Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
1-91-1122/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
S. V.
Advokatai
Povilas Eigminas, Karolis Barysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52000-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei, Raimondai Bingelytei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam M. S. (M. S.),kaltinamojo gynėjui advokatui Povilui Eigminui,nukentėjusiajam S. V.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Karoliui Barysui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., viešoje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurškė pastarajam į akis, po ko, S. V. atsitraukus nuo jo automobilio, išlipo iš savo automobilio ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus priėjo prie S. V. ir jam dar kartą tyčia papurškė į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad važiuodamas Pavilnionių g. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. vakaro ieškojo namo Nr. 29. Važiuodamas link Nr. 35 namo nuvažiavo iki aklavietės, apsisukdamas gale pastebėjo, kad iš kiemo atbuline eiga išvažiuoja „Toyota RAV4“ nepraleisdamas jo, nors pagal Kelių eismo taisykles turėjo jį praleisti. Buvo blogas oras, užrasoję langai, todėl jis (kaltinamasis) galvojo, kad „Toyota RAV4“ vairuotojas galimai jo nepamatė, todėl jis sustojo. Pripažino, jog galimai paliko per mažą atstumą vairuotojui užbaigti manevrą, tačiau „Toyota RAV4“ vairuotojas ilgai negalėjo užbaigti manevro, todėl kaltinamasis susinervino, nes skubėjo, jo laukė šeima, todėl M. S. galiausiai sulaukė akimirkos, kai „Toyota RAV4“ vairuotojas pavažiavęs į priekį paliko tarpą, ir pro jį „praslydo“ bei nuvažiavo link Nr. 35 namo „šlagbaumo“. Ten sustojo. Kiek atsimena, jokių šviesos signalų nerodė, kad automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas greičiau užbaigtų manevrą. Važiavo lėtai, nes jo automobilis senas, todėl mano, kad avarinės situacijos nesukėlė. Sustojęs, kadangi buvo aprasoję langai, blogas matomumas, atidarė savo vairuotojo langą iki galo, ieškojo reikalingo namo numerio. Netikėtai prie jo prilėkė nepažįstamas asmuo ir pradėjo rėkti, aiškinti, kaip jis važiavo, kad nepatiko kaltinamojo vairavimo stilius. Asmuo pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, sakė, kad pamokys, kaip reikia vairuoti. Bandė jį nuraminti, nes nenorėjo jokio konflikto – jam buvo paskambinusi žmona, kuri jo laukė su vaiku prie ieškoto Nr. 29 namo, o oras buvo labai prastas. Taigi ji (kaltinamasis) paprašė dujų, kad asmuo pasitrauktų į šalį, nenorėjo su juo aiškintis, norėjo važiuoti. Neklausė, kas jis toks, nes buvo išsigandęs, jam buvo netikėta, nesuprato, ką jis tokio padarė, kad taip reikėtų rėkti. Pabrėžė, jog šiam asmeniui neužstojo automobiliu pravažiavimo – buvo vietos pravažiuoti (rodė nuotraukoje, kur stovėjo jo automobilis). Asmuo pradėjo lįsti su kumščiais pro jo atidarytą automobilio langą, todėl manė, kad jis nori jam (kaltinamajam) smogti į veidą. M. S. paprašė asmens pasitraukti nuo automobilio, kad jis galėtų išlipti ir pasikalbėti. Bandydamas atidaryti duris, jis (kaltinamasis) kišo savo koją su protezu į gatvę ir pajuto stiprų smūgį į duris, kurios atsitrenkė į protezą (mano, kad galimai sutapimas, bet paskui turėjo išsiųsti protezo sąnarį taisyti į Vokietiją, vaikščiojo su ramentais), mano, kad nepažįstamasis koja ar ranka stipriai trenkė į duris ir jas užtrenkė. Nesuprato nepažįstamo asmens agresyvumo. Po to asmuo pradėjo lįst pas M. S. į automobilį ir sakyti „Gal tave pamokyti vairuoti?“. Asmuo iki pečių įlindo į jo automobilį, sugniaužtu vienos rankos kumščiu, anot kaltinamojo, iš jo veido išraiškos buvo panašu, kad jis nori trenkti. Kaltinamasis kiek pavyko pasitraukė į galą, toliau nuo jo, ir automatiškai įkišo ranką į kišenę, kurioje turėjo savigynai nusipirkęs balionėlį, ir papurškė automobilyje, kad asmuo išlįstų iš jo, nes buvo išsigandęs, susinervinęs, kad kažkoks žmogus su kumščiu lenda į jo automobilį. Paaiškino, jog dujas papurškė 15 sekundžių nuo asmens atėjimo prie automobilio. Asmuo pasitraukė maždaug pusantro metro nuo automobilio. Pats M. S. pamatė, kad dujos ne tiek pateko asmeniui į akis, kiek raudonais pipirais nudažė jam akinių stiklus. Jis (kaltinamasis) išlipo iš automobilio, nes buvo šoko būsenos – jam buvo apribota laisvė, kai jis (nukentėjusysis) lindo per langą, be to, dujomis papurškė savo automobilyje, tai kvapas liko, norėjo gryno oro įkvėpti. Mano, kad jis (nukentėjusysis) nesitikėjo tokio poelgio, nes pasakė „Nu dabar tu gausi“. M. S. stovėjo prie automobilio galo. Matė, kad jis (asmuo) nubėgo prie savo automobilio, apėjo aplink jį iš galo, nusiėmė akinius ir vėl pribėgo prie M. S. su kumščiais. Jis (kaltinamasis) vėl ištraukė tą balionėlį, nes manė, kad tai geriausias būdas nuraminti agresorių, o ne „kumščiais aiškintis“, ir papurškė balionėliu dar kartą. Pabrėžė, jog negalėjo pabėgti nuo asmens. Tada jau matė, kad nukentėjusiajam pakliuvo į akis. Asmuo nubėgo ant žolės, M. S. priėjo prie jo ir paklausė „Tai ką, ponas, daugiau nieko nenori aiškintis?“. M. S. priėjo prie asmens automobilio pasiaiškinti, pažiūrėti jo būklę, matė, kad nieko jam baisaus nenutiko. Paklausė, ar dar kažko nori, jis nenoriai atsakė: „Gerai, gerai, atsiprašau“. Nežino, kodėl jis atsiprašė, gal pajuto kažkokią grėsmę. Nurodė, jog nukentėjusysis jokių smūgių nesudavė, tačiau buvo užsimojęs. Nematydamas jokios tolimesnės konflikto prasmės, atsisėdo į automobilį, nes pergyveno dėl žmonos ir vaiko, kurie jo laukė, ir išvažiavo. Jis nepasišalino greitai, palaukė, kol viskas baigsis, išgirdo nukentėjusiojo atsiprašymą. Mano tik, kad nesulaukti policijos buvo didžiulė jo klaida. Po kelių dienų žmona pasakė, kad buvo apsilankiusi policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Paaiškino, jog dujų balionėlį vežiojasi savigynai. Jį galima įsigyti visose ginklų parduotuvėse, turėjo teisę jį turėti. Pabrėžė, jog turi ribotas galimybes pabėgti nuo kažko, pasivyti, asiginti, nes yra neįgalus. Nukentėjusįjį įspėjo, kad pasitrauktų nuo jo, tačiau dėl dujų – ne, nes nebuvo laiko, matė, kad jis jau atliko puolamuosius veiksmus. Jau po ikiteisminio tyrimo užbaigimo valė automobilį ir po sėdyne rado tą balionėlį.

