- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-2002-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13407-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 1 806,41 Eur skolos, 66,11 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatams, kuriuose atsakovui priklauso atskiri objektai, t. y. negyvenamoji patalpa – kavinė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv. m, kuri nuosavybės teise priklausė V. S., kuri Gyventojų registrų išrašo duomenimis mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 11 d. palikimą priėmė atsakovas. Šiam objektui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 0212544. Už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – kavinės atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 1 038,81 Eur skola. Taip pat ieškovė paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurie sudaro 38,02 Eur.
3. Taip pat Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šiam objektui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 0212577. Už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – parduotuvės su administracinėmis patalpomis atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 767,60 Eur skola. Taip pat ieškovė paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurie sudaro 28,09 Eur.
4. Ieškovė pažymėjo, kad gavusi 2020 m. lapkričio 19 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos raštą, kad visos atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebeskaičiuoja mokesčių už negyvenamosios patalpos – kavinės šildymą, skaičiuojami tik mokesčiai bendrosioms reikmėms. Nurodo, jog 2023 m. birželio 14 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovui, atsakovas buvo informuotas, kad jo įsiskolinimai ieškovei už šilumos energiją (įskaitant delspinigius) sudaro 1 076,62 Eur už negyvenamąją patalpą – kavinę ir 795,54 Eur už negyvenamąją patalpą – parduotuvę su administracinėmis patalpomis. Bendra atsakovo įsiskolinimo ieškovei suma už abu objektus (įskaitant delspinigius) – 2023 m. birželio 14 d. buvo 1 872,16 Eur. Ieškovės teigimu, apmokėjimas iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo gautas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. S. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti bei už piktnaudžiavimą teise ir nepagrįsto ieškinio pateikimą prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovui. Teigia, jog ieškovė jam niekada jokia forma nepateikė sąskaitų ir mokėjimo pranešimų, jis nėra gavęs 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos. 2023 m. birželio mėn. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu su prašymu sudaryti individualią sutartį, gavo atsakymą, kuriame nėra nė vieno žodžio apie skolą. 2022 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-484-1101/2022 buvo patvirtinta, kad atsakovas privalo mokėti už bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, nors patalpos ir nėra šildomos iš centralizuotų sistemų. Ieškovė už paskutinius 6 mėnesius yra priskaičiavusi 66,11 Eur delspinigių, kuriuos atsakovas skolingas ieškovei, taip išeina, kad ieškovė pirmą kartą praneša apie skolą 2023 m. birželio 14 d. pretenzija, kurios atsakovas negavo ir skaičiuoja už paskutinius 6 mėnesius delspinigius. Ieškovės elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 806,41 Eur skolą, 66,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 872,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 026,41 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 21,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovui už centralizuotai tiektą šilumos energiją, įskaitant mokesčius bendroms reikmėms, išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras. Sąskaitose faktūrose matyti, kad jos siunčiamos atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais, ieškovė taip pat atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė 2023 m. birželio 14 d. pretenziją, ką patvirtina ieškovės teismui pateikti papildomi įrodymai bei Gyventojų registro duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymu teismas darė išvadą, kad atsakovas buvo informuotas apie jam paskaičiuotus mokėjimus. Atsakovo teigimu, jis 2023 m. kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo, tačiau ieškovės atsakymuose nebuvo nė žodžio apie skolą. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertino kritiškai, atsakovas į ieškovę kreipėsi dėl sutarties sudarymo, o ne dėl susidariusių įsiskolinimų apmokėjimo. Nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl atsakovo įsiskolinimų už šilumos energijos tiekimą atsakovui priklausančioms ir bendrosioms reikmėms tiektą šilumos energiją nėra pirmas ar pavienis atvejis. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį kaip prejudicinis nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-484-1101/2022, kurioje ieškovės ieškinys pareikštas tam pačiam atsakovui dėl skolos už šilumos energiją dėl tų pačių kavinės bei parduotuvės patalpų, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant įsiskolinimą. Minėtame sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, konstatuota atsakovo pareiga apmokėti už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją. Atsakovas, žinodamas apie savo prievolę atsiskaityti už šilumos energiją ir pats turėjo domėtis atsiskaitymo už šilumos energiją klausimu.
