Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 1 806,41 Eur skolos, 66,11 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje (2023-09-19 DOK-13388) nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatams, kuriuose atsakovui priklauso atskiri objektai, t. y. negyvenamoji patalpa – kavinė, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv. m., kuri nuosavybės teise priklausė V. S., kuri Gyventojų registrų išrašo duomenimis mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė atsakovas. Šiam objektui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – kavinės atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 1 038,81 Eur skola. Taip pat ieškovė paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurie sudaro 38,02 Eur. Taip pat Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv. m., nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šiam objektui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – parduotuvės su administracinėmis patalpomis atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 767,60 Eur skola. Taip pat ieškovė paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurie sudaro 28,09 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad gavusi 2020 m. lapkričio 19 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos raštą, kad visos atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebeskaičiuoja mokesčių už negyvenamosios patalpos – kavinės šildymą, skaičiuojami tik mokesčiai bendrosioms reikmėms. Nurodo, jog 2023 m. birželio 14 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovui, atsakovas buvo informuotas, kad jo įsiskolinimai ieškovei už šilumos energiją (įskaitant delspinigius) sudaro 1 076,62 Eur už negyvenamąją patalpą – kavinę ir 795,54 Eur už negyvenamąją patalpą – parduotuvę su administracinėmis patalpomis. Bendra atsakovo įsiskolinimo ieškovei suma už abu objektus (įskaitant delspinigius) – 2023 m. birželio 14 d. buvo 1 872,16 Eur. Ieškovės teigimu, apmokėjimas iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo gautas. Teigia, kad abiejų objektų atžvilgiu atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją. Objektai yra atjungti nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės reguliavimo tarybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, toliau – Komisija) nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Kadangi atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove sutartį ir laiku nesumokėjo už bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, priskirtiną atsakovui priklausantiems objektams, ieškovė turi pagrindą reikalauti sumokėti ne tik skolą, bet ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurių dydį patvirtinanti informacija atsakovui yra pateikiama kartu su kiekvieno mėnesio sąskaita.

3. Atsakovas A. S. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2023-10-27 DOK-170856) su juo nesutiko ir prašė atmesti bei už piktnaudžiavimą teise ir nepagrįsto ieškinio pateikimą prašė i skirti ieškove 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovui.

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam niekada jokia forma nepateikė sąskaitų ir mokėjimo pranešimų, jis nėra gavęs 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos. Nurodo, kad 2023 m. birželio mėn. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu su prašymu sudaryti individualią sutartį, gavo atsakymą, kuriame nėra nė vieno žodžio apie skolą. 2023 m. birželio mėnesį dar kartą kreipėsi į ieškovę elektroniniu laišku ir 2023 m. birželio 29 d. gavo atsakymą, kuriame nė žodžio apie skolą. Nurodo, kad 2022 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-484-1101/2022 buvo patvirtinta, kad atsakovas privalo mokėti už bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, nors patalpos ir nėra šildomos iš centralizuotų sistemų. Atsakovo teigimu, ieškovė už paskutinius 6 mėnesius yra priskaičiavusi 66,11 Eur delspinigių, kuriuos atsakovas skolingas ieškovei, taip išeina, kad ieškovė pirmą kartą praneša apie skolą 2023 m. birželio 14 d. pretenzija, kurios atsakovas negavo ir skaičiuoja už paskutinius 6 mėnesius delspinigius. Teigia, kad ieškovės elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, papildomai paaiškino, kad skola yra už šildymą į pastato dvi patalpas, negyvenamoji patalpa – kavinė ir negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis priklauso atsakovui. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Paaiškino, kad nors patalpos nešildomos centralizuotai (atjungtos), bet pagal teismų praktiką išlieka pareiga mokėti už bendroms reikmėms naudojamą šildymą proporcingai turimai daliai. Sumos yra apskaičiuotos ir pateiktos į bylą, yra sąskaitos faktūros, skolos ir delspinigių dydžiai yra teisingi. Nuo 2020 m. lapkričio atsakovas atjungė abi patalpas nuo centralizuoti šildymo. Papildomai ieškovė nurodė, kad 18 proc. nuo visų patalpų bendro ploto, tas plotas yra 2796,10 m² ir nuo šio ploto skaičiuojamas mokestis. Visus šiuos plotus skaičiavo ir tyrė kompetentinga institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba kitose bylose.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčo ploto nėra, bet bendras patalpų plotas nenustatytas ir nežinomas, sąskaitose faktūrose ploto irgi nėra. Turi būti ploto apskaičiavimai. Jie jo nežino, Ginčo patalpos centralizuotai niekada nebuvo šildomos, ieškovė jų sąskaita pelnėsi neteisėtai net dešimt metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už atsakovui priklausančiai kavinei adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Kartu pažymėjo, jog gavus 2020 m. lapkričio 19 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos raštą, kad visos atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebeskaičiuoja mokesčių už negyvenamosios patalpos – kavinės šildymą, skaičiuojami tik mokesčiai bendrosioms reikmėms. Ieškovė taip pat prašo priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją atsakovui priklausančiai parduotuvei su administracinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv. m laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

8. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, įrodinėdamas, kad jis niekada jokia forma negavo sąskaitų ir mokėjimo pranešimų, jis nėra gavęs 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos, 2023 m. kreipėsi į ieškovę su prašymais sudaryti individualią sutartį, tačiau gavus atsakymus nieko nebuvo nurodyta apie skolą. Teigia, kad nėra ieškinio pagrindo – ieškovo išrašytų sąskaitų.

9. Ištyrus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovė atsakovui už centralizuotai tiektą šilumos energiją, įskaitant mokesčius bendroms reikmėms, išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras (e. b. l. 27-54). Sąskaitose faktūrose matyti, kad jos siunčiamos atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais. Bylos duomenimis ieškovė taip pat atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė 2023 m. birželio 14 d. pretenziją, ką patvirtina ieškovės teismui pateikti papildomi įrodymai bei Gyventojų registro duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (e. b. l. 26, 58). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas buvo informuotas apie jam paskaičiuotus mokėjimus.

10. Atsakovo teigimu, jis 2023 m. kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo, tačiau ieškovės atsakymuose nebuvo nė žodžio apie skolą. Atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į ieškovę kreipėsi dėl sutarties sudarymo, o ne susidariusių įsiskolinimų apmokėjimo. Būtent tema dėl sutarties pasirašymo ir buvo nurodoma šalių susirašinėjime elektroniniu paštu. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovės atsakymuose nebuvo „nė žodžio“ apie skolą atmestini kaip nepagrįsti bei nepagrindžiantys atsakovo atsiliepime išdėstytos pozicijos, be kita ko ir dėl to, kad atsakovo pateikto susirašinėjimo tikslas nebuvo skolos (ne)mokėjimas.

11. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl atsakovo įsiskolinimų už šilumos energijos tiekimą atsakovui priklausančioms ir bendrosioms reikmėms tiektą šilumos energiją nėra pirmas ar pavienis atvejis. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį kaip prejudicinis nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-484-1101/2022, kurioje ieškovės ieškinys tam pačiam atsakovui dėl skolos už šilumos energiją dėl tų pačių kavinės bei parduotuvės patalpų, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant įsiskolinimą. Pažymėtina, kad minėtame sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, konstatuota atsakovo pareiga apmokėti už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, kurios dalis priskirta atsakovui priklausančiam objektui – parduotuvei adresu (duomenys neskelbtini), bei konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad buvo teisėtai atsijungęs kavinę nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, nurodytos aplinkybės paneigia kad atsakovas neturi pareigos atsiskaityti už šilumos energiją, tiektą kavinei. Atsakovas atsiliepime taip pat cituoja minėtą teismo sprendimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas, žinodamas apie savo prievolę atsiskaityti už šilumos energiją ir pats turėjo domėtis atsiskaitymo už šilumos energiją klausimu.