Pažymėjo, jog toje vietoje, kur įvyko įvykis, ant vieno namo yra trys kameros, ir jis buvo apsilankęs pas to namo administratorių, prašydamas duoti vaizdo medžiagą. Namo administratorius vis tempė laiką (tada buvo žiemos šventės), galiausiai pasakė, kad jiems nepavyksta prisijungti prie sistemos. Taip pat pastebėjo, jog iš liudytojos I. beveik minutės nufilmuotos medžiagos liko 20 sekundžių. Buvo įsitikinęs, kad su tuo vadovu, iš kurio prašė video, buvo susitarta, kad neduotų vaizdo medžiagos, o nukentėjusiojo pateikta vaizdo medžiaga – apkarpyta. Paaiškino, jog po visų įvykių neramiai jautėsi, todėl paskambino byloje rastu telefonu liudytojai I., pokalbio metu prisistatė, paklausė, ką ji matė – norėjo, kad ji patikslintų, ar iš jo pusės buvo keiksmažodžiai, agresija. Ji jam sakė, kad matė įvykį, kaip jis (nukentėjusysis) elgėsi, sakė, kad teisme galės paliudyti. Jis paprašė jos atsiųsti video medžiagą, nes ten buvo daugiau nufilmuota, negu pateikta tyrimui. Taip pat nurodė, jog išlipęs iš automobilio matė įvykio liudytojų – vaikinų, kurie kažką vis rėkė, galimai buvo išgėrę, daugiau liudytojų dėl sumaišties nematė. Be to, teigė ieškojęs kitų liudytojų, tačiau neigė apie įvykį su rastais liudytojais kalbėjęs. Paskutinį kartą, kai jį iškvietė ikiteisminio tyrimo metu, pasakė, kad yra dar viena liudytoja. Raštiškai nepateikė prašymo ją apklausti, nes jam neišaiškino, kad taip reikia padaryti.

Prašo perkvalifikuoti kaltinimą į būtinąją gintį, nes, anot kaltinamojo, akivaizdžiai matosi, kad jis gynėsi. Tikina, jog vengė konflikto, nenorėjo fizinio kontakto, bijojo, kad tai gali išprovokuoti smūgį iš kitos pusės. Pabrėžė, jog vengdamas konflikto negalėjo sėsti į automobilį ir pavažiuoti, nes automobilio priekyje buvo „šlagbaumas“, o gale nukentėjusiojo automobilis. Pažymėjo, jog iš įvykio vietos išvažiavo, kai kiti asmenys patraukė nukentėjusiojo automobilį. Prieštarauja dėl civilinio ieškinio. Jei ir padarė žalą, tai padarė gindamas save, o ne specialiai. Be to, dujos, kurias naudoja policija ar saugos tarnybos, paprasti pipirinės, negali jokių pasekmių sukelti. Patikino, jog viso konflikto metu išliko ramus, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo (tai matosi filmuotoje medžiagoje). Pažymėjo, jog vėliau pastebėjo, kad, kai asmuo (nukentėjusysis) trenkė dureles, jis jas įlenkė, tačiau policijoje tyrėja atkalbėjo nuo kreipimosi dėl to, jam pasakė, kad jis to neįrodys. Jį piktina tyrėjos darbas, nes ji išėjo atostogų ir grįžus pasistengė greitai užbaigti tyrimą, nes vilkinosi, nekvietė liudytojų, o pasiūlė kaltinamajam liudytojus iškviesti teisme.

Nurodė, jog anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl chuliganizmo, neatsargaus nužudymo. Tuo metu buvo 17 metų, teisiamas – jau pilnametis. Per pastaruosius metus teistumai išnykę. Administracinių nusižengimų turėjo, nes neleistinoje vietoje pasistatė automobilį.

Nukentėjusysis S. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. vakaro. Jis atvažiavo savo automobiliu „Toyota RAV 4“ į Pavilnionių gatvę, važiavo iki galo ir jam reikėjo apsisukti. Jis važiavo savo automobilio galu į šoninę gatvelę, rodydamas dešinį posūkį į kairę pusę, kad išvažiuotų iš tos gatvelės į pagrindinę gatvę. Stabtelėjo užsisegti diržą, dar pasižiūrėjo į dešinę pusę, jokio automobilio nebuvo. Užsisegė diržą, jau buvo pradedąs judėti. Buvo labai prastas oras, lijo, buvo tamsu ir paskutiniu momentu pamatė už nugaros šviesas. Abejose kelio pusėse buvo automobiliai ir buvo labai nedidelis tarpas, tačiau automobilis už nugaros dideliu greičiu, iš dešinės pusės nurūko į priekį. Pabrėžė, jog greitis buvo nemažas, jis išsigando, kad galėjo įvykti avarija, galėjo nulaužti j (automobilio) veidrodį. Jis pavažiavo į priekį prie „šlagbaumo“ stovinčio „Passat“ automobilio. Pastatė savo automobilį važiuojamojoje dalyje, įjungė avarinį ir priėjo prie kaltinamojo „Passat“ automobilio. Automobilio langas buvo atviras, todėl priėjo prie jo ir pasilenkęs pasakė: „Ką tu čia, žmogau, darai? Per tokius kaip tu, nutinka avarijos. Tu atsiprašyk manęs, nes padarei nesąmonę.“ Jo tikslas buvo pasakyti žmogui, kad jis nedarytų kvailų, nemotyvuotų dalykų, kad galima ir kultūringai važiuoti, kad jo atsiprašytų, tačiau negrasino jam, pats jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Mano, jog vairuotojas tokiu vairavimu (ir dideliu greičiu) galėjo ir žmones užmušti, ir jo transporto priemonę sugadinti. Jis nesulaužė kaltinamojo automobilio durelių ir neįvirto puse kūno į jo automobilį. Jis nemažas ir tikrai negalėjo puse kūno ten įlįsti, galimai buvo įkišęs tik galvą. Neigia, jog kumščiai buvo pakelti, rankos nebuvo kaltinamojo automobilyje, nebuvo užsimojęs prieš jį. Tik išgirdo jo (kaltinamojo) žodžius: „Pydaras! Kas tu toks?“. Jų pokalbis galimai truko 15–20 sekundžių ir jis staiga pastebėjo baltą debesį. Dujų gavo į kairę pusę labiau, nes jo kairė akis nukentėjo labiau negu dešinė. Jo akiniai kažkiek jį apsaugojo. Tuo metu jis (nukentėjusysis) atšoko nuo automobilio, pradėjo bėgti, blaškytis, jam pradėjo gniaužti, spazmuoti gerklę. Po pirmo papurškimo jis bėgo į šoną, nes jėgos nelygios, neturėjo galimybės pasipriešinti, nieko normaliai nematė. Žmonės pradėjo rėkauti, kad jis (nukentėjusysis) patrauktų automobilį, todėl bėgo prie savo automobilio ir tada kaltinamasis jam antrą kartą papurškė dujų. Nuo pirmo iki antro papurškimo praėjo gal 5 minutės. Prie „šlagbaumo“ buvo veja, todėl nubėgo link jos, bandė pramerkti akis, duso. Matė siluetą – atėjęs aukštas vyras pasakė: „Ateik, pydaras, pasiaškinsim“ ir ėjo (sugniaužęs) kumščius link jo. Kaip matyti vaizdo medžiagoje, jį kaltinamasis persekiojo. Dėl to, kad buvo apipurkštas dujomis, be galimybės gintis, atsakė „atsiprašau, atsiprašau“, kad baigtų konfliktą. Bandė grįžti link savo automobilio, nes akys dar kažkiek matė. Tada jis užsidegė variklį, bandė kažką įžvelgti. Kaltinamasis dar kurį laiką buvo ir tada išvažiavo, ne iš karto, nes jis (nukentėjusysis) dar spėjo įžvelgti jo automobilio numerį.

