Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. S. įstatyminės atstovės V. S. ieškinį atsakovui A. S., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybai, dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei dėl to sutinkant, įvertinus bylos pobūdį ir viešą interesą užtikrinti tinkamą vaiko poreikių tenkinimą, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui ir šaukimo įteikimui pagal įstatymą atsakovui, jo ir institucijos prašymui bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, teismas sprendžia, kad kliūčių nagrinėti bylą neatvykus atsakovui ir institucijos atstovei nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo įstatyminės atstovės faktinių aplinkybių paaiškinimais, nustatyta, kad 2014 m. vasario 6 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5528-451/2014, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui A. S. po (duomenys neskelbtini) Lt (atitikmuo (duomenys neskelbtini) Eur) kas mėnesį (2023-01-31 Nr. DOK-4768). Nuo priimto teismo sprendimo praėjo 9 metai, šalių sūnus paaugo (tuo metu buvo šešių metų, dabar 15 metų amžiaus), pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl priteista išlaikymo suma yra nepakankama.

Ieškovo įstatyminė atstovė (mama) santuokos nesudariusi, neturi draugo, ar kitų asmenų, kurie galėtų paremti ją materialiai. Ji turi tik vieną išlaikytinį, kadangi kitas šalių sūnus jau pilnametis, nors yra neįgalus, tačiau gauna išmoką iš Sodros ir 0,25 etato, iš esmės, pasak mamos, medikų patarimu daugiau socializacijos tikslais, dirba. Duomenų apie atsakovą į bylą pateikta nebuvo. Viešais Liteko sistemos duomenimis iš atsakovo nepriteistas išlaikymas kitiems nepilnamečiams vaikams. Ieškovo įstatyminės atstovės žiniomis, jis kitų vaikų neturi. Todėl spręstina, kad kitų išlaikytinių, apart šalių sūnaus, abi šalys neturi.

Šalių sūnus specialių poreikių neturi. Tačiau, jo mamos paaiškinimais, jam reikalingos išlaidos papildomiems užsiėmimams su mokytojais po pamokų, reikalingi dantų breketai. V. S. posėdžio metu nurodė, kad nors atsakovas tai supranta, ieškinio neginčija, tačiau geruoju pats daugiau nemoka, nurodo mokės tik per antstolį

V. S. yra sveika ir darbinga, tačiau šiuo metu registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo (2023-01-31 Nr. DOK-4768; šalies paaiškinimai posėdžio metu). Jos mėnesio pajamos, jos pačios teigimu – apie (duomenys neskelbtini) Eur mokami iš darbo biržos, 85 Eur vaiko išmoka iš savivaldybės ir 124 Eur gaunami vaikui išlaikyti, kadangi yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (šalies paaiškinimai posėdžio metu). Peržiūrimo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2014 m., ji taip pat dirbo, gavo pajamas, kurios galimai kiek didėjo, nes kilo darbo užmokestis visoje šalyje. Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba (teismo pažyma), tačiau turi nekilnojamojo turto, kuris areštuotas išieškojimus vykdančių antstolių (teismo išreikalauti duomenys).

Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylą, jokių savarankiškų įrodymų neteikė.

Ieškovo įstatyminė atstovė prašo padidinti iš atsakovo sūnui priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.196 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką vaikų išlaikymo bylose laikomąsi nuostatos, jog tėvai, prieš priimdami sprendimą turėti vaikų, turi įvertinti savo galimybes juos išlaikyti, o to nepadarius atsiradusios pasekmės dėl neapgalvotų veiksmų tenka patiems tėvams. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šios pareigos negali atsisakyti vykdyti.

Ieškinyje nurodoma, kad vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga pinigų suma sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur ir prašoma išlaikymo pareigą šalims padalyti pusiau. Iš nurodyto teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodoma išlaikymo vaikui mėnesio suma, yra pakankama, kad būtų visiškai užtikrinami šalių sūnaus būtinieji poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui. Teismas nustatė, kad ieškovė kai dar dirbo, į mėnesį jos atlygis buvo (duomenys neskelbtini) Eur iki mokesčių, arba (duomenys neskelbtini) Eur juos atskaičius (2023-02-02 Nr. 5881). Šiuo metu ji registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo ir gauna socialinę išmoką, tačiau tikisi netrukus įsidarbinti. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, tačiau nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ribotai darbingas, todėl jis turi visas galimybes dirbti ir gauti ne mažesnį, nei minimalų atlygį bei prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Vertinant šalių turtinės padėties kitimą per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių vaikui, priėmimo, nustatyta, kad abi šalys įsigijo turto, ieškovė V. S. butą, atsakovas A. S. žemės sklypą ir namą, tačiau abiem atvejais turtas yra įkeistas kreditoriui, nors atsakovo turtas yra vertingesnis ekonomine prasme, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė. Kadangi išlaikymas šalių sūnui buvo priteistas teismo įsakymu, duomenų apie tuo metu šalių gautas pajamas nėra. Ieškovė nurodo, kad jos galėjo kilti natūraliai, kylant darbo užmokesčiui šalyje. Nuo priimto teismo sprendimo praėjo 9 metai, šalių sūnus užaugo, pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl priteista išlaikymo suma yra per maža. Esant visiems šiems nustatytiems kriterijams yra pagrindas keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį jį didinant.

Sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą svarbu nustatyti vaiko poreikius, kuriuos pareigą tenkinti turi abu tėvai ir tėvų galimybes juos atliepti. Teismas nustatė, kad šalių sūnus specialių poreikių neturi, jo poreikiai – įprastiniai, būdingi bendraamžiams. Sprendžiant apie bendrųjų poreikių dydį, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui) yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Orientaciniu jų tenkinimo kriterijumi, remiantis teismų praktika, yra minimali mėnesinė alga.

Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimus, įvertinęs institucijos išvadą, šalių sūnaus poreikius ir abiejų jo tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą ir jų kitimą per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir padidinti šalių sūnui priteisto išlaikymo dydį iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti (duomenys neskelbtini) Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus iki ieškinio pateikimo. Teismas gali priesti išlaikymo įsiskolinimą tuo atveju, jeigu jis nebuvo anksčiau priteistas, o šiam esant priteistam, kaip šios bylos atveju, gali būti sprendžiamas tik jo dydžio pakeitimo klausimas, jeigu iš esmės pasikeičia vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis, ar kitos aplinkybės (CK 3.201 straipsnis). V. S. nurodė, jog seniai priteistas išlaikymas yra nepakankamas, tačiau į teismą ji nesikreipė, nes, jos teigimu, nežinojo, kad gali tą padaryti. Dabar sužinojo kažkur internete skaitydama. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į paminėta teisinį reglamentavimą, pagrindo tenkinti šį prašymą nėra, todėl jis atmestinas.

Ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovo įstatyminė atstovė buvo atleista, t. y. 53,63 Eur (300 – 101,37 Eur = 198,63 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės bylos kopijos viršelyje esanti išlaidų skaičiuotė, CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5528-451/2014, priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam sūnui: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po (duomenys neskelbtini) EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo 2022-10-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant vaiko įstatyminei atstovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,63 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 63 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir 19,92 Eur (devyniolika Eur, 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Išaiškinti atsakovui, kad jis, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jo skirtos vaiko išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnis, 4.144 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti šalims, kad remiantis LR CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, bet kur šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo (dydžio pakeitimo) nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.