- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1346-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00816-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrijos (toliau – ir bendrija) ieškinį atsakovui A. U., kuriuo ieškovė iš atsakovo prašė priteisi 1 710,48 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.2016 m. lapkričio 16 d. atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jokiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 117 straipsnyje nurodytais būdais jis nebuvo gavęs jokios informacijos apie nagrinėjamą bylą. Atsakovas nurodė, kad per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP) sistemą yra įkeltas 2016 m. rugsėjo 12 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, kuris yra adresuotas atsakovui dvejais adresais, tačiau šio pranešimo atsakovas negavo, byloje duomenų apie tai, jog šis pranešimas būtų įteiktas atsakovui, nėra, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir viešo paskelbimo būdu, be to, kaip fizinis asmuo jis nesinaudojo EPP ir ilgiau kaip vienerius metus jis nebuvo prisijungęs prie savo, t. y. kaip fizinio asmens, EPP paskyros, todėl iš EPP jis portalo negavo jokių pranešimų bei žinučių, prie savo, t. y. kaip fizinio asmens, EPP paskyros jis prisijungė tik 2016 m. lapkričio 15 d. Tai, kad atsakovas nesinaudojo EPP ir netikrino savo EPP paskyros, negali užkirsti kelio teismui patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi jeigu jis būtų gavęs informaciją apie prieš jį pradėtą civilinę bylą, tai savo EPP paskyrą jis būtų patikrinęs, tačiau tokios informacijos jis neturėjo ir atitinkamai, jis netikrino. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovės atstovas sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo informaciją apie šią civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas už akių, kadangi ieškovą šioje byloje atstovaujantis J. I. gyvena tame pačiame name, yra kaimynai, J. I. žino atsakovo telefono numerį bei elektroninio pašto adresą, be to, ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. jokia forma pretenzijų atsakovui dėl įmokų nereiškė. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2015 m. kovo 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo mokėjimuose nėra detalizuojama už kokias paslaugas (mokesčius) yra reikalaujama sumokėti, t. y. sprendime už akių nėra nurodyta ir atsakovui nėra žinoma, kokios paslaugos, mokesčiai patenka į reikalavimus apmokėti už buhalterinį likutį, administravimą likutį, administravimą, skolą už komunalines paslaugas bendrijai, minimalią skolą už renovaciją rugsėjo mėn., palūkanas, paskolos apskaitą, koregavimą ir kaupiamąjį mokestį, todėl yra manytina, kad ieškovas faktiškai minėtų paslaugų nesuteikė, t. y. mokesčius rinko neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo, todėl minėtų sumų ir nedetalizavo. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo mokėjimo nurodymuose nurodytos sumos yra nepagrįstos ir yra neaiškus jų apskaičiavimo būdas bei pagrįstumas, ieškovė renka lėšas iš butų ir kitų paslaugų savininkų neproporcingai jų turimai daliai. Nurodė, kad ieškovė neįtraukė atsakovo mokėjimų už komunalines paslaugas, ieškinys buvo pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra Šilo g. 3-27, Vilniuje ir ieškovo atstovui atsakovo gyvenamoji vieta buvo žinoma.Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškovė nesutiko su minėtu pareiškimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m gruodžio 23 d. vykdė ieškovės pirmininko ir buhalterio pareigas. Nurodė, kad atsakovas, priklausydamas bendrijai ir vėliau eidamas Šilo g. 3 bendrijos pirmininko bei buhalterio pareigas, nemokėjo bendrijai už bendrijos suteiktas paslaugas, todėl susidaręs atsakovo įsiskolinimas buvo perimtas taikos sutartimis, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. tarp 794-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir Šilo g. 3 bendrijos civilinėje byloje Nr. 2-1597-728/2014 buvo sudaryta taikos sutartis. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, jokių teisės pažeidimų nenustatė, atsakovui yra puikiai žinomos visos bylos aplinkybės, ieškovė, siekdama išvengti žalos bendrijos nariams, susidariusią skolą padengė iš Vilniaus miesto savivaldybės gautos kompensacijos už renovacijos projektą 533,09 Eur sumai, todėl šiuo atveju atsakovo skola 1 171,49 Lt / 339,29 Eur sumai yra visiškai pagrįsta, įrodyta bei teisėta. Ieškovė taip pat atsiliepime detalizavo kitų mokėtinų sumų susidarymą, jų dydį. Ieškovas nurodė, jog kooperacijos, bendradarbiavimo, teisingumo bei sąžiningumo principai įpareigoja atsakovą kilusius neaiškumams pasiaiškinti namo laiptinėje, kieme ir susitikus ieškovo bendrijos pirmininką ar buhalterį, tačiau atsakovas nei vieno karto nesikreipė jokia forma dėl jam iškilusių klausimų. Ieškovas