario 7 d. Darbo sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl fiksuoto darbo užmokesčio su darbdavio skiriamais mėnesiniais priedais (premijomis) – mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis kaip MMA, kuri gali būti padauginta iš darbo indėlio koeficiento, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir kokybės, bet ne mažiau kaip įstatymu nustatyta ir patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vadovaujantis darbo sutartimi, kas mėnesį darbdavys savo prerogatyva sprendė dėl premijos už ieškovo darbą skyrimo ir tai priklausė išimtinai darbdavio kompetencijai. Tarp šalių nebuvo susitarta dėl jokios kitos sumos, nei tai, kas įtvirtinta darbo sutartyje, mokėjimo. Tai liudija ir mokėtas darbo užmokestis, kuris kito skirtingais mėnesiais priklausomai nuo darbdavio prerogatyva paskirtos mėnesinės premijos. Vadovaujantis darbuotojo prašymu, atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. nutraukė Darbo sutartį su ieškovu jo prašymu. Atsakovė kartu 2023 m. birželio 1 d. pateikė pranešimą ieškovui dėl skolos buhalterijai pagal avansinę apyskaitą (DGK ginčo medžiagos 18 psl.) – 2 489,39 Eur. Tik tuomet ieškovas ėmė reikšti pretenzijas neva atsakovė neišmokėjo jam viso sulygto darbo užmokesčio deklaratyviai teigė, kad žodžiu sutarta, jog pasibaigus bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui, ieškovas gausiąs 2400 Eur dydžio atlyginimą neatskaičius mokesčių. Tačiau šalys niekuomet nesitarė dėl 2400 Eur darbo užmokesčio iki mokesčių. Iš Darbo sutarties bei išmokėto darbo užmokesčio pažymų matyti, jog ieškovo nurodoma suma 2 400 Eur nenumatyta nei viename iš byloje esančių dokumentų. Pažymėtina, jog ieškovui visuomet buvo mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis (2023-09-25, DOK-39144).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas V. B. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog jis pas atsakovę įsidarbino vyr. mechaniko pareigose, tačiau po kelių dienų jo pareigos buvo pakeistos į mechaniko. Darbdavys su juo susitarė, kad tris mėnesius jis gaus į rankas 1 000 Eur, o po trijų mėnesių - 1 450 Eur. Po trijų mėnesių jis tokio atlyginimo negavo, tačiau tikėjosi jį gauti, nes taip buvo susitarta. Raštu jis į administraciją nesikreipė, nes bijojo prarasti darbą, o žodžiu jis buhalterijoje aiškinosi dėl darbo užmokesčio dydžio, 2022 m. lapkričio mėnesį jam atlyginimą pakėlė, jis į rankas gavo 1 450 Eur. Algalapių bendrovėje jis negaudavo, tačiau pareikalavus pirmąjį algalapį gavo 2023 m. vasario mėnesį. Iš algalapio nesimatė iš ko susideda visas darbo užmokestis, to negalėjo paaiškinti ir buhalterijoje. Darbo sutartis su darbdaviu buvo nutraukta, nes darbdavys nemokėjo jam viso priklausančio darbo užmokesčio, todėl jis parašė prašymą ir buvo atleistas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bendrovė dėl nutraukimo pagrindo kreipėsi į DGK, tačiau prašymas nebuvo priimtas, nes buvo praleistas terminas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė, advokatė E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo sutartyje turėjo būti įtvirtintas aiškus ir konkretus darbo indėlio koeficientas, konkrečiai apskaičiuotas už darbo rezultatus. Nesutinka, kad tai yra skatinamojo pobūdžio premijos, nes tai yra darbo užmokesčio dalis, kuri mokama už tam tikrus darbo rezultatus. Darbdavio pareiga tinkamai suforminti sutartį, o jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, tai jos aiškinamos darbuotojo naudai. Darbuotojas yra silpnesnioji pusė. Darbdaviui yra patogu, niekam neaiškinant, kaip yra apskaičiuojamas darbo indėlio koeficientas ir tokiu būdu mokant taip, kaip jam norisi. Iš DGK pateiktų į bylą darbo užmokesčio lentelių, kurias darbdavys vertina kaip direktoriaus įsakymą matyti, kad darbo užmokestis nurodytas kaip viena suma ir jis visiškai nėra išskaidytas į dalis. Minėtose lentelėse nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2023 metų gegužės mėnesio matyti, kad atlyginimas mokamas už faktiškai dirbtas darbo dienas ir šių lentelių skiltyse „Lauko priedas“ yra nurodyti nuliai arba ši skiltis yra tuščia. Akivaizdu, kad jokių premijos dalių nėra išskirta, todėl tokio pobūdžio premija, negali būti vertinama, kaip skatinamoji darbdavio iniciatyva skiriama premija. Atsakovė nepateikė nė vieno įsakymo dėl premijų skyrimo, atlyginimų