8. PVM sąskaitos faktūros išrašytos už priskirtą šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms. Vien faktas, kad asmuo atsijungė nuo centralizuotos šilumos energijos, pats savaime nereiškia, kad jam nekyla pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms proporcingai atsakovo turimų patalpų daliai. Ieškovės į bylą pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos papildoma išvada patvirtina, kad ieškovės taikomi šilumos paskirstymo metodai yra tinkami, byloje pateikti pastato šildomų plotų lentelėje nurodyti plotai išdėstyti aiškiai, dėl šildymo išlaidų atsižvelgiant į tas pačias atsakovui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl kvestionuoti ieškovės atlikto apskaičiavimo nėra pagrindo. Teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo – ieškovei priteisė 1 806,41 Eur (1038,81 Eur + 767,60 Eur) dydžio skolą. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovė proporcingai atsakovui tenkančiai nekilnojamojo turto daliai už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 66,11 Eur dydžio delspinigius., t. y. 38,02 Eur už kavinės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini)ir 28,09 Eur už parduotuvės patalpas, šis reikalavimas pagrįstas, todėl teismas jį tenkino. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 026,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 42 Eur žyminis mokestis ir 1 984,41 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teise, tačiau sprendimu konstatuota, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir patenkintas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo proceso teise reikšdama nepagrįstą ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. bendrijos pažymoje nėra duomenų, kad atsakovo visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovė tiesiogine nukreipta tyčia melavo teisme bei klaidino teismą, kad visos patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, kad pastate yra patalpų dalis, kurių plotas yra 186,96 m² ir jose yra individuali centrinio šildymo sistema, ieškovė netinkamai pritaikė metodus ir netinkamai apskaičiavo už šilumos energija kuri yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Ieškovė nei vieno karto žinomu atsakovu el. paštu neatsiuntė nei vienos sąskaitos – faktūros, taip pat ieškovė neatsiuntė ir 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos atsakovui el. paštu. Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2023 m. birželio 14 d. pretenziją siuntė paštu, bet atsakovui neįteikė. Toks tyčinis ieškovės elgesys, sąskaitų - faktūrų ir 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos neišsiuntimas atsakovui laikytinas piktnaudžiavimu teise ir yra absoliutus pagrindas atmesti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė išimtinai dėl savo tyčinio, elementaraus vidutinio protingumo asmens neatitinkančių standartų.
Atsiliepimas
12. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prejudicinėje byloje ginčo dalyką inter alia sudarė klausimas dėl kavinės patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo, toje byloje atsakovas A. S. įrodinėjo, kad kavinė nėra ieškovės šildomas iš centralizuotų sistemų. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas jau dėsto priešingą poziciją - tvirtina, kad atsakovui priklausančios 186,96 kv. m patalpos vis dėlto nėra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, nors pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti. Ankstesniuose procesuose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad ieškovė nebetiekia šilumos energijos į nė vieną iš atsakovui priklausančių objektų. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė skaičiavo atsakovui mokesčius tik už pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, kurios dalis priskirta atsakovui priklausantiems objektams. Ieškovė tinkamai pritaikė šilumos paskirstymo metodus ir tinkamai apskaičiavo mokesčius už šilumos energiją, kuri naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Nagrinėjamu atveju yra taikomi tinkami šilumos paskirstymo metodai, o priešingi atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
13. Atsakovas nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu, todėl visas sąskaitas (įskaitant ginčo laikotarpio) ieškovė atsakovui teikė fiziniu būdu - popierinės sąskaitos buvo siunčiamos paštu atsakovo patalpų adresu (atitinkamai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pretenzija buvo siųsta atsakovui jo paties oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas iki šiol nėra padengęs ir kitų įsiskolinimų, priteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesniuose procesuose. Pagrindas pripažinti nesąžiningu procese yra būtent atsakovą, o ne ieškovę. Atsižvelgiant į ginčo dalyką sudarančių klausimų kompleksiškumą, ne vieną susijusį procesą, atsakovo piktybišką priešiškumą (atsakovas kaltino ieškovę tariamu piktnaudžiavimu bei prašė skirti