Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. C. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei J. I. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-18625-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-18625-2025 E. C. buvo nubaustas 440 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis būdamas UAB „X“ vadovu, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, t.y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūno reikalavimu (2025 m. birželio 3 d. raštas reg. Nr. A51-82950/25 (1.1.50E – VŠT) per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2025 m. gegužės 15 d. 21:29 val. adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. 2025 m. gegužės 29 d. UAB „X“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu Juridinių asmenų registre, buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl duomenų pateikimo registracijos Nr. A51-91235/25. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (b.l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1-2 dalis kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-24-719/2024).

ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato tris procesinių dokumentų išsiuntimo būdus: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami: 1) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), 2) elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba 3) registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Pagal teismų praktiką, atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1-2 dalį kilti būtina nustatyti ne reikalavimo pateikti duomenis išsiuntimo faktą, o tokio reikalavimo gavimo faktą ir šią aplinkybę turi įrodyti Institucija, taikanti administracinę atsakomybę už reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymą.

Šiuo atveju pagal Institucijos pateiktus duomenis matyti, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra registruotas Administracinių nusižengimų registre tiek kaip E. C. kaip fizinio asmens adresas (b.l. 17), tiek kaip juridinio asmens UAB „X“ kontaktinis adresas (b.l. 50-51). Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad minėtas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas ne tik kaip bendrovės kontaktinis adresas, bet ir kaip jo asmeninis adresas, su juo netgi yra susieta pareiškėjo telefono paskyra, ir juo buvo gautas skundžiamas nutarimas. Todėl teismas konstatuoja, kad išsiuntus šiuo adresu pranešimus pateikti duomenis nebuvo pažeistos nei ANK 573 straipsnio nuostatos, nei SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Taip pat šiuo adresu buvo siunčiami ir kitų institucijų (policijos) pranešimai dėl duomenų pateikimo apie įmonei priklausančią transporto priemonę valdžiusius asmenis ir, pareiškėjo teigimu, jie buvo gaunami. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų buvusi susidariusi situacija, jog jis kaip vienintelis įmonės darbuotojas ir vadovas, nebūtų turėjęs objektyvios galimybės tikrinti šio el. pašto adreso (būtų buvęs nedarbingume ar išvykęs į komandiruotę, atostogavęs ir pan.).

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, esą jis negavo minėtais adresais Institucijos siųstų procesinių dokumentų: 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 29 d. pranešimų su reikalavimais pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją ir 2025 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolo. Tiek šie minėti trys dokumentai buvo išsiųsti visiškai analogišku būdu – per elektroninio pristatymo sistemą ANAM ID sistemoje registruotu tuo pačiu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jų išsiuntimą patvirtina dokumentų pristatymo el. paštu išrašai. Teismų praktikoje Institucija yra ne kartą aiškinusi, kad ANAM sistema yra suprogramuota taip, jog visais atvejais, kai siunčiamų pranešimų neįmanoma pristatyti, sistema pateikia grįžtamąjį pranešimą, kuriame nurodoma, jog el. laiškas nepristatytas adresatui ir nurodoma konkreti tai nulėmusi priežastis. Tokių priežasčių sąrašas nėra baigtinis, jomis gali būti nurodyto gavėjo el. pašto adreso ar domeno neegzistavimas, gavėjo el. pašto dėžutės perpildymas ir t. t. (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-120-1121/2025). Nagrinėjamu atveju, toks grįžtamasis pranešimas su jame nurodyta priežastimi, dėl kurios el. laiškas nepasiekė adresato, nebuvo gautas. Byloje yra pateiktos dokumento siuntimo statusą patvirtinančios pažymos iš ANAM ID sistemos, kurioje pažymėtas statusas „išsiųstas“ (b.l. 47). Tuo atveju, jei siuntos nebūtų pasiekusios sistemoje suvestos adresato pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), nes dėžutė buvo neaktyvi, ar suklysta adrese, siuntos statusas būtų kitoks dėl grįžtamojo pranešimo apie dokumento neįteikimą. Tai, kad tuo pačiu el. adresu buvo gautas ir perskaitytas skundžiamas nutarimas, įrodo, kad techninių kliūčių gauti procesinius dokumentus šia el. pašto adresu nėra, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad anksčiau minėti pranešimai ir administracinio nusižengimo protokolas nebuvo pareiškėjo gauti minėtu el. paštu.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-885/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Tokiu atveju, negavusi duomenų, kad dėžutė yra neegzistuojanti ar neaktyvi, Institucija neturėjo pareigos pareiškėjui siųsti pranešimą dar ir registruotu paštu.

Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kadangi Institucijos 2025 m. gegužės 19 d. pranešimas Nr. A51-82950/25 buvo išsiųstas UAB „X“ vadovui E. C. 2025 m. gegužės 20 d., todėl bendrovės vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalėjo Institucijai per nustatytą terminą (iki 2025 m. gegužės 28 d. imtinai) pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius jiems gali būti taikomos atitinkamos priemonės. Būtent šis pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo siųstas į pareiškėjui prieinamą bendrovės, tuo pačiu jo asmeninį pašto adresą, jis buvo gautas, bet pareiškėjas buvo nerūpestingas ir jo neskaitė. E. C. kaip įmonės vadovas turi pareigą pasirūpinti, kad įmonei į viešai skelbiamą įmonės el. paštą siunčiama korespondencija būtų perskaitoma, atitinkamai į ją reaguojama, kaip numato įstatymas. Aplaidus procesinių pareigų vykdymas negali būti pateisinama priežastimi netraukti administracinėn atsakomybėn.

Sistemiškai aiškinant ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 2 dalies, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pranešime nustatytų duomenų pateikimą atsakingas juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Kadangi šios įstatymo nuostatos įpareigoja reikalaujamą informaciją apie transporto priemonės valdytoją pateikti juridinio asmens vadovą, pats E. C. nenurodė, kad be jo UAB „X“ yra kitų atsakingų už duomenų pateikimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai asmenų, priešingai jis yra vienintelis įmonės darbuotojas, Institucija pagrįstai pripažino E. C. atsakingu už reikalaujamų duomenų apie transporto priemonę valdžiusį asmenį nepateikimą nusižengimą tiriančiai institucijai.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis vadovaujantis negalėjo būti baudžiamas už duomenų nepateikimą, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo versti duoti parodymus prieš save principu, kadangi viešai prieinamais duomenimis, jis yra vienintelis UAB „X“ darbuotojas, todėl preziumuojama, kad tik jis vienas galėjo valdyti automobilį. Pirma, tai, kad įmonėje yra registruotas tik vienas darbuotojas, niekaip neleidžia daryti išvados, kad būtent jis ir vairavo minėtą transporto priemonę. Iš tiesų, JAR duomenimis pareiškėjas yra ir UAB „X“ direktorius, ir vienintelis akcininkas, vadinasi jis turi vienintelę prieigą prie transporto priemonės. Tačiau kaip įmonės savininkas niekam nebūdamas atskaitingas už įmonės turto panaudojimą, jis galėjo duoti automobilį ir kitiems savo šeimos nariams, draugams, pažįstamiems. Jokių objektyvių duomenų, kad būtent pareiškėjas vairavo minėtomis aplinkybėmis nurodytą automobilį, Institucija iš anksto neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad net pačiame skunde pareiškėjas niekur tiesiogiai nenurodė, kad tai jis vairavo 2025 m. gegužės 15 d. transporto priemonę „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, Konstitucinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 8/2010-132/2010 yra konstatavęs, kad žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų. Taigi šios garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) ja remdamasis galėtų neatlikti pareigų, susijusių su jam priklausančia transporto priemone, inter alia galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja. Be to, vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 128-5213) 20 straipsnio 2 dalies (šiuo metu atitinkanti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Tokį sprendimą Konstitucinis teismas taip pat priėmė įvertinęs EŽTT praktiką. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieš save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimą; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą yra absoliuti, šios teisės elementai negali būti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisės tylėti ir teisės neduoti parodymų prieš save esmė, turi būti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir šitaip surinktos medžiagos panaudojimą (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad pareiga informuoti valdžios institucijas yra bendras valstybių narių teisės ypatumas ir ji gali būti susijusi su įvairaus pobūdžio klausimais (pvz., pareiga tam tikrais atvejais atskleisti policijai asmens tapatybę) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98).

Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad skundžiamo nutarimo turinys yra ydingas, nes iš nutarimo nėra aišku, kada ir koks pažeidimas nurodytu automobiliu buvo padarytas, todėl šiuo metu yra apribota jo teisė motyvuotai ir išsamiai apskųsti nutarimą, jis negali spręsti, ar pareiga pateikti duomenis apskirtai buvo kilusi. ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju pareiškėjas patrauktas už SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimo nevykdymą. Todėl nutarime skiltyje „Pažeidimo esmė“ apibrėžta, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo teiktas Institucijos reikalavimas pateikti duomenis apie 2025-05-15 21:29 h adresu (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdžiusį asmenį. Pateikti duomenys buvo pakankami pareiškėjui identifikuoti asmenį, valdžiusį įmonei priklausantį automobilį. Šiuo atveju ANK 432 straipsnio 1 dalies sudėtis nereikalauja nurodyti ir KET pažeidimą, kuris galimai buvo padarytas nurodytomis aplinkybėmis – šiuo atveju automobilio stovėjimo tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis nustato teisę tokių duomenų reikalauti siekiant išaiškinti teisės pažeidimą. Todėl šioje nuostatoje preziumuojama, kad bus aiškinamasi, ar buvo padarytas nurodytomis aplinkybėmis teisės pažeidimas, po tyrimo įvertinus visas surinktas aplinkybes gali būti prieita išvados, kad pažeidimas nepadarytas, tačiau tai nereiškia, kad tyrimo rezultatas anuliuoja tiriančios institucijos teisę reikalauti tyrimo eigoje pateikti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti. Pažymėtina ir tai kad pareiškėjui tiriamo teisės pažeidimo esmė buvo nurodyta 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 29 d. pranešimuose, todėl neįrašius šios aplinkybės į skundžiamą nutarimą, nebuvo pažeista jo teisė žinoti ir vertinti, ar reikalavimas pateikti duomenis apie automobilį „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdžiusį asmenį buvo pagrįstas.

Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad E. C. 2025 m. kovo 23 d. nutarimu buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 520 Eur bauda, 2025 m. vasario 11 d. nutarimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį 520 Eur bauda, 2024 m. balandžio 19 d. administraciniu nurodymu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda (bauda sumokėta 2024 m. gegužės 8 d.) ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kadangi E. C. nuo 2025 m. kovo 23 d. nutarimo įsiteisėjimo nepraėjus metams įvykdė nagrinėjamą nusižengimą, todėl jo veika (neveikimas) teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam paskirta nuobauda buvo individualizuota netinkamai, nes ji 22 kartus viršija baudos ribas, nustatytas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (kuris galimai buvo padarytas 2025 m. gegužės 15 d. minėtu automobiliu „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirma, kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime, skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra baudžiamas ne kaip vairuotojas, padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą 2025 m. gegužės 15 d., o kaip transporto priemonės valdytojo juridinio asmens vadovas, iki 2025 m. gegužės 29 d. nevykdęs SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Tai visiškai du atskiri ir savarankiški administraciniai nusižengimai, netapatūs pagal pavojingumą ir pobūdį, todėl jų sankcijos nėra lygiavertės. ANK 431 straipsnio 2 dalyje sankcijos (baudos) ribas nustatė įstatymų leidėjas, ir Institucija, nustatydama skiriamos baudos dydį, yra ribojama ANK 34 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Sankcijos vidurkis yra penki šimtai dvidešimt eurų

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nebuvo nustatyta E. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Vertinant, ar būtų pagrindas mažinti E. C. paskirtą baudą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, atsižvelgtina į pareiškėjo asmenybę. Tai jau yra ketvirtas kartas, kai jis yra baudžiamas už analogišką administracinį nusižengimą per dvejų metų laikotarpį, nusižengimo padarymo metu visos trys ankstesnės nuobaudos galiojo. Jis turi galiojančių nuobaudų ir už kitokius KET pažeidimus. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos ir didesnės baudos už ANK 431 straipsnyje numatytus nusižengimus įtakos pareiškėjo elgesiui nepadarė, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju paskyrus mažesnę nei numatyta sankcijoje baudą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai, o ypač prevencinis tikslas atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad E. C. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-18625-2025 pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo E. C. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-18625-2025.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.