- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-568-719/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Baudžiamoji byla Nr. 1S-568-719/2014
2014 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo V. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-611-882/2012) V. J. buvo nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams.
Šalies argumentai
2014 m. gegužės 8 d. prašymu jis kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ str. ir sumažinti jam paskirtos bausmės laiką vienu trečdaliu, tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. J. prašymą atmetė.
Skundu V. J. prašo pakeisti skundžiamą nutartį – taikyti BK 64¹ str. ir 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Jis cituoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., BK 64¹ str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 305 str., dėsto apie šių teisės normų taikymą ir teigia, kad BK 64¹ str. yra asmens teisinę padėtį švelninanti teisės norma, kuri, pagal BK 3 str., turi grįžtamąją galią, todėl, jo manymu, BK 64¹ str. turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar nusikalstama veika buvo padaryta prieš BK 64¹ str. įsigaliojimą, ar po to. Šiuo atveju apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, tinkamai nesirėmė pateikta medžiaga, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes ir nepagrįstai aiškindamas aplinkybes suteikė joms kitokią teisinę reikšmę. Nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jis savo kaltę pripažino visiškai, todėl buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas pagal BPK 273 str. Atsižvelgdamas į tai, į bylose Nr. 1S-934-574/2013, Nr. 1S-1372-579/2013, Nr. 1S-868-487/2013 priimtus teismų sprendimus ir į naujausią aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, V. J. mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos BK 64¹ str. taikymui, todėl ši teisės norma turi būti taikoma ir jam paskirta bausmė turi būti sumažinta vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojęs BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-499 (Žin., 2013, Nr. 75-3770)) nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad pačiame BK 64¹ str. yra įtvirtinta, jog sušvelninti paskirtą bausmę galima tik tuo pačiu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir nubaudžiamas. Ši teisės norma nenumato galimybės sušvelninti iki jos įsigaliojimo priimtais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių, priimant dėl to kitus procesinius sprendimus. Tai reiškia, kad pagal BK 64¹ str. gali būti švelninamos tik po šios teisės normos įsigaliojimo priimamais tais pačiais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) skiriamos bausmės ir ši teisės norma, priešingai, nei mano nuteistasis V. J., neturi grįžtamosios galios.
Susipažinus su baudžiamojoje byloje Nr. 1-611-882/2012 esančiu teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad nuteistasis V. J. apylinkės teisme iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir apylinkės teismas atliko sutrumpintą šioje byloje esančių įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str. Tačiau nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendis (baudžiamojoje byloje Nr. 1-611-882/2012) buvo priimtas iki BK 64¹ str. įsigaliojimo, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Todėl šiuo metu taikyti minėtos teisės normos nuostatas ir sušvelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-611-882/2012 paskelbtu nuosprendžiu V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Būtent tokią BK 64¹ str. taikymo praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1N-144/2013, Nr. 1N-179/2013, Nr. 1N-184/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2A-7-1/2014 ir kt.).
Tai, kad V. J. skunde nurodytose bylose apygardų teismai pripažino, jog BK 64¹ str. turi grįžtamąją galią ir sušvelnino bausmę vienam nuteistajam, jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti aptariamą įstatymą ir V. J..
Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas, sutikdamas su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, nepaneigia, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokią nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.