- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2-35-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01194-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3137-863/2025, kuria ieškovo J. J. netiesioginis ieškinys atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui laikytas nepaduotu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. – likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės J. įmonės „J.“ (toliau – ir įmonė „J.“) kreditorius – Vilniaus apygardos teismui 2025 m. spalio 17 d. pateikė netiesioginį ieškinį (dokumento registracijos Nr. CPB-1188) atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universitetui, kuriuo prašoma pripažinti, kad VšĮ Vilniaus universiteto ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008 (toliau – ir rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008) nėra pakeičiančioji sutartis, keičianti 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666 (toliau – ir rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad ieškinys teikiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnių teisinių ginčų metu ir kurios, ieškovo nuomone, turėtų iš esmės pakeisti teismo išvadas. Ieškinyje teigiama, kad terminas „pakeičiančioji sutartis“ naudojamas kaip dingstis, siekiant nuslėpti valstybės lėšų grobstymą, nepagrįstai padidinti darbų kainas ir neteisėtai perkelti finansinę atsakomybę (nuostolius) ankstesnei rangovei (įmonei „J.“). Pagal kasacinio teismo praktiką pakeičiančioji sutartis gali būti sudaroma tik dėl neįvykdytos pradinės sutarties dalies. Šiuo atveju sutartyje su UAB „Rofolis“ numatyti ne tik likę darbai, bet ir neįvardytų defektų taisymas bei papildomi darbai, kurie nebuvo pradinės sutarties dalykas. UAB „Rofolis“ sutarties vertė (apie 470 000 Eur, vėliau padidinta iki 666 477 Eur) yra 3,54 kartus didesnė nei įmonės „J.“ nebaigtų darbų likutinė vertė (132 683 Eur). Darbai buvo vykdomi pagal skirtingas techninio projekto laidas (įmonė „J.“ dirbo pagal SN-14-026/2-TDP-AK, o UAB „Rofolis“ – pagal SN-14-026/2-TDP-A (O, B laidos)). Pasiūlymus ir aktus pasirašė asmenys, kurie nedalyvavo pirminėje sutartyje, o statybos užbaigimo aktų nepasirašė atsakingi priežiūros vadovai. Ieškovas teigia, kad eksperto D. K. vertinimo aktas yra klastotė (nėra parašo, nuotraukos neaiškios, skiriasi šriftai), o jame pateikti duomenys apie defektus yra fiziškai neįmanomi nustatyti per nurodytą apžiūros laiką. Ieškovas pateikė pavyzdžius, kaip kainos už tuos pačius darbus (pvz., fasado šiltinimą ar tvoreles) buvo nepagrįstai padidintos nuo kelių iki dešimčių kartų, taip, ieškovo nuomone, savinantis valstybės lėšas (apie 162 033 Eur galima žala).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
4. Nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad netiesioginiame ieškinyje reiškiamas reikalavimas pripažinti, jog VšĮ Vilniaus universiteto ir UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RANS-50000-1008 nėra pakeičiančioji sutartis, keičianti 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku, t. y. prašydamas pripažinti tam tikrą juridinį faktą dėl sandorio atitinkamo kvalifikavimo, ieškovas nenurodo konkrečių su tuo susijusių pasekmių, kurias turėtų nulemti pareikšto prašymo tenkinimas, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėstydamas faktines aplinkybes, ieškovas nurodė, jog pareikštą reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškovui nebuvo žinomos 9 pareiškime dėstomos faktinės aplinkybės, todėl vertino, kad galimai pateiktu pareiškimu (kuris įvardytas netiesioginiu ieškiniu) ieškovas siekia proceso atnaujinimo. Atsižvelgdmas į tai, teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, be bendrų ieškiniui keliamų reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodyta sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir toks prašymas nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, taip pat turi būti suformuluotas konkretus prašymas, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti teismas, jei procesas byloje būtų atnaujintas ir byla būtų išnagrinėta iš esmės pakartotinai, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo momentas, be to, už proceso atnaujinimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
5. Apibendrindamas teismas nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, pažymėdamas, kad ieškovas visų pirma turi nurodyti, kokios teisinės gynybos siekia – netiesioginio ieškinio ar proceso atnaujinimo ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą, apmokant jį įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Be to, teismas ieškovui išaiškino teisę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.
