Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimas

Valstybinės vaiko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Puodžiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. J. ieškinį atsakovui A. J. ir atsakovo A. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys Ignalinos kredito unija, UAB Tele2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2009 m. balandžio 9 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 10. 2009 m. rugsėjo 14 d. gimė sūnus K. J..

LR CK 3.60 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3.27 str. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą su atsakovu A. J. susituokė 1996 m. rugpjūčio 10 d. , 1998 m. lapkričio 6 d. gimė sūnus K. J., o 2000 m. liepos 4 d. pirmoji santuoka dėl atsakovo A. J. neištikimybės buvo nutraukta. Parodė, kad atsakovas A. J. yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes buvo neištikimas, išgėrinėjo, smurtavo, o nuo 2019 m. balandžio 19 d. paliko šeimą, visiškai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, neteikia jam jokio išlaikymo. Parodė, jog jį sieja artimi santykiai su bendradarbe, tai ir skambučiai nakties metu, ir bendravimas žinutėmis ne darbo metu. Parodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota.

Atsakovas parodė, kad su ieškove po 2000 metų liepos 4 d. teismo sprendimu nutrauktos santuokos gyveno toliau kartu , vedė bendrą ūkį vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), 2005 metais įsigijo ieškovės vardu dviejų kambarių butą, 2009 metais įregistravo santuoką ir 2009 m. rugsėjo mėn. 11d. gimė sūnus K. J.. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes kai ieškovė susirgo, nuo tada pradėjo konfliktuoti, nepamatuotai įtarinėti ją nelojalumu. Ieškovei atsiradęs polinkis konfliktuoti , padidintas įtarumas yra jos ligos gydymo procedūrų šalutinis poveikis. 2019 m. birželio 19d. nieko nesakiusi panaikino jo gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini), jis buvo priverstas gyventi sodo namelyje . Santuoka yra jau iširusi dėl to , kad ieškovė pastoviai konfliktuoja, išmetinėja jo daiktus iš buto ir sodo namelio , nepagrįstai įtarinėja neištikimybe. Tokie ieškovės veiksmai yra akivaizdus kito sutuoktinio negerbimas.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. D. patvirtino dukters žodžius, jog A. J. mėgdavo išgerti, ne kartą jos vyras gelbėdavo jį neblaivų patekusį į autoįvykį. Policijos komisariato 2019-11-14 išduotoje pažymoje Nr.89-S nurodyta, jog D. J. nuo 2018 metų du kartus kreipėsi į PK dėl smurto artimojoje ir dėl kitų nusikaltimų prieš asmenį. Ir nors ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, tai patvirtina ieškovės žodžius apie A. J. netinkamą elgesį jos atžvilgiu. A. J. nors ir kreipėsi 2019-06-15 ir 2019-07-12/13 į PK , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. A. J. paneigė, jog jis buvo žmonai neištikimas, tačiau liudytojos akivaizdus nenoras dalyvauti teismo posėdžiuose, A. J. susirašinėjimas su bendradarbe, žinučių siuntinėjimas ne tik darbo metu, bet ir naktimis, išeiginėmis dienomis ( UAB Tele2 pateikta 2018-10-01 iki 2019-04-23 A. J. telefono skambučių ir žinučių išklotinė) , A. J. pripažinimas žmonai , jog jis myli kitą moterį, jo žinutės žmonai, kuriose jis ją ne tik įžeidinėja ir reiškia nepagarbą, bet ir grasina, duoda pagrindo manyti, jog A. J. buvo nesąžiningas ir nelojalus savo žmonai ir tuo pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Be to, jis nepaneigė, jog pirmoji jų santuoka taipogi iširo dėl jo neištikimybės. A. J. nusišalino nuo savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir tik teismo posėdyje atkreipus jo dėmesį į tai , jog jis privalo sūnų išlaikyti, pervedė tam tikrą sumą pinigų išlaikymui.

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. J. kaltės, tą patvirtina ir jo elgesys teismo posėdžių metu (CK 3.60 str.2d.).