Galiausiai išgirdo moters balsą, kuri pasakė, kad ji viską nufilmavo, įvykį matė, klausė, ar jam reikia pagalbos. Jis atsakė – taip, reikia, prašė kviesti policiją, greitąją. Ji prisistatė vardu I., jie apsikeitė telefono numeriais, I. pasakė, kad atsiųs filmuotą medžiagą. Paprašė jos, kad palauktų, kol atvyks policija, greitoji. Jis paprašė policininkų, kad patrauktų jo automobilį, kuris buvo ant kelio, bet jie atsisakė. Policija surašė duomenis, liepė parašyti paaiškinimą. Jis atsakė, kad nieko nemato. Atvažiavusi greitoji pagalba liepė važiuoti į greitosios pagalbos ligoninę. Nuo dujų jo visas veidas ir gerklė degė. Viena akimi atrodė, kad daugiau nebematys. Buvo pakilęs spaudimas. Apžiūrėjusi gydytoja išrašė daug vaistų, sulašino nuo skausmo vaistų, kad galėtų akių dugną pažiūrėti. Kadangi, anot medikų, buvo neeilinis atvejis, jam patarė kreiptis į Riomerio ekspertizės teisės institutą medicininei apžiūrai. Po poros dienų tą ir padarė. Nustatyta, jog buvo nudegintos ragenos, junginių maišelių 1-o laipsnio nudegimai. Grįžęs namo jis vartojo daug vaistų, nuskausminamuosius, šaldė, skausmas buvo didelis. Kitą dieną viskas palengvėjo, bet liekamieji reiškiniai liko. Kadangi dirba gydytoju – odontologu, jam reikia smulkias detales įžiūrėti, kelias savaites negalėjo dirbti, koncentruotis darbe, atsirado baimės jausmas, kai eina vakare ir žmogus eina jam už nugaros, kad gali jį užpulti. Atsirado nemiga, spaudimas buvo labai stipriai pakilęs, pradėjo širdis plakti. Patyrė didžiulį stresą, buvo pažemintas kitų žmonių akyse. Savo moralinę žalą vertina 2 000 Eur ir prašo 750 Eur už advokato atstovavimą. Taip pat pažymėjo, kad rūbai buvo atiduoti į valyklą ir tai jam irgi kainavo. Anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs, nebuvo su juo reikalų turėjęs. Po įvykio jis nukentėjusiojo neatsiprašė. Patikino, jog kaltinamojo automobiliui nepadarė jokios žalos. Nurodė, jog iki posėdžio su jokiu liudytoju nėra bendravęs.

Liudytojas P. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Patrulių rinktinės pirmos kuopos antro būrio vyriausias patrulis. Teisėjai priminus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, liudytojas prisiminė, kad prie Pavilnionių picerijos „Express Pizza“ buvo konfliktas, galimai dėl to, kad vienas asmuo nepraleido kito, ir vienas vairuotojas papurškė kitam dujų ir pasišalino. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo jau nebuvo, kai atvyko į įvykio vietą, pranešėjas teigė, kad jis buvo pasišalinęs. Nukentėjusiojo veidas buvo raudonas, apdegintas nuo dujų, akys ašarojo. Matėsi, kad nukentėjusysis buvo gavęs dujų. Jo manymu, nukentėjusysis vairuoti tikrai galimybės neturėjo. Atvykę medikai išsivežė išplauti akis. Kaip suprato, liudytoja I. J. filmavo tą vaizdą. Neprisimena, ar pareigūnai kvietė medikus. Nukentėjusysis sakė, kad po medikų apžiūros pats kreipsis į komisariatą, rašys pareiškimą. Neatsimena, ar paėmė iš liudytojos filmuotą medžiagą. Neatsimena, ar atliko daugiau veiksmų.

Liudytoja I. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2019 m. gruodžio 5-7 d. Perkūnkiemyje stovėjo su vaikais lauke, laukė, kol atvažiuos jų pasiimti, kai išgirdo triukšmą, riksmą ir atsisukusi pamatė, kad apie iki 10 m atstumu vienas vyras priėjęs prie kito automobilio „VW Passat“ pradėjo aiškinti, kalbėtis, rėkti ir tas kitas vyras, kuris sėdėjo automobilyje, ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti. Apklausiama nurodė, kad nematė, ar buvo purškiama pačiame automobilyje. Vėliau apklausiama nurodė, jog jos dėmesį patraukė nukentėjusiojo automobilio palikimas viduryje gatvės, skersai, ir tai, kad nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir keliavo prie „VW Passat“ automobilio. Asmuo, kuriam buvo papurkšta dujų, pradėjo bėgti nuo kito vairuotojo aplink automobilį. Po kažkiek laiko kaltinamasis porą žingsnių paėjo link nukentėjusiojo, porą kartų ramiai papurškė dujų balionėliu, apsisuko ir įsėdo į automobilį. Pastebėjo, kad kaltinamajam kažkokios problemos su kojomis, nes jis šlubavo. Ji pradėjo filmuoti, kai nukentėjęs vyriškis ėjo prie „VW Passat“. Suprato, kad gali kažkas vykti, nes abiejų asmenų automobilių judėjimas buvo neįprastas. Nurodė nesupratusi, dėl ko jie susipyko. Blogai girdėjosi, ar buvo necenzūriniai žodžiai, nes kiti automobiliai, esantys netoliese negalėjo pravažiuoti ir pypino, ir kiti žmonės rėkavo, kad praleistų, tai blogai girdėjosi, kas ką šnekėjo. Nukentėjusiojo automobilis trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, nes stovėjo viduryje kelio, „VW Passat“ automobilis stovėjo šalia kelio. Purškimą dujų balionėliu matė nuo pat pradžių. Pažymėjo, jog tuo momentu, kai vyras priėjo prie „VW Passat“ vairuotojo, atsidarė langas ir jie pradėjo aiškintis, rėkti, tas vyriškis, kuris priėjo, pasilenkė prie lango, jis iki pusės įlindo į automobilį, galva ir dalis iki rankų. Nematė tiksliai, ar buvo įkištos rankos. Nurodė, jog įvykio momentu jai pasirodė, kad nukentėjęs yra tas, kuris byloje yra nukentėjusysis, nepastebėjo, kad nukentėjusysis pultų vairuotoją, įkišęs galvą į automobilį, nepastebėjo agresyvių ketinimų iš nukentėjusiojo pusės. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus kaltinamojo automobilyje. Tas asmuo, kuris purškė dujas, dar porą kartų papurškė būdamas lauke į orą, netaikydamas į žmogų, ir atsisėdęs į automobilį išvažiavo. Nepastebėjo, kad vyrai vienas kitam bandytų suduoti smūgius. Po to ji iškvietė policijos ekipažą ir greitąją pagalbą, nes nukentėjusiojo veidas buvo raudonas, manė, kad jam bloga. Atvykus pareigūnams, pradžioje ją apklausė dėl įvykio. Paskui atvažiavusi greitoji pagalba nuvedė nukentėjusįjį į automobilį, apžiūrėjo ir paleido. Policininkas paklausė, ar nukentėjusysis rašys pareiškimą, jis pasakė, kad taip. Jie paprašė nukentėjusiojo, kad važiuotų su greitąją, nes pats nenuvažiuos, kadangi akys pripurkštos dujų. Jis pasakė, kad pats nuvažiuos, viskas gerai, ir liudytoja išvažiavo po to, kai jos duomenis užrašė policininkai. Patikino, kad po įvykio su kaltinamuoju nėra bendravusi, tačiau buvo gautas skambutis iš kaltinamojo, jis prisistatė ir paprašė, kad ji jam išsiųstų video įrašą. Pokalbio metu kaltinamasis negrasino jai, nepasakojo savo įvykių versijos – buvo trumpas pokalbis. Kontaktas su nukentėjusiuoju taip pat buvo žinutės būdu ir ji jam nusiuntė elektroniniu būdu vaizdo įrašą. Vienodą įrašą siuntė ir kaltinamajam, ir nukentėjusiajam. Patikslino, jog buvo nemalonu įvykio metu ir baisoka, nes buvo su 2 vaikais. Tokiame įvykyje buvo pirmą kartą ir nemanė, kad taip gali vykti, ar galima taip elgtis viešoje vietoje, gatvėje. Ji su vaikais jautė dujų kvapą – vaizdo įraše girdisi, kaip sakoma, kad vaikai pasitrauktų, nes dujos. Pradėjo kosėti su vaikais, buvo pasitraukę toliau nuo įvykio, bet nuo vėjo pakliuvo ir jiems. Išlipę žmonės iš kitų automobilių rėkė, kad praleistų, klausė, ką išsidirbinėja, didelis triukšmas buvo. Neatsimena, ar buvo patrauktas automobilis, bet kiti asmenys pravažiavo. Nematė to momento, kai buvo patrauktas automobilis, nes atvažiavo jos pusseserė ir jos pradėjo kalbėtis ir kviesti policiją bei greitąją.

Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi, nes ji tik posėdžio metu klausydamasi prisiminė kai kurias aplinkybes. Atsiminė, kad kaltinamasis bandė taikytis dujų balionėliu į nukentėjusįjį. Jos nuomone, tai buvo atsakas į nukentėjusiojo veiksmą prieinant prie automobilio „VW Passat“. Pabrėžė, jog ją labiau šokiravo tas įvykis, kai purškė dujas, konfliktas tarp dviejų asmenų, o ne kitų žmonių rėkimas, kad patrauktų automobilius.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 19 d. įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad buvo teistas prieš 15 metų, administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė. Niekur nedirba, nes turi neįgalumą (kadangi nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dėl kojos amputacijos). Gyvena su sugyventine ir 3-jų metų dukra. Teisės jam išaiškintos, apklausos metu gynėjas nereikalingas, lietuvių kalbą moka, rašo, skaito, vertėjas nereikalingas. Kuo yra įtariamas, suprato, kaltu prisipažįsta iš dalies. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 16.30 val. jis su savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pavilnionių g. Vilniuje, pateko į aklavietę. Buvo priverstas apsisukti ir važiuodamas atgal ties Pavilnionių g. 35-o namu, staiga prieš jo automobilį iš kiemo atbula eiga išvažiavo automobilis „Toyota RAV 4“, juodos spalvos. Kadangi minėto automobilio vairuotojas jo nepraleido, sustojo, laukdamas, kada minėtas automobilis užbaigs manevrą ir jis galės važiuoti toliau. Kadangi minėto automobilio vairuotojas ilgą laiką negalėjo pabaigti savo manevro, pamatydamas pirmą galimybę pravažiuoti, jis praslydo tarp to ir kito automobilio tarpo ir nuvažiavo link Pavilnionių g. 35-o namo. Jis skubėjo, nes jam paskambinusi žmona pasakė, kad ilgą laiką laukia su vaiku lauke. Privažiuodamas prie Pavilnionių g. 35-o namo, atidaręs savo (vairuotojo) langą, kadangi langai buvo aprasoję, bandė įsižiūrėti jam reikalingo namo numerį. Sustojus prie 35-o namo šlagbaumo, staiga iš galo priėjo jam nepažįstamas apie 45 metų vyras, kuris buvo su akiniais. Pastarasis kišdamas galvą į jo automobilio saloną, pro atidarytą langą, vartodamas necenzūrinę leksiką jo atžvilgiu, pradėjo rėkti, grasindamas, kad su juo susidoros, būdamas nepatenkintas, kad jis jo nepraleido, aplenkė jo automobilį. Vyras atrodė agresyviai nusiteikęs, rėkdamas gestikuliavo, mojavo rankomis, jam pasirodė, kad jis jam per atidarytą langą trenks. Jis paprašė vyrą, kad duotų jam išeiti iš automobilio, tuo metu bandė atidaryti vairuotojo duris. Pravėręs duris, tuo momentu nepažįstamas vyras, galimai keliu trenkė į vairuotojo dureles bei jas užtrenkė, taip neduodamas jam išlipti iš automobilio. Bandydamas vyrą apraminti, paprašė, kad pastarasis pasišalintų nuo jo automobilio, sakė, kad jis atstotų nuo jo, kad jis neturi laiko. Tačiau pastarasis nuo jo automobilio nenuėjo, provokavo konfliktą, kišdamas savo galvą į jo automobilio saloną. Jam pasirodė, kad šis tuoj jam trenks, todėl jis automatiškai kišdamas ranką į kišenę, kišenėje aptiko dujų balionėlį, kurį ištraukęs, bandydamas apsiginti nuo to vyro, tiesiai iš savo automobilio (sėdėdamas savo automobilio vairuotojo vietoje) papurškė tam vyrui į veidą. Vyras šiek tiek aprimo, tada išlipo iš savo automobilio, tačiau, kadangi vyras ir toliau jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, kažką sakydamas, kad jis „gaus“, maksimaliai prisiartinęs prie jo dar kartą papurškė tam vyrui į veidą. Tuo metu į minėto vyro automobilį įsėdo kažkokie asmenys, kurie bandė patraukti jo automobilį, nes pastarojo automobilis užtvėrė pravažiavimą. Tada vyras atsiprašęs jo nubėgo prie savo automobilio. Nematydamas tolimesnio konflikto prasmės, išvažiavo paimti žmonos. Dujų balionėlį įvykio metu kažkur pametė, todėl pateikti negali. Dujų balionėlį „Walter“ pirko Kalvarijų g. esančioje parduotuvėje „Oksalis“. Kaltu pagal jam pareikštą įtarimą prisipažįsta iš dalies, kadangi konfliktą išprovokavo automobilio „Toyota RAV 4“ vairuotojas, dujas panaudojo savigynai, tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo (1 t., b. l. 78–80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 8 d. liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. jis važiavo savo automobiliu „Toyota RAV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pavilnionių gatve, Vilniuje. Jis nusprendė apsisukti ir važiuoti į kitą kelio pusę. Kai jis apsisuko, t. y. atbulai galu įvažiavo į kitą gatvelę ir priekiu vėl išvažiavo laikydamasis kairės pusės į Pavilnionių gatvę, link 35 namo, jis pamatė, kad už jo automobilio stovi kažkoks automobilis. Švietė automobilio žibintų šviesos. Jis (S. V.) važiavo lėtai. Jis pamatė kaip minėtas automobilis, kuris buvo už jo automobilio, aplenkė jį iš dešinės ir dideliu greičiu nuvažiavo. Kadangi minėtas automobilis važiavo dideliu greičiu ir vos nekliudė jo automobilio, jis išsigando, kad galėjo įvykti eismo įvykis, pradėjo staigiai stabdyti automobilį. Minėtas automobilis pavažiavo apie 50 m į priekį ir sustojo pasukdamas dešiniau link 35 namo, šalia užkardos. Jis norėdamas paklausti žmogaus, kodėl jis chuliganiškai vairuoja savo automobilį, sukeldamas avarinę situaciją, privažiavo prie minėto automobilio, išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie minėto automobilio iš vairuotojo pusės. Jis priėjo prie vairuotojo durelių. Jis pamatė, kad yra atidarytas minėto automobilio vairuotojo durelių langas. Jis buvo priėjęs prie pat automobilio vairuotojo durelių ir minėto automobilio vairuotojo paklausė, kodėl jis chuliganiškai vairuoja automobilį ir aplenkė jį važiuodamas dideliu greičiu. Jis pasakė, kad taip niekas nedaro ir paprašė vairuotojo jo atsiprašyti. Vyras – vairuotojas, nesutiko su jo išsakyta kritika, ir pasakė: ,,pidaras, kas tu toks esi“. Vyras staigiai jam į veidą pradėjo purkšti ašarines dujas. Jis nematė, kurioje rankoje vyras laikė dujų balioną, ir iš kur jį paėmė. Pajuto aštrų kvapą: jam pradėjo stipriai skaudėti akis, griaužti veidą ir skaudėti gerklę. Jis pradėjo bėgti nuo automobilio link žalios vejos. Jis išgirdo, kaip minėtas vyras, t. y. vairuotojas, pradėjo šaukti: „ateik čia, pidaras, pasiaiškinsime“. Jis (vairuotojas) sakydamas šiuos žodžius pribėgo prie jo (S. V.) ir dar kartą pradėjo purkšti ašarines dujas jam į veidą. Jam pradėjo dar labiau skaudėti akis, griaužti veidą ir stipriai perštėjo gerklė. Toliau nubėgo nuo vyro. Matydamas įtariamojo vyro profilį, pamatė, kaip jis pribėgo prie savo automobilio, atsisėdo už vairo. Jis (S. V.) grįžo prie savo automobilio ir pamatė įtariamojo vyro automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo galimai „VW Passat“ markės, baltos spalvos. Vyras išvažiavo Pavilnionių gatve. Jis išgirdo, kaip prie jo priėjo nepažįstama moteris ir pasakė, kad ji matė incidentą ir jį nufilmavo savo telefonu. Moteris prisistatė I. vardu ir pasakė, kad turi filmuotą medžiagą ir galės jam pateikti. Moteris paklausė jo, ar jam reikia medikų pagalbos. Jis pasakė, kad jam reikia policijos ir kad kviestų greitąją pagalbą. Moteris iškvietė medikus. Atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Jį medikai apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje apžiūrėjo ir nustatė ragenos ir junginės maišelio nudeginimą. Po apžiūros jį paleido namo gydytis ambulatoriškai, buvo išrašyti vaistai. Jis įtariamąjį vyrą atpažinti galės, nes matė jo veidą. Vyrui apie 30–35 metus, aukštas, pailgo veido, vidutinio kūno sudėjimo, kirptas trumpai, apsirengęs tamsiais drabužiais. Jis nematė, kaip atrodė dujų balionėlis. Moteris jam dar vaizdo medžiagos nepersiuntė (1 t., b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 9 d. papildomai liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, prie kurių tik gali papildyti, kad kai 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. priėjo prie automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas sėdėjo už vairo. Jam priėjus prie automobilio, vairuotojas pravėrė vairuotojo durelių stiklą. Jis vairuotojo paklausė, kodėl jis taip chuliganiškai vairuoja, daro nesąmones. Vairuotojas jo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo klausinėti, kas jis yra, ko iš jo nori. Tarp jų įvyko ginčas, kurio metu jis pasilenkė prie vairuotojo atidaryto lango pasiaiškinti situaciją ir tuo metu veide pajuto aštrų dujų kvapą ir stiprų veido ir akių skausmą. Dujų poveikis buvo stipresnis į kairę veido pusę. Dujų balionėlis (kurio jis nematė) buvo paruoštas iš anksto ir asmuo buvo pasiruošęs jį panaudoti. Kai dujų srovė pataikė jam į veidą ir į akis, jam pradėjo deginti veidą ir akis, ir aptemo akyse, todėl nieko nematė. Jis nubėgo kelis metrus nuo automobilio „VW Passat“. Iš minėto automobilio išlipęs vairuotojas pribėgo prie jo ir dar kartą papurškė dujomis jam į veidą, dėl ko jis pajuto dar didesnį skausmą. Nubėgęs apie 10-15 metrų atsisukęs pamatė, kad tas asmuo atsistojęs į kovinę padėti sakė: „ateik čia, pasiaiškinsim“. Kadangi buvo palikęs savo automobilį su įjungtu varikliu, sudarė kliūtį pravažiuoti kitiems automobiliams, jis įsėdo į savo automobilį. Sugebėjo pamatyti to asmens automobilio valstybinio numerio raides – tai buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtas vairuotojas išvažiavo. Kažkas iš šalia sustojusių vairuotojų bandė padėti jo automobilį pastatyti į šoną, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Jautė labai didelį deginantį skausmą veido ir akių (kairės ypač) srityje. Išgirdo moterišką balsą, kuris pasakė, kad viską nufilmavo ir galės pateikti vaizdo įrašą. Ką vėliau ji ir padarė, atsiuntė vaizdo įrašą į jo el. paštą. Moters vardas – I. Minėtą įrašą jis vėliau pateikė policijos pareigūnui. Kai moteris paklausė, ar jam reikalinga greitosios medicinos pagalba, jis atsakė, kad ji kviestų greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams paaiškino įvykusią situaciją, pareiškimą apie įvykį parašė tą pačią dieną vakare VPK. Atvykę medikai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam suteikė pirminę pagalbą, išrašė receptą vaistams ir rekomendacijas tolimesniam gydymui. 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur buvo apžiūrėtas ir jam buvo nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimai. Tačiau iki šiol, laikas nuo laiko, jaučia kairės akies spazmą, ašarojimą, skausmą. Dėl šio įvykio patyrė neturtinę (moralinę) žalą, nes buvo užpultas be pagrindo, jokių fizinių veiksmų iš jo pusės nebuvo, tarp jų vyko tik žodinis ginčas, kuris galėjo būti išspręstas to asmens atsiprašymu. Tačiau minėtas asmuo jo atžvilgiu panaudojo dujas, sukeldamas jam didelį fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Iki šiol jaučia pasekmes, kurios jam trukdo kokybiškai jaustis, gyventi ir dirbti. Jam padarytą neturtinę žalą įvertins ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pateiks teismo posėdžio metu. Taikytis su kaltu asmeniu atsisako, nori, kad kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o byla būtų perduota į teismą (1 t., b. l. 27–29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 15 d. liudytoja apklausta I. J. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. buvo Pavilnionių gatvėje, Vilniuje. Tuo metu Pavilnionių g. pamatė tiesiai stovintį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio nežino. O šiam automobiliui priekyje, skersai gatvės, stovintį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinio numerio taip pat nežino. Atrodė, kad automobilis „VW Passat“ užvažiavo automobiliui „Toyota“ į priekį ir sustojo. Dėl ko tai atsitiko – nežino, nes konflikto pradžios nematė. Pastebėjo, kaip iš automobilio „Toyota“ išlipo vyras, kuris priėjo prie automobilyje „VW Passat“ sėdinčio vairuotojo, kurio vairuotojo langas buvo atidarytas. Automobilio „Toyota“ vairuotojas pasilenkė link atidaryto automobilio „VW Passat“ vairuotojo lango ir paklausė: „Kaip vairuoji?“. Po sekundės pamatė, kad „Toyotos“ vairuotojo galva įkišta pro atidarytą vairuotojo langą į automobilio „VW Passat“ saloną. Tačiau labai greitai „Toyotos“ vairuotojas atsitraukė nuo automobilio „VW Passat“ ir griebėsi rankomis už veido. Kas tuo metu atsitiko nematė. Ji stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo jų. Iš automobilio „VW Passat“ išlipo vairuotojas, kurio šiuo metu apibūdinti negali, atsimena, kad minėtas vyras šlubavo, kuris ištiesus ranką pradėjo purkšti dujomis į įvairias puses, pagrindinai į „Toyotos“ vairuotoją, bandydamas pastarajam pataikyti į veidą. Ji pradėjo įvykį filmuoti savo mobiliojo ryšio telefonu. Tuo metu aplink pypseno kiti sustoję vairuotojai, nes automobiliai „Toyota“ ir „VW Passat“ užtvėrė kitiems automobiliams kelią. Kad tuo metu ką nors sakytų „Toyotos“ vairuotojas negirdėjo, „VW Passat“ vairuotojas sakė atseit, „tu dar mokinsi mane vairuoti“. Automobilio „Toyota“ vairuotojas bandė pabėgti nuo „VW Passat“ vairuotojo, tačiau pastarasis eidamas „Toyota“ vairuotojui iš paskos ir toliau purškė dujų balionėliu. Dujas pajuto ir ji, jai jokia žala padaryta nebuvo. Po kiek laiko „VW Passat“ vairuotojas labai greitai grįžo prie savo automobilio ir išvažiavo. Galimai pastarasis pastebėjo, kad ji jį filmavo. „Toyota“ vairuotojas grįžo į savo automobilį, bet vairuoti jis negalėjo, nes jo visas veidas buvo raudonas, akys ašarojo, pastarasis nieko nematė, net negalėjo į šoną patraukti savo automobilio. Vėliau jo automobilį kažkas patraukė į šoną. Po kiek laiko priėjo jos pusseserė (kurios ji laukė). Pastaroji paklausė, kas atsitiko, nes pati įvykio nematė. Ji jai trumpai papasakojo ir tada ji iš savo telefono paskambino į policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė savo duomenis ir jie išvažiavo. Vaizdo įrašą vėliau persiuntė nukentėjusiajam, kuris jai paliko savo duomenis (1 t., b. l. 47–49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 8 d. liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. S., apie 17.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad ties Pavilnionių g. 35, Vilniuje, automobilio „VW“ vairuotojas sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurškė pastarajam į akis dujų bei pasišalino link Zujūnų. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiškino, kad matė ir nufilmavo įvykį, kaip automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sukonfliktavo su kitu, automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju bei pastarajam pripurškė dujų į akis. Buvęs vietoje automobilio „Toyota“ vairuotojas S. V. patvirtino, kad tarp jo ir automobilio „VW“ vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis sudarinėjo avarines situacijas, galimai buvo neblaivus bei konflikto metu prieš jį (S. V.) panaudojo dujas. Matėsi, kad S. V. veidas buvo raudonas, akys raudonos, ašarojo. Į vietą buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie S. V. išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pastarasis papildė, kad su pareiškimu kreipsis asmeniškai po medikų apžiūros. Automobilio „VW“ vairuotojas pasišalino, jo sulaikyti nepavyko. Pranešėja I. J. nurodė, kad prireikus pateiks šio įvykio vaizdo įrašą. Vietoje kitų įvykį galimai mačiusių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 51–53).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2019 m. gruodžio 7 d. 17.02 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėja matė, kaip vairuotojas su automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurškė kitam vairuotojui į akis ašarinių dujų. Vairuotojas su „VW“ pasišalino link Zujūnų (1 t., b. l. 9–11).