Šalies argumentai
6. Šalindamas nustatytus trūkumus, ieškovas 2025 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-38068), kuriame teismo prašo pripažinti, kad 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008 nėra pakeičiančioji sutartis, keičianti rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, bei priteisti iš atsakovės ieškovui 3 579,60 Eur teisinių išlaidų atlyginimą. Papildomai patikslintame ieškinyje nurodė, kad prieš atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui sudarant naująją sutartį su UAB „Rofolis“, atsakovė nesudarė jokių aktų, pagrindžiančių, kokie darbų kiekiai įmonės „J.“ nebuvo pradėti, kokie darbų kiekiai įmonės „J.“ pradėti, bet nebaigti, nustatyti defektai neįforminti aktais, nenurodytos defektų vietos, defektų nukrypimai nuo normos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Teismas pažymėjo, kad jau 2025 m. spalio 21 d. nutartyje atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog jo netiesioginio ieškinio reikalavimas pripažinti, kad VšĮ Vilniaus universiteto ir UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RANS-50000-1008 nėra pakeičiančioji sutartis, keičianti 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, negali būti savarankiškas teisme nagrinėtino ieškinio dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl toks ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs, kad ieškinys, be kita ko, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nurodė, jog tuo atveju, jei pateiktu procesiniu dokumentu yra visgi siekiama proceso atnaujinimo, šis turi atitikti nutartyje nurodytus konkrečius CPK 366–370 straipsnių reikalavimus.
9. Nustatęs, kad patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė tapatų pirminiam ieškiniui reikalavimą, į teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus neatsižvelgė, teismas nutarė, jog patikslintu ieškiniu ieškovas nepašalino teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų netiesioginio ieškinio trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti, ieškovo patikslintą 2025 m. spalio 30 d. netiesioginį ieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui, kad jis būtų išnagrinėtas iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pataisytu netiesioginiu ieškiniu yra patikslintas sąrašas dokumentų, iš kurių paaiškėjo naujos aplinkybės. Šio sąrašo 8 punktu įvardyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, kuri priimta remiantis atsakovės advokato teigimu, kad atsakovė, nutraukusi prieš laiką su rangove (įmone „J.“) pirminę sutartį, pasirašė su naująja rangove pakeičiančią sutartį. Tai buvo melas. Užsakovė su naująja rangove pasirašė rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009, kurios sutarties dalykas skiriasi nuo pirminės sutarties dalyko. Šiuo melagingu advokato teigimu, teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį įmonę „J.“ sumokėti užsakovei 412 521,42 Eur tariamai patirtų nuostolių dėl darbų atliktų pagal pakeičiančią sutartį.
10.2. Ieškovo siekiamo materialiojo teisinio efekto dalį sudaro ir pataisyto netiesioginio ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovui 3 579,60 Eur teisinių išlaidų.
10.3. Papildomai prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 70 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje „nėra expresis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti rašytinė sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasanable manner). Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtą Tarptautinių komercinių sutarčių principu 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elemento kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti“. Šiuo atveju nauja rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008 sudaryta ne galimiems nuostoliams mažinti, bet atvirkščiai, baigiamųjų darbų kainą 132 683,89 Eur padidino 5,02 karto iki 666 477,47 Eur.
10.4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 7.2 papunktyje rašoma „Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-464-687/2017 24-28 punktai)“. Šiuo atveju atsakovė (užsakovė) įrodymų nepateikė ir nemėgino teikti.
10.5. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 nutarties 94 punktu patvirtino, jog „Nagrinėjamu atveju spęstina, kad Užsakovas neįrodė savo tiesioginių nuostolių pakeičiančios ir nutrauktos sutarties skirtumo forma, o reikalavimo atlyginti nuostolius kitais pagrindais – nutrauktos rangos sutarties 11.4, 12.2 ar 11.5 papunkčio pagrindu nereiškė“.
10.6. Ieškovas kelia klausimą – kas gali paneigti galimybę, kad atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto advokatas, žinodamas pakeičiančios sutarties vertę ar galimybes, sąmoningai meluodamas, 2016 m. liepos 28 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. RanS-50000-1008 pavadino pakeičiančiąja sutartimi. Šiuo veiksmu tikimasi nuslėpti atsakovės grupės darbuotojų organizuotą valstybės lėšų grobstymą šimtatūkstantinėmis sumomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame apeliaciniame procese yra tikrinama tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto J. J. pateiktą netiesioginį ieškinį, apeliantui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
13. Apeliantas (ieškovas) J. J. nesutinka, kad teismo nustatytų trūkumų nepašalino, iš esmės teigdamas, jog šalinant trūkumus pateiktame patikslintame ieškinyje yra patikslintas sąrašas dokumentų, iš kurių paaiškėjo naujos aplinkybės (konkrečiai įvardyta 8 punkte Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019) ir kad reikalavimas suformuluoti materialųjį efektą, sukeliantį ieškinio reikalavimą, yra išpildytas, nes patikslintu ieškiniu papildomai prašoma priteisti 3 579,60 Eur teisines išlaidas.
14. Kiti apelianto atskirajame skundu nurodyti argumentai ir teiginiai, į kuriuos prašoma atkreipti teismo dėmesį, nėra susiję su skundžiamos 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties (ne)pagrįstumu – jais grindžiamas pats apelianto ieškinys, kuris laikytas nepaduotu. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų (ne)pagrįstumo šiame apeliaciniame procese nepasisako.
Dėl pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nereiškia, kad ji gali būti įgyvendinama bet kokiu būdu ar bet kokia forma. Priešingai, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Siekdamas užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir šalių rungimosi – įstatymų leidėjas CPK nustatė aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pateiktą procesinį dokumentą.
16. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
17. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Vienas iš tokių atvejų – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 60 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
19. Pažymėtina, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialusis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 23 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020 16 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad VšĮ Vilniaus universitetas ir UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008 nėra pakeičiančioji sutartis, keičianti 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Tačiau toks reikalavimas apeliantui nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, nekeis jo teisių ir pareigų apimties. Pažymėtina, kad materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai.
21. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad su patikslintu netiesioginiu ieškiniu yra patikslintas sąrašas dokumentų, iš kurių paaiškėjo naujos aplinkybės, tarp kurių – ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, kuri, pasak apelianto, priimta remiantis melagingais atsakovės advokato teiginiais, nekeičia apelianto pateiktame procesiniame dokumente nurodytų reikalavimo dėl fakto pripažinimo kvalifikavimo kaip nenagrinėtino civilinio proceso tvarka. Juo labiau kad ir pradiniame apelianto ieškinyje visa tai jau buvo nurodyta.
