- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-521-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08435-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. Š., I. Š.-D.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. – D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-867-466/2024 pagal ieškovės I. Š.-D. ieškinį atsakovui M. B. dėl leidimo nepilnamečiui vaikui išvykti gyventi į užsienio valstybę, nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. – D. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. B. (toliau – atsakovas), prašydama leisti išvežti nepilnametę dukrą A. B. nuolat gyventi į užsienio valstybę; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4318-391/2013, patvirtintoje M. B. ir I. Š.-D. sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamete dukterimi A. B. tvarką, nustatant, kad M. B. nepertraukiamai praleidžia su dukra ne mažiau kaip keturias savaites per metus iš eilės arba du kartus po dvi savaites per metus atostogų, šalių iš anksto (likus ne vėliau kaip 60 dienų iki numatomų bendrų tėvo ir dukters atostogų) suderintu laiku; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: leisti jai laikinai išvežti dukrą A. B. į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini); nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir leido motinai I. Š. – D. laikinai su dukra A. B. išvykti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) ir nustatė tėvo M. B. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. B. tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2013 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4318-391/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą (buvo nustatyta su motina, nutarties 2 punktas); pakeičiant bendravimo tvarką prašė nustatyti motinos I. Š.-D. bendravimo su dukra A. B. tvarką. 2024 m. balandžio 4 d. patikslintame priešieškinyje atsakovas teismo prašė: I. Š.-D. ieškinį tenkinti iš dalies ir leisti jai išvežti A. B. nuolatos gyventi į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini); pakeisti 2013 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4318-391/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko A. B. bendravimo su atsakovu M. B. tvarką ir nustatyti M. B. siūlomą bendravimo su dukra A. B. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: leido ieškovei I. Š.-D. kartu su nepilnamete dukra A. B. išvykti iš Lietuvos Respublikos ir su nepilnamete dukra A. B. nuolatos apsigyventi užsienio valstybėje - (duomenys neskelbtini); pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4318-391/2013 patvirtintą M. B. ir I. Š.-D. sutartyje nustatytą bendravimo su nepilnamete dukterimi A. B. tvarką ir nustatė atsakovo - tėvo M. B. bendravimo su nepilnamete dukra A. B. tvarką, pagal kurią:
1. A. B. moksleivių atostogų (išskyrus vasaros atostogas) ir švenčių metu atsakovas M. B. bendrauja su dukra:
1.1. Neporiniais metais rudens moksleivių atostogų metu – pradedant ne vėliau, kaip per dvi dienas po paskutinės mokslo (mokymosi) dienos (konkreti atvykimo diena parenkama atsižvelgiant į skrydžio lėktuvu galimybę/parinkimą) ir baigiant priešpaskutine diena prieš mokslo (mokymosi) pradžią ugdymo įstaigoje (įskaitant į šį laikotarpį patenkančius savaitgalius), dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą.
1.2. Tėvas M. B. poriniais metais praleidžia su dukra A. B. Šv. Kalėdų laikotarpį ir su šiuo laikotarpiu sietinų moksleivių atostogų laiką – pradedant ne vėliau, kaip per dvi dienas po paskutinės mokslo (mokymosi) dienos (konkreti atvykimo diena parenkama atsižvelgiant į skrydžio lėktuvu galimybę/parinkimą) ir baigiant priešpaskutine diena prieš mokslo (mokymosi) pradžią ugdymo įstaigoje (įskaitant į šį periodą patenkančius savaitgalius), dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą.
1.3. Poriniais metais žiemos moksleivių atostogų metu – pradedant ne vėliau, kaip per dvi dienas po paskutinės mokslo (mokymosi) dienos (konkreti atvykimo diena parenkama atsižvelgiant į skrydžio lėktuvu galimybę/parinkimą) ir baigiant priešpaskutine diena prieš mokslo (mokymosi) pradžią ugdymo įstaigoje (įskaitant į šį laikotarpį patenkančius savaitgalius), dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą.