Priešieškinio reikalavimas , jog santuoka iširo dėl D. J. kaltės, atmestinas. Vertinant atsakovo įrodymus dėl ieškovės kaltės, kitų surinktų įrodymų visumoje konstatuotina, kad jo argumentai bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Byloje esant duomenims apie ieškovės neįgalumą ( 2018-08-16 išduotas pažymėjimas 35% nedarbingumas) galimai pasikeičia sergančiojo elgesys, dėl to, teismo manymu, atsakovo elgesys turėtų būti supratingas, o ne kaltinantis žmoną , jog ji sunkiai serga.

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai paliktina Juškienės pavardė.

Nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, toks išlaikymas nepriteistinas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 str. 2 d. įtvirtina sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 str. 2 d., kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai yra vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio ir yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas priteisia 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su tuo sutiko, tam pritarė ir valstybės institucija ginanti vaikų teises, todėl yra pagrindas šį ieškinio reikalavimą tenkinti (LR CK 3.169 str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas jų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Byloje yra nustatyta aplinkybė, jog sutuoktiniai turi vieną nepilnametį sūnų, gimusį 2009 metais, kuris lieka gyventi su motina. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius, išlaikymo dydį apsprendžia vaiko poreikiai bei tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė prašė priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą. Parodė, jog jos atlyginimas yra apie 700 Eur, ji gauna neįgalumo 240 Eur išmoką, 70 Eur išmoką vaikui ir 132 Eur neįgalumo išmoką vaikui. Ji serga onkologine liga, jai tenka dažnai lankytis Vilniuje pas medikus, tenka gydytis stacionare, visa tai reikalauja papildomų išlaidų.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji sūnui užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė jo priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal sūnaus gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ji imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo sūnaus turtines teises ir interesus. Neišvengiamai turi išlaidų jo maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.

Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Minimali mėnesinė alga

2020-01-01 yra 607 Eur, tačiau ji yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (LAT C.b. Nr. 3K-3-534/2013 (S) 2013 m. lapkričio 4 d.).

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo 2019-04-19, nurodydama, jog nuo tos dienos A. J. nustojo mokėti išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiam vaikui išlaikymas reikalingas kas mėnesį, duomenų, jog išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo mokamas tinkamai atsakovui nepateikus, išlaikymas nepilnamečiam K. J. priteistinas nuo 2019-04-19.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Šalys turi įsipareigojimą trečiajam asmeniui Ignalinos kredito unijai.

Atsakovas prašė patvirtinti jo įsipareigojimą grąžinti 2739,13 Eur (duomenys 2019-09-01) paskolą gautą D. J. vardu iš Ignalinos kredito unijos pagal 2018 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201804-000150.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

2. 2018 metų balandžio 6 d. šalys nusipirko automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis nekilnojamas turtas yra įgytas 2018 m. balandžio 11 d. iš L. K. už 4 100 eurų. Pirkimo-pardavimo sutartį su L. K. sudarė A. J.. D. J. parodė, jog A. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su L. K., nes ji tuo metu gulėjo ligoninėje ir asmeniškai dalyvauti negalėjo.

Byloje pateiktas atsakovo A. J. sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2018 m. balandžio 13 d. iš šios sąskaitos pardavėjui L. K. buvo pervesta 1000 eurų. Šioje sąskaitoje taip pat yra duomenys apie tai, jog D. J. brolis D. D. į atsakovo A. J. sąskaitą pervedė 2000 eurų. Šie pinigai buvo skirti atsiskaitymui už įgyjamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Iš D. J. sąskaitos išrašo matyti, jog jos tėvas S. D. jai kaip dovaną pervedė 2000 eurų. Atsiskaitydama už įgytą nekilnojamąjį turtą 2018 m. balandžio 11 d. pardavėjui D. J. pervedė 1100 eurų, 2018 m. balandžio 12 d. pervedė 1000 eurų, 2018 m. balandžio 13 d. pervedė 1000 eurų.

