Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentėjusiesiems E. G., jos atstovui - advokatui A. J., D. V., kaltinamiesiems K. R., T. V. (D), R. R., jų gynėjai advokatei J. M. Galminei, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei J. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2016-04-14 pagal LR BK 180 str. 1 d. (4 epizodai) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtosios devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, K. R. paskirtos auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimas ir elgesio apribojimas devyneriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

T. V. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, teistas: 1) 2016-06-09 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2016-06-10 pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - prie griežtesnės, 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė, 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja E. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. yra jos anūkė. E. G. pas ją negyvena tik ateina. Įvykio dieną E. G. pas ją buvo atėjusi. Anūkės draugą D. V. pažįsta. Apie 20 val. anūkės pasiimti atvažiavo D. V. ir E. G. iš jų išėjo. Praėjus gal 30 minučių nuo E. G. išėjimo, E. G. paskambino ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes ją ir D. V. užpuolė. E. G. kalbėjo verkdama. Išėjusi iš namų, už namo kampo pamatė prie garažo stovinčią E. G. su būreliu asmenų. Jai atėjus, netrukus atvyko ir policija. Atėjusi pamatė, kad E. G. verkia, D. V. buvo visas purvinas. Kaimynas išbėgo, pasakė, kad jį įrašytų kaip liudytoją, jį žino iš matymo. Jo vardas, lyg, Darius, pavardės nežino. Namuose pasakė vyrui: „važiuok į nuovadą“. Policijos pareigūnai visus išsivežė į komisariatą. Ji grįžusi namo paskambino dukrai-anūkės mamai. Kitą dieną E. G. jai papasakojo, kad jai einant link D. V., ją prie garažo buvę asmenys išvadino „arklio galva’. Dar praeinant ją mergina užkabino pečiu, bet kaip sakė E. G., į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo link D. V.. Vėliau kaip suprato 3 vaikinai D. V. užpuolė ir sumušė. Tarp mušeikų buvo K. R., kuris yra jos vyro sesers anūkas. Nežino ar kaltinamieji bandė atsiprašyti. Su jais nebandė kalbėti, giminės nebandė susisiekti. Dominyko mašina buvo purvina, pelkė buvo šalia mašinos.

Liudytoja J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. 2016-03-30 apie 20 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini) name, butas 2 aukšte, išgirdo lauke triukšmą, primenantį muštynes, girdėjosi garsus šūkavimas, barimasis. Dėl ko vyko konfliktas, nesuprato. Priėjusi prie lango pamatė, kaip prie garažo, esančio nuo namo gal už 5 metrų mušasi jai nepažįstamų asmenų kompanija. Tuo metu buvo šviesu ir ji labai aiškiai viską matė. Viso buvo gal 4 vaikinai ir 2 merginos. Matė kaip vienas vaikinas įsėdo į automobilį, prie jo priėjo vaikinas ir sėdinčiam automobilyje, sudavė daug smūgių ir rankomis ir kojomis. Vaikino sėdinčio automobilyje ėjo ginti mergina (esanti salėje) jai priėjus ir bandant nustumti besimušantį vaikiną, merginai labai stipriai įspyrė į pilvą, ji net susirietė iš skausmo. Pamačiusi tokį vaizdą pašaukė vyrą, vyras nuėjo į lauką. Mušė tik vienas vaikinas, o kiti vaikinai stovėjo nuošaliau ir nieko nedarė, nei vieno iš jų neįsidėmėjo.