1.4. Tėvas M. B. neporiniais metais praleidžia su dukra A. B. Šv. Velykų šventes ir su šiuo laikotarpiu sietinų moksleivių atostogų laikotarpį - pradedant ne vėliau, kaip per dvi dienas po paskutinės mokslo (mokymosi) dienos (konkreti atvykimo diena parenkama atsižvelgiant į skrydžio lėktuvu galimybę/parinkimą) ir baigiant priešpaskutine diena prieš mokslo (mokymosi) pradžią ugdymo įstaigoje (įskaitant į šį periodą patenkančius savaitgalius), dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą.
2. A. B. moksleivių vasaros atostogų metu atsakovas M. B. bendrauja su dukra:
2.1. Poriniais kalendoriniais metais – 5 kalendorines savaites iš eilės, dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą septynių kalendorinių dienų, einančių po mokslo metų paskutinės dienos, laikotarpiu. Šių atostogų periodo pradžia laikoma dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą diena. Tikslus dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą laikas bei išvykimo diena (tikslus atostogų grafikas) abiejų šalių – ieškovės ir atsakovo - turi būti suderinami ne vėliau, kaip 60 kalendorinių dienų iki dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą vasaros atostogų laikotarpiui pradžios.
2.2. Neporiniais kalendoriniais metais - 5 kalendorines savaites, dukrai atvykstant į atsakovo M. B. gyvenamąją vietą einamųjų metų liepos mėn. 8 - 12 dienų laikotarpiu. Šių atostogų periodo pradžia laikoma dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą diena. Tikslus dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą laikas bei išvykimo diena (tikslus atostogų grafikas) abiejų šalių – ieškovės ir atsakovo - turi būti suderinami ne vėliau, kaip 60 kalendorinių dienų iki dukros atvykimo į atsakovo gyvenamąją vietą vasaros atostogų laikotarpiui pradžios.
3. A. B. gimtadienio dieną – einamųjų metų (duomenys neskelbtini) - atsakovas M. B. gimtadienio proga sveikina dukrą vaizdo skambučiu, o ieškovė I. Š.- D. pasirūpina aplinkos sąlygomis, kad dukra turėtų galimybę ramiai netrukdoma bendrauti su atsakovu.
4. Kitomis dienomis (kitais laikotarpiais) atsakovas M. B. bendrauja su dukra pagal poreikį nuotoliniu būdu iki 1 val. per dieną, atsižvelgiant į dukros ir atsakovo užimtumą.
5. Pasirinktais savaitgaliais kiekvienais mokslo metais (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val.) atsakovas M. B. gali bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ar kitame šalių iš anksto suderintame mieste), dukrai išvykstant iš jos gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į dukros užimtumą, o taip pat – į ieškovės ir atsakovo užimtumą. Dėl konkretaus bendravimo laiko ieškovė I. Š.-D. ir atsakovas M. B. susitaria raštu (elektroninėmis nuotolinio ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomo atsakovo ir dukros susitikimo. Šiame punkte numatyto bendravimo atvejais atsakovo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas prisiima atsakovas.
6. A. B. kelionių išlaidas per rudens ir žiemos atostogas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), taip pat Tvarkos 5 punkte nurodytas išlaidas apmoka tėvas M. B. A. B. kelionių išlaidas didžiųjų švenčių laikotarpiu – per Šv. Kalėdas, Šv.Velykas ir vasaros atostogų metų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) apmoka motina I. Š.-D.
5. Teismas kitų ieškinio ir priešieškinio dalių netenkino, nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas priteisė iš ieškovės I. Š.-D. 3 309,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. B. naudai; priteisė iš atsakovo M. B. į valstybės biudžetą 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, teismui sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį; byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi 6 953,12 Eur už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą. Iš viso ieškovė patyrė 7163,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį, yra sumokėjęs 218 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra patyręs 10 067,20 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą. Iš viso atsakovas patyrė 10 285,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl leidimo išvykti iš Lietuvos ir nuolatos apsigyventi užsienio valstybėje tenkinamas, o reikalavimas dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo atmetamas. Atsakovas ieškinio reikalavimą dėl dukters išvykimo gyventi į užsienio valstybę pripažino po ieškinio teisme pareiškimo. Iš atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pilnai (100 %) tenkinami 3 punktai, 2 punktai dėl bendravimo moksleivių rudens/žiemos atostogų metu ir kelionių išlaidų apmokėjimo tenkinami po 50 %, o punktas dėl ieškovės įpareigojimo teikti informaciją netenkinamas. Teismas pripažino, kad tenkinama 50 % (100+0:2) ieškinio reikalavimų ir 67 % (100+100+100+50+50+0:6) priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimų.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 3 581,56 Eur (7 163,12 x 50 %) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui - 6 891 Eur (10 285,20 x 67 %); atlikęs įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 3 309,44 Eur (6 891 – 3 581,56) bylinėjimosi išlaidų; išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 13,28 Eur ir jas valstybės naudai teismas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paskirstant bylinėjimosi išlaidas iš naujo, sprendžiant, kad patenkinta 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų ir 33,50 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų; priteisti ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ir iš ieškovės atsakovui priteisė pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, įtvirtintas 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sprendžiant bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus ir nukrypo nuo šios praktikos, kuri apžvelgta LAT Teismų praktikos biuletenyje Nr. 59, netinkamai pritaikė principą „pralaimėjęs moka“.
