Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-757-2018 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Panerių“ krovinių posto vyresnysis specialistas V. B. 2018 m. vasario 3 d. surašė A. Ž. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-356-2018 (toliau – Protokolas) dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovas A. Ž. 2018 m. sausio 15 d., apie 15.20 val. pateikė Vilniaus teritorinei muitinei MDAS sistemoje eksporto deklaracijas MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose deklaravo automobilius „Porche Cayenne“ ir „Alfa Giulia Veloce“, nurodė prekių pateikimo vietą krovinių postą „Paneriai“ LTVR500 Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Abi deklaracijos RATIS sistemos buvo nukreiptos fiziniam patikrinimui, kurio metu nustatyta, kad minėti automobiliai nepateikti muitinio tikrinimo vietoje. UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas A. Ž. nepateikęs prekių, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas) 172 straipsnio 1 dalį ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 1B-362 „Dėl elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-757-2018 (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarymą, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (dėl padaryto nusižengimo prisipažino, išlaiko du mažamečius vaikus, slaugo neįgalią motiną, galiojančių nuobaudų neturi) ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė A. Ž. minimalią 900 eurų baudą.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, A. Ž. pateikė teismui skundą, prašydamas pakeisti Nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę nuobaudą – 200 eurų baudą. Skunde nurodė, kad Nutarimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių priežasčių. Pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinė atsakomybė numatyta už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnis numato, kad muitinės deklaracija gali būti pateikiama prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Eksporto deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos elektroniniu būdu. Elektroninių eksporto deklaracijų pateikimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 4.1 punkte nurodyta, kad <... elektroninė deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo)...>. Nagrinėjamu atveju elektroninės deklaracijos buvo pateiktos iš anksto. Taisyklių 4.6 punktas „Pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes“ (IE560LT), numato, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti). Gavęs elektroninį pranešimą IE560LT, jis informavo vežėją apie būtinybę pateikti prekes krovinių poste „Paneriai“. Vežėjas informavo jį, kad prekės randasi muitinio tikrinimo vietoje. Kaip vėliau paaiškėjo, prekių vežėjas jam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir prekių nepateikė. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, padėjo jį išsiaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracine tvarka už šios rūšies pažeidimus nėra baustas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis išlaiko du mažamečius vaikus, slaugo savo neįgalią motiną. Paskirta bauda ženklai viršija jo gaunamas mėnesio pajamas, o jo pajamos yra vienintelės šeimos gaunamos pajamos, papildomų pajamų šaltinio neturi. Tokio dydžio baudos paskyrimas smarkiai pablogins jo turtinę padėtį ir turės įtakos išlaikomų asmenų interesams. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, pagrįstai tikintis, kad kiti asmenys (prekių vežėjas) įvykdys reikalavimą – pristatyti prekes į muitinės tikrinimo vietą. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-2013).

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į A. Ž. skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka, mano, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Institucija nagrinėdama bylą nepažeidė ANK 567 straipsnio nuostatų, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Institucija priimdama Nutarimą vadovavosi ANK reikalavimais, reglamentuojančiais piniginės baudos skyrimą, įvertino visas bylai ir sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino pažeidėjo turtinę padėtį ir paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalią baudą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Skunde išdėstyti argumentai, kad asmens sunki materialinė padėtis, o bauda ženkliai viršija vieno mėnesio gaunamas pajamas, nėra laikoma ypatinga aplinkybe, kuri turėtų švelninti pažeidėjo atsakomybę. Taip pat pažymi, kad administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veiklas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kiekvienos sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-714/06). Įstatymų leidėjas ne veltui numatė tokias dideles baudas už tokio nusižengimo padarymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmenį ar jo šeimos interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-93/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-14-195/2012, Nr. ATP-1188-209/2016, Nr. ATP-1152-149/2016, Nr. eATP-987-195/2016). O tai reiškia, kad Institucija tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl pakeisti Nutarimą nėra įstatymų numatytų pagrindų.