Ieškovė tėvai S. D. ir M. D. nurodė, jog pinigai buvo skirti sergančiai dukrai sodui įsigyti, abu pripažino, jog tuo metu nebuvo jokios kalbos apie dukters ir A. J. santuokos nutraukimą ir ta aplinkybė, jog sutartį sudarinėjo A. J., dalis pinigų buvo pervesta į jo sąskaitą, juo naudojosi abu sutuoktiniai, gyveno santuokoje, duoda pagrindo daryti išvadai, jog turtas buvo įgyjamas šeimos poreikiams tenkinti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog sodo pirkimui dalis pinigų,t.y.2000 Eur tėvo dovana ir tai laikytini D. J. asmeniniais pinigais, bendrai dalintino turto ( sodo namo su priklausiniais ir žemės sklypu) vertė yra 2000 Eur.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Atsižvelgiant į tai, jog sodo namas buvo nupirktas tikslu sergančiai D. J. ir šalių neįgaliajam vaikui daugiau laiko praleisti gamtoje, ramioje aplinkoje, su tuo sutiko ir atsakovas, sodo namas nebuvo įgytas tikslu jame šeimai gyventi ir jis nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui , sodo namas su priklausiniais paliktinas D. J. asmeninės nuosavybėn, išmokant A. J. piniginę kompensaciją 1000 Eur.

2018 metų balandžio 6 d. šalys nusipirko automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nurodė, jog pirko automobilį už 3200 Eur, pateikė tai patvirtinantį dokumentą (pirkimo-pardavimo sutarties kopiją).

Teismas laiko, jog Ignalinos kredito unijos išduota paskola yra vartojimo paskola ir jos vertinti kaip automobilio rinkos vertę nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis įgytas už 3200 Eur, yra tai patvirtinanti dokumentas, todėl nesant kitų duomenų, kokia automobilio vertė yra santuokos nutraukimo metu, laikytina, jog automobilio vertė yra 3200 Eur.

Abi šalys sutinka su tuo, jog automobilis po santuokos nutraukimo atitektų A. J. asmeninės nuosavybėn, todėl teismas priteisia automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. asmeninės nuosavybėn.

Priešieškinyje atsakovas A. J. nurodė, jog jis santuokos metu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxsy S9- plius 959 Eur vertės, prašė jog jis būtų įtrauktas į bendrai dalintino turto sąrašą. Tačiau prašo jam palikti prievolę apmokėti iš UAB Tele2 pagal Pildyk telefono ryšio paslaugų tiekimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautą išsimokėtinai telefoną. Į bylą įtrauktas UAB Tele2 atsiliepimų į tokį reikalavimą nepateikė.

Teismas laiko, jog minėtą telefoną A. J. įsigijo asmeniniam naudojimui ir jis negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas kaip santuokos metu įgytas turtas. Todėl ši prievolė paliktina A. J. ir šioje dalyje priešieškinis netenkintinas.

Atsižvelgiant į turto padalinimą ieškovės prašymas dėl piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 625 Eur ir 4000 eurų už asmeninių lėšų panaudojimą netenkintinas.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą D. J. vardu, bendrąja daline po 1/2 dalį D. J. ir A. J. nuosavybe ir perduoti šį butą, kurio vertė 14600 Eur, D. J. į asmeninę nuosavybę su daiktais, kurių vertė 2225 Eur. Jam išmokėti piniginę kompensaciją.

