- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- eATP-987-195/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11191-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo A. Č. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, paskirta 289 Eur dydžio administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2016-08-20, apie 01.46 val., Vilniaus r. sav. Narbuto g. vairavo automobilį „Hyunday Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas, t. y. 0.85 prom. girtumas. Taip A. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Už šį pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu A. Č. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 289 Eur dydžio administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nubaustoji prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimą ir paskirti švelnesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, t. y. paskirti baudą, netaikant specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo; arba sutrumpinti vairuotojo teisės vairuoti transporto priemonę minimalų atėmimo terminą bent iki 4 mėnesių.
Nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neįvertino viso komplekso pateiktų svarbių faktinių aplinkybių, taigi paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, o nutarimas nukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, t.y. teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30 str. 1 d. normos. Apeliantės teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikru išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybe, konstatavimu (administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Apeliantė nurodo, kad teismas administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-423-290/2012 pažymėjo, jog aplinkybės – galiojančių nuobaudų neturėjimas, administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebuvus baustam, atliekamų darbinių pareigų tiesioginės sąsajos su transporto priemonės vairavimu ir vairuotojo pažymėjimo būtinumu šių pareigų atlikimui - yra pakankama sąlyga, kad būtų taikoma ATPK 30 ¹ str. numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė; Šiaulių apygardos teismas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-212-332/2012 konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; kad už vairavimą neblaiviam anksčiau nėra baustas; atsižvelgiant į šeimyninę padėtį (vedęs, augina mažametį sūnų); į tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti; atsižvelgiant į tai, kad dėl šio specialios teisės atėmimo gali prarasti savo darbą, tuo pačiu ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį; atsižvelgiant į tai, kad darbe charakterizuojamas teigiamai; remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą, pritaikius ATPK 30 ¹ str. l d.
Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2016-09-15 nutarimą nepagrįstai netaikė ATPK 30 ¹ str. l d. normos ir neįsigilino į visumą pateiktų itin svarbių ir reikšmingų aplinkybių, ko pasėkoje remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus ir švelnesnę nuobaudą pritaikius ATPK 30 ¹ str. l d. ir galimai užkirstų kelią tolimesniems pažeidimams dėl būtinųjų šeimos (nepilnamečių vaikų) poreikių tenkinimo. Apeliantė per 16 metų vairavimo stažą neturi jokių administracinių nuobaudų, visuomet vairuoja atsakingai ir rūpestingai. Iš Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus 2016-08-30 Išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro Nr. 10-S-181396 (1.39-10) matyti, kad ji nebuvo padariusi jokių administracinių teisės pažeidimų ir jokių kitų baudų (už greičio viršijimą) nėra turėjusi.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, ji niekada nebuvo teista ir niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, tai patvirtina Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2016-08-26 Registro išrašas Nr. 14R-27269. Apeliantė niekada nebuvo gydoma ar kreipusis dėl konsultavimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016-09-06 Medicinos pažyma Nr. 16420 įrodo, kad A. Č. neturi jokių priklausomybės ligų ir gyvena sveiką gyvenimo būdą. Apeliantė viena augina du mažamečius vaikus: 7 metų berniuką M. Č. ir 5 metų mergaitę M. Č., kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Apeliantė vienintelė išlaiko šeimą ir yra vienintelis pajamų šaltinis šeimoje. Tolimesniam darbo funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas (teisių turėjimas). Šį būtinumą kaip esminę darbo sąlygą yra apibrėžusi ir apeliantės darbovietė - UAB „Ingenious IT“. Projektų vadovo A. Č. pareiginių nuostatų 2.4. punkte yra numatoma, kad prie būtinųjų reikalavimų yra privaloma B kategorijos vairuotojo teisių turėjimas ir gebėjimas nuolatos savarankiškai vykti pas bendrovės klientus Lietuvoje Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Negalėdama vairuoti transporto priemonę ir savarankiškai vykti pas bendrovės klientus, apeliantė negali toliau dirbti jai paskirto darbo ir bus atleista.
Pasak apeliantės, vairavimo teisė yra būtina siekiant įgyvendinti ir šeimos gerovę bei socialinius tikslus (laiku nuvežant ir paimant nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigų – mokyklos ir darželio), kas negali būti tinkamai įgyvendinta vienišos mamos laiko ir spūsčių aspektu neturint teisės vairuoti.