Pareiškėjas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad vežėjas jį apgavo, tačiau vėliau tie automobiliai atvažiavo pas jį į Kauną. Jis vėl suformino tuos pačius automobilius. Automobiliai buvo, tačiau buvo žiema ir autovežis neužsivedė. Jam pasakė, kad automobiliai yra muitinės teritorijoje, jis įleido į sistemą deklaracijas, bet paaiškėjo, kad automobilių ten nera. Tos įmonės daugiau neformino, kategoriškai pasakė, kad pristatytų automobilius, tik tada įformins. Kitą dieną sutvarkė tralą (autovežį) ir atvežė tuos pačius automobilius į Kauną, buvo įformintos deklaracijos ir automobiliai išvažiavo iš ES. Kadangi automobiliai brangūs ir jeigu jie nebus išvežti, įmonei prisiskaičiuos PVM. Nei jis, nei įmonė nenori piktnaudžiauti, nes pinigai yra dideli. Visa tai gavosi nepiktybiškai, nei įmonė, nei jis nepristatė tų automobilių, nes nebuvo galimybių. Dėl šalčio autovežis, kuriuo turi būti transportuojami nauji automobiliai, sugedo ir neužsivedė. Kitą dieną, kai automobiliai atvažiavo pas jį, pamatė, kad jie tikrai yra, tada paleido į sistemą. Nesusipratimas gavosi nepiktybiškai. Pažeidimą jis pripažįsta iš dalies, nes jį apgavo vežėjai. Jis, būdamas Kaune negali patikrinti ar tikrai automobiliai yra tikrinimo vietoje. Kaune jis turi prisijungimus prie posto vartų ir elektroniniu būdu gali pažiūrėti ar automobilis įvažiavęs į muitinės teritoriją pagal automobilio numerius. Vilniuje tikrinant, pasitiki žodžiu, jam pasakė, kad automobiliai yra. Dėl šio įvykio pasimokė, dabar automobiliai atvažiuoja tiesiog pas jį į Kauną, išėjęs į aikštelę ir pamatęs automobilius suskaičiuoja ir tik tada formina. Nenori rizikuoti, nes žino, kad gali patikrinti, automobiliai yra brangūs, kainuoja tūkstančius eurų. Jis pateikė Vilniaus teritorinei muitinei, kad tie automobiliai suforminti pagal kėbulo numerius, dėl vežėjų kaltės negalėjo pristatyti į muitinę, rašė rašytinį pasiaiškinimą, pateikė kitas deklaracijas su tais pačiais kėbulų numeriais, net autovežis buvo tas pats, kuris atvažiavo po dviejų dienų, kai susitvarkė, į Kauną ir jis įformino. Automobiliai nauji iš salono, negali būti transportuojami kitaip, kaip tik užkelti ant autovežio. Dėl jam paskirtos baudos mano, kad ji labai didelė, nes šeimoje yra du mažamečiai vaikai, žmona dirba jo įmonėje, bet daugiausia augina vaikus. Savo motinos jau neišlaiko, nes ji mirė. Laidotuvėms reikėjo imti 1000 Eur greitąjį kreditą, kadangi neišgalėjo finansiškai. Per pusę metų palaidojo tėvą ir motiną. Prašo paskirtą baudą švelninti. Muitinės tarpininku dirba 25 metus, toks pažeidimas pirmą kartą. Pareigūnai vadovaujasi įstatymais, nežiūri į žmogiškąją pusę, prašo atžvelgti į jo padėtį ir neskirti baudos arba ją mažinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, jokių prašymų nepareiškė.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.).

A. Ž. administracinį nusižengimą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 15), eksporto deklaracijos (b. l. 16-20). Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 900 eurų bauda pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį administracinę atsakomybę už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka. Šiuo atveju neginčijamas faktas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tačiau pažeidėjas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu.

Teismo vertinimu, net ir nustačius, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriant administracinę nuobaudą turi būti įvertinta visuma aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22, 34 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Institucija formaliai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Net ir esant administracinio nurodymo surašymo pagrindams (ANK 610 straipsnis), Institucija surašė Protokolą be nurodymo, kuriuo minimali bauda turėtų būti mažinama per pusę. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra baustas. Be to jis pateikė Institucijai rašytinį paaiškinimą, apie kurį nurodyta administracinio nusižengimo protokole (b. l. 15), tačiau Institucija su bylos medžiaga šio paaiškinimo teismui neperdavė. Dėl to teismas vertino atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismo posėdyje. A. Ž. teisme paaiškino, kad dirba muitinės tarpininku 25 metus, toks atvejis jo darbo praktikoje atsitiko pirmą kartą. Suklaidintas vežėjo jis Vilniaus teritorinei muitinei pateikė deklaracija, kad automobiliai yra tikrinimo vietoje, tačiau kaip vėliau paaiškėjo dėl šalčio tą dieną autovežis sugedo ir automobiliai negalėjo būti atvežti muitiniam patikrinimui. Tik sutvarkius autovežį, po kelių dienų automobiliai buvo pristatyti tikrinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 18 d. buvo pateiktos pakartotinės deklaracijos, tų pačių automobilių „Porche Cayenne“ ir „Alfa Giulia Veloce“, transportuojamos buvo tuo pačiu autovežiu „Volvo“. Nutarimas byloje buvo priimtas nevertinant, kad šiuo atveju žala valstybei nebuvo padaryta, nesiaiškinant objektyvių automobilių nepristatymo tikrinimui priežasčių, nevertinant asmens atsakomybę individualizuojančių aplinkybių, į administracinį nusižengimą pažiūrėta formaliai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006).

Taigi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad A. Ž. muitinio tikrinimo tvarką pažeidė pirmą kartą per savo 25 metų tokio darbo stažą, paaiškėjus aplinkybėms, kad automobiliai nėra pristatyti muitiniam tikrinimui, ėmėsi priemonių, kad jie būtų pristatyti ir per dvi dienas automobiliai buvo pateikti tikrinimui, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta, į tai, kad yra į atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, A. Ž. nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, dirba ir išlaiko šeimą su dviem mažamečiais vaikais, į finansinę jo šeimos padėtį (gauna nedideles pajamas iš darbinės veiklos (703,64 Eur/mėn.), dėl motinos laidotuvių 2018-04-18 turėjo imti greitąjį kreditą 3 metams iš „Credit24“, dėl ko atsirado ilgalaikis finansinis įsipareigojimas), todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus pareiškėjui 200 eurų baudą.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. skundą patenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-757-2018 (ROIK: 18077752915) iš dalies pakeisti ir paskirti A. Ž. administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.