paskaičiavimus darbdavė vertina, kaip premijas. Ieškovui nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, t. y. keturis mėnesius iš eilės buvo mokamas darbo užmokestis, kurio suma sudarė virš 1 300 Eur, atskaičius mokesčius, dėl kurio šalys ir buvo sutarusios, t. y. buvo sutarusios dėl fiksuoto darbo užmokesčio. Iš pateiktos į bylą pažymos apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad 2023 m. vasario mėnesį jo vidutinis priskaičiuotas valandinis atlyginimas sudarė 15,32 Eur, o 2023 m. kovo mėnesį sudarė 9,38 Eur (sumažėjo 1,6 karto), o gegužės mėnesį jis sumažėjo iki 5,92 Eur, t. y. 2,5 karto. Darbdavė be darbuotojo sutikimo savavališkai sumažino darbo užmokestį. Atsakovė apskaičiuodama ieškovo darbo užmokestį niekur nėra išskyrusi jokių premijų, t. y. nesuformindama visų reikiamų dokumentų, remiasi jai naudingu variantu. Taip pat skaičiuodama ieįkovui darbo užmokestį darbdavė įtraukia ir vidutinio darbo užmokesčio dydį, o pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdavio iniciatyva skiriamos premijos neįtraukiamos į skaičiuojamą darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį.
Atsakovės UAB „P.“ vadovas K. N. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, papildomai paaiškino, kad bendrovėje tokia darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka yra jau 20 metų, niekam dėl jos nebuvo kilę jokių problemų. Dėl premijų skyrimo kiekvieną mėnesį susirenka vadovai ir jie tarpusavy aptaria, kokio dydžio jas skirti. Bendrovėje darbo apimtys skiriasi priklausomai nuo sezono: žiemos metu darbų daugiau, vasarą jų mažiau.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė R. T. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl 2 400 Eur prieš mokesčius darbo užmokesčio, ar tai susitarė atskaičius mokesčius dėl 1 469 Eur, ar dėl 1 450 Eur. Ieškovas bendrovėje atidirbo metus laiko ir per visą šį laikotarpį jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė. Ieškovo paaiškinimai tik patvirtina, kad dėl nurodomo ieškovo darbo užmokesčio nebuvo susitarta, nes jam nuėjus aiškintis dėl atlyginimo jis buvo pakeltas. Ieškovas dirbo kvalifikuotą darbą ir jam niekada nebuvo išmokėtas minimalus mėnesinis atlyginimas, jis per visą laikotarpį gaudavo jį didesnį. Ieškovas klausimą dėl ne tokio darbo užmokesio išmokėjimo pradėjo kelti tik tada, kai ruošėsi išeiti iš darbo. Darbo sutartis aiškiai patvirtina, kad nebuvo susitarta dėl fiksuoto darbo užmokesčio, o priešingai kita atlyginimo dalis buvo kintanti. DGK buvo išnagrinėtas kitas ginčas, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas grąžinti iš darbdavio gautas avansines įmokas, kurios šiuo metu yra grąžintos, todėl norėdamas pamokinti darbdavį kreipėsi dėl netinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Pas darbdavę premijų dydžiai priklauso nuo apsitarusių vadovų, aiškios reglamentuotos tvarkos dėl premijų skyrimo nėra, o tai aiškiai liudija, kad šios premijos skiriamos darbdavio iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas teigia, kad su darbdave buvo susitarta dėl fiksuoto darbo užmokesčio, o darbdavė, kad tai buvo skatinamojo pobūdžio premijos, kurios išimtinai priklauso nuo darbdavio diskrecijos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 2423, nuo 2022 m. vasario 16 d. dirbo pas atsakovę mechaniko pareigose. Darbuotojo prašymu darbo sutartis generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 02-102-P su juo buvo nutraukta 2023 m. gegužės 31 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos (2023-09-15 DOK – 37784, DGK byla b. l. 19). Ieškovas su 2023 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas perskaičiuoti atlyginimą, nes atlyginimas buvo sutartas po bandomojo laikotarpio 2 400 Eur su mokesčiais arba prašė atsakovės pateikti dokumentus, kokiu pagrindu buvo sumažintas jo atlyginimas (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 3), į kurį atsakovė atsakė 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. 05-447 (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 4); 2023 m. birželio 15 d. ieškovas dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, vėliau šį prašymą 2023 liepos 5 d. patikslino, Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą atmetė (2023-09-15, DOK-37784, Priedas Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)12178/2023 medžiaga).
