Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės I. Š.-D. ieškinį atsakovui M. B. dėl leidimo nepilnamečiui vaikui išvykti gyventi į užsienio valstybę, nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo ir atsakovo M. B. priešieškinį I. Š.-D. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

5.2 atsakovo prašymas sveikinti A. B. gimtadienio dieną – einamųjų metų kovo 29 d. vaizdo skambučiu, tenkintinas;

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Bylos faktinės aplinkybės

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4318-391/2013, buvo patvirtinta M. B. ir I. Š.-D. sutartyje nustatyta bendravimo su nepilnamete dukterimi A. B. tvarka.

18. Ieškovė I. Š.-D. ieškiniu prašo leisti I. Š.-D. išvežti A. B. į užsienio valstybę nuolat gyventi ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4318-391/2013, nustatytą M. B. bendravimo su nepilnamete dukterimi A. B. tvarką.

19. Šalys pateikė teismui prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-14 nutartimi ieškovės I. Š.-D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Atsakovo M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netekino. Leido motinai I. Š.- D. laikinai su dukra A. B. išvykti į užsienio valstybę – Švedijos Karalystę. Nustatė tėvo M. B., laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. B. tvarką, pagal kurią: 1. tėvas M. B. bendrauja su dukra A. B. nuotolinio ryšio priemonėmis iš anksto šalių suderintu laiku, bet ne rečiau, nei tris kartus per savaitę; 2. M. B. praleidžia su dukra A. B. 2023 m. šv. Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d. Dukters A. B. atvykimą į M. B. gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku įsipareigoja užtikrinti vaiko motina I. Š.-D.; 3. M. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku ne mažiau, kaip keturias savaites per metus iš eilės arba du kartus po dvi savaites per metus atostogų, šalių (vaiko tėvų) iš anksto (likus ne mažiau kaip 60 dienų iki numatomų bendrų tėvo ir dukters atostogų) suderintu laiku; 4. M. B. turi teisę bendrauti su dukra A. B. Stokholme, iš anksto šalių (vaiko tėvų) suderintu laiku.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

22. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas vadovavosi išimtinai ieškovės argumentais bei paviršutiniškais išvadą byloje teikiančios institucijos argumentais apie didesnio masto bendravimo tvarkos netinkamumą ir atmetė atsakovo argumentus.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovo siūlomos nuostatos, kai dukra baigiantis mokslo metams iš karto turi skubėti pas tėvą arba būtų su tėvu paskutinio vasaros atostogų mėnesio laikotarpiu beveik iki mokslo metų pradžios, kai reikia dar jiems pasiruošti, pažeistų vaiko interesus. Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad teismas neanalizavo ir nevertino atsakovo argumentų. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas tenkintino atsakovo prašymą sveikinti A. B. gimtadienio dieną skambučiu, taip pat išplėtė ir pakoregavo atsakovo prašymą dėl bendravimo su šalių dukra M. B. atvykus į Švediją, įvertino ir išsamiai pasisakė dėl atsakovo argumento dėl dukros kelionių išlaidų. Tai, kad teismas kitaip vertino faktines ir teisines bylos aplinkybes nei atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai ieškovės bei Tarnybos argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių argumentai buvo įvertinti, visapusiškai išanalizuoti ir dėl jų pasisakyta.

25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo galimybės bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime kardinaliai pasikeitė, kai ieškovė nusprendė su šeima ir dukra išvykti gyventi į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-14 nutartimi ieškovės I. Š.-D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir leido motinai I. Š.- D. laikinai su dukra A. B. išvykti į užsienio valstybę – Švedijos Karalystę. Atsakovas šios teismo nutarties neskundė, šalių dukra į Švedijos Karalystę išvyko teisėtai, nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų, todėl negalima sutikti su ieškovo teigimu, jog tėvo ir dukros bendravimas – nepagrįstai sumažinamas, o tėvo ir dukros galimybės bendrauti yra minimalios. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-14 nutartimi, nei skundžiama nutartimi nebuvo nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su dukra. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas dažnai vyksta į Geteborgo miestą Švedijoje, iš kurio į Stokholmą atvykti traukiniu užtrunka apie 3 valandas. Remiantis apelianto teiginiais, tarp šalių yra itin išvystytas bei patogus susisiekimas, kuris nereikalauja žymesnių finansinių išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kadšalių dukra šiuo metu teisėtai gyvena užsienyje, o apeliantas pasirinktais savaitgaliais kiekvienais mokslo metais (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val.) gali bendrauti su dukra Švedijos Karalystėje (Stokholme), konstatuotina, kad apeliantas gali atskristi į Švediją ir bendrauti su dukra.

26. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovo siūlomos nuostatos, kai dukra baigiantis mokslo metams iš karto turi skubėti pas tėvą arba būtų su tėvu paskutinio vasaros atostogų mėnesio laikotarpiu beveik iki mokslo metų pradžios, kai reikia dar jiems pasiruošti, pažeistų vaiko interesus. Sprendė, kad tokia bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės geriausių interesų.

28. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė žadėjo sudaryti sąlygas dukrai atvykti į Lietuvą per visas ar beveik visas moksleivių atostogas. Ieškovė, tėvo ir dukros galimybę bendrauti tik minimaliai – vos kartą ar du per kalendorinius metus dukrai atvykstant į Lietuvos Respubliką, grindžia dideliu atstumu tarp šalių gyvenamosios vietos valstybių bei keliavimo sunkumais.

29. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo išdėstyti teiginiai dėl būtinumo nustatyti dažnesnį jo bendravimą su dukra, grindžiami deklaratyviais teiginiais, tačiau nėra pateikti tokius teiginius patvirtinantys duomenys. Dukrai pirmą atostogų dieną skristi iš namų pas atsakovą, nespėjus pasidžiaugti prasidėjusiomis atostogomis savo namų aplinkoje ir / ar su savo draugais, o namo grįžti paskutinę atostogų dieną, neturint laiko pasiruošti ir susikaupti mokslo pradžiai, būtų nepatogu ir sudėtinga. Atsakovas, versdamas dukrą elgtis pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atima iš jos galimybę gauti geriausią jos interesų tenkinimą. Atostogų metu dukra daug laiko skiria švedų kalbos mokymuisi. Dukra nori pabūti savo namuose, su ieškovės šeima, kuomet ji neturi reguliarių mokymosi užsiėmimų. Nustačius atsakovo prašomą tvarką dukra neturėtų galimybės atostogauti namuose su ieškovės šeima.

30. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

32. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vaiko nuomonė buvo išklausyta. 2023-09-05 Tarnybos specialistė bendravo su šalių dukra. Šalių dukra nurodė, kad nori gyventi pas mamą. A. B. pasakojo, kad nori važiuoti į Švediją, ten gyventi, kad tėčiui jos nuomonė neįdomi, jis neįsiklauso, ko ji nori. Mergaitė paaiškino, kad tėčiui būnant toliau, jai bus lengviau, nebejaus įtampos, baimės. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad A. B. teigė, jog ji myli tėtį, tačiau jis turi konkrečią nuomonę ir negirdi kitų. Ji teigė, jog nenori gyventi su tėčiu. Tarnyba išvadoje nurodė, kad labai svarbu, jog tėvai augtų kartu su savo vaiku, išgirstų jo nuomonę, norus ir mėgintų pirmiausia atliepti jo lūkesčiams, nes tik empatijos pajautimas, ryšio puoselėjimas, užtikrina tinkamus tarpusavio santykius.

33. Tarnyba išvadoje dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka yra optimali, atsakovas gali nuosekliai ir tęstinai bendrauti su dukterimi. Tarnybos nuomone, dukters paėmimas kitą dieną, kai prasideda mokslo metų atostogos ir grąžinimas priešpaskutinę atostogų dieną, galimai ne visai atitinka nepilnametės interesams, kadangi bendravimas turės vykti tarp dviejų valstybių, reikalingi skrydžiai, kurių grafikas yra kintantis ir svarbu užtikrinti, kad būtų nepažeista nepilnametės teisė į poilsį.

34. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka pirmiausia turi atitikti vaiko geriausius interesus, ją nustatant turi būti atsižvelgta į vaiko amžių, dienos režimą, jo užimtumą, santykį su kiekvienu iš tėvų ir turi būti realiai įgyvendinama, nes nustatytos bendravimo tvarkos privalės laikytis abu tėvai. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas kaltina ieškovę priėmus sprendimą ir išvežus šalių dukrą laikinai gyventi į užsienį, taip ribojant jo galimybes su dukra bendrauti tiesiogiai, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra norėjo išvykti gyventi į Švediją, išreiškė norą gyventi su mama. Nagrinėjamu atveju, šalių dukra yra 14 metų amžiaus, spręstina, kad tai yra pakankamas amžius, kuomet vaikas jau gali ir geba savo nuomonę suformuluoti ir išsakyti. Pažymėtina, kad šalių dukra yra nurodžiusi, kad jaučiasi apelianto neišgirsta, nesuprasta. Tarnyba išvadoje nurodė, kad svarbu, jog tėvai išgirstų vaiko nuomonę, norus ir mėgintų atliepti jo lūkesčius. Todėl nustatant bendravimo su apeliantu tvarką reikalinga atsižvelgti į šalių dukros norus ir poreikius.

35. Sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą / šalį, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką.

36. Apeliantas nurodo, kad A. B. mėgsta keliones ir skrydžius, o susisiekimas tarp šių šalių yra itin išvystytas bei patogus. Ieškovė teigia, kad atsakovas apie dukros norus ir poziciją rašo abstrakčiai, neįvardindamas jos pozicijos, o apie skrydžių patogumą pateikia tik dalį informacijos, neaprašydamas viso kelionės lėktuvu proceso ir jo realios trukmės. Net keliaujant tiesioginiu skrydžiu, kelionė trunka virš 6 valandų. Moksleivių atostogų metu bilietai būna beveik dvigubai brangesni, dėl ko tenka rinktis skrydžius su persėdimu ir kelionė trunka 7–10 valandų, o tarpuose tarp skrydžių tenka vargti oro uostų koridoriuose, kas paaugliui nėra saugu. Atsakovas nevertina tikimybės, jog skrydis gali vėluoti ar būtų atidėtas, dėl ko dukra vėluotų atvykti į mokyklą pirmąją dieną po atostogų.

37. Kadangi bendravimas vyksta tarp dviejų valstybių, reikalingi skrydžiai, kurių grafikas yra kintantis ir todėl šalių dukros atvykimas ir išvykimas pas / iš atsakovo turėtų būti derinamas ne tik prie mokyklos atostogų grafiko, tačiau ir prie skrydžių grafiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad šalių dukrai patinka kelionės, skrydžiai ir ji yra pakankamai savarankiška, tačiau nustačius apelianto prašomą laikiną bendravimo tvarką, šalių dukrai skraidyti tektų daug dažniau. Todėl labai svarbu atsižvelgti į dukters interesus ir nepažeisti nepilnametės teisės į poilsį. Net jei pats skrydis ir truktų neilgai, tačiau nemažai laiko užtrunka kelionė į / iš oro uosto, patikros prieš skrydį, taip pat papildomai reikalinga skirti laiko pasiruošimui kelionei, lygiai kaip ir grįžus po atostogų reikalinga pasiruošti mokslams.

38. Manytina, kad net ir pats apeliantas galimai supranta, kad jo siūloma laikina bendravimo tvarka, kuomet dukra pas jį atvyktų pirmą atostogų dieną ir išvyktų paskutinę atostogų dieną, nėra racionali. Patikslintame priešieškinyje apeliantas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad dukra pas jį atvyktų ne vėliau, kaip dvi dienas nuo atostogų pradžios (konkreti atvykimo diena parenkama atsižvelgiant į skrydžio lėktuvu galimybę / parinkimą) ir išvyktų priešpaskutinę atostogų dieną. Taigi, nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nepritaria ieškovės argumentams ir Tarnybos išvadai, tačiau patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti liberalesnį dukters atvykimo ir išvykimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka, kuomet dukra baigiantis mokslo metams iš karto turi skubėti pas tėvą arba būtų su tėvu paskutinio vasaros atostogų mėnesio laikotarpiu beveik iki mokslo metų pradžios, pažeistų vaiko interesus, pažeistų nepilnametės teisę į poilsį.

39. Vertinant atsakovo siekį, kad dukra su juo praleistų visas turimas atostogas per mokslo metus, t.y. rudens, žiemos ir pavasario, sutiktina su Tarnybos ir ieškovės pozicija dėl atostogų tarp šalių padalinimo. Atsižvelgtina į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą ir spręstina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku atostogas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad poriniais metais M. B. praleidžia su dukra A. B. 2023 m. šv. Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 30 d., neporiniais metais M. B. praleidžia su dukra šv. Velykų šventes. Neporiniais metais šv. Kalėdų šventes su dukra A. B. praleidžia motina I. Š.-D., poriniais metais – šv. Velykų šventes. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka dalyje, kad M. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku ne mažiau, kaip keturias savaites per metus iš eilės arba du kartus po dvi savaites per metus atostogų, šalių (vaiko tėvų) iš anksto (likus ne mažiau kaip 60 dienų iki numatomų bendrų tėvo ir dukters atostogų) suderintu laiku. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, šalims neužkertamas kelias geranoriškai susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios, kitokios bendravimo su tėvu tvarkos.

40. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis teikia materialinį išlaikymą A. B., šias lėšas uzufrukto būdu tvarko I. Š.-D., todėl ieškovė turėtų prisiimti organizacines bei finansines dukros vykimo į Lietuvą ir atgal išlaidas. Išlaidos nėra didelės, ieškovė teikė duomenis, kad jos ir sutuoktinio finansinė padėtis yra labai gera, teigė, kad Švedijos Karalystėje ieškovės šeimos gyvenimo sąlygos būtų dar geresnė.

41. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog jo alga yra apie 5 000 Eur atskaičius mokesčius, t. y. ženkliai didesnė negu ieškovės. Ieškovė prisiima dukros ir ją lydinčio / pasitinkančio asmens kelionės išlaidas (metro ir traukinio bilietus) iki ir iš Arlandos oro uosto, kurios sudaro nemažą kelionės pas atsakovą ir atgal išlaidų dalį. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėtų apmokėti visas dukros kelionių pas atsakovą ir atgal namo išlaidas.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje sutiko padengti tik dukros kelionės, skirtos susitikti su atsakovu išlaidas, t. y. nuvykimo iš Švedijos į Lietuvą išlaidas, bet ne kelionės iš Švedijos į Lietuvą ir atgal išlaidas. Todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė turi apmokėti ir dukros grįžimo iš Lietuvos į Švediją išlaidas. Todėl nustatytina, kad dukros kelionę iš Švedijos į Lietuvą apmoka ieškovė, o kelionę iš Lietuvos į Švediją – atsakovas.

43. Nagrinėjamu atveju, apeliantas siekia dažnesnio bendravimo su šalių dukra, tačiau nesutinka prisiimti iš to kylančių išlaidų dalies. Tačiau, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsakovas įvardijo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, regiono finansų vadovu, o jo mėnesio pajamos yra apie 5 000 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad teikia išlaikymą dukrą, tačiau nėra pateikta duomenų, kad į išlaikymo išlaidas buvo įskaičiuotos kelionės į / iš Lietuvą išlaidos dukros susitikimams su atsakovu. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinyje sutiko padengti tik dukros nuvykimo iš Švedijos į Lietuvą išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tėvų lygybės principą, apeliantui nenurodžius priežasčių, nepateikus įrodymų, kad jis negali apmokėti dukros kelionės iš Lietuvos į Švediją išlaidų, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė dukters kelionių išlaidas, susijusias su susitikimais su atsakovu Lietuvoje.

44. Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad labai svarbu, kad A. B. išlaikytų ryšius su Lietuvoje gyvenančiomis draugėmis, draugais ir giminaičiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad socialiniai ryšiai su dukrai artimais žmonėmis yra labai svarbūs. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad tokie ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, draugais būtų nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka suteikia galimybę palaikyti ryšius su dukters artimaisiais ir draugais, gyvenančiais Lietuvoje.

45. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis nėra ir negali būti prilyginamas tiesioginiam, betarpiškam bendravimui. Ieškovė pabrėžia, kad nėra nurodžiusi, kad atsakovo bendravimas su dukra galėtų apsiriboti tik nuotoliniu bendravimu. Visgi, nuotolinis bendravimas vaizdo pokalbiais yra paplitęs ir tinkamas bendravimas. Toks bendravimo būdas yra kasacinio teismo praktikoje nurodomas kaip priimtinas.

46. Reikalinga atsižvelgti, jog tėvas su dukra gyvena skirtingose valstybėse. Kai nepilnametis vaikas su vienu iš tėvų gyvena užsienyje, svarbi kito tėvo bendravimo su vaiku specifika. Bendravimo tvarkoje turi būti nustatomi ir alternatyvūs bendravimo su vaiku būdai, pvz., nuotolinis bendravimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis negali būti prilyginamas tiesioginiam bendravimui. Ir nors dukrai gyvenant Švedijos Karalystėje sumažėjo apelianto galimybės bendrauti su vaiku susitinkant fiziškai, tokie susitikimai nėra dažni, tačiau pats apeliantas pripažino, kad šiuo metu vyksta A. B. adaptacija Švedijos Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos dabar nėra keliamas, dukra teisėtai gyvena Švedijos Karalystėje, apeliantas 2023-09-14 teismo nutarties neskundė, sutiko su dukros gyvenamosios vietos pakeitimu, todėl turi pripažinti, kad aplinkybės pasikeitė ir su jomis susitaikyti.

47. Teismas skundžiama nutartimi tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pateiktus įrodymus ir tokiu būdu užtikrino situacijos byloje stabilumą, teisinį tikrumą, šalių bei nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

48. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.