12. Bendrijos 2020 m. lapkričio 19 d. pastato šildomų plotų lentelėje nurodyta, kad kavinė (t. y. patalpos unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) šildoma 186,96 m² yra individuali centrinio šildymo sistema, 246,90 m² šildoma vietine šildymo sistema. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė, gavusi 2020 m. lapkričio 19 d. bendrijos pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebeskaičiuoja mokesčių už kavinės šildymą. Civilinėje byloje pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad jos išrašytos už priskirtą šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog, kad vien faktas, kad asmuo atsijungė nuo centralizuotos šilumos energijos, pats savaime nereiškia, kad jam nekyla pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją.

14. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka, nurodoma, jog savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos; vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019; kt.).

17. Šiuo atveju atsakovas taip pat teigia, kad jis neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už šildymą pastato bendrosioms reikmėms, nes jam nesuprantama, kaip skaičiavimo metodas , kaip apskaičiuotas plotas. Šiuo atveju teismas pritaria ieškovės argumentams, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms proporcingai atsakovo turimų patalpų daliai. Ieškovės į bylą pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos papildoma išvada patvirtina, kad ieškovės taikomi šilumos paskirstymo metodai yra tinkami, byloje pateikti pastato šildomų plotų lentelėje nurodyti plotai išdėstyti aiškiai, dėl šildymo išlaidų atsižvelgiant į tas pačias atsakovui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl kvestionuoti ieškovės atlikto apskaičiavimo nėra pagrindo. Be to, ir atsakovas šilumos skaičiavimo metodikos tinkamumo nepaneigė. Šiuo atveju atsakovas neįrodė ieškovės sąskaitos išrašytos ar patiektos energijos apskaičiavimas atliktas netinkamai.

18. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo įrodinėjamą faktą, kad jis neturi pareigos atsiskaityti už šilumos energiją, pastato bendrosioms reikmėms proporcingai atsakovui priklausančioms patalpoms, ginčo laikotarpiu.

19. Viena iš pagrindinių šilumos energijos vartotojo pareigų – laiku susimokėti už jam patiektą energiją (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu atsakovui tenka pareiga apmokėti už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, kurios dalis priskirta atsakovui priklausantiems objektams.

20. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti už patiektą energiją pastato bendrosioms reikmėms, tenkančioms proporcingai atsakovui priklausančioms patalpoms, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1038,81 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. už kavinei esančiai (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją.

21. Ieškovė už atsakovui tenkančią šilumos energiją bendrosioms pastato reikmėms laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. paskaičiavo 767,60 Eur sumą. Nustačius, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove ir pastato bendrosioms reikmėms tiektos šilumos energijos atsižvelgiant į atsakovui priklausančios parduotuvės dalį, taip pat laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 767,60 Eur dydžio įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, skirtą bendrosioms reikmėms tenkinti, kurios dalis priskirta atsakovui priklausančiai parduotuvei, esančiai adresu (duomenys neskelbtini).

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai – ieškovei priteistina 1 806,41 Eur (1038,81 Eur + 767,60 Eur) dydžio skola.

23. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

24. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36¹ punkte įtvirtinta, kad, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovė proporcingai atsakovui tenkančiai nekilnojamojo turto daliai už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 66,11 Eur dydžio delspinigius., t. y. 38,02 Eur už kavinės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir 28,09 Eur už parduotuvės patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo piniginės prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją tinkamai nevykdė, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai neviršija 180 dienų laikotarpio, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 66,11 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

25. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (1 872,52 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2 026,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 42 Eur žyminis mokestis ir 1 984,41 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatytų dydžių

27. Valstybė patyrė 21,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nurodytos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl baudos skyrimo.

28. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teise. Kaip galima spręsti iš atsakovo prašymo, jis piktnaudžiavimą proceso teise laiko faktą, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pirmiau šiuo sprendimu konstatuota, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Esant šiai aplinkybei, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo proceso teise reikšdama nepagrįstą ieškinį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 806,41 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus ir 41 ct) skolos, 66,11 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 11 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 872,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 026,41 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,21 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 21 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.