Pagal atsakovo pateiktą byloje 2020-01-20 įsakymą Nr. 01-06-V „Dėl darbo užmokesčio politikos patvirtinimo“ (2023-09-15 DOK – 37784, DGK byla b. l. – 57-63) yra apibrėžta darbo užmokesčio nustatymo principai, darbo užmokesčio nustatymo pagrindai, mokėjimo sąlygos, darbo užmokesčio peržiūrėjimo pagrindai. Kitų darbo užmokesčio mokėjimo dokumentų, liečiančių bendrovės darbuotojų premijavimo sistemą byloje nepateikta. Pateiktame įsakyme Nr. 01-06-V yra nurodoma, kad bendrovės direktorius savo iniciatyva gali skirti konkrečiam darbuotojui mėnesinius darbo užmokesčio priedus (premiją). Gali būti skiriami ketvirtiniai, pusmetiniai arba metiniai priedai (premijos). Tokios premijos Bendrovės darbuotojams skiriamos paskatinti juos už gerai atliktą darbą, veiklą arba veiklos rezultatus. Kokiais dokumentais ar įsakymais tokie priedai ar premijos yra skiriamos šiame įsakyme nenurodyta.
Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį; darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
DK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.
Taigi, įstatymo leidėjas nustato du darbuotojo premijavimo atvejus: 1) premiją kaip darbo apmokėjimo sistemos dalį; 2) premiją kaip skatinamąją išmoką. Jei premija nustatoma už tai, kad darbuotojas asmeniškai pasiekia tam tikrus darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbo teisės normose nustatytus tikslus ar rezultatus, jam turi būti atlyginta šiuose susitarimuose ar teisės normose nustatyta tvarka. Darbuotojas, įvykdęs sutartyje ar darbo teisės normose, reglamentuojančiose darbo apmokėjimą, nustatytas sąlygas, įgyja teisę į nustatyto dydžio premijinio pobūdžio išmoką ir darbdavys neturi teisės atsisakyti ją sumokėti, nes ji jau yra tapusi darbo apmokėjimo sąlygų dalimi. Jei darbdavys neprivalo skirti išmokos už individualius darbuotojo rezultatus, bet pagal darbo apmokėjimo sistemą ar kitais pagrindais ją skiria, tai tokia išmoka yra skatinamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, už gerus veiklos rezultatus išmokama metinė premija iš pelno ar kalėdinė premija. Tai nereiškia, kad darbuotojui suteikiama teisė jos reikalauti (nebent darbo teisės normose toks reikalavimas suformuluotas imperatyviai) (D., T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 437–438). Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1149-910/2019).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota būtinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti išmoka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. darbo sutartimi Nr. 2423 atsakovė UAB ,,P.“ įsipareigojo mokėti ieškovui priskaitomą mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį kaip Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytą ir patvirtintą minimalią mėnesinę algą padaugintą iš darbo indėlio koeficiento, priklausančio nuo atliktų darbų kiekio ir kokybės, bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytą ir patvirtintą minimalią mėnesinę algą (Darbo sutarties 1.3 punktas). Sutartyje nėra įtvirtintas darbo indėlio paskaičiavimo koeficientas. Byloje nustatyta, kad darbo sutarties sąlygos, susijusios su darbo užmokesčiu, keičiamos nebuvo.
Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimą nustatančios sąlygos neaiškios, o šalys jas aiškina skirtingai, tikrąją sutarties sąlygų prasmę turi atskleisti teismas. Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, o kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Darbo teisinių santykių kontekste pažymėtina, kad pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus, tinkamai tvarkyti su darbo teisiniais santykiai susijusius dokumentus, tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų arba prieštaringai tvarkant su darbo teisniais santykiais susijusius dokumentus, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023). Taigi, tokiu atveju, kai tam tikra su darbo teisinių santykių tinkamu įforminimu susijusi informacija yra prieštaringa, rizika dėl to tenka darbdaviui.
Ieškovas teigė, kad su darbdave buvo susitarta dėl 2 400 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio, atsakovė aiškindama Darbo sutarties 1.3 punktą nurodė, jog ieškovui visu darbo sutarties galiojimo metu buvo mokama minimali mėnesinė alga ir atsakovės nuožiūra skiriamos skatinamosios premijos.
Teismo vertinimu, su tokiais atsakovės teiginiais sutikti negalima. Visų pirma, kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus, jog pagal DK 141 straipsnio 2 dalį minimalus darbo užmokestis mažiausia leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo priimtas dirbti mechaniku, o mechaniko profesija priskiriama prie kvalifikacijos ir specialiųjų įgūdžių reikalaujančių profesijų (LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtinti Lietuvos profesijų klasifikatoriai, galiojanti redakcija nuo 2019 m. kovo 30 d., kodas 723120). Dėl to, Darbo sutarties 1.3. punkte nustatytas didesnis nei MMA darbo užmokestis, nes jis privalo būti dauginamas iš darbo indėlio koeficiento tam, kad darbuotojas kiekvieną mėnesį gautų didesnį nei MMA darbo užmokestį už atliekamą kvalifikuotą darbą, o ne darbdavės nuožiūra skiriamas nepastovias premijas. Lingvistinis darbo užmokesčio formuluotės aiškinimas suponuoja galimybę gauti priedą (premiją), kaip darbo užmokesčio dalį už konkrečius rodiklius.
Nors atsakovė teigė, kad ji mokėjo ieškovui skatinamąsias premijas, tačiau iš DGK pateiktų darbo užmokesčio lentelių (2023-09-15, DOK-37784, Priedas: Darbo byla b. l. 65-80), kurias darbdavys vertina kaip direktoriaus įsakymą matyti, kad darbo užmokestis nurodytas kaip viena suma ir jis visiškai nėra išskaidytas į dalis. Kad atsakovės premijos nebuvo skatinamojo pobūdžio patvirtina į bylą pateiktos minėtos aukščiau nurodytos lentelės, kuriose matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2023 metų gegužės mėnesio atlyginimas ieškovui buvo mokamas už faktiškai dirbtas darbo dienas ir šių lentelių skiltyse „Lauko priedas“ yra nurodyti nuliai arba ši skiltis yra tuščia. Priešingu atveju šioje skiltyje atsakovė būtų išskyrusi premijos dalį, nes kaip žemiau teismas pasisakė ta dalis, kurią darbdavė teigia, kad buvo skatinamoji premija, neturėjo būti įtraukiama į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Per visą ieškovo pas atsakovę išdirbtą laikotarpį kitokių duomenų, patvirtinančių, kokia darbo užmokesčio dalis sudarė priedo dalį, byloje nėra. Tik nagrinėjant DGK bylą atsakovė jau pateikė naujai sukurtą 2023 m. liepos 20 d. pažymą apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kurioje lentelės 5 skiltyje jau išskirtas darbo užmokesčio priedas (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 8). Iš byloje pateiktų atsiskaitymo lapelių taip pat nėra išskirta, kuri atlyginimo dalis yra darbo užmokestis, o kuri premija (2023-09-15, DOK-37784, Priedas: Darbo byla b. l. 103-118). Šios aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog darbuotojas su jo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka supažindintas nebuvo, sudėtinės darbo užmokesčio dalys nurodytos neaiškiai, visiškai nenurodyta jų apskaičiavimo tvarka. Ieškovo darbo užmokestis buvo apskaičiuotas tik vienam darbdaviui suprantamu būdu, o pareiga tinkamai įforminti darbo santykius, kaip ir netinkamo jų įforminimo teisinės pasekmės, tenka darbdaviui