Liudytoja G. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016 metų kovo mėnesį, dienos nepamena, apie 19-20 val. savo automobiliu „VW Passat“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su K. R., T. V. ir R. R. atvažiavo prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ji norėjo pas draugą garaže išsisiurbliuoti savo automobilį. Kai atvažiavo prie garažų, draugo dar garaže nebuvo, todėl jo laukė. Jiems belaukiant prie garažų, ji su draugais iš automobilio išlipo. Jo viduje sėdėti liko tik R. R.. Pro šalį ėjo K. R. pusseserė. K. R. ją pamatęs pašaukė vardu Erika. E. G. prie K. R. nepriėjo, nuėjo tolyn. Po minutės prie jų privažiavo automobilis „VW Golf“ sidabrinės spalvos iš jo išlipo vaikinas ir E. G.. Privažiuodamas dideliu greičiu E. G. vaikinas aptaškė K. R., T. V.. K. R. vos neužvažiavo ant kojų. Išlipęs iš automobilio E. G. vaikinas pradėjo šaukti keikdamasis ant K. R., kodėl jis šaukia jo merginą. K. R. jam pradėjo aiškinti, kad E. G. jo pusseserė, tai pakartojo daug kartų ir liepė jam važiuoti šalin. E. G. vaikinas pradėjo K. R. grasinti sakydamas, kad tuoj jam trenks į galvą. Vaikinas priėjęs prie K. R. pirmas pradėjo stumdyti jį. K. R. jam pasakė, kad važiuotų iš čia. Tada E. G. vaikinas pirmas trenkė K. R. į veidą ir jie tarpusavyje pradėjo muštis. Ji atsitraukė nuo jų ir nesikišo. Įlipo į automobilį, kai vaikinai pradėjo stumdytis, nes bijojo, kad jai netrenktų. Besimušančius bandė išskirti pirmiausiai T. V., o po to ir R. R.. Jie visi tarpusavyje susimušė. Kas kam konkrečiai sudavė nežiūrėjo, tiksliau tiek ir tematė. Paskui E. G. vaikinas iškvietė policiją ir muštynės baigėsi. Muštynės truko gal iki 10 minučių. Kiek matė, tai ir E. G. vaikinas sudavė smūgius K. R., T. V. ir R. R., bei ir jie visi trys sudavė E. G. vaikinui smūgius. Ar kas sudavė E. G., nematė. Šiuo metu nedažnai susitinkame, anksčiau susitikdavo dažniau. Vaikinai nebuvo vartoję alkoholio. Nukentėjusysis keistai atrodė iš veido, iš akių, atrodė, tarsi būtų kažko pavartojęs. Nukentėjusysis vartojo blogus žodžius.

Liudytoja G. V. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Ji K. R. pažįsta nuo 2015 metų vasaros, susipažino per draugus. R. R. pažįsta nuo 2016 metų žiemos, o T. V. pažįsta nuo 2015 metų vasaros. Kartas nuo karto su jais susitinka, kartu leidžia laiką. G. M. pažįsta taip pat. 2016 kovo mėnesio pabaigoje, kartu su K. R., T. V., R. R. ir G. M. atvažiavo G. M. automobiliu prie garažų, esančių prie (duomenys neskelbtini), nuplauti automobilį. Kai jie atvažiavo prie garažų, ji sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, buvo su skaudančia galva. Kiti buvo išlipę. Pro šalį ėjo nepažįstama mergina, kurią Erikos vardu pašaukė K. R.. Vėliau prie jų privažiavo automobilis "VW Golf" pilkos-sidabrinės spalvos. Privažiuodamas automobilis aptaškė K. R.. Iš automobilio išlipo vaikinas nedidelio ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo ir pradėjo šaukti ant K. R.. K. R. pasakė jam nešdintis. Po tų žodžių vaikinas du kartus trenkė K. R., tačiau K. R. atgal nesudavė. Tuo metu prie jų buvęs T. V. sudavė vaikinui vieną kartą, tiksliai kur sudavė neatsimena, kažkur į veido sritį. Tada su tuo vaikinu apsistumdė R. R.. Tiesiog apsistumdė, nes smūgių nematė. Tuo metu K. R. stovėjo, nieko nedarė. Iš automobilio išlipo trumpam G. M. ir vėl į jį įsėdo. Ji išsigando ir iš automobilio nelipo. D. V. sakė: „Dūchas, pidaras“. Ji tiek girdėjo. Veiksmų ėmėsi D. V.. Trenkė K. R. į veidą, K. R. gynėsi. Toliau nieko nematė. Vaikinai neprilupo D. V.. D. V. buvo šiek tiek purvinas, matė tik kojas. Oras buvo ne koks, aplinkui pelkės. Automobilyje buvo tik „Radler“ alaus buteliukas, ji negėrė, kas butelį turėjo nežino, sėdėjo gale mašinos. Kas kur sėdėjo automobilyje neatsimena. Vairavo G. M., šalia jos sėdėjo R. R.. E. G. vaikinas šaukė, nes, gal, pavydėjo, kad jo merginą kažkas pašaukė. K. R. D. V. trenkė į veidą. K. R. nesiskundė, nesakė, kad buvo padarytas sužalojimas. Su kaltinamaisiais tik draugai. Mes visi susitikome kieme. Iš įvykio vietos ji pasišalino, nenorėjo kištis į visą tą reikalą, todėl ir pabėgo. Atvažiuojant automobilio nematė, bet vėliau pamatė, kad veidrodėlis iš vairuotojo pusės buvo sugadintas. Matė tai prieš įvykį. Kažkas buvo su veidrodėliu, kas tiksliai nežino. Automobilis jau atvažiavo netvarkingas. Kad T. V. smogtų nematė. Kaip T. V. spyrė, matė. Nukentėjusioji buvo nukritusi ant žemės. Nematė kaip R. R. smūgiavo. Netrukus atvyko policija ir visus pristatė į komisariatą.