taip pat nurodė, jog nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki šios dienos ieškovė nėra gavusi jokių paskaičiavimų ir pretenzijų iš atsakovo dėl to, kad jam yra neaišku už kokias paslaugas reikalaujama iš jo sumokėti, atsakovas yra gavęs iš VĮ „Registrų centras“ duomenis apie namo Šilo g. 3 visus plotus, atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, jog kažkas klaidingai yra paskaičiuota, be to, atsakovas jokia forma nesikreipė dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis pateikimo ar susipažinimo nei į ieškovą, nei į viešai žinomus paslaugų teikėjus, visos sąskaitos ir sutartys yra prieinamos atsakovui viešai nuo 2013 metų gruodžio mėnesio interneto svetainėje www.bnsb.eu, o prisijungimo kodai yra nurodyti atsakovo mokėjimo lapelio viršuje ir atsakovas tai žino, tačiau sąmoningai nepateikia jokių skaičiavimų bei vilkina bylos nagrinėjimą ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė taip pat nurodė, jog 2016 m. lapkričio 10 d., po teismo sprendimo įsiteisėjimo el. paštu atsakovui išsiuntė pasiūlymą gražiuoju susimokėti skolą ir atsakovas atsakė, tačiau vėliau atsakovas pateikė du prašymus Zarasų rajono apylinkės teismui ir neatliko nei vieno mokėjimo ieškovui iki šios dienos. Ieškovas nurodė, jog iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad atsakovas galimai dirba advokato D. G. kontoroje advokato padėjėju, t. y. atsakovas turi teisinį išsilavinimą bei teisines žinias ir jas taiko tik siekdamas, jog jo visas prievoles apmokėtų ir įvykdytų kiti bendrijos nariai, kadangi atsakovas nuo 2014 m. birželio 8 d. nesumokėjo bendrijai nei vieno euro ar lito ir jokia forma nereiškė jokių pretenzijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovės kreipimosi į Zarasų rajono apylinkės teismą metu, atsakovas naudojosi Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP). Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas EPP vartotoju, turi elgtis atsakingai ir turi pareigą nuolat tikrinti savo paskyrą ar jam per EPP sistemą nėra siunčiami teismų procesiniai dokumentai, be to, kaip nurodė pats atsakovas, jam buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą ieškovui, kadangi ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ir teismas atsakovo atžvilgiu jau buvo priėmęs teismo įsakymą, todėl darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju nesielgė pakankamai protingai, apdairiai ir rūpestingai. Ištyręs byloje esančius šalių pateiktus rašytinius įrodymus teismas padarė išvadą, kad Zarasų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti dėl sprendimo už akių pagrįstumo bei teisėtumo, be to, atsakovo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti rašytiniai įrodymai ir argumentai nepaneigė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. atsakovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo klausimu bei kurie patvirtintų atsakovo nurodytas visas aplinkybes, nors kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, atsakovas laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. buvo bendrijos pirmininku bei buhalteriu ir yra priėmęs eilę sprendimų, kurių pagrindu ir yra skaičiuojami mokesčiai atsakovui.Teismas taip pat pabrėžė, jog nei įstatymų nuostatose, nei teismų formuojamoje teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jeigu teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl, net ir nustačius, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti priimto sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu ir tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, t. y. kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netyrė ir nesigilino į atsakovo nurodytus argumentus ir aplinkybes (įrodymus), kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismą viską išsprendė vienu sakiniu, nesigilindamas į argumentus ir bylos iš esmės nesprendė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius. Šiuo atveju būtent ieškovė turi pareigą įrodyti skolos egzistavimą. Atsakovo pareiškimas iš dalies buvo grindžiamas jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, tačiau teismas to nevertino ir netyrė. Teismas netyrė ir atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių. Ieškovės pridėti mokėjimų nurodymai yra išrašyti ne tik už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau ir už nedetalizuotas sumas, nesusijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu, eksploatavimu ir komunalinėmis paslaugomis. Ieškovė mokėjimo nurodymuose nedetalizuoja, už kokias paslaugas yra reikalaujama sumokėti, koks jų apskaičiavimo būdas. Atsakovas nėra davęs sutikimo dėl kai kurių mokesčių mokėjimo, todėl neprivalo jų mokėti. Ieškovė renka lėšas iš butų ir kitų patalpų savininkų neproporcingai jų turimai daliai. Ieškovė nepagrįstai reikalauja mokėti delspinigius, nepagrįstai reikalauja mokėti palūkanas, ieškovė neįtraukė atsakovo mokėjimų už komunalines paslaugas.Ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o ne Zarasuose. Ieškovės vardu ieškinį pareiškė asmuo, kuris neturėjo teisės veikti bendrijos vardu. Atsakovas nėra buhalteris, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas buvo bendrijos buhalteris. Atsakovas buvo bendrijos valdybos pirmininkas. Atsakovas terminą pateikti atsiliepimą praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau šias aplinkybes skirtingai įvertino Zarasų rajono apylinkės teismas, atnaujinęs terminą pareiškimus pateikti, o Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė priešingą išvadą. Byloje nėra pasiektas pagrindinis civilinio proceso tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas. Nepanaikinus sprendimo už akių bus pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą. Ieškovė Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrija atsiliepimų į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Su ieškiniu ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuose detalizuotos suteiktos paslaugos. Apeliantą per visą laiką neprašė jokių papildomų sutarčių, dokumentų, susijusių su tiekėjais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad negavo paslaugų ar yra atsiskaitęs. Apskirtai vien remiasi teiginiais be įrodymų, kurie negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto atskirasis skundas yra jo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių kopija. Apeliantas visiškai ignoruoja tiek teismų sprendimus, tiek ieškovės procesinius dokumentus, taip pat atsiliepimą į pareiškimą. Apeliantas visiškai nepasisako dėl šiame atsiliepime nurodytų faktų pagrįstų įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju ieškovė teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. el. laiško kopiją: „Perimk, ką čia ginčytis “, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl šis įrodymas pateikiamas tik dabar. Taip pat ieškovė prašo prie bylos prijungti 2013 m. gruodžio 31 d. bendrijos balansą, nurodydama, kad šiuos įrodymus teikia dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantas neigia, jog buvo bendrijos buhalteris. Teismas atsižvelgęs į pridedamus įrodymus, jų atsiradimo laikotarpį, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, ieškovės pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybių pripažinimas svarbiomis nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybių lėmusių termino atsiliepimui į ieškinį praleidimą svarbumą: 1) apie bylą, priimtą sprendimą už akių sužinojo 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po sprendimo už akių priėmimo; 2) negavo procesinių dokumentų; 3) kaip fizinis asmuo nesinaudojo EPP ir iš portalo negavo jokių pranešimų, žinučių; 4) apie bylą, priimtą sprendimą už akių objektyviai negalėjo žinoti; 5) ieškovės atstovas sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo informaciją apie bylą iki įsiteisės sprendimas už akių. Apeliantas akcentuoja, jog šias aplinkybes Zarasų rajono apylinkės teismas įvertino kaip svarbias, o Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog šios aplinkybės nėra svarbios. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Zarasų rajono apylinkės teismas įvertino ar yra pagrindas atnaujinti praleistą dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šias aplinkybes vertino būtent CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto kontekste, t. y. ar šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iškėlus civilinę bylą buvo nustatyta, kad atsakovas yra aktyvavęs savo paskyrą VEP posistemyje, atsakovui A. U. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo buvo siųstas per EPP sistemą bei dviem adresais: Vytauto skg. 7-3, Zarasai (deklaruotas) ir Šilo 3-27, Vilnius, kiti procesiniai dokumentai taip pat siųsti per EPP sistemą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnis, CPK 175¹ 9 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės). CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis įteiktų teismo procesinių dokumentų įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Byloje nustatyta, kad atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųsti per EPP 2016 m. rugsėjo 12 d., taigi laikomi tinkamai įteiktais 2016 m. rugsėjo 13 d. Atitinkamai, aplinkybės, kad ilgą laiką nebuvo prisijungęs EPP bei, tai, kad pareiškėjas neaktyvavo savo elektroninio pašto paskyros, į kurį būtų papildomai atsiunčiami pranešimai apie gautus dokumentus, nesudaro pagrindo nurodytų aplinkybių vertinti priešingai, nes dokumentai buvo siunčiami į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemę. Taigi sutiktina su tuo, kad pranešimas apie pareikštą ieškinį buvo tinkamai ir laiku išsiųstas atsakovui, o pastarasis elgdamasis neapdairiai ir neatsakingai (galimai nepakankamai susipažindinęs su prisijungimu prie Liteko VEP posistemės), praleido atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą ne dėl svarbių priežasčių. Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis, esant ieškovės prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 1 710,48 Eur skolos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., pagal priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančius atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Atsakovas tiek pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskiruoju skundu ginčija ieškovės ne tik pareikšto reikalavimo dydį, bet ir apskritai patį ieškinio reikalavimą. Apelianto teigimu, ieškinio reikalavimas yra pagrįstas pridėtais mokėjimų nurodymais, kurie yra išrašyti ne tik už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau ir už nedetalizuotas sumas, nesusijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu, eksploatavimu ir komunalinėmis paslaugomis, ieškovė mokėjimo nurodymuose nedetalizuoja, už kokias paslaugas yra reikalaujama sumokėti, koks jų apskaičiavimo būdas. Atsiliepimu į atsakovo pareiškimą, ieškovė teismui pateikė įrodymus apie bendrijos sutartis, sudarytas su bendrijos tiekėjais, bendrijos narių susirinkimų protokolus, kurių pagrindu bendrijoje renkami atitinkami mokesčiai, kaip ir už ką skaičiuojamos palūkanos, t. y. iš esmės detalizavo atsakovo ginčijamus mokėjimo nurodymus ir juose nurodomas sumas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareiškimu teikė įrodymus, kuriais siekė įrodyti aplinkybes, jog nežinojo apie vykstantį procesą, pastato išrašą iš VĮ Registrų centras ir mokėjimo nurodymus atliktus 2013 m. sausio 21 d. bei 2014 m. birželio 8 d. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą paaiškino, kad 2014 m. birželio 8 d 606,35 Lt įmoka įskaičiuota pagal mokėjimo nurodymą už 2014 m. gegužės mėnesį, o 2013 m. sausio 21 d. mokėjimas įtrauktas į bendrijos apskaitą dar pačiam atsakovui esant bendrijos valdybos pirmininku. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas buvo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., tad 2013 m. sausio 21 d. atliktas mokėjimo pavedimas nesudarytų pagrindo išvadai, kad buvo apmokėta skolos dalis už minėtą skolos susiformavimo laikotarpį. Daugiau apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. priimto sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kartu paminėtina ir tai, jog Zarasų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių rėmėsi būtent ieškovės pateiktais įrodymais, t. y. padarė išvadą, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą įrodė rašytiniais įrodymais, todėl teikiant pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, atsakovas turi nurodyti duomenis, kurie paneigtų ieškovės įrodymus. Taigi, atmestinas ne tik apelianto argumentas, kad tai ne jo pareigą nagrinėjamu atveju įrodyti, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas, bet ir argumentas, jog jis negali įrodyti, kad skola neegzistuoja, kadangi šiuo atveju apeliantas galėjo pateikti teismui įrodymus, jog sumokėjo jam bendrijos priskaičiuotus mokesčius arba pateikti įrodymus, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, matyti, kad teismas atsižvelgė tiek į atsakovo pareiškimo argumentus, tiek ieškovės atsiliepimą į pareiškimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą, jį įvertino formaliai, paviršutiniškai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus duomenis ir priėjo pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties motyvams ir išvadoms ir jų nebekartoja. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai apribojo atsakovo galimybę apsiginti, jam buvo užkirstas kelias į teisingą teismą ar byla būtų neteisingai išnagrinėta. Be to, nustačius, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo atskirąjį skundą ieškovė Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrija apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 EUR atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi ieškovė atstovavimo išlaidas advokatui apmokėjo 2017 m. balandžio mėn., todėl apskaičiuojant priteistinas sumas imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2016 m. III ketvirtį siekė 793,30 EUR. Ieškovės nurodyta 600,00 EUR suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (396,65 EUR). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, kuri nelaikytina sudėtinga ir didelės apimties, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mažina ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 396,65 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei Daugiabučio namo Šilo g. 3 savininkų bendrijai iš atsakovo A. U. priteisti 396,65 EUR (trys šimtai devyniasdešimt šeši eurai 65 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.