Iš pateiktos į bylą pažymos apie darbdavio paskaičiuotą vidutinį darbuotojo darbo užmokesčio dydį (toliau – VDU) (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 8) matyti, kad atsakovė į VDU skaičiavimą įtraukė visą sumą, o DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos darbdavio iniciatyva skiriamos premijos neįtraukiamos į skaičiuojamą darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023). Iš pateiktų darbdavio darbo užmokesčio lentelių (2023-09-15, DOK-37784, Priedas: Darbo byla b. l. 65-80) matyti, kad ieškovo darbo užmokestis visą darbo laikotarpį buvo didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas, kas leidžia teigti, kad tai nebuvo skatinamojo pobūdžio premijos, nes joms nėra būdingas pastovumas, nes pastarosios skiriamos nepastoviai, o tam tikrais periodais, o šiuo atveju ieškovui pastoviai buvo mokamas didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Be to, ieškovui keturis mėnesius iš eilės buvo išmokėtos didesnės sumos: 2022 m. lapkričio mėnesį 2 140 Eur (neatskaičius mokesčių); 2022 m. gruodžio mėnesį – 2 007 Eur (neatskaičius mokesčių); 2023 m. sausio mėnesį – 1 838 Eur (neatskaičius mokesčių); 2023 m. vasario mėnesį – 2 068 Eur (neatskaičius mokesčių), dėl kurių, kaip teigė ieškovas ir buvo susitarta (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 7). Kad darbdavė elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu patvirtina jos paskaičiuotas vidutinis valandinis atlyginimas, kuris 2023 m. vasario mėnesį sudarė 15,32 Eur (iki mokesčių), o 2023 m. gegužės mėnesį, kai ieškovas parašė pareiškimą išeiti iš darbo, sudarė tik 5,92 Eur (iki mokesčių), t. y. 2,6 karto mažesnis. Atsakovė neturėdama ieškovo sutikimo, t. y. be jokio teisinio pagrindo sumažino jo darbo užmokestį (DK 45 straipsnio 1, 2 dalys).
Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad po bandomojo laikotarpio darbdavys visą laiką, t. y. nepertraukiamai mokėjo didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, keturis mėnesius iš eilės mokėjo panašų atlyginimą, dėl kurio, kaip teigia ieškovas ir buvo su atsakove sulygta, į tai, kad atsakovė atlikdama vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukė visas sumas (skatinamosios premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą neįtraukiamos), teismas sprendžia, kad ginčo priedas (premijos) buvo ne išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas, o sistemingas, mokamas užmokestis už bendrus darbo rezultatus ir ši ginčo premija yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė, išmokėdama jam galutinį atsiskaitymą darbo santykius nutraukiant jo prašymu, tinkamai su juo neatsiskaitė, nes neišmokėjo jam priklausančio 2 400 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Visiškai sutikti su tokia ieškovo nurodoma suma taip pat negalima, nes neginčijamų duomenų, kad būtent dėl tokio atlyginimo dydžio šalys susitarė, byloje nėra, nes per visą darbo laikotarpį ieškovui niekada nebuvo išmokėtas tokio dydžio atlyginimas. Įvertinus tai, kad darbdavys keturis mėnesius iš eilės nepertraukiamai mokėjo darbuotojui panašias ginčo sumas, todėl būtų sąžininga ir teisinga paskaičiuoti jų vidurkį ir priteisti ieškovui neišmokėtą jų skirtumą.
Iš atsakovės pateiktos pažymos apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį matyti (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 7), kad 2022 m. lapkričio mėnesį jam buvo priskaičiuota 2 140 Eur darbo užmokesčio; 2022 m. gruodžio mėnesį – 2 007 Eur; 2023 m. sausio mėnesį – 1 838 Eur; 2023 m. vasario mėnesį – 2 068 Eur, todėl išvedus vidurkį sudarytų 2 013,25 Eur suma.