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, remdamasis melagingais atsakovės advokato teiginiais, teismas priėmė sprendimą įpareigojantį įmonę „J.“ sumokėti užsakovei 412 521,42 Eur tariamai patirtų nuostolių dėl darbų atliktų pagal pakeičiančią sutartį atlyginimą, o tai ir turi būti apelianto siekiamas materialusis teisinis efektas. Taigi iš atskirojo skundo turinio suprantama, kad apeliantas siekia panaikinti įmonės „J.“ atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui turimą piniginę prievolę dėl nuostolių atlyginimo, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau kiti konkretūs prašymai ar reikalavimai, kuriuos išnagrinėjus ir priėmus teismo sprendimą bei tą sprendimą įgyvendinant, piniginė prievolė būtų modifikuojama ar panaikinama, patikslintame netiesioginiame ieškinyje kartu su reikalavimu dėl rangos sutarties RanS-50000-1008 teisinio kvalifikavimo kaip pakeičiančiosios rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, nėra reiškiami. Be to, jeigu prievolė dėl nuostolių atlyginimo yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji turi būti vykdoma besąlygiškai, nebent būtų panaikinta CPK nustatyta tvarka atnaujinus procesą toje išnagrinėtoje civilinėje byloje.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė trūkumus apelianto pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, kadangi iš jo turinio visų pirma nebuvo galima nustatyti, kokio pobūdžio procesinis dokumentas – ieškinys ar pareiškimas dėl proceso atnaujinimo tai yra konkrečioje byloje (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis apeliantas yra dalyvavęs daugelyje išnagrinėtų civilinių bylų). Teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovo netiesioginiu ieškiniu įvardytame procesiniame dokumente dėstomų faktinių aplinkybių nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas (pareiškėjas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti – visų pirma nurodyti, kokios teisinės gynybos siekia ieškovas – netiesioginio ieškinio ar proceso atnaujinimo ir pateikti atitinkamą įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą, apmokant jį įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu.
24. Pareiškimo dėl civilinio proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje turiniui ir jo pateikimui be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, yra keliami papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti toks pareiškimas (CPK 365–369 straipsniai) ir jis nagrinėjamas CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš apelianto pateikto procesinio dokumento, pavadinto „pataisytu netiesioginiu ieškiniu“, turinio ir jo dalyko (pareikštų reikalavimų), jame nėra aiškiai išreikšto reikalavimo dėl proceso atnaujinimo, neįvardyta, kada apeliantui paaiškėjo jo procesiniame dokumente kaip naujos įvardytos aplinkybės, nenurodyta, kokioje konkrečioje išnagrinėtoje civilinėje byloje procesas turėtų būti atnaujinamas. Todėl šis apelianto pateiktas procesinis dokumentas negalėjo būti įvertintas kaip pareiškimas dėl proceso atnaujinimo kurioje nors apelianto konkrečiai neįvardytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje.
25. Taigi apelianto pateiktas procesinis dokumentas teisingai buvo įvertintas kaip netiesioginis ieškinys ir padaryta pagrįsta išvada, kad jame pareikštas reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti, jog viena konkreti rangos sutartis nėra pakeičiančioji kitą konkrečią rangos sutartį negali būti savarankišku teisme nagrinėtino ieškinio dalyku CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl toks ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
26. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto argumentas, kad patikslintame netiesioginiame ieškinyje papildomai suformuluotas reikalavimas apeliantui iš atsakovės priteisti 3 579,60 Eur teisines išlaidas. Toks reikalavimas įprastai yra laikomas procesinio pobūdžio ir kyla iš materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimo, kurį patenkinus modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl vien reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodymas nepakeičia fakto, kad pagrindinis apelianto ieškinio reikalavimas dėl jo pageidaujamos pripažinti faktinės aplinkybės vienas pats nekeičia apelianto (ar įmonės „J.“, kurios interesais apeliantas reiškia ieškinį) subjektinių teisių ir pareigų apimties.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto J. J. ieškinio reikalavimas pripažinti, jog rangos sutartis Nr. RanS-50000-1008 nėra pakeičiančioji sutartis keičianti rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666, negali būti savarankiškas teisme nagrinėtino ieškinio dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apelianto pateiktą procesinį dokumentą atsisakyti priimti. Nepaisant to, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktas procesinis dokumentas nebuvo pakankamai aiškus, pirmosios instancijos teismui pradėjo trūkumų šalinimo procedūrą (CPK 115 straipsnis) tam, kad apeliantas nuspręstų, kokios teisinės gynybos jis siekia – netiesioginio ieškinio ar proceso atnaujinimo – ir pateiktų atitinkamą įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą, apmokėdamas jį įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Apeliantas vis tiek nepakeitė reikalavimo esmės iš fakto pripažinimo į materialųjį ieškinio reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė apelianto ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, ir pagrįstai nutarė apelianto pateiktą netiesioginį ieškinį laikyti nepaduotu. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.