10.2 Nors atsakovas anksčiausiai nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., o vėliausiai nuo 2024 m. sausio 22 d. neturėjo ketinimo toliau palaikyti reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo, jis tokio reikalavimo atsisakė tik 2024 m. balandžio 3 d. Atsakovas reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo atsisakė ne todėl, kad ieškovė būtų jį įvykdžiusi, o todėl, kad dukra jau gyveno (duomenys neskelbtini) su ieškove teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties pagrindu ir atsakovas apsigalvojo dėl tokio savo reikalavimo pagrįstumo. Dėl tokio atsakovo procesinio elgesio susidarė tiek jo, tiek ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10.3 Pagal kasacinio teismo praktiką byloje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, atsakovui nėra suteiktina teisė gauti bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė dėl tokio reikalavimo pareiškimo ir palaikymo teisminio proceso metu, atlyginimą, t. y., tokios atsakovo išlaidos niekaip negali sukelti ieškovei neigiamų padarinių.
10.4 Kadangi atsakovas pirminiu priešieškiniu iš esmės reiškė du reikalavimus, pagrįsta laikyti, kad atsakovo reikalavimų apimtys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu vertintinos taip pat kaip ir ieškovės reikalavimai – po 50 procentų nuo visų reikalavimų kiekvienas. Teismas laikėsi pozicijos, kad po atsakovo atsisakymo reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo likęs vienas reikalavimas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, vertintinas kaip sudarantis 100 procentų visų priešieškinio reikalavimų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, kad vieno atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinimas 67 procentų apimtimi yra laikytinas visų jo priešieškinio reikalavimų patenkinimu 67 procentų apimtimi.
10.5 Tokia teismo išvada padaryta nukrypstant nuo suformuotos teisminės praktikos ir yra akivaizdžiai nesąžininga ir neteisinga ieškovės atžvilgiu, kadangi yra sprendimu teismas patenkino esminį ieškovės reikalavimą dėl dukros išvykimo gyventi su ja (duomenys neskelbtini), o atsakovas atsisakė esminio savo reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo.
10.6 Kadangi atsakovo atsisakymas reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo yra prilyginamas bylos šioje dalyje išsprendimui ieškovės naudai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidas privalėjo skirstyti laikydamas, kad 50 procentų atsakovo reikalavimų yra atmesta.
