Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Patrulių Rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. V. už tai, kad jis 2012-03-30 d., 10.50 val., Varnių g. 40, Kaune, vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas (0,46 promilės) neblaivumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sutinkamai su teismų praktika administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Tai gali būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokios aplinkybės šioje byloje yra. L. V. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, o tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Ši aplinkybė įvertinta parenkant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą. L. V. nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis nežymiai viršija minimalų ATPK 126 str. 1 d. numatytą girtumo laipsnį, o įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis. Nustatytas girtumo laipsnis pagrįstai leido teismui patikėti pažeidėjo versija, jog alkoholis buvo vartotas iš vakaro, o ne prieš sėdant vairuoti, kad L. V. neįvertino ir nesitikėjo, kad iš ryto gali likti kokios nors pasekmės ir viršyti alkoholio leistiną kiekį. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos ir kitos aplinkybės: tai, kad L. V. neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebaustas, prižiūri savo sergančią motiną, vairuotojo pažymėjimas reikalingas rūpinantis jos sveikata, teismo nuomone, sudaro kompleksą faktinių duomenų, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Iš L. V. parodymų matyti, kad jo atliekamos pareigos tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu ir vairuotojo pažymėjimas yra būtinas šių pareigų atlikimui. Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str., tačiau esant ir visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą, ši aplinkybė taip pat vertintina kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis. Taigi, išvardintų aplinkybių visuma yra pakankama sąlyga, kad būtų taikoma ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nusprendė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. V. paskirta nuobauda nėra aiškiai per švelni, ji buvo tinkamai individualizuota, kad buvo pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl šių priežasčių skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.