- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-3027-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11882-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., E. Š., atstovaujama R. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: D. Š., E. Š., atstovaujama R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas suinteresuotam asmeniui D. Š. už antstolio patvarkymo dėl duomenų pateikimo Nr. S-25-117-21945/2025-05-28 nevykdymą skirti baudą iki 289 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Akcentavo, kad prašo skirti ne simbolinę baudą, o tokią, jog asmuo būtų suinteresuotas vykdyti antstolio nurodymus.
2. Pareiškime nurodė, kad antstolio kontoroje skolininko atžvilgiu yra vykdomi šie išieškojimai: 1) nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. yra vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-974-627/2021 dėl 2 390 Eur konfiskavimo iš skolininko valstybės naudai; 2) nuo 2022 m. vasario 28 d. yra vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimas Nr. (23.31-08)483-16600 dėl 150 Eur baudos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai; 3) nuo 2022 m. balandžio 13 d. vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-974-627/2021 dėl 2 500 Eur baudos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai; 4) nuo 2024 m. sausio 8 d. vykdomas VMI sprendimas Nr. (23.31-08)483-238210 dėl 50 Eur baudos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai; 5) nuo 2025 m. kovo 25 d. vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. e2SP-10712-272/2021 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. Š. naudai.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2025 m. liepos 3 d. buvo atliekama turtinė patikra, areštuotos sąskaitos, siunčiami patvarkymai išskaitymui iš darbo užmokesčio, bet baudos, konfiskuotina suma bei išlaikymas neišieškoti. Pats skolininkas pastangų mokėti skolą nerodė, kviečiamas į kontorą neatvyko, apie pajamas nei karto nepranešė, informaciją apie lėšas slepia. 2023 m. sausio 5 d. antstolis kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu ir pareiškimo nagrinėjimo metu pats skolininkas papasakojo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal vietos kontraktą, gauna apie 2 000 Eur pajamų, bet Lietuvos Respublikoje pajamų nedeklaruoja. Skolininkas ėmėsi visų priemonių tam, kad išvengti baudos mokėjimo: apie pasikeitusias darbovietes antstoliui nepranešdavo, į elektroninius laiškus neatsakinėjo, į antstolio kontorą kviečiamas atvykęs nebuvo, jokių pasiūlymų mokėti baudą geruoju tiek per antstolį, tiek tiesiogiai valstybei antstoliui neteikė, išlaikymo geruoju taip pat nemokėjo (jei būtų mokėjęs geruoju, nebūtų kreiptasi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo). Skolininkas nevykdė jokių savo, kaip skolininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 644 straipsnyje. Dar 2023 m. gavus iš skolininko pasiūlymą mokėti baudą po 10 Eur per mėnesį, buvo paprašyta skolininko pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi skolininko pajamos ir išlaidos. Toks išrašas antstoliui nepateiktas iki šiol, nors įstatymas numato skolininkui pareigą teikti antstoliui visą informaciją apie jo gaunamas pajamas bei turtą (CPK 645 straipsnis). Dirbdamas Lietuvos Respublikoje skolininkas visas savo pajamas, gaunamas iš darbovietės, nukreipė į nelietuvišką sąskaitą, kurios patikrinti bei areštuoti antstolis neturi galimybių. Teismo posėdžio metu skolininkas pareiškė, kad jis gali baudą sumokėti nors ir dabar, bet nemokės iš principo, nes turi pretenzijų antstoliui, tačiau jų nepaaiškino.
4. Antstolis nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. gavus informaciją, jog skolininkas naudojasi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke PPS EU SA, patvarkymu Nr. S-25-117-21945 buvo pareikalauta iš skolininko pateikti šios banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. per penkias kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui paštu arba atvykus į antstolio kontorą adresu. Šiuo patvarkymu pareikalauta pateikti visą aktualią informaciją apie pajamas ir turtą, iš kurių būtų galima išieškoti skolas, baudas bei vykdymo išlaidas. Patvarkymas įteiktas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkas pažymėjęs, jog nori gauti dokumentus elektroniniu paštu. Jokio atsakymo negauta. Skolininkas dirba užsienyje, atlyginimą gauna į ne lietuvišką banko sąskaitą, jam tenkančių prievolių nevykdo tyčia ir duomenų, apie gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose, neteikia. Dėl tyčinių skolininko veiksmų skolos vis dar nėra išieškotos, išlaikymas nepilnamečiui vaikui neteikiamas, vykdomosios bylos vykdomos jau penkti metai, o tai prieštarauja vykdymo proceso operatyvumo, koncentruotumo bei sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-974-627/2021, vykdomoje byloje Nr. 0117/21/01076 dėl 2 390 Eur konfiskavimo iš skolininko VMI naudai. Nuo 2022 m. vasario 28 d. antstolio kontoroje vykdomas VMI sprendimas Nr. (23.31-08) 483-16600 vykdomoje byloje Nr. 0117/22/00270 dėl 150 Eur skolos išieškojimo iš skolininko. Nuo 2022 m. balandžio 13 d. antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomasis raštas Nr. 1-974-627/2021, vykdomojoje byloje Nr. 0117/22/00468 dėl 2 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininko VMI naudai. Nuo 2024 m. sausio 8 d. antstolio kontoroje vykdomas VMI sprendimas Nr. (23.31-08) 483-238210, vykdomoje byloje Nr. 0117/24/00057 dėl 50 Eur baudos išieškojimo iš skolininko VMI naudai. Nuo 2025 m. kovo 25 d. antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. e2SP-10712-272/2021, vykdomoje byloje Nr. 0117/25/00402 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. Š. naudai.