Iš S. V.2019 m. gruodžio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. Vilniuje, Pavilnionių g. 35, žodinio konflikto metu su kitu vairuotoju dėl jo chuliganiško vairavimo pareiškėjui netikėtai vairuotojas pradėjo purkšti į akis dujas, taip sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1–5).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.05 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėja matė, kaip Vilniuje, Pavilnionių g. ties 35 pastatu, vairuotojas su automobiliu „VW“ sukonfliktavo su kitu vairuotoju, pripurškė kitam vairuotojui į akis dujų. Vairuotojas su „VW“ pasišalino link Zujūnų. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko I. J., kuri matė ir nufilmavo, kaip vyras su automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju S. V. ir automobilio „Toyota“ vairuotojui pripurškė dujų. Įvykio vietoje buvęs automobilio „Toyota“ vairuotojas paaiškino, kad sukonfliktavo su automobilio „VW“ vairuotoju, nes jis sudarinėjo avarines situacijas. Į įvykio vietą atvyko Greitoji medicinos pagalba 0843, kurie išsivežė „Toyota“ automobilio vairuotoją į Lazdynų ligoninę. „Toyota“ vairuotojas po medikų vizito atvyks į VPK OVS parašyti pareiškimo, taip pat pateiks video medžiagą, kurią nufilmavo I. J. (1 t., b. l. 12).