Apeliantės teigimu, jos mažamečiai vaikai lanko skirtingose miesto vietose esančias ugdymo įstaigas (Rinktinės g. 38A, Vilnius, ir Ozo g. 10A, Vilnius) į kurias visuomeniniu transportu galima nuvykti tik kelis kartus persėdant į kito maršruto transporto priemonę, be to atsižvelgiant į ugdymo įstaigų darbo pradžią, jos darbo pradžią bei automobilių spūstis, neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonę tiesiogiai įtakoja nuolatinį vaikų vėlavimą į ugdymo įstaigas, problemas darbovietėje dėl nuolatinio vėlavimo ir ankstyvo išvykimo siekiant švietimo ir ugdymo gerovės vaikams.
Apeliantė taip pat nurodo, jog nutarimu paskirta nuobauda - 289 Eur buvo sumokėta nedelsiant po nutarimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nors iš esmės nubaustoji savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo gailisi, tačiau prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016-09-15 nutarimą ir paskirti švelnesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, t. y. paskirti baudą, netaikant specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo; arba sutrumpinti vairuotojo teisės vairuoti transporto priemonės minimalų atėmimo terminą bent iki 4 mėnesių. Savo skunde apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nurodydama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtinai reikalinga dėl darbo pobūdžio bei dviejų mažamečių vaikų socialinės gerovės užtikrinimo.
Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam) jau pats savaime vertinamas kaip pavojingas.
Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. Č. administracinio teisės pažeidimo, bylą įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes bei nubaustosios asmenybę. Tos aplinkybės, kad nubaustosios pragyvenimo šaltinis susijęs ir su transporto priemonės vairavimu, bei būtinybė mažamečius vaikus vežti į ugdymo įstaigas, be abejo yra svarbios, tačiau jos negali būti laikomos išimtinėmis, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad A. Č. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nors, anot apeliantės teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga kiekvieną dieną, rodo, kad nubaustoji nevertino savo turimo darbo, neatsižvelgė į savo mažamečių vaikų gerovę neabejotinai žinodama, kad dėl tokio pažeidimo gali prarasti darbą (atimant teisę vairuoti transporto priemones), į tai nekreipė dėmesio, todėl šią aplinkybę sureikšminti labiau nei ją vertina pati nubaustoji ir ją laikyti pagrindu švelninti bausmę, pagrindo nėra. A. Č. privalėjo atsakingai įvertinti savo elgesį, juolab kad augina du mažamečius vaikus bei jos darbo pobūdis susijęs su kelionėmis po Lietuvos Respublikos teritoriją ir už jos ribų.
Nors, A. Č. teigimu, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas sukels ne tik jai, bet ir jos šeimai neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, kuri, net ir atsižvelgus į tai, kad A. Č. augina du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą, gyvena už miesto, nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjos atsakomybę, remiantis ATPK 30¹ str. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis darbinėje veikloje naudotis transporto priemonėmis, nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su šeimos narių priežiūra ar rūpinimusi, taip pat nelaikytini aplinkybe, sudarančia pagrindą šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ str. Atkreiptinas dėmesys, jog A. Č. yra jauno amžiaus ir turi galimybių įsilieti į darbo rinką net ir ribotą laiką neturėdama teisės vairuoti.
Teismas, skirdamas nuobaudą A. Č., atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (gailisi padariusi administracinį teisės pažeidimą) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji administracinių nuobaudų neturi, dirba, todėl jai paskyrė sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.
A. Č. padarė tyčinį ir itin pavojingą pažeidimą, kuriuo sukeliamas pavojus ne tik pačios pažeidėjos, bet ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai bei jų turtui. Tokie grubūs pažeidimai neišgyvendinami nors tam skirimas ypatingas dėmesys, jie padaromi nepaisant visuomenės itin neigiamo ir pagrįsto tokių veiksmų vertinimo. Neabejotina, kad visos šios aplinkybės nubaustajai buvo žinomos, tačiau ji tokius veiksmus padarė, kaip minėta, nekreipdama į tai dėmesio, taip pat į tai, kad tokių veiksmų pasekmės gali paliesti tiek jos darbą, tiek vaikų poreikius. Šios aplinkybės parodo nubaustosios neatsakingumą, kuris pasireiškė savo asmeninių ir savo šeimos narių poreikių ignoravimu. Esant tokioms aplinkybėms laikyti, kad nubaustosios atžvilgiu galima taikyti įstatymo išimtis ir skirti nuobaudą, kurios nenumato įstatymas už padarytus veiksmus, jokio pagrindo nėra.
Laikinas patogumų apribojimas prižiūrint vaikus bei galimas darbo pobūdžio pakeitimas, negali būti laikomi tomis išimtinėmis aplinkybėmis , kurioms esant gali būti taikomos įstatymo išimtys. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų ir paskyrė tinkamą nuobaudą.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas apeliantės atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog A. Č. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos netaikytos pagrįstai. Pagrindų tenkinti nubaustosios apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.