10.7 Teismas turėjo laikyti, kad iš likusių (po atsakovo reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo atsisakymo) 50 procentų priešieškinio reikalavimų, t. y., likusio reikalavimo dėl bendravimo su Dukra tvarkos nustatymo, yra patenkinami 67 procentai, kas sudarytų tik 33,5 procento visų priešieškinio reikalavimų. Tokiu atveju atsakovui yra atlygintina tik tokia išlaidų dalis, kuri yra proporcinga patenkintai jo reikalavimų daliai, t. y., 33,5 procento visų jo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kas sudarytų 3445,5 Eur (10 285,20 x 33,5 procento). Atlikus įskaitymą, susidarytų 136 Eur skirtumas, kuris turėtų būti priteisiamas ieškovei iš atsakovo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad ieškovės I. Š.-D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas, o 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1 Teismas nenustatė (nevertino), kad kuri nors ginčo šalis – ieškovė ar atsakovas – būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis, t. y. spręsdamas šį klausimą nesirėmė LR CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, numatančia, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11.2 Atsakovas sąžiningai naudojimosi procesinėmis teisėmis bei sąžiningai procesines pareigas įgyvendino. Atsakovas nesutiko su ieškovės vienasmeniškai priimtais svarbiais, šalių dukros likimą nulėmusiais sprendimais, išimtinai siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
11.3 Teismui 2023 m. rugsėjo 14 d. priimta nutartimi ieškovės prašymą dėl leidimo nepilnamečiam vaikui laikinai išvykti gyventi į užsienio valstybę suteikimo tenkinus, atsakovas, vertindamas aplinkybę, kad ieškovė 2023 metų rudens pradžioje A. B. faktiškai išvežė gyventi į (duomenys neskelbtini), t. y. šis faktas jau yra įvykęs, nenorėdamas, kad dukra turėtų papildomų neigiamų išgyvenimų dėl savo padėties galimo neapibrėžtumo, nepablogėtų jos emocinė būklė, jei minėta teismo nutartis būtų šioje bylos stadijoje kvestionuojama, jos neskundė. Šiuo sprendimu atsakovas taip pat demonstravo ieškovei, kad nenori gilinti tarp jų kilusio ginčo, kadangi tuo metu tvyrojusi įtampa, akivaizdu, veikė ne tik šalis, bet ir jų dukrą, kitus artimuosius.
11.4 Atsakovas 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo nutarties neskundė, o priešieškinio reikalavimus tikslino jau po kurio laiko ne todėl, kad būtų siekęs vilkinti civilinės bylos procesą, o priešingai – objektyviai vertindamas susiklosčiusią situaciją, veikdamas racionaliai ir sutinkamai su nepilnamečio vaiko interesais.
11.5 Atsakovas prašymą teismui dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos jo bendravimo su A. B. tvarkos pakeitimo pateikė 2024 m. vasario 27 d., vertindamas tai, kad ieškovė I. Š.-D., realizavusi sprendimą šalių dukrą išvežti gyventi į užsienio valstybę, atsisako gera valia suderinti su atsakovu, nuspręsti ne tik tėvo nuolatinės bendravimo su dukra tvarkos, bet ir dėl laikinos tvarkos.
11.6 Atsakovas M. B. buvo pasirengęs civilinėje byloje spręstinais klausimais ieškoti kompromisų ir su ieškove tartis dėl taikaus civilinės bylos išsprendimo būdo, jo iniciatyva 2023 metų gruodžio mėnesį civilinėje byloje buvo pradėtas mediacijos procesas, kuris buvo nutrauktas ieškovei atsisakius su atsakovu susitarti dėl jo bendravimo su dukra, toliau gyvensiančia (duomenys neskelbtini).
11.7 Atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pripažino ieškinio reikalavimą, sietiną su ieškovei suteiktinu leidimu išvežti šalių dukrą nuolatos gyventi į užsienio valstybę, tačiau tuo pačiu šiame procesiniame dokumente siūlė nustatyti detalią, išsamią – jo paties bei nepilnametės dukros interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Vien dėl šių priežasčių minėto procesinio dokumento pateikimas teismui civilinės bylos eigoje po nerezultatyvios mediacijos negali būti vertinamas siurpriziniu ar juo labiau – procesą byloje užvilkinusiu veiksmu.
11.8 Atsakovo procesinis elgesys yra sąžiningas, racionalus, o jo atliktus procesinius veiksmus, įskaitant patikslinto priešieškinio teismui teikimą, prašymo dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikimą, net ir pradinę civilinėje byloje užimtą poziciją nulėmė pačios ieškovės veiksmai – visiškas nebendradarbiavimas su atsakovu itin svarbiais su jų vaiku susijusiais klausimais – A. B. išvežimas nuolatos gyventi į užsienio valstybę, tėvo bendravimas su dukra šiomis iš esmės pasikeitusiomis sąlygomis.