Iš S. V. 2019 m. gruodžio 7 d. pareiškimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausų metu. Pridėta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų išrašo kopija, iš kurios matyti, kad S. V. diagnozuota ragenos ir junginės maišelio nudegimas (1 t., b. l. 13–14).

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu Pavilnionių g. 35, Vilnius, pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 15–19).

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. V. dar kartą pateikia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų išrašo kopiją (1 t., b. l. 32–34).

Iš 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra 4 vnt. vaizdo įrašų iš UAB „Vetpulsas“ Pavilnionių g. 35-41, Vilniuje, pavadinimais: 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part1; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part2; 78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part3. Vaizdo įrašai trunka laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 16.30 val. – 18 val. Vaizdo įrašuose matomas vaizdas yra iš vienos vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašuose fiksuojamas įvažiavimas į teritoriją bei perkeliamasis užtvaras. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „78.63.104.77_001_IP Camera 01-20191207163800-20191207180800_part1“ vaizdo įrašo 17:18 val. matomas vyras, kuris vaikščioja vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamojoje zonoje, veidą užsidengęs rankomis. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui negauta (1 t., b. l. 56–59).

Iš 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, gautas 2019 m. elektroniniu paštu iš nukentėjusiojo S. V., kuriam jį persiuntė I. J., pavadinimu „20191208_191515_667547982982023“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įraše laikas ir data nėra fiksuojami. Vaizdo įrašas trunka 00:25 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip gatve bėga vyras, trumpų žilų plaukų, su juodos spalvos striuke. Minėtas vyras bėgdamas gatve stabteli prie gatvėje stovinčio kito vyro. Gatvėje stovintis vyras dešine ranka pradeda purkšti nežinomą skystį, galimai ašarines dujas, į galvos sritį, vyrui, kuris yra žilų plaukų. Po minėto veiksmo, vyras, kuris yra žilų plaukų pasitraukia nuo gatvėje stovėjusio vyro, rankomis dengiasi veidą. Vyras, kuris purškė nežinomą skystį yra aukštas, trumpų plaukų, aukštos kaktos. Vilki pilkos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos juostelėmis šonuose ir tamsios spalvos striuke. Vaizdo įrašo pabaigoje minėtas vyras, kuris purškė nežinomą skystį sėda į baltos spalvos automobilio, galimai „VW Passat“, vairuotojo vietą. Automobilio valstybiniai numeriai nefiksuojami (1 t., b. l. 60–64). Vaizdo įrašas CD laikmenoje (1 t., galionio viršelio vidinė dalis, vokas).

Iš 2020 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra Bendrojo pagalbos centro 2019 m. gruodžio 7 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), gauti iš BPC elektroniniu paštu. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką. Įjungus įrašą girdime Bendrojo pagalbos centro (moterišką balsą), kurį pažymi Nr. 1 ir kitą moterišką balsą, kuri pažymi Nr. 2. Nr. 2 – Ar BMW tai jau čia viską reiškia. Nr. 1 – 112. Nr. 2 – Labas vakaras. Žiūrėkit aš jau čia prie Perkūnkiemio, žmogui (kažkam – atsargiai nevažiuokit) žmogui su dujom balionėliu....(antrame plane girdisi moteriškas balsas, kuris sako: su dujų balionėliu...). Nr. 1 – Papurškė į akys, taip? Nr. 2 -...KSA9...., KSA...KG...(antrame plane girdisi vyriškas balsas). Nr. 1 - Pasakykit man vardą ir numerį. Nr. 2 – (duomenys neskelbtini). Nr. 1 – (duomenys neskelbtini)? Nr. 2 – Taip ir (duomenys neskelbtini). Nr. 1 – (duomenys neskelbtini). Nr. 2 – Čia BMW bus markės automobilis..ir..(su kažkuo kalbasi)....ne BMW tenai, ai Pasatas ir jis žmogui nepraleido, žmogus išvažiavo, ir jis išėjo purkšti jam su dujų balionėliu. Yra vaizdo įrašas. Nr. 1 – Tai čia dabar kada tai viska įvyko? Nr. 2 – Dukrai pataikė mūsų į akis. Nr. 1 – O tai kada čia viskas įvyko. Nr. 2 – Va ką tik įvyko ir jis pravažiavo, šitam žmogui bloga, jis negali, nieko nemato, sėdi mašinoj savo, o šitas išvažiavo paėmė. Nr. 1 – Kur nuvažiavo, nematėt? Nr. 2 - ...žinot kur, kur (suprasti neįmanoma). Nr. 1 – Kaip sakot? Nr. 2 – Čia prie Perkūnkiemio „Strastytos“. Nr. 1 – O koks tenai namo numeris, nematot artimiausias? Nr. 2 – Tenai namo numeris 15, man atrodo. Nr. 1 – Perkūnkiemio 15. Nr. 2 - (į kažką kreipėsi) Perkūnkiemio? Perkūnkiemio 35. Nr. 1 – Perkunkiemio 35, taip? Nr. 2 – Taip, taip, atvažiuokit čianai, nu tai nežinau... Nr. 1 – O tam asmeniui nereikia greitosios, kurį užpuolė? Nr. 2 – Aš nežinau, gal reikia. Nu žmogus sėdi, jam matyt bloga. Nr. 1 – O Jūs jį galit pakalbint, paklausti, ar jam viskas gerai? Nr. 2 - (į kažką kreipėsi) Jums bloga, gal iškviest greitąją? Reikės, gerai tada. Nr. 1 – Tai Jūs lauksite Perkūnkiemio 35 tada? Nr. 2 – Taip, taip. Nr. 1 – Supratau, o kur tas VW nuvažiavo Passatas? Nr. 2 – Passatas išvažiavo, ai, Pavilnionių gatvė 35. Nr. 1 – Pavilnionių gatvėje Jūs dabar esat? Nr. 2 – Taip, taip, taip. Nr. 1 – Supratau, o į kur link tas Passatas nuvažiavo? Nr. 2 – Passatas, aš nepastebėjau. Nr. 1 – Nepastebėjot kur nuvažiavo (antrame plane kažkas kalba). Nr. 2 – Tiesiai, tiesiai link Zujūnų. Nr. 1 – Supratau, Jūsų vardas, pavardė? Nr. 2 – Aš būsiu A. I. Nr. 1 – Gerai laukit. Įrašo trukmė - 2,37 min.