Atsakovas nurodė, jog su ieškove po 2000 metų liepos 4 d. teismo sprendimu nutrauktos santuokos gyveno toliau kartu vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) kaip šeima, vedė bendrą ūkį. 2004 metų balandžio 26d. gavęs paskolą į jos sąskaitą pervedė 5000 Litų, 2007 metų balandžio 3d. į jos sąskaitą pervedė 390 Lt, 2007-12-27 d. -1790 Lt, 2008 - 05- 6d. -1055 Lt. 2005 metų vasario 26d. iš DNB NORD banko (dabar Luminor bankas ) pagal kreditavimo sutartį Nr. 71 jis buto (duomenys neskelbtini) pirkimui gavo 25 000 Litų paskolą. Tiek pinigų reikėjo , nes pardavus vieno kambario butą pinigų sumos įsigyti dviejų kambarių butą nepakako. 2005 metų gegužės 5d. ieškovės vardu buvo nupirktas dviejų kambarių butas Salomėjos Nėries g. 51-1, Zarasų mieste. Už jį buvo sumokta 8000 Litų. Tokia suma buvo sutarta su sąlyga , kad jie sumokės 7000 litų skolą už komunalinius patarnavimus. Nupirkus šį butą jis gyvenamąją vietą , ieškovei sutikus, deklaravo 2005 metų rugpjūčio 23d. Iš gautos paskolos 7000 Litų buvo sumokėta skola už komunalinius patarnavimus , pagal paskolos sąlygas - 2346 Lt buto draudimui , 3830 Lt anksčiau paimtos paskolos padengimui, o likusi 11824 Lt suma buvo panaudota buto remontui, buitinės technikos įsigijimui. Iš savo uždarbio jis šią 25000 litų paskolą padengė 2010 m. vasario mėn. 22 d.. 2009 metų balandžio 9d. su ieškove vėl įregistravo santuoką. 2009 metų rugsėjo mėn. 11d. gimė sūnus K. J. . Jis gimė po santuokos sudarymo praėjus 5 mėnesiams ir 2 dienoms , kas patvirtina, kad iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2019 m. birželio 19d. nieko nesakiusi panaikino jo gyvenamosios vietos deklaravimą S. Neries g. 51-1, Zarasų m. Už butą kartu su padengtu įsiskolinimu sumokėjo 15000 Litų. Buto remontui iš jo gautos paskolos panaudojo 11824 Lt. Priešieškinio pateikimo dienai buto S. Neries g. 51-1, Zarasų m. vertė 14600 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

Byloje yra pateikta 2005 m. gegužės 5 d. Fiziniam asmeniui priklausančio buto pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2154, 2005 m. gegužės 5 d. perdavimo - priėmimo aktą, registro Nr. 2155 ir 2005 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centras pažymėjimas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas D. J. asmeninės nuosavybės teise.

Abi šalys pripažino, jog minėtas butas yra įgytas pardavus vieno kambario butą, esantį(duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registro duomenis, šį vieno kambario butą, įsigijo D. J. 2000-08-02, t.y. po pirmos santuokos su A. J. nutraukimo, įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Šių aplinkybių A. J. neginčijo. Abu sutinka su tuo, jog vieno kambario butą pardavė, ir šios lėšos ( šiuo atveju laikytina D. J. asmeninės) panaudotos 2 kambarių buto įsigijimui. 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas 2005 m. gegužės 5 d. , santuoka šalių įregistruota 2009m. A. J. nurodo, jog jis pervedinėjo pinigų sumas D. J., tačiau tai neįrodo, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog pervedinėjami pinigai buto pirkimui, juolab kad šalys turėjo nepilnametį sūnų K. J., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuriam priklausė ir išlaikymas. A. J. nurodo, jog jis tame bute gyveno, tą butą remontavo, tačiau atsižvelgtina į tai, jog gyvenamąją vietą jis deklaravo jau po buto įsigijimo ir tik ieškovei leidus, duomenų, jog jis dėl buto remonto turėjo išlaidų, jis nepateikė, nepateikė ir duomenų, jog po jo daromo remonto esminiai padidėjo buto vertė, nepateikė duomenų, jog mokėjo už komunalines paslaugas. Todėl teigtina, jog A. J. neįrodė, jog jie su ieškove buvo sutarę dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Dėl atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų bute, ieškovė nurodė, jog šie daiktai nusidėvėję ir buvo pervežti iš vieno kambario buto. Todėl atsakovui neįrodžius, jog šiuos daiktus pirko jis, ar kitaip prisidėjo prie jų įsigijimo, šioje dalyje priešieškinis atmestinas.

Be to, 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis S(duomenys neskelbtini), yra įgytas 2005 m. gegužės 5 d. Reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (t. y. nuosavybės formos pakeitimo: iš asmeninės nuosavybės į bendrą dalinę nuosavybę) pareikštas 2019 m. spalio 8 d., t. y. po 14 metų ir penkių mėnesių. CK 1.125 str. 1 d. įtvirtinta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį .

Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą užtikrina turimai materialiajai teisei apsaugą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino pradžios nustatymas konkrečiu atveju yra fakto klausimas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti pažeistas teises tik žinodamas, kad šios teisės pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai sužino vėliau ir tą aplinkybę įrodinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014, ir joje nurodyta praktika).

A. J. nuo 2005 metų žinojo, jog butas, esantis(duomenys neskelbtini), yra įgytas ir įregistruotas D. J. asmeninės nuosavybės teise. Jis pats pripažino, jog deklaruojant gyvenamąją vietą bute jam reikėjo D. J. sutikimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, neginčijo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nesiekė, jog butas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe. 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas 2005 m. gegužės 5 d. Reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (t. y. nuosavybės formos pakeitimo: iš asmeninės nuosavybės į bendrą dalinę nuosavybę) pareikštas 2019 m. spalio 8 d., t. y. po 14 metų ir penkių mėnesių, senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Todėl teismas laiko, jog A. J. praleido ieškinio senaties terminą

A. J. neįrodė, jog perkant butą, esantį esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir jo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, jis praleido ieškinio senaties terminą. Dėl nurodytų aplinkybių priešieškinis šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės reikalavimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas visiškai. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai santuokoje įgyto turto už 9274 Eur vertės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, jos naudai priteisiant turto už 4100 Eur ir 1000 Eur neturtinės žalos, kas sudaro 41,55 proc. patenkintų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 189,75 Eur (276,17x41,55 proc.=114,75+75=189,75) žyminio mokesčio. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam santuokoje įgyto turto už 12939 Eur vertės. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, jo naudai priteisiant turto už 4200 Eur, kas sudaro 32,46 proc. patenkintų reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 94,50 Eur (291,13x32,46 proc.=94,50) žyminio mokesčio. Įskaitant šias šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 95,25 (189,75-94,50=95,25) žyminio mokesčio skirtumas.

Taip pat ieškovė turėjo 1090 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimai dėl turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo buvo patenkinti 69,40 proc. (dėl turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo - 41,55 proc., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – 100 proc., ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 66,66 proc.), todėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti piniginė išraiška sudaro 756,46 Eur (1090x69,40 proc. =756,46). Atsakovas turėjo 850 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsakovo reikalavimai dėl turto padalinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo buvo patenkinti 21,13 proc. (dėl turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo – 32,46 proc., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – 0 proc., ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 33,33 proc.), todėl atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pinginė išraiška sudaro 186,41 Eur (850 x 21,13 proc. =186,41 Eur).

Įskaitant šias šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 570,05 Eur (756,46-186,41=570,05) išlaidų, turėtų advokatų pagalbai apmokėti skirtumas. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovei 665,30 Eur (570,05+95,25) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokėjimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Ieškinį šioje dalyje patenkinus iš dalies ir iš atsakovo priteisus išlaikymą – po 200 Eur kas mėnesį, iš atsakovo priteistina 72 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 13,00 Eur. Atitinkamai iš atsakovo priteistina 10,15 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3, p., 93 str.). Iš ieškovės turėtų būti priteista 2,85 Eur pašto išlaidų, tačiau, jos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2009 m. balandžio 9 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 10, tarp A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. J. kaltės.

Priteisti iš A. J. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. J.

Nutraukus santuoką D. J. palikti jos santuokinę pavardę Juškienė.

Nustatyti sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina D. J..

Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-04-19 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą periodinį išlaikymą pavesti tvarkyti vaiko motinai D. J. uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir D. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Išmokėti A. J. 1000 Eur piniginę kompensaciją.

A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį - AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad prievolės Ignalinos kredito unijai pagal 2018 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarūs D. J. ir A. J. įsipareigojimai iki prievolės visiško įvykdymo, santykiuose tarp D. J. ir A. J. nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal 2018 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tenka A. J..

Nustatyti, jog mobilusis telefonas UAB Tele2 pagal Pildyk telefono ryšio paslaugų tiekimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. J. asmeninė nuosavybė ir prievolę atsiskaityti pagal sudarytą su UAB Tele2 palikti A. J..

Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. J. 665,30 Eur bylinėjimosi išlaidų D. J..

Priteisti iš A. J. 82,15 bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas su apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.