Nepilnamečio įtariamojo įstatyminė atstovė S. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-30 apie 23 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad turi atvykti atsiimti nepilnametį sūnų K. R., kuris buvo sulaikytas už muštynes. Kai atvyko į policiją, koridoriuje pamatė savo pusseserę su dukra E. G.. Ji pamačiusi pusseserę su dukra E. G. net nepagalvojo, kad jos irgi dėl to paties įvykio yra policijoje. Ji pasiėmusi K. R. išvažiavo namo. Kaip jai sakė sūnus, jis pamatęs einančią E. G., ją pašaukė pasisveikinti. Kaip suprato sūnus, E. G. ir jos vaikinas turbūt pagalvojo, kad vaikinai priekabiauja prie E. G., todėl atėjo prie jų aiškintis. Jai sūnus sakė, kad jis E. G. draugo nemušė. Po kelių dienų ji kalbėjo su E. G. ir ji jai pasakė, kad K. R. ją gynė, jos nemušė (1 t. b. l. 102-103).

Liudytojas D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-30 jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), per buto langą, butas yra 2 aukšte, apie 20.00 val. žmona pamatė ir pasakė, kad lauke, prie garažų vyksta muštynės. Garažai nuo namo yra maždaug už 50 metrų. Jis priėjo prie buto lango ir pamatė, kaip vienas vaikinas sudavė smūgį spirdamas koja merginai. Kai jis priėjo prie lango, tuo metu vaikinai nesimušė. Viso prie garažų buvo maždaug 3 vaikinai ir 2 merginos. Nei vieno iš jų nepažįsta. Jis išėjo į lauką. Jam atėjus prie minėtos kompanijos, ten jau buvo atėję vyras ir moteris, kaip suprato nukentėjusios merginos giminaičiai, o netrukus atvyko ir policija. Jis dar tam vaikinui, kuris mušė merginą pasakė, kodėl jis muša merginą. Kai vyko muštynės iš lauko sklido triukšmas. Buvo labai nemalonu matyti mušamą merginą. Mušeikų neįsidėmėjo. Dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, todėl teisme dalyvauti negalės (1tomas, b.l.67-68).

Liudytoja nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-30 apie 20.30 val. paskambino jos mama, E. G. močiutė ir pasakė, kad E. G. su D. V. užpuolė ir sumušė, kad jie išvažiavo į policiją. Atvykusi į policiją, ji pamatė D. V., kuris buvo kruvinas, murzinas, purvinais rūbais. E. G. šonas, striukė irgi buvo purvini. D. V. su E. G. papasakojo, kad juos užpuolė ir sumušė 3 asmenys. Ji pati įvykio nematė, apie tai sužinojo iš jų. Tą vakarą dukra buvo strese, nuolat verkė. Kai iš policijos nuvyko į ligoninę, jai davė raminamųjų. Dukrai buvo sužalotas šonas ir pirštas (1tomas b..l.58).

Iš 2016-03-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad D. V. buvo padarytas galvos ir veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, platus odos nubrozdinimas veido dešinėje, apimantis kaktos, skruosto sritį. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.(1 t., b. l. 116-119).

Iš 2016-05-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad D. V. buvo padarytas galvos ir veido sumušimas, dešinio skruosto odos nubrozdinimas. Išskyrus galvą-veidą, sužalojimų kituose D. V. kūno vietose nenustatyta. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.(1 t., b. l. 123).

Iš 2016-04-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad E. G. buvo padarytas kairės plaštakos didžiojo piršto galo paviršinė plėštinė žaizda su nago pažeidimu, dešinės plaštakos nykščio paviršinis sužalojimas ir dešinio klubo sumušimas. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.(1 t., b.l.129).