2023 m. kovo mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 1 247 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. kovo mėnesį buvo 23 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 013,25 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė buvo – 87,53 Eur. Ieškovas 2023 m. kovo mėnesį 1 darbo dieną turėjo papildomą apmokamą laiką, 5 darbo dienas sirgo, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis už 17 darbo dienų, t. y. 1 488,01 Eur (2023-08-31, CBP-6447, Priedas Nr. 7, 2023-11-22, DOK-47884, Priedas Nr. 2). Liko neišmokėta darbo užmokesčio 241,01 Eur neatskaičius mokesčių.
Už 2023 m. balandžio mėnesį buvo priskaičiuota 1 348 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. balandžio mėnesį buvo 19 darbo dienų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 013,25 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė – 105,96 Eur. Ieškovas 2023 m. balandžio mėnesį atostogavo 6 darbo dienas, todėl jam turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis už 13 darbo dienų, t. y. 1 377,48 Eur (2023-11-22, DOK - 47884, Priedas Nr. 2). Liko neišmokėta darbo užmokesčio dalis 29,48 Eur neatskaičius mokesčių.
Už 2023 m. gegužės mėnesį atsakovė priskaičiavo 545,30 Eur darbo užmokesčio. 2023 m. gegužės mėnesį buvo 22 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 2 013,25 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis, vienos darbo dienos vertė buvo – 91,51 Eur. Iš pateikto ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti (2023-11-22, DOK - 47884, Priedas Nr. 2), kad ieškovas 2023 m. gegužės mėnesį atostogavo 4 darbo dienas, 5 darbo dienas sirgo, 1 dieną buvo tėvystės atostogose ir 2023 m. gegužės 20 d. (šeštadienį), t. y. savaitgalį dirbo, todėl jam turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis už 13 darbo dienų, kas sudaro 1 189,63 Eur, o ne už 12, kaip nurodyta darbdavės pažymoje (2023-11-22, DOK-47884, Priedas Nr. 2). Ieškovui liko nepriskaičiuota 644,18 Eur suma. Viso ieškovui už laikotarpį nuo 2023 m. kovo mėnesio iki gegužės mėnesio turėjo būti papildomai priskaičiuota 914,67 Eur suma (neatskaičius mokesčių).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina likusi nesumokėta 914,67 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma.
Dėl netesybų priteisimo
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovo ir atsakovės darbo santykiai truko metus ir keturis mėnesius, atsakovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 914,67 Eur (neatskaičius mokesčių), apskaičiuota netesybų suma už šešis mėnesius yra akivaizdžiai neproporcingai didelė (5 488,02 Eur), palyginus ją su uždelsta išmokėti suma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį mokėtina uždelsta išmokėti 914,67 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalis, yra pagrindas priteistiną netesybų sumą sumažinti iki 2 744,01 Eur ( 914,67 Eur x 3 mėn.). Teismo vertinimu, tokia netesybų suma yra tinkama, pakankama ir adekvati sankcija darbdavės padarytam pažeidimui, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat atitinka bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės priteistina 2 744,01 Eur netesybų (prieš mokesčius).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas apmoka pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju bylą laimėjusi šalis yra ieškovas, nors teismas ir mažino ieškovo reikalavimą dėl sumų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, tačiau iš esmės vertino, jog pareiga tinkamai įforminti darbo santykius, kaip ir netinkamo jų įforminimo teisinės pasekmės, tenka darbdaviui, todėl spręstina, kad ieškovo materialinis reikalavimas yra patenkintas.
Ieškovas V. B. pateikė įrodymus, jog jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai – 1 852,03 Eur (2024-02-14, DOK-7005, Priedas Nr. 1 - 4). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, atitinka aptartas rekomendacijas, todėl iš atsakovės UAB „P.“ ieškovo V. B. naudai priteistinos 1 852,03 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos valstybei iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnis). Išsprendus ginčą iš esmės ieškovo naudai patekintų reikalavimų suma sudaro 3 658,68 Eur (914,67 Eur + 2 744,01 Eur), nuo šios sumos mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 83 Eur, dėl to iš atsakovės valstybės naudai ji priteistina.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr.1R-19/1K-2).
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 914,67 Eur (devynių šimtų keturiolikos eurų 67 ct) neatskaičius mokesčių neišmokėto darbo užmokesčio, 2 744,01 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 1 ct) neatskaičius mokesčių netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką ir 1 829,34 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt devynių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.