- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-843-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02496-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- J. U.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-4788-323/2023 pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei S. M. dėl sutartinio įpareigojimo vykdymo, trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. U. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę S. M. (toliau – ir atsakovė) įvykdyti 2020 m. vasario 12 d. Kredito sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) 2.19.5 punktą ir per 7 kalendorines dienas po teismo sprendimo priėmimo dienos Kredito unijai (toliau – ir trečiasis asmuo) pirminiu įkeitimu įkeisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,13 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kurio rinkos vertė – 56 000,00 Eur, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Teisme 2023 m. birželio 20 d. gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad 2023 m. birželio 14 d. gavęs atsakovės atsiliepimą ieškovas sužinojo, jog atsakovė 2023 m. gegužės 31 d. sutartine hipoteka kreditorei Klaipėdos kredito unijai įkeitė butą. Šiuo pagrindu ieškovas prašė nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 526,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovui 80,25 Eur žyminio mokesčio.
4. Dėl ieškinio atsisakymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog ieškovui žinoma, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, siekdamas atsakovės sutartinės pareigos įvykdymo pagal Kredito sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovė sutartinę pareigą įvykdė tik ieškovui iškėlus civilinę bylą. Teismas vertino tai, kad nors atsakovė ieškinio reikalavimą įvykdė, tačiau su pačiu ieškiniu nesutiko, jos vertinimu, ieškovas neturėjo teisės reikalauti atsakovės įvykdyti sutartinį įsipareigojimą, kylantį iš Kredito sutarties, kadangi nebuvo Kredito sutarties šalimi. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir pažymėjo, jog tam, kad atsakovei būtų suteiktas kreditas, kreditui užtikrinti ieškovas hipoteka įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (Kredito sutarties 2.19.3 papunktis). Išmokėjus paskolą atsakovei, ji per 30 kalendorinių dienų po paskolos išmokėjimo ir (ar) nedelsiant po arešto nuėmimo privalėjo kredito davėjui įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą (Sutarties 2.19.5 papunktis). Teismas nurodė, kad neįgyvendindama šios pareigos atsakovė pažeidė ne kredito davėjo, o ieškovo turtinius interesus, kadangi kredito davėjo turtinės teisės bet kuriuo atveju buvo apsaugotos hipoteka.
6. Teismas nurodė, kad pareiga įregistruoti hipoteką į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta atsakovei – ne kredito davėjai. Todėl teismas nusprendė, jog ieškovas ieškinį šiuo atveju pareiškė tinkamam atsakovui. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, jog atsakovė patenkino ieškovo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu, laikė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, todėl teismas nusprendė, kad būtent atsakovei teko bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui pareiga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. birželio l d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą EPP buvo pateiktas jos atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Teigia, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį ji pateikė atstovavimo sutartį, kurioje nurodytas jos atstovas advokatas R. T.. Anot apeliantės, iki šiol jos atstovas advokatas nėra prijungtas prie elektroninės bylos kortelės, todėl, jos vertinimu, dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos nutartis jai buvo išsiųsta paštu, o ne jos atstovui. Teigia, kad tik tuomet ji sužinojo apie ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Apeliantės manymu, ji pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu įvykdė, tačiau teisė vesti jos bylą per atstovą jai nebuvo suteikta.
7.2. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausantį butą ji įkeitė pareikalavus kredito davėjui, t. y. Klaipėdos kredito unijai, todėl neįžvelgia savo kaltės dėl to, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas nebuvo įkeistas per nustatytą laikotarpį, ir mano, kad dėl to kaltas ir trečiasis asmuo. Apeliantės nuomone, teisiškai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad apeliantė neįgyvendindama pareigos įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą pažeidė ne kredito davėjo, o ieškovo turtinius interesus, kadangi kredito davėjo turtinės teisės bet kuriuo atveju buvo apsaugotos hipoteka. Apeliantės teigimu, kredito davėjas šiuo atveju yra ne ieškovas, o trečiasis asmuo. Anot apeliantės, ne laiku įkeisdama jai nuosavybės teise priklausantį butą, ji galėjo pažeisti tik trečiojo asmens turtinius interesus, o ne ieškovo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė civilinio proceso teisės taikymo normas.
Šalies argumentai
8. Ieškovas su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo ir apeliantės sudarė Kredito sutartį, pagal kurią buvo refinansuota apeliantės skola. Nurodo, kad skolos grąžinimo terminas – 2032 m. sausio 27 d. Teigia, kad Kredito sutarties 2.19.3 punkte buvo numatyta, kad prieš paskolos išmokėjimą kredito užtikrinimui Kredito unijai pirminiu įkeitimu turi būti įkeistas butas, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Pagal Kredito sutarties 2.19.5 punktą atsakovė (kredito gavėja) įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po paskolos išmokėjimo ir (ar) nedelsiant po arešto nuėmimo Kredito unijai pirminiu įkeitimu įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą. Anot ieškovo, atsakovė nei įsipareigojimo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą, nei įsipareigojimo mokėti kredito įmokas nevykdė.