baudas ieškovei), ieškovė pasirinko vesti bylą per profesionalius atstovus, todėl ieškovė neabejotinai turėjo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatams, kuriuose atsakovui priklauso atskiri objektai, t. y. negyvenamoji patalpa – kavinė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 433,49 kv. m. Už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – kavinės atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 1 038,81 Eur skola. Negyvenamoji patalpa – parduotuvė su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 319,56 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui, už šilumos energiją negyvenamosios patalpos – parduotuvės su administracinėmis patalpomis atžvilgiu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra susidariusi 767,60 Eur skola. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose matyti, kad jos siunčiamos atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais. Bylos duomenimis ieškovė taip pat atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė 2023 m. birželio 14 d. pretenziją. Ieškovė gavo 2020 m. lapkričio 19 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos raštą, kuriame nurodyta, kad visos atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebeskaičiuoja mokesčių už negyvenamosios patalpos – kavinės šildymą, skaičiuojami tik mokesčiai bendrosioms reikmėms.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už šilumos energiją (už atsakovui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį), teisėtumo. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
17. Atsakovo besikeičianti pozicija, jog jis nėra ar yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo pozicijos, nėra įrodyta į bylą pateiktais įrodymais, todėl teismas remiasi 2020 m. lapkričio 19 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos raštu, kuris patvirtina, kad visos atsakovo ginčo patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Taigi, nors byloje nustatyta ir įrodymais patvirtinta, kad atsakovas nuosavybės teise priklausančiuose ginčo objektuose yra atsijungęs nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo, tačiau tai nepanaikina jo pareigos mokėti už bendrosioms reikmėms patiektą šilumos energiją, kurios dalis priskirta atsakovui priklausantiems objektams. Apeliantas nurodo, kad ieškovė netinkamai pritaikė metodus ir netinkamai apskaičiavo už šilumos energija kuri yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti, tačiau į bylą nepateikia kitokių apskaičiavimų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos papildoma išvada patvirtina, kad ieškovės taikomi šilumos paskirstymo metodai yra tinkami, byloje pateikti pastato šildomų plotų lentelėje nurodyti plotai išdėstyti aiškiai, dėl šildymo išlaidų atsižvelgiant į tas pačias atsakovui priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl kvestionuoti ieškovės atlikto apskaičiavimo nėra pagrindo.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo tinkamai informuotas apie išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Apelianto teigimu, toks tyčinis ieškovės elgesys, sąskaitų - faktūrų ir 2023 m. birželio 14 d. pretenzijos neišsiuntimas atsakovui, laikytinas piktnaudžiavimu teise ir yra absoliutus pagrindas atmesti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojams pateikiamos popierinės sąskaitos (mokėjimo pranešimai), išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai teikia vartotojams sąskaitas (mokėjimo pranešimus) netaikydami papildomų mokesčių. Atsakovas į bylą nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų išreiškęs pageidavimą gauti sąskaitas elektroniniu būdu, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Bylos duomenys patvirtina, jog visas sąskaitas ieškovė atsakovui teikė fiziniu būdu - popierinės sąskaitos buvo siunčiamos paštu atsakovo patalpų adresu (atitinkamai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog papildomai ieškovė siuntė 2023 m. birželio 14 d. pretenziją atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės išrašomas PVM sąskaitas – faktūras, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisė 2 026,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 42 Eur žyminis mokestis ir 1 984,41 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
20. Šiuo atveju ieškovė patyrė 42 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1 984,41 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1 194,88 Eur už ieškinio rengimą, 353,93 Eur už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dokumentų prijungimo parengimą, 272,25 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 54,45 Eur už Vilniaus šilumos tinklų pažymos projektą, 108,9 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jų nepriteisti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė pagrįstai.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 331 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.