Iš 2016-03-30 automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo nustatyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 tomas b. l. 6,7).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. R., T. V., R. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, K. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. R. ir T. V., 2016-03-30 apie 19.45 val. viešoje vietoje prie garažų ir gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. K. R. sugriebęs D. V. už atlapų sudavė jam smūgį savo galva į D. V. galvą, po ko K. R., T. V. ir R. R. sudavė dar ne mažiau kaip po 2 smūgius kiekvienas D. V. į galvą. Nukentėjusiajam po suduotų smūgių įsėdus į savo automobilį, K. R. spyrė į D. V. automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, bei K. R. kartu su T. V. automobilyje sėdinčiam D. V. bendrai įspyrė ne daugiau kaip 5 kartus į galvą. D. V. išlipus iš automobilio, vienas iš trijų asmenų, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jį pastūmė, nuo ko jis nugriuvo ant žemės ir tada jam gulinčiam K. R., T. V. ir R. R. įspyrė ne mažiau kaip po 2 kartus kiekvienas į galvą. Tokiais savo veiksmais K. R., R. R. ir T. V. D. V. padarė galvos ir veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą pakaušio dešinėje, platų odos nubrozdinimą veido dešinėje, apimantį kaktos, skruosto sritį, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai yra veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis D. V., apgadintas jam priklausantis turtas – automobilis. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas, turtas gadinamas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų T. V. bei R. R. atsakomybę lengvina tai, jog jie prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padarę nusikalstamą veiką, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, K. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje taip pat ir BK 91 straipsnyje įtvirtintais bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumais.

Skiriant bausmę K. R. atsižvelgiama, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jį padarė būdamas nepilnametis. Tačiau, K. R., nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tai charakterizuoja jį kaip linkusį daryti tokias analogiškas veikas. Kaltinamasis K. R. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies, t. y. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje, nedirba. Skiriant bausmę atsižvelgiama į jo asmenybę, į nusikaltimo pobūdį, padarymo motyvus, į tyčinę kaltę, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. R. paskyrus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant bei LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

K. R. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendį.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, T. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis T. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, yra baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę - nusikalto būdamas teistas, tačiau savo elgesį vertina kritiškai, civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai, nukentėjusiajam iš dalies, t. y. 100 eurų atlygino žalą, šiuo metu dirba įmonėje pagalbiniu darbininku, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nesunki nusikalstama veika.

Įvertinus visą tai, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti T. V. paskyrus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant. Kadangi egzistuoja visi Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatyti pagrindai, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. V. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 baudžiamąjį įsakymą bei 2016-06-10 nuosprendį, kurie 2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinti, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartimi paskirta bausme, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kurie subendrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartimi.

Baudžiamojoje byloje pateiktas prašymas atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai R. R. mamai J. V..

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-84/2010, 2K-51/2010, 2K-P-82/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos, duodančios pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti teismo pasitikėjimo verti asmenys, teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdžio metu apklausus kaltinamojo mamą J. V. ši išreiškė sutikimą būti savo sūnaus R. R. laiduotoja, nurodė, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, nurodė, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalį, garantuoja, kad kaltinamasis R. R. daugiau ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertindamas laiduotojos asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir darbovietės gerai apibūdinama.

Atsižvelgiant į išdėstytą, esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams - kaltinamasis R. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nedirba, baustas administracine tvarka, mokosi (duomenys neskelbtini), savo kaltę pripažino visiškai, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo net kelis kartus atsiprašė, atlygino nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalį, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo, be to, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys – kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis ir R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Šioje byloje nukentėjusysis D. V. pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.(1 tomas b. l. 40-42).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis D. V. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, tačiau, nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo agresyvus elgesys t. y. norėdamas išsiaiškinti, kodėl įžeidinėjo jo merginą, jis pats privažiavo autombiliu prie kaltinamųjų, juos aptaškė, pats iššaukiančiai elgėsi, įžeidinėjo kaltinamąjį K. R., nors galėjo ramiai išsiaiškinti. Tokia aplinkybė rodo, kad iš dalies pats nukentėjusysis sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo pačio saugumu. Teismo nuomone, tai turėjo tam tikros įtakos prieš jį įvykdytam nusikaltimiui. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė didelės žalos nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei, į tai, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo D. V. pareikšta 2500 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažinama iki 900 eurų.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dėl 147.15 eurų žalos atlyginimo, nes T. V. atlygino padarytą turtinę žalą (2 t. b. l. 173).

K. R., T. V., R. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – CD diskas paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 puntu, 2 punktu bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

T. V. (D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartimi paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir T. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kurie subendrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nutartimi.

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams. Laiduotoją paskiriant jo mamą J. V..

Išaiškinti J. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti solidariai iš K. R., T. V., R. R. 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo D. V. naudai.

Konstatuoti, kad T. V. priteista neturtinė žala mažinama 100 eurų – nukentėjusiajam atlygintai sumai.

K. R., T. V., R. R. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylos tyrimui – CD diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.