8.2. Ieškovo teigimu, jis įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį būstą atsakovės piniginės prievolės įvykdymui. Ieškovas nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas 2020 m. kovo 9 d. buvo atlaisvintas nuo hipotekos. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. balandžio 8 d. jis kreipėsi į kredito davėją su prašymu įpareigoti apeliantę įvykdyti Kredito sutarties 5 punktą ir įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą Kredito unijai Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, tačiau, ieškovo teigimu, iki ieškinio padavimo į teismą jokio atsakymo nebuvo gauta. Teigia, kad Kredito unija 2023 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš apeliantės iki 2023 m. gegužės 5 d. įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ir įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.
8.3. Anot ieškovo, apeliantei būnant Kredito sutarties šalimi ir prisiimant atsakomybę tinkamai vykdyti Kredito sutarties sąlygas, ji privalėjo Kredito sutarties numatyta tvarka ir terminu įvykdyti sutarties 2.19.5 punktą, tačiau nevykdant Kredito sutarties sąlygų ir nemokant kredito įmokų, atsakovė, kaip kredito gavėja, turėjo žinoti apie Kredito sutarties nevykdymo pasekmes – Kredito sutarties nutraukimą ir priverstinės skolos išieškojimą. Kadangi nagrinėjamuoju atveju buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kredito gavėjas siekiant užtikrinti savo interesus galėjo išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą, t. y ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. pridėjo duomenis iš Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (toliau-ir EPP), kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme.
14. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Klaipėdos Kredito unijos 2023 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos Kredito unijos 2023 m. balandžio 24 d. raštą Dėl įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) S. M..
15. Esant nurodytoms aplinkybėms pažymėtina tai, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie nėra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintų sąsajumo reikalavimų, todėl apeliantės ir ieškovo pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir nepridedami prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo
16. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria, priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukus civilinę bylą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
17. CPK 294 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Turi būti atsižvelgta į tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.5 straipsnis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
20. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, siekdamas atsakovės sutartinės pareigos įvykdymo pagal Kredito sutartį. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad apeliantė sutartinę pareigą įvykdė tik ieškovui iškėlus civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas hipoteka įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (Kredito sutarties 2.19. sąlygos 3 punktas). Kredito sutarties 2.19. sąlygų 5 punkte nurodyta, kad, išmokėjus paskolą atsakovei, ji per 30 kalendorinių dienų po paskolos išmokėjimo ir (ar) nedelsiant po arešto nuėmimo privalėjo kredito davėjui įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kredito sutarties 2.19. sąlygų 5 punkte nurodyto įsipareigojimo neįvykdė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad neįgyvendindama šios pareigos atsakovė pažeidė ne kredito davėjo, o ieškovo turtinius interesus, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys.
21. Be to, apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pateiktame atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog kredito davėjas šiuo atveju yra ne ieškovas, o trečiasis asmuo, todėl, jos vertinimu, ji niekaip negalėjo pažeisti ieškovo turtinių interesų, kadangi jis net nėra Kredito sutarties šalis. Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad ieškovas hipoteka įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, todėl apeliantei netinkamai vykdant Kredito sutarties sąlygas, t. y. nemokant įmokų pagal Kredito sutartyje nustatytus terminus, ieškovui kilo grėsmė netekti jam nuosavybės teise priklausančio buto. Taigi Kredito sutarties 2.19. sąlygų 2 punkte aiškiai nurodoma, kad ieškovas prieš paskolos išmokėjimą turi pasirašyti laidavimo sutartį 29 700,00 Eur visam paskolos laikotarpiui, tokiu atveju apeliantei nemokant įmokų pagal Kredito sutarties sąlygas akivaizdu, kad ieškovas privalo užtikrinti šių įmokų mokėjimą ir už jų nemokėjimą, netinkamą mokėjimą atsako savo asmeniniu turtu.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai laidavimo atsiradimo pagrindas yra laidavimo sutartis, laidavimas prasideda šalims sudarius laidavimo sutartį ir joje įtvirtinus šalių sulygtas laidavimo sąlygas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą arba neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiimdamas įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, kartu prisiima ir riziką, jog tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, apeliantės argumentai dėl netinkamos šalies pagal Kredito sutartį atmetami kaip iš esmės teisiškai nepagrįsti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateikus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju apeliantė netinkamai vykdė savo prievoles ieškovui, nustatytu terminu Kredito sutarties 2.19. sąlygų 5 punkte nurodyto įsipareigojimo neįvykdė, todėl atsakovė pažeidė ieškovo turtinius interesus, o tai iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą – ieškovas kreipėsi į teismą, turėdama pakankamai objektyvų pagrindą manyti, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.
24. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad ji pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu įvykdė, tačiau teisė vesti jos bylą per atstovą jai nebuvo suteikta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teisme 2023 m. gegužės 1 d. buvo gautas apeliantės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nors ir nurodoma, kad civilinė byla bus vedama per advokatą R. T., tačiau atsiliepime nėra nurodyta, kaip pirmosios instancijos teismas turi atsakovei įteikti procesinius dokumentus, t. y. nenurodyta, ar juos siųsti naudojantis EPP informacine sistema, ar juos siųsti apeliantės atstovui advokatui R. T., ar juos siųsti pačiai apeliantei. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant minėtų duomenų, taip pat nenustačius, kad apeliantės atstovas advokatas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo prieigos prie elektroninės bylos kortelės, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei tinkamai įteikė procesinius dokumentus ir nepažeidė civilinio proceso teisės normų šiuo aspektu.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukdamas civilinę bylą, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti ir (ar) pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
27. Duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.