Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, kreditorė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sakis“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) padavė antstoliui Arminui Naujokaičiui (toliau ir – antstolis) 2021 m. lapkričio 15 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. liepos 13 d. antstolio patvarkymą (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo, priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Anot pareiškėjos, antstolis nurodytą patvarkymą 2021 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu išsiuntė advokatui Nerijui Stukui, nenurodydamas jokių priežasčių ar pagrindų, kodėl šiam advokatui siunčia skolininkei adresuotus dokumentus. Antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. pakartotinai išsiuntė advokatui minėtus dokumentus. Tik advokatui papildomai pasiteiravus dėl dokumentų siuntimo pagrindo, antstolis paaiškino, kad dokumentus jam siunčia, kaip pareiškėjos atstovui byloje, kurioje priimtas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į antstolio pateiktą informaciją, advokatas Nerijus Stukas susisiekė su skolininke, informavo ją apie gautus dokumentus ir tuomet gavo pavedimą atstovauti pareiškėjos interesams vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja skundė antstolio 2021 m. liepos 13 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinių vykdymo priemonių (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymo. Pareiškėjos teigimu, minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartyje, kuria areštuotas pareiškėjo turtas, nurodoma, koks pareiškėjos turtas areštuojamas. Šia nutartimi taip pat išaiškinta išieškotojai, kad dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo ji per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Taigi, pasak pareiškėjos, šiuo atveju turtą areštavo teismas, o teismo nustatytos antstolio teisės ir funkcijos apsiriboja tik turto suradimu ir aprašymu. Dėl nurodytų priežasčių antstolio patvarkymas, kuriuo jis nusprendė areštuoti UAB „Sakis“ turtą, pareiškėjos vertinimu, yra priimtas neturint tam teisinio pagrindo ir yra galimai neteisėtas bei naikintinas.

5. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl šio pareiškėjos skundo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atsisakyti patenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jam buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Sakis“ turtui išieškotojos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimui užtikrinti. Anot antstolio, vykdant minėtą teismo nutartį, areštuotas skolininkės (pareiškėjos) turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos. Antstolis pažymėjo, kad kadangi turto, kuriuo galėtų užtikrinti išieškojimą nebuvo, skundžiamu patvarkymu areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininkės sąskaitose, taip pat areštuotos lėšos, esančios įmonės kasoje. Patvarkymu pareiškėja taip pat įpareigota pateikti kasos knygą patikrinimui.

6. Antstolio teigimu, pareiškėjos argumentai, kad jos piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, nepatenka į Vilniaus apygardos teismo nurodytą turto, kurį pavesta areštuoti antstoliui sąrašą, yra visiškai nepagrįstas. Antstolis pažymėjo, kad 2021 m. liepos 13 d. turto aprašo aktu yra areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, ir skundžiamas patvarkymas yra papildomas antstolio patvarkymas, kuriuo skolininkė įpareigojama pateikti informaciją apie įmonės kasą ir kasos operacijų dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar skolininkė laikosi teismo nutartimi taikomų apribojimų. Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja į antstolį nesikreipė, nors skunde nurodė, jog patvarkymo turinys jai yra neaiškus. Antstolio vertinimu, nors teismo nėra nurodyta, jog areštuojamos skolininkės lėšos įmonės kasoje, tačiau nutartyje nurodyta, kad areštuojamos turtinės teisės, priklausančios skolininkei. Antstolis pažymėjo, kad piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, patenka tiek į sąvoką „turtas“, tiek į sąvoką „turtinės teisės“.

7. Antstolio vertinimu, jis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir pagrįstai areštavo skolininkės pinigines lėšas bankuose, kredito įstaigose ir įmonės kasoje. Nors pareiškėja 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė antstoliui informaciją apie turtą, nurodydama, jog jos turimų piniginių lėšų likutis yra 0 Eur ir kt., tačiau iš pateikto atsakymo nėra aišku ar skolininkė turi grynųjų pinigų kasą, ar ne. Skundžiamo patvarkymo surašymo dienai turto, kurio užtektų ieškinio reikalavimui užtikrinti nenustatyta, todėl skolininkei ir buvo taikomi apribojimai, tarp jų ir areštas piniginėms lėšoms, esančioms įmonės kasoje, reikalingas siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį, todėl antstolio teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

17. Anot pareiškėjos, antstolio patvarkymas nėra aiškiai išdėstytas. Antstolio patvarkyme išdėstytas įpareigojimas, kuris pareiškėjai nėra aiškus taip pat negalėjo būti nustatytas, nes apeliantės įsitikinimu, antstolis turėjo surasti ir aprašyti turtą, o ne nustatinėti papildomus įpareigojimus.

18. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas, nustatydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo apeliantės turtą ir nurodė ieškovui kreiptis į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo. Jokie kiti įpareigojimai apeliantei ar teisės antstoliui nebuvo nustatyti. Teigia, jog įpareigojimas pateikti kasos knygą yra nepagrįstas. Pažymi, kad kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra ne turtas, o dokumentai, į juos negali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl jie negali būti areštuojami.

19. Teigia, jog įvykdė antstolio reikalavimą pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, nurodydama, jog jos turimų piniginių lėšų likutis yra 0 Eur. Kasos knygos, kasos pajamų ar išlaidų orderių pateikimas nesuteiks daugiau informacijos apie apeliantės turtinę padėtį, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo minėtų dokumentų reikalauti.

23. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkei yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės 3 454 365,06 Eur sumai, kurią vertina kaip didelę sumą, o turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškinio įvykdymą įmonė neturi, todėl antstolis turi imtis maksimaliai visų veiksmų, kad būtų nustatytas visas skolininko turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

25. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00710-2021-8), skolininkei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. ieškovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 3 454 365, 06 Eur sumos, areštuoti atsakovo UAB „Sakis“, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o jam nesant ar esant nepakankamai, areštuoti UAB „Sakis“ priklausančias pinigines lėšas, esančias, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

27. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstoliui buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis. Antstolis 2021 m. liepos 13 d. Turto aprašu aprašė ne tik atsakovės UAB „Sakis“ turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir pareiškėjos pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje. Antstolis 2021 m. liepos 13 d. Nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose. Skundžiamu 2021 m. liepos 13 d. Patvarkymu dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas patvarkymas) antstolis areštavo pareiškėjos visas grynaisiais pinigais gaunamas sumas ir įpareigojo skolininkę pateikti antstoliui kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui. Pareiškėja, atsakydama į antstolio pateiktą įpareigojimą, 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė informaciją apie turtą, nurodydama, jog visų jos turimų bankuose ir kitose kredito įstaigose neareštuotų piniginių lėšų likutis yra 0 Eur. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad neturi turtinių teisių ar vertybinių popierių, taip pat kilnojamojo turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat teigė, kad kito nekilnojamojo turto nei tas, kuris išvardytas Turto apraše, ji neturi.

28. Atskiruoju skundu apeliantė apeliuoja į tai, jog antstolis nepagrįstai skundžiamu patvarkymu antrą kartą areštavo skolininkės turtą, nepagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti duomenis apie turtinę padėtį, nes tokio įpareigojimo Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo.

29. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

30. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą.

31. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-421/2021, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021, 25 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021, 26 punktas).

33. CPK 152 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas (2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (3 dalis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (4 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021, 28 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas antstolio patvarkymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – skolininkės turto areštą. Pažymėtina, kad nutartimi areštuotas pas skolininkę esantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir (ar) turtinės teisės, o jam nesant ar esant nepakankamai – pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, esančios, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo nutartį, turėjo pareigą ir teisę reikalauti informacijos apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus skolininkės turto paieškai arešto veiksmų atlikimo metu. Reikalaudamas informacijos iš pareiškėjos, antstolis teisėtai atlieka skolininkės turto paiešką, kuri yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytus skolininkės turto apribojimus.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-469/2021, 30 punktas).

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.100 straipsnį, tiek piniginės lėšos, esančioje banko sąskaitoje, tiek ir piniginės lėšos, esančios kasoje yra civilinių teisių objektas – pinigai, besiskiriantys tik savo pavidalu (piniginės lėšos, esančios kasoje – materialus objektas, o piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje – nematerialus objektas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog antstoliui pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grynieji pinigai buvo įtraukti į skolininkės areštuoto turto sąrašą.

38. Pareiškėjos teiginiai, jog antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai pakartotinai areštavo skolininkės turtą, bei nepagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti įrodymus, patvirtinančius apeliantės teiginius apie turtinę padėtį, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs, nurodomi siekiant išvengti antstolio privalomų įpareigojimų vykdymo. Kaip minėta šioje nutartyje, už antstolio įpareigojimų nevykdymą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui baudą.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.