Nr. 1 - 112, klausau. Nr. 2 – labas vakaras, čia buvo iškvietimas į Pavilnionių 35 policijos. Nr. 1 – Aha, taip. Nr. 2 – Žiūrėkite, o per kiek maždaug bus, nes tas vyriškis dabar pabėgęs, nes dabar peržiūrėjome vaizdo įrašą, tai jisai neblaivus, ta prasme. Jis nuvažiavo link Zujūnų ir kažkaip policija pas mus nelabai dirba, ar ne? Nr. 1 – Tai ne, policijos pareigūnai informuoti iškart, jie. Nr. 2 – Ar jie iš karto informuoti? Nr. 1 – Taip, jie iš karto informuoti, iš karto išvažiuoja. Nr. 2 – Ai supratau, tai jie čia privažiuos, nes pas mus, pas mane, pas vaiką gimtadienis, mes nelabai, mes turim vaizdo įrašą bet nelabai turim laiko laukt. Nr. 1 – Pareigūnai iškart informuoti, tai laukite pareigūnų. Nr. 2 – Nu gerai, dėkui. Nr. 1 – Ačiū, viso gero. Įrašo trukmė – 00:51 min. (1 t., b. l. 67–68).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bažės išrašo matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. S. (1 t., b. l. 70).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. Specialisto išvados Nr. G4392/2019(01) matyti, kad S. V. VšĮ RVUL nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai paveikus veido sritį chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 37).

Kaltinamojo M. S. 2020 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas įvykio vaizdo įrašas CD laikmenoje (2 t., galionio viršelio vidinė dalis, vokas).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., viešoje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situaciją, o S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurškė pastarajam į akis, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, keičiant faktines aplinkybes, ir jį išdėstyti taip, kad M. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 17.02 val., viešoje vietoje – Vilniuje, ties Pavilnionių g. 35, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situaciją, o S. V. priėjus prie jo automobilio, tyčia dujomis papurškė pastarajam į akis, po ko, S. V. atsitraukus nuo jo automobilio, išlipo iš savo automobilio ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus priėjo prie S. V. ir jam dar kartą tyčia papurškė į akis dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjant bylą nustatytus duomenis, patikslintas kaltinimas atitinka aptariamo įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu pareikštas kaltinimas keistinas, jį papildant, kad M. S. ne vieną, o du kartus papurškė dujų nukentėjusiajam S. V. Pastebėtina, kad kaltinimo patikslinimas nepakeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį. Be to, kaltinamasis buvo supažindintas su nukentėjusiojo prašymu dėl kaltinimo patikslinimo, todėl daroma išvada, kad M. S. teisė į gynybą nebuvo pažeista. Be to, teismas tikslina kaltinimą ir iš jo šalina aplinkybę, kad M. S. „vairuodamas savo automobilį sukėlė avarinę situaciją“, kadangi šioje byloje surinktais duomenimis nebuvo nustatyta, ar avarinė situacija buvo iš tiesų sukelta, kuris iš įvykio dalyvių ją sukėlė, be to, tai ir nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokios aplinkybės pašalinimas taip pat nekeičia veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pažymima, jog motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai ir neturi reikšmės jos kvalifikavimui, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017, 2K-384-788/2018, 2K-160-697/2019).

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareikštas ir patikslintas kaltinimas M. S. visiškai pasitvirtino.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. neneigė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dujas, tačiau teigė, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis S. V., įlindęs pro langą į jo automobilį ir bandydamas išsiaiškinti dėl neva netinkamo kaltinamojo automobilio vairavimo įvykio vietoje, o dujų nukentėjusiajam papurškė, kadangi gynėsi nuo S. V., kuris jam neva kėlė grėsmę įlįsdamas per atidarytą vairuotojo pusės langą į jo automobilio vidų norėdamas suduoti, po to lauke bėgdamas link jo su kumščiais.

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į byloje surinktą medžiagą, tiek ir į teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, šiuo atveju tokia kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Vertinant, ar kūno sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausiai būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia šiame straipsnyje nurodytas vertybes; kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje; kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip nurodė nukentėjusysis S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis po, jo nuomone, galimai M. S. sukeltos avarinės situacijos, išlipęs iš savo automobilio priėjo prie kaltinamojo automobilio ir pamtęs, kad atidarytas vairuotojo pusės langas pasilenkė, norėdamas duoti pastabą M. S. dėl jo vairavimo, kad jo atsiprašytų, tačiau negrasino kaltinamajam, pats jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, nesulaužė kaltinamojo automobilio durelių ir neįvirto puse kūno į jo automobilį, negalėjo ten tilpti, kumščių nebuvo pakėlęs ir rankų į kaltinamojo automobilį nebuvo įkišęs, nebuvo užsimojęs prieš jį. Iš karto po to, po keliasdešimt sekundžių kaltinamasis jam papurškė dujų į veidą, dėl ko jis nuo M. S. automobilio pasitraukė, pradėjo bėgti, blaškytis, nes gniaužė gerklę, perštėjo akis. Kadangi žmonės pradėjo reikalauti, kad patrauktų savo automobilį, bėgo prie savo automobilio ir tada kaltinamasis jam antrą kartą papurškė dujų. Tada bėgo link vejos prie šlagbaumo. Atsiprašė vien tam, kad baigtų konfliktą. Netrukus kaltinamasis automobiliu pasišalino.

Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Štai liudytoja I. J., kuri stebėjo visą įvykį ir jį filmavo mobiliuoju telefonu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo automobilio „VW Passat“, pasilenkus prie vairuotojo, tarp jų kilo konfliktas, ir nors nematė, kas įvyko automobilyje, tačiau labai greitai nukentėjusysis atsitraukė nuo automobilio „VW Passat“ ir griebėsi rankomis už veido. Netrukus iš automobilio „VW Passat“ išlipo kaltinamasis, kuris ištraukęs dujų balionėlį ir ištiesęs ranką pradėjo purkšti dujomis į nukentėjusiojo pusę, bandydamas pastarajam pataikyti į veidą, kuris pradėjo bėgti nuo kaltinamojo, tačiau kaltinamasis paėjęs link nukentėjusiojo jam iš paskos, dar kartą šiam papurškė dujų balionėliu, apsisuko ir įsėdo į savo automobilį. Matė, kad nukentėjusysis priėjęs prie kaltinamojo automobilio ir pasilenkęs prie lango, įlindo į kaltinamojo automobilį viršutine kūno dalimi, tačiau nematė, ar buvo įkištos rankos, nepastebėjo, kad nukentėjusysis pultų kaltinamąjį, įkišęs galvą į automobilį, nepastebėjo agresyvių ketinimų iš nukentėjusiojo pusės. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus kaltinamojo automobilyje. Nepastebėjo, kad vyrai vienas kitam bandytų suduoti smūgius. Jos nuomone, tai buvo kaltinamojo atsakas į nukentėjusiojo veiksmą prieinant prie automobilio „VW Passat“. Nurodė, jog įvykio momentu jai pasirodė, kad nukentėjęs yra tas, kuriam buvo papurkšta dujų.

Liudytojas P. S. taip pat patvirtino, kad jam dirbant pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiškino, kad matė ir nufilmavo įvykį, kaip kaltinamasis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju bei pastarajam pripurškė dujų į akis, ką patvirtino įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis S. V., kuris nurodė, kad tarp jo ir automobilio „VW“ vairuotojo (kaltinamojo) įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis sudarinėjo avarines situacijas, galimai buvo neblaivus bei konflikto metu prieš jį (S. V.) panaudojo dujas. Liudytojas matė, kad S. V. veidas, akys buvo raudoni, akys ašarojo, buvo gavęs dujų. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri S. V. išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tai patvirtina ir patrulio E. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybinis pranešimas.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų ažiūros matyti, kad dėl šio įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 kreipėsi liudytojos I. J. giminaitė A. I., nurodydama būtent, kad įvykio vietoje kaltinamasis papurškė dujų į akis nukentėjusiajam, dėl ko jam reikalinga medicinos pagalba ir policija.

Teismo vertinimu, vaizdo įrašai, tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktas, tiek kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktas, taip pat patvirtina, kad dujos M. S. net ir išlipus iš automobilio buvo purškiamos tiesiai į nukėntėjusiojo S. V. pusę, taikantis į jį, nukentėjusiajam neatliekant jokių puolamųjų veiksmų, o bėgant nuo kaltinamojo, kai tuo tarpu M. S. šaukė ant nukentėjusiojo, o liudytoja, filmavusi įvykį, taip pat vaikams nurodė pasitraukti toliau, nes jautėsi dujos, pradėjo kosėti, taigi kaltinamasis akivaizdžiai persekiojo nukentėjusįjį. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išlipęs iš automobilio lauke maksimaliai prisiartinęs prie nukentėjusiojo dar kartą papurškė jam į veidą. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad lauke kaltinamasis dujų purškė į įvairias puses, o ne į nukentėjusįjį.