7. Teismas nurodė, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad skolininkas naudojasi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke PPS EU SA ir 2025 m. gegužės 28 d. surašė patvarkymą Nr. S-25-117-21945, kuriuo nutarė iš skolininko išreikalauti banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. per penkias kalendorines dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos paštu arba atvykus į antstolio kontorą ir iš skolininko išreikalauti duomenis apie pajamas ir turtą ir įpareigoti skolininką per septynias dienas kalendorines dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos – pateikti antstoliui paštu arba atvykus į antstolio kontorą. 2025 m. gegužės 28 d. patvarkyme nurodyta, kad jis turės būti siunčiamas skolininkui el. paštu (duomenys neskelbtini).
8. Teismas akcentavo, jog vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Detalizavo procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką, numatytą CPK 1751, 604, 660 straipsniuose ir 624¹ straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, kad antstolio priimtuose patvarkymuose su reikalavimais nurodytus konkrečius veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas šių patvarkymo turinys, t. y. apie šiuos reikalavimus bei apie vykstantį vykdymo procesą asmuo informuotas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Baudos skyrimas yra galimas tik nustačius visas atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir asmens kaltę.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad patvarkyme ir pareiškime teismui antstolis nurodė, jog 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. S-25-117-21945 skolininkui išsiuntė el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei vienoje teismui pateiktoje vykdomoje byloje nėra duomenų apie minėto patvarkymo išsiuntimą bei įteikimą. Teismas vertino, kad vien siuntimo būdo nurodymas patvarkyme nėra patvarkymo įteikimo faktą patvirtinantis duomuo. Įvertinęs antstolio pateiktus duomenis teismas negalėjo spręsti, kad antstolis skolininkui yra įstatymų nustatyta tvarka tinkamai įteikęs patvarkymą, už kurio nevykdymą prašo skirti bausmę. Teismas sprendė, kad nenustačius patvarkymo įteikimo fakto, negali būti nustatyta skolininko kaltė dėl 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymo pateikti informaciją nevykdymo. Nenustačius būtinosios procesinės sankcijos – baudos – skyrimo sąlygos (asmens kaltės), tokia sankcija skolininkui negali būti skiriama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl baudos skyrimo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Dėl baudos skyrimo antstolis į teismą kreipėsi civiliniame procese, o jame įrodymai vertinami kaip tikėtini ir galėję būti, o ne 100 procentų užtikrinti rašytiniais įrodymais, kaip nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Neaišku, kodėl teismui neužteko antstolio tvirtinimo, kad visi dokumentai įteikti skolininko nurodytu elektroninio pašto adresu. Jokių motyvų abejoti antstolio teiginiais, kad dokumentas išsiųstas skolininkui jo elektroninio pašto adresu, nėra. Kokius įrodymus apie dokumento siuntimą turėjo pridėti antstolis, teismas nenurodo. Jeigu teismui pritrūko duomenų apie dokumentų siuntimą skolininkui, galėjo paprašyti antstolio juos pateikti.. Antstolis neturi jokio suinteresuotumo priimti patvarkymus asmenų atžvilgiu ir jų nesiųsti.
11.2. Spręsdamas klausimą apie dokumentų įteikimą ar neįteikimą, teismas vadovavosi tik CPK 604 straipsniu, tačiau įteikiant dokumentus antstolis turi vadovautis ir CPK 605 straipsniu. Niekas skolininko neatleido nuo pareigos būti aktyviu vykdymo procese, domėtis vykdymo eiga bei teikti duomenis apie jam priklausantį turtą bei pajamas. Tam ir buvo teismui pateiktos visos elektroninės bylos, kad teismas galėtų susidaryti visapusišką nuomonę apie šio skolininko elgesį vykdymo procese, kai į jokį antstolio raštą jis nereaguoja nuo 2021 m.
11.3. Gavęs informaciją, kokia konkrečia sąskaita skolininkas naudojasi be apribojimų, antstolis patvarkymu pareikalavo skolininką pateikti šios sąskaitos išrašus ir išsiuntė patvarkymą elektroniniu paštu, nurodytu skolininko. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams bei Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje užteko antstolio nurodymo, kad dokumentai skolininkui įteikti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo E. Š., atstovaujama R. P., prašo antstolio atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad skolininkas su E. Š. bendrauja tiek mobiliojo ryšio telefonu, tiek ir nurodytu el. pašto adresu. Jo darbo pobūdis ir vieta nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o į Lietuvos Respubliką jis atvyksta rotaciniu principu trumpam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skolininkui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino antstolio prašymo dėl baudos skolininkui skyrimo dėl to, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių realų 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymo išsiuntimą skolininkui. Antstolis teismui nurodė, kad patvarkymas skolininkui išsiųstas el. paštu, tačiau tai patvirtinančių duomenų, pasak pirmosios instancijos teismo, byloje nėra.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos ir pateiktų vykdomųjų bylų medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Remiantis CPK 624¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.
19. Kasacinio teismo pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).
20. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartį, matyti, jog teismas nekvestionavo patvarkymo siuntimo būdo, t. y. teismas nenurodė, kad patvarkymo siuntimas el. paštu buvo iš esmės netinkamas. Taip pat nekeltas klausimas ir dėl būtinybės siųsti dokumentus registruota siunta. Vienintelis aspektas, kurio svarbą iškėlė pirmosios instancijos teismas – įrodymų, kad patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui, nebuvimas, kuris parodo, jog šalis neturėjo galimybių su patvarkymu susipažinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vykdymo procesas skolininko atžvilgiu vyksta ilgą laiką ir skolininkas taip pat turi tiek domėtis vykdymo procesu, tiek ir būti aktyvus, tačiau nors, kaip nurodo antstolis, patvarkymą išsiuntė skolininkui el. paštu, tai patvirtinantys įrodymai bet kokiu atveju privalo būti vykdomojoje byloje. Tai reiškia, kad į bylą gali būti įtraukta, pavyzdžiui, el. pašto ekrano kopija, jos atspausdinta versija, kurioje būtų galima aiškiai identifikuoti siuntėją, gavėją, laiško išsiuntimo datą, laiško bei jo priedų turinį. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio duomenų nei pačioje civilinėje byloje, nei vykdomosiose bylose nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo prašyti papildomų duomenų iš antstolio, kadangi tokie duomenys, kaip minėta, privalo būti vykdomojoje byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei vienoje iš pateiktų vykdomųjų bylų nėra jokių duomenų, patvirtinančių el. laiško išsiuntimą skolininkui po 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymo priėmimo. Kita vertus, net jei apeliantas laikosi pozicijos, jog teismas nenustatė termino jam pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius laiško išsiuntimą, jis juos galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju taip pat atmestini apelianto argumentai, kad teismas procesinių dokumentų įteikimą turėtų vertinti pasitikėjimo antstoliu principu ar tai, jog jo įvardintose kitose bylose teismai šio aspekto nekvestionavo.
21. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra privalomas visokeriopas įsitikinimas tam tikros aplinkybės buvimu, nes tai nėra baudžiamasis procesas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui duomenų nepakako ne dėl paties ginčo dalyko, tačiau dėl procesinio reikalavimo įvykdymo – skolininko informavimo dėl išsiųsto patvarkymo, dėl kurio nevykdymo ir prašoma skirti baudą. Baudžiamojo ir civilinio procesų įrodinėjimo aplinkybės nėra susijusios su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręstina, jog nesant duomenų, kad 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui, nėra pagrindo ir išvadai, jog jis susipažino su patvarkymo turiniu ir jam buvo sudarytos galimybės įvykdyti antstolio reikalavimą bei pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos už patvarkyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą, skyrimo, o ne dėl skolininko pasyvumo vykdymo procese bendruoju požiūriu. Aplinkybės, kad skolininkas yra pasyvus vykdymo procese, jog nevykdo ankstesnių įpareigojimų, savaime nesudaro pagrindo skirti baudą už konkrečiai 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymo nevykdymą, ypatingai nesant duomenų apie jo išsiuntimą antstolio nurodytu būdu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo (antstolio) Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.