11.9 Ieškovės pateiktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš esmės ydingas, nes vadovaujantis ieškovės logika, iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidos už patenkintą pirmąjį ieškinio reikalavimą būtų priteisiamos du kartus – 50 procentų (100 procentų dydį per pusę sumažinus dėl atmesto antrojo reikalavimo) dėl patenkinto ieškinio reikalavimo ir 33,5 procentus už tą pačią – su tuo pačiu ieškinio reikalavimu sietiną teisinę situaciją – atsakovo pripažintą šį reikalavimą. Toks skaičiavimas nėra galimas ir dėl tos priežasties, kad atsakovo atliktas minėto ieškinio reikalavimo pripažinimas negali pabloginti jo padėties lyginant su teisine situacija, jei atsakovas šio ieškinio reikalavimo nebūtų pripažinęs.
11.10 Teismas, patenkinęs minėtą ieškinio reikalavimą, šiuo pagrindu paskirstęs ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, neturėjo pagrindo dar ir antrą kartą šių taisyklių taikymo aspektu „įvertinti“ tą patį ieškinio reikalavimą ir dar sykį tuo pačiu pagrindu perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju ginčijamas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
14. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).
Dėl patenkintų(atmestų) reikalavimų proporcijų
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška neturtinių reikalavimų atveju nustatoma pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių.
16. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantės teigimu, atsakovui atsisakius dalies priešieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinio priešieškinio reikalavimų (sumažintų), bet į patenkintą pradinio priešieškinio dalį; be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų skirstymo klausimą, turėjo vertinti atsakovo procesinį elgesį. Apeliantė nurodo, kad atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinimas 67 procentų apimtimi negali būti laikomas priešieškinio reikalavimų patenkinimu apskritai 67 procentų apimtimi, nes atsakovas vieną ieškinio reikalavimą pripažino. Atsakovės vertinimu, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai patenkinti ne 67, o 33,5 procentų apimtimi.
18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kokia apimtimi tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. priešieškiniu atsakovas pareiškė du reikalavimus: 1) pakeisti 2013 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4318- 391/2013 nustatytą nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą (buvo nustatyta su motina, nutarties 2 punktas) ir nustatyti A. B. gyvenamąją vietą su M. B.; 2) pakeisti minėta nutartimi nustatytą nepilnametės A. B. bendravimo su vienu iš tėvų (nutarties 3 punktas) tvarką ir nustatyti I. Š.-D. bendravimo su A. B. tvarką pagal atsakovo pateiktą variantą (2 t. 54 – 65 b. l.). 2024 m. balandžio 3 d. atsakovas priešieškinį patikslino ir nurodė, kad atsisako priešieškinio reikalavimo, sietino su A. B. gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu, ir atitinkamai keičia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsisakymas nuo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo suformuluotas tik priešieškinio motyvuojamojoje dalyje.
19. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pripažinęs, jog atsižvelgiant į tai, kad procesinis teisinis reguliavimas iš esmės skatina šalį tikslinti (mažinti) savo reikalavimus (jam grąžinama dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), galima būtų daryti išvadą, jog, išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį (2013 m. spalio 7 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-464/2013). Tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą.
20. Pastebėtina, kad atsakovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), tačiau šioje byloje teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio klausimo nepasisakyta. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys. Nagrinėjamu atveju atsakovas pradiniame priešieškinyje keltą reikalavimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu pakeitė sutikimu leisti ieškovei šalių dukrą išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę. Toks pozicijos pakeitimas buvo sąlygotas pasikeitusios faktinės padėties, kuomet suteikus ieškovei leidimą su šalių dukra išvykti į užsienį, A. B. daugiau nei pusę metų nuolatos gyveno (duomenys neskelbtini), čia lankė ugdymo įstaigą. Dėl to šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus nesąžiningais, nes atsakovo poreikį patikslinti priešieškinį iš esmės lėmė pasikeitusi faktinė šalių dukters gyvenamoji vieta.
22. Atsakovo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo yra vienas neturtinis reikalavimas ir nagrinėjamu atveju jis buvo patenkintas, neatsižvelgiant, kad kai kurie bendravimo tvarkos punktai buvo pakoreguoti. Taigi, atsakovui atsisakius reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo reikalavimų apimtys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu vertintinos taip pat, kaip ir ieškovės reikalavimai – po 50 procentų nuo visų reikalavimų kiekvienas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad byloje sprendžiami klausimai yra išplaukiantys iš poreikio užtikrinti kuo geriausius šalių nepilnametės dukters interesus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas priimtas kurios nors šalies naudai.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio
23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
24. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, teismui sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį, ieškovė yra sumokėjusi 6 953,12 Eur už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą, iš viso 7163,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už konsultavimą dėl leidimo išvežti vaiką, teismų praktikos analizę, prašymą dėl mediacijos ir kreipimosi į kitą šalį, ir ieškinio dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką parengimą advokatų kontorai 2023 m. spalio 30 d. sumokėjo 1998,17 Eur. Ieškovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą parengiamajame posėdyje, atsiliepimą į priešieškinį 2023 m. spalio 30 d. sumokėjo 2320,16 Eur; už atstovavimą mediacijoje 2024 m. vasario 14 d. sumokėjo 257,28 Eur, už prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir bendravimo tvarkos sąlygų aptarimą, dokumentų analizę ir atsiliepimo į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengimą 2024 m. kovo 13 d. sumokėjo 983,13 Eur.
27. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinių dokumentų analizė bei strategijos rengimas vertintini kaip konkretaus procesinio dokumento rengimo stadijos sudėtiniai elementai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1101-943/2019), todėl atsakovių pateiktuose atliktų darbų detalizavimuose nurodytos paslaugos (procesinių dokumentų analizė, strategijos formavimas, teismo sprendimo vertinimas, teisminės praktikos analizė ir kt.) Rekomendacijų taikymo aspektu vertintinos kaip konkretaus procesinio dokumento rengimo paslaugos sudėtiniai elementai. Konkrečių procesinių dokumentų parengimas apima tokius veiksmus kaip teisės aktų ar teismų praktikos analizę, susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais, aktualių teisės aktų paiešką, peržiūrą, strategijos kūrimą, konsultacijas bei susipažinimą su teismo dokumentais, todėl nėra pagrindo jų išskirti atskirai ir vertinti kaip papildomai suteiktas teisines paslaugas.
28. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – sudaro 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai).
29. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad ieškovei už suteiktas teisines paslaugas maksimalus atlygintinas dydis gali sudaryti iš viso 13 208 Eur, t.y. patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas.
30. Bylos duomenimis, atsakovas, teikdamas priešieškinį, yra sumokėjęs 218 Eur žyminį mokestį. Atsakovas už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį ir į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą, priešieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą 2023 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo 5227,20 Eur; už teisines konsultacijas, prašymo dėl mediacijos proceso parengimą, pasirengimą mediacijai ir dalyvavimą mediacijoje, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, patikslinto priešieškinio, atskirojo skundo rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2024 m. balandžio 29 d. sumokėjo 4840 Eur. Tai yra atsakovas patyrė 10 067,20 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą, o iš viso 10 285,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijas už atsakovui suteiktas teisines paslaugas maksimalus atlygintinas dydis gali sudaryti iš viso 13 113 Eur.
31. Kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimo, abu vaiko tėvai įpareigoti dėti geranoriškas pastangas ieškant sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje šalys turėjo visas galimybes išspręsti ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo pakeitimo neteisminiu keliu, todėl byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas perpus: ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 3581,56 Eur; atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 5142,60 Eur. Todėl, padarius išvadą, kad šalių reikalavimai buvo tenkinti 50 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1790,78 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 2571,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 780,52 Eur. Toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, ir priteisti iš ieškovės I. Š.-D. 780,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. B. naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliantė nurodo, kad už apeliacinio skundo parengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BER 2011048 2024 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1455,03 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas pateikė įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą), kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 968 Eur.
34. Apeliacinį skundą tenkinus 23 procentais, apeliantei iš atsakovo priteistina 334,65 Eur, atsakovui iš apeliantės priteistina 745,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus vienarūšių įskaitymą iš apeliantės atsakovui priteistina 410,71 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Kai apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis nemokamas (CPK 321 straipsnio 3 dalis, 80 straipsnio 2 dalis). Kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 5 dalis). Už apeliacinį skundą ieškovė be pagrindo sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis ieškovui grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš ieškovės I. Š.-D. 780,52 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. B. naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. B. iš ieškovės I. Š.-D. 410,71 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei I. Š. – D. 110 Eur žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai Swedbank banke 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 210.