Galiausiai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam S. V. VšĮ RVUL įvykio dieną nustatyta abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimai, kurie galėjo būti padaryti vienmomentiškai paveikus veido sritį chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos; sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, aptarti įrodymai, jų sugretinimas ir visuma rodo, kad kaltinamojo M. S. veiksmai šiuo atveju nebuvo gynyba, o priešingai, intensyvus nukentėjusiojo S. V. puolimas naudojant kitokio smurtinio pobūdžio veiksmus – purškiant dujas, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas ir sutrikdyta viešoji tvarka. Būtent kaltinamasis M. S. nuo susitikimo su nukentėjusiuoju S. V. pradžios elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusysis S. V. kai tik priėjo prie kaltinamojo automobilio ir beveik iš karto gavęs dujų, bandė trauktis nuo kaltinamojo, bėgo, siekė išvengti tolesnio konflikto. Kaip nurodė liudytoja I. J., S. V. šiuo atveju akivaizdžiai buvo nukentėjęs.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad iki kaltinamajam M. S. panaudojant dujas, nukentėjusysis S. V. nesiekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, ne tik nekėlė tam tiesioginės grėsmės, bet ir nedavė kaltinamajam M. S. pagrindo taip manyti, visa tai egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje. Priešingai, teismas kaltinamojo agresyvų elgesį ir smurtinio pobūdžio veiksmus naudojant dujas vertina kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi į nukentėjusiojo S. V. sveikatą. Teismas pažymi tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad iki tol, kol kaltinamasis panaudojo dujas prieš nukentėjusįjį S. V., pastarasis atliko bent kokius nors smurtinius veiksmus, buvo užsimojęs ir realiai ketino smogti ar kėlė kitokią pavojingą, realią ir akivaizdžią grėsmę kaltinamajam. Dėl šios priežasties kaltinamojo M. S. veiksmų šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip būtinosios ginties.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. S. veika šiuo atveju peržengė privataus konflikto (nepaisant to, dėl ko jis kilo, kad ir dėl galimai įvykusios avarinės situacijos) ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių, užuot konfliktą sprendęs teisėtais būdais.

Nagrinėjamu atveju minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimą patvirtina tai, jog, kaip nustatyta byloje, veika buvo padaryta darbo dieną, po darbo valandų, asmenų poilsio metu, viešoje vietoje, gyvenamojo namo, daugiabučio kieme, kur buvo nemažai asmenų, kurie vykusį konfliktą stebėjo, tai atkreipė jų dėmesį, liudytoja I. J. patvirtino, kad šis įvykis ją sukrėtė, buvo nemalonu ir baisoka, nes buvo ir su dviem vaikais, nemanė, kad taip gali vykti, kad galima taip elgtis viešoje vietoje, be to, ir ji pati su vaikais jautė dujų kvapą, vaizdo įraše taip pat girdisi, kaip sakoma, kad vaikai pasitrauktų, nes dujos, pradėjo kosėti su vaikais, dujų pakliuvo ir jiems, be to, aplink buvo daug žmonių, kurie išlipę iš automobilių šaukė, kad praleistų, jie klausė, kas čia vyksta, didelis triukšmas buvo, sujudimas, tačiau liudytoja I. J. pabrėžė, jog ją labiau šokiravo tas įvykis, kai kaltinamasis purškė dujas, būtent konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o ne aplinkinių pasipiktinimas eismo situacija, galiausiai liudytoja I. J. (atėjusi jos giminaitė) iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Taigi iš to akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.

Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. S., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu būdu spręsdamas tarpusavio konfliktą su nukentėjusiuoju S. V., tokiu būdu gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. S. savo tyčiniais įžūliais nurodytais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. S. – išsituokęs, tačiau su sugyventine augina mažametį vaiką, išlaiko kitus nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumą (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis) (1 t., b. l. 86, 88, 89), iš kaltinamojo žodžių – uždarbiauja neoficialiai, per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugelis baudų sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 90), teistas tris kartus už chuliganizmą, plėšimą, tyčinį nužudymą ir kelių transporto eismo saugumo pažeidimą, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 91–92), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam M. S. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau artima jam, t. y. 1 metai laisvės apribojimo, per šį laiką įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 4 d. 1, 3 p., 6 d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokio pobūdžio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nors prokuroras taip pat prašė taikyti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise disponuoti ginklais) (BK 68 str.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. šiuo nuosprendžiu pripažinta nusikalstama veika nebuvo padaryta naudojantis tokia teise, kadangi aptariamo dujų balionėlio įsigijimui ir naudojimui joks specialus leidimas nereikalingas, bendroji specialiame įstatyme įtvirtinta teisė disponuoti D kategorijos ginklu (atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju specialisto nebuvo patvirtinta, kad M. S. naudotas dujų balionėlis yra būtent toks ginklas) nėra speciali teisė BK 68 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo M. S. uždrausti disponuoti visų rūšių ginklais.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 16,79 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas S. V., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 40). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo S. V. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 41). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 45). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Be to, nukentėjusysis S. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį su papildomu prašymu dėl 2 750 Eur žalos atlyginimo – 2 000 Eur neturtinės žalos ir 750 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 181–185, 2 t., b. l. 69–71).

S. V. civiliniame ieškinyje ir prašyme nurodo, jog šioje byloje kaltinamasis M. S. tyčia, panaudodamas dujas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą. Tai reiškia, jog buvo pažeista svarbiausia, fundamentali įstatymo saugoma vertybė. Kaltinamasis papurškė dujas nukentėjusiajam į akis, kas sukėlė jam didelį fizinį skausmą. Sveikatos sužalojimas pasireiškė abiejų akių pirmo laipsnio ragenų ir junginių maišelių nudegimais. Nukentėjusysis dėl prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Jam buvo skirtas gydymas, taip pat nuskausminamieji. Sutriko įprasta dienotvarkė. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant praeiviams, dėl ko S. V. patyrė pažeminimo jausmą. Nors buvo nustatytas nežymus sužalojimo mastas, tačiau jo pobūdis sukėlė nukentėjusiajam didelį stresą ir nerimą dėl ateities, kadangi buvo pažeistas ypatingai svarbus jutiminis organas – akys. Tai sukėlė papildomų išgyvenimų, ar nudeginimas chemine medžiaga nepablogins regėjimo. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, reikšminga yra tai, kad kaltininkas padarė tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Iš ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis papurškęs dujų ir, nukentėjusiajam atsitraukus nuo kaltinamojo, priėjo ir dar kartą papildomai papurškė dujų. Tai rodo, kad kaltinamasis suvokė savo atliekamo veikimo pavojingą pobūdį ir siekė sukelti nukentėjusiajam sužalojimus, todėl prašomos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir proporcingas padarytai žalai.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam asmeniškai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, su kuriuo kilo konfliktas dėl potencialios avarinės situacijos, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas papurškus dujomis į akis, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, vartojo vaistus, sužalotas svarbus jutiminis organas – akys, tai apsunkino jo galimybes dirbti ir užsiimti kasdiene veikla.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmą, pažeminimą, įvykį stebint pašaliniams asmenims. Nukentėjusysis nurodė, jog jautė nerimą, kad dėl įvykio jam bus negrįžtamai pažeistas regos organas – akys. Patytė stresą, neigiamus išgyvenimus, baimę.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala. Tačiau šiuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamojo ir visas patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kartu su civiliu ieškiniu ir prašymu pateikti tai patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 750 Eur, tai pagrindžiama pridedamomis sąskaitomis faktūromis ir banko bei Lietuvos pašto patvirtinimais apie apmokėjimus. Teismo nuomone, atsižvelgus į M. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiojo S. V. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad S. V. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš M. S. S. V. naudai priteistina 750 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 81), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinių viršelių vidinės dalies – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, 6 dalimi, įpareigoti M. S. (M. S.) laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. S. (M. S.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. S. (M. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16,79 Eur (šešiolikos eurų septyniasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už S. V. gydymą“.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. V. naudai iš M. S. (M. S.) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus vokuose prie 1 ir 2 bylos tomų galinių viršelių vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė