- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- e2-1905-752/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18735-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- M. Č., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ona Klinavičienė, Vytautas Mikalajūnas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės Ramintos Valiulienės, atstovui advokato padėjėjui Vytautui Mikalajūnui,
atsakovės M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Onai Klinavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės Ramintos Valiulienės, ieškinį atsakovėms M. Č. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, dėl 2016 m. spalio 31 d. trišalio skolų užskaitymo akto Nr. 16/31/10 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės Ramintos Valiulienės, 2017-09-19 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu sandoriu ieškovės ir atsakovių 2016 m. spalio 31 d. sudarytą trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 16/31/10 ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 10 517 Eur sumą ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, jei atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ yra įvykdžius prievolę pagal ginčijamą skolų užskaitymo aktą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės administratoriumi paskirta bankroto administratorė Raminta Valiulienė, kuriai perėmus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tapo žinoma, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalio skolų užskaitymo aktą Nr. 16/31/10 su M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „Bauwerk Boen“, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB„(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo sumokėti M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 10 517 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei.
Bankroto administratorė, įvertinusi turimus dokumentus, priėjo išvados, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas su kreditoriais nebuvo įprasta įmonės praktika; pagal perduotus 2015-2016 m. laikotarpio dokumentus, tokia praktika, su keliomis išimtimis dėl nedidelių sumų, neegzistavo. Teisiškai reikšminga aplinkybė ir tai, kad be minėto Akto, tą pačią dieną taip pat buvo atlikti keliolika analogiškų trišalių įskaitymų bendrai 188 249,82 Eur sumai, kuriuose įmonės direktorius pasirinktinai nurodė kreditorius (tiekėjus), kuriems turi sumokėti ieškovės debitoriai.
Šalies argumentai
Kaip nurodoma buvusio vadovo G. K. teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškime dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, 2016 m. spalio 30 d. datai pradelsti ieškovės įsiskolinimai sudarė 3 604 896,81 Eur, iš šios sumos vien kreditoriui, Danijoje registruotam juridiniam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ -1.260.000,00 Eur, valstybinėms miškų urėdijoms -978.354,86 Eur, o pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus jau buvo išieškoma bendra 252.401,84 Eur suma. Taigi ieškovės finansinei situacijai esant nepalankiai, atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta pirmenybė, aplenkiant kitus kreditorius, kad būtų padengtas susidaręs ieškovės įsiskolinimas. Jeigu vietoje Akto sudarymo, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaičiusi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. piniginėmis lėšomis, jos būtų nukreiptos visų kreditorių reikalavimams dengti. Sudarytas skolų užskaitymo aktas pažeidžia visų likusių ieškovės kreditorių teises tenkinti savo reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka.
Bankroto administratorė pažymėjo, jog nepraėjus net vienam mėnesiui po trišalio skolų užskaitymo akto sudarymo, ieškovės direktorius G. K. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl mano, jog Akto sudarymas sąlygojo neigiamą poveikį ieškovo ūkinei komercinei veiklai.
Ieškovė nurodė, kad sudarytas skolų užskaitymo aktas pažeidžia imperatyvias materialinės teisės normas, nes nebuvo laikomasi Civilinio Kodekso 6.930¹ str. 1 d. numatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, kai įmonė nepajėgia atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl jis yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kurio paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą.
Ieškovė nurodė, kad yra visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nuginčyti sandorį: šiuo atveju sudaryti Aktą nebuvo privaloma; Įskaitymai pažeidė kreditorių teises ir Aktą sudariusi atsakovė M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo suvokti, jog toks prioritetinis atsiskaitymas trišalio skolų užskaitymo akto forma tik su ja, padarys žalos ne tik ieškovei, bet ir kitiems ieškovės kreditoriams, taip pat buvo pažeistas CK nustatytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas; Atsakovės, sudarydamos ginčijamą aktą, privalėjo žinoti, jog toks mokėjimas pažeis kitų ieškovės kreditorių teises. Atsakovės privalėjo žinoti sunkią ieškovės finansinę situaciją bei tai, jog toks trišalis skolų užkaitymas padarys daugiau žalos bendrovės kreditoriams; Po Akto sudarymo praėjus trims savaitėms, 2016-11-25 buvo pateiktas ieškovės vadovo G. K. pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir 2016-12-09 iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje eB2-2903-260/2016 konstatuotas ieškovės nemokumas. Atsižvelgiant į minėtoje nutartyje išdėstytus argumentus ir bankroto administratorės turimus ieškovės finansinius dokumentus, pagrįstai mano, kad ginčijamo Akto sudarymo metu ieškovė atitiko nemokios bendrovės sampratą ĮBĮ prasme, o atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas dar daugiau prisidėjo prie bendrovės nemokumo; Atsakovė M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi su skolininku (ieškove) atlygintinį sandorį, buvo nesąžininga, nes neabejotinai žinojo visas aplinkybes, t. y. galėjo ir turėjo žinoti, jog ginčijamu aktu atliekamas trišalis skolų užskaitymas pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus ir teisės aktuose nustatytą atsiskaitymo su jais eiliškumą. Ieškovė buvo stambi įmonė, kurioje dirbo virš 200 darbuotojų, todėl ginčijamo akto sudarymas atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sukelti abejonę dėl ieškovės finansinės būklės, nes atsižvelgiant į ieškovės apyvartą, tokio piniginio dydžio mokėjimas, ieškovės finansinei būklei esant stabiliai, neturėtų atrodyti didelis ir sudėtingas, jog prireiktų trečiosios šalies (atsakovės UAB„(duomenys neskelbtini)“), kad būtų padengtas kreditorinis reikalavimas. Be to, ginčijamą sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromojo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinyje išdėstytus argumentus palaikė ir prašė tenkinti pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės apie ieškovę atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės vadovo veiksmus, jo pasirašytus kitus trišalius aktus. Atsakovė savo veikloje pasirašo trišalius aktus, susitarimus dėl reikalavimų perleidimo, dėl tarpusavio prievolių įskaitymo. Tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra įprasta atsakovės verslo praktika.
Ieškovės vadovo pareiškimas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo taip pat negali būti pakankamas pagrindas ginčijamą Aktą pripažinti negaliojančiu. Atsakovei nebuvo žinoma, nei kiek ieškovė turi kreditorių, nei mokėjimų atsiradimo pagrindas bei laikas. Iki ginčijamo akto pasirašymo ieškovė atliko atsakovei mokėjimus, taigi, vykdė savo skolinius įsipareigojimus. Ginčijame akte nurodyta, kad jis pasirašytas siekiant pagreitinti atsiskaitymus ir nenurodoma, kad jis pasirašytas suteikiant išskirtines teises atsakovei prieš kitus kreditorius, nenurodomi duomenys apie kitus skolinius įsipareigojimus.
Dėl CK 6.66 str. taikymo atsakovė nurodė, kad niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė turėjo suvokti apie esą prioritetinį atsiskaitymą, apie žalos padarymą ieškovei ir kitiems asmenims, apie kreditorių teisių pažeidimą. Nėra jokių pagrindų pripažinti atsakovės nesąžiningumą sudarant trišalį aktą. Ieškovė kelia perteklinius reikalavimus domėtis kitais ieškovės kreditoriais. Atsakovė sąžiningai vykdo savo veiklą 24 metus, ieškinyje nurodytos aplinkybės jai nebuvo žinomos ir ji neturėjo pareigos vertinti ieškovės mokumą, jos įsipareigojimų vykdymo galimybes. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo įvykdyti visi atsiskaitymai yra teisėti ir pagrįsti.
Atsakovės vertinimu, ginčijama sandoris imperatyvių teisės normų nepažeidžia, taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį Actio Pauliana pagrindu, todėl negali būti taikoma ir restitucija.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsiliepime išdėstytą atsakovės poziciją ir argumentus palaikė, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad ji ginčijamame trišaliame akte nurodytą 10 517 Eur sumą 2016 m. lapkričio 24 d. pervedė į atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t.y. aktu prisiimtą piniginę prievolę įvykdė. Neprieštaravo, kad restitucijos klausimas byloje būtų išspręstas taip, kaip prašo ieškovė. Prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedelayvaujant (b.l. 16-17).
Atsakovės UAB„(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi atsakovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės 2016 m. spalio 31 d. sudaryto trišalio skolų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu (CK 6.66 str. actio Pauliana).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 16/31/10 su atsakovėmis M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB„(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 10 517 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė turėjo 252 401,84 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus ir pradelstus 3 604 896,81 Eur įsiskolinimus pagal sutartis bei finansinius dokumentus. Ginčijamo skolų užskaitymo akto Nr. 16/31/10 sudarymo metu (2016 m. spalio 31 d.) ieškovė turėjo 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams. 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovės direktorius G. K. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės administratoriumi paskirta bankroto administratorė Raminta Valiulienė.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo (CK 6.930¹ str.)
Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovo finansinei situacijai esant nepalankiai, atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta pirmenybės teisė, aplenkiant kitus kreditorius, kad būtų padengtas ieškovės susidaręs įsiskolinimas.
CK 6.930¹ straipsnio 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorine eiliškumo tvarka.
Byloje nėra ginčo, jog 2016 m. spalio 31 d. ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei jos vadovas į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2016-11-28, t.y. net nepraėjus mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016 dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad 2016 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse apskaitomas turtas 7 343 595 Eur sumai, kurį sudaro ilgalaikis turtas 2 902 574 Eur (nematerialusis turtas 17 882 Eur ir materialusis turtas 2 884 692 Eur), trumpalaikis turtas 4 400 286 Eur ( atsargos 3 161 934 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 1 072 253 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 166 099 Eur), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 40 735 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 11 157 167 Eur sumai, kurias sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 6 478 045 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 4 679 122 Eur. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė 2016 m. spalio 31 d. turi 3 604 896,81 Eur pradelstų kreditorinių įsiskolinimų.
Kaip nustatyta, 2016 m. spalio 31 d. ieškovė turėjo 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams, 252 401,84 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus ir pradelstus 3 604 896,81 Eur įsiskolinimus pagal kitus mokėjimo dokumentus (el. bylos ieškinio CBP-7288 priedas Nr. 5).
Ieškovė, atlikdama ginčijamus įskaitymus, suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“) gauti skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą pirmiau atsiskaityti pagal esančius vykdomuosius dokumentus. Be to, akivaizdžiai nesilaikyta pradelstų reikalavimų apmokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos, nes iki įsiskolinimų atsiradimo atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turėjo ankstesnių neįvykdytų įsipareigojimų. Todėl atlikti įskaitymai pagal ginčijamą 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 16/31/10 pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 6.930¹ str. 1 d. 4 p., 5 p., 2 d.).
2016 m. spalio 30 d. datai pradelsti ieškovės įsiskolinimai sudarė 3 604 896,81 Eur, o pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus jau buvo išieškoma bendra 252 401,84 Eur suma. Be to, ginčijamo skolų užskaitymo akto Nr. 16/31/10 sudarymo metu (2016 m. spalio 31 d.), ieškovė turėjo net 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams.
Šiuo atveju buvo atsiskaityta negrynaisiais pinigais (atliekant įskaitymą), kurį taip pat apima minimas straipsnis, t. y. buvo atliktas piniginių reikalavimų įskaitymas. Todėl konstatuotina, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą trišalį skolų užskaitymo aktą, suteikė pirmenybę gauti skolos apmokėjimą žemesnės eilės kreditoriui – atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismas sprendžia, kad atliktas ginčijamas trišalis skolų užskaitymo aktas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).
Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo.
Kasacinio teismo bylų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą sprendžiamas teisinių padarinių klausimas. Atsižvelgiant į specifiškumus, susijusius su bankroto teisiniu reglamentavimu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 str. 3 d., kitų įstatymų normos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Dėl to modifikuojasi ir actio Pauliana instituto taikymo bendrosios sąlygos. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 str. pagrindu. Ginčijant sandorį CK 6.66 str. pagrindu šio straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 str., reglamentuojančiu kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir teismų praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas:
1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d.. nutartis civilinėje byloje 3K-3-3-695/2017).
Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Byloje nėra ginčo, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo visa eilė kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti vykdomi, tačiau liko neapmokėti, t. y. ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Teismo vertinimu, ginčijamas aktas pažeidė kreditorių teises, kadangi, jį sudarant (atliekant 10 517 Eur užskaitymą), ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo labai didelių įsiskolinimų kreditoriams (vien pradelstų įsipareigojimų 2016 m. spalio 31 d. buvo 3 604 896,81 Eur). Toks ginčijamo trišalio skolų užskaitymo akto pasirašymas, kurio pagrindu buvo patenkinti atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai reikalavimai, neabejotinai sumažino galimybę kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus ir suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).
Pažymėtina, kad kai actio Pauliana pagrindu yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Ieškovė ir atsakovės neprivalėjo sudaryti trišalio skolų užskaitymo akto.
Pažymėtina, kad ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-47/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovės privalėjo sudaryti ginčijamą trišalį skolų užskaitymo aktą. Be to, kaip pripažinta, ieškovė, visų pirma turėjo įstatyminę pareigą (CK 6.930¹ str.) pirma atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais
Dėl sandorio šalių sąžiningumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015 ir kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei žinant, jog įmonė faktiškai nemoki, iš jos jau buvo vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, o jos vadovas G. K. pats netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi ieškovė neabejotinai žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis kitų kreditorių teises.
Pažymėtina, jog įmonės nemokumui konstatuoti, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Atsakovės UAB„(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumą (žinojimą ar turėjimą žinoti, jog ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises) patvirtina tai, kad ji, būdama skolinga ieškovei, pakeitė atsiskaitymo su ieškove tvarką, t. y. užuot atsiskaičiusi su ieškove tiesiogiai jai, turimą įsiskolinimą sumokėjo M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjusi, ar sandorį su juo ketinanti sudaryti ieškovė neturi ir kitų kreditorių, ar sudarant tokį sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudariusi atsakovė UAB„(duomenys neskelbtini)“ veikė kaip verslininkė, kuriai keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromojo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi.
Dėl atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumo.
Ginčijamą sandorį sudaręs trečiasis asmuo, siekdamas išsaugoti to sandorio pagrindu įgytą turtą ar turtines teises, turi actio Pauliana byloje įrodyti, kad jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Iš Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad tokiais įrodymais galėtų būti minėtojo trečiojo asmens rašytiniai užklausimai ar kiti dokumentai, kuriais prieš ginčijamo sandorio sudarymą jis domisi kitos sandorio šalies patikimumu, prašo informacijos apie tos šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, atsiskaitymus su tais kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-421/2012, Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tokių įrodymų nepateikė ir neigė turėjusi pareigą pasidomėti kitais ieškovės kreditoriais.
Tačiau, kaip minėta, verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatymo keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeidžiami įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, bet užtikrinami stabilūs santykiai. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę skolos dalį, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau pasunkinama skolininkui atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai. Atsakovė ieškovei teikė krovinių gabenimo paslaugas. Kaip nurodė atsakovės atstovė, už suteiktas paslaugas ieškovė atsiskaitydavo nepilnai, todėl susiformuodavo skolos. Pareikalavus, jos dalimis vis buvo dengiamos. Iš atsakovės į bylą pateiktų buhalterinių dokumentų taip pat matyti, kad nuo 2014 metų ieškovė už jai teikiamas transportavimo paslaugas atsiskaitydavo nepilnai ir nereguliariai. 2015-12-31 ieškovės skola atsakovei sudarė 18 029,06 Eur, tačiau šią skolą ieškovė pilnai sumokėjo 2016 metų kovo mėnesį (b.l. 121, 124, 127-128, 129-130).
Anot atsakovės atstovės, atsakovei nekilo abejonių dėl ieškovės finansinės būsenos nestabilumo ar jos kreditorių kiekio ar kitų įsiskolinimų sumų, nes buvo įprasta, kad ieškovė vėluoja atsiskaityti arba atsiskaito nepilnai.
Teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė buvo stambi įmonė, tačiau už atsakovės jai teikiamas paslaugas pilnai ir savalaikiai atsiskaityti nesugebėdavo. Iš skolų apyvartos žiniaraščio už 2016 metus matyti, kad atsakovė, tol kol ieškovė nelikvidavo 2015 metais susidariusio 18 029,06 Eur įsiskolinimo, ieškovei paslaugų neteikė. Pirmoji 2016 metais išrašyta sąskaita buvo balandžio mėnesį. Vėliau, dar suteikus paslaugų gegužės mėnesį, paslaugos teiktos tik liepos mėnesį, gavus dalinį 1 573 Eur apmokėjimą.
Nors atsakovės atstovė tokį tarp šalių vykusį atsiskaitymą ir paslaugų teikimą įvardino normalia verslo praktika, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, tikslingai 2016 metų pradžioje neteikė ieškovei paslaugų net tris mėnesius, vėliau neteikė paslaugų birželį, t.y. tol kol nebuvo apmokėtas susidaręs įsiskolinimas, o vėliau neatliktas bent dalinis skolos apmokėjimas. Pažymėtina, kad įvertinus pateiktus pardavimų žurnalų ir įplaukų duomenis už 2014-2015 metus, nustatyta, kad atsakovės paslaugos buvo teikiamos reguliariai, ne po vieną ir ne po kelis kartus per mėnesį, taip pat reguliariai ieškovė atsiskaitinėjo už suteiktas paslaugas, nors ir ne pilnai. Kaip teigė atsakovės atstovė, šalys buvo ilgalaikiai verslo partneriai ir buvo labai suinteresuotos abipusiu bendradarbiavimu. Todėl toks atsakovės atsargumas 2016 metais, t.y. neteikimas paslaugų, kol nesumokėta visa skola ar kol neatliktas bent dalinis mokėjimas, leidžia daryti išvadą, kad minimu laiku atsakovė nebuvo užtikrinta dėl ieškovės finansinio stabilumo.
Be to, kaip matyti iš pateiktų buhalterinių dokumentų, ieškovė susidariusius įsiskolinimus atsakovei likviduodavo atlikdama pavedimus. Apie kitokį tarp šalių vykusį atsiskaitymą atsakovė duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir apie tai, kad toks atsiskaitymo būdas dažnai buvo naudojamas atsakovės veikloje.
Įvertinus tai, pripažintina, kad vykdant atsiskaitymus tarp ieškovės ir atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, trišalių skolų užskaitymo aktų sudarymas nebuvo įprasta praktika.
Kadangi toks atsiskaitymo būdas buvo neįprastas, be to, buvo atsiskaitoma tik iš dalies, tai turėjo sukelti atsakovei abejones dėl ieškovės mokumo ir paskatinti pasidomėti kitais ieškovės finansiniais įsipareigojimais bei įvertinti galimas tokio sandorio pasekmes.
Teismo vertinimu, atsakovei, kaip rūpestingai ir atidžiai verslininkei, turinčiai nemažos ūkinės veiklos patirties, keistai turėjo atrodyti ir ginčijamame akte nurodyta aplinkybė, kad aktas sudaromas siekiant pagerinti atsiskaitymus. Tačiau atsiskaitoma buvo ne tiesiogiai, o pasitelkiant trečiąjį asmenį, be to, nebuvo nurodyta, iki kada turi būti atliktas piniginių lėšų pervedimas.
Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė turėjo suprasti apie susiklosčiusią sudėtingą ieškovės turtinę padėtį.
Tačiau prieš ginčijamo sandorio sudarymą atsakovė nepaprašė ieškovės pateikti informaciją apie jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, vykdomus išieškojimas ir kt. Ji buvo suinteresuota tik savo skolos atgavimu. Toks atsakovės elgesys neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Konstatuotina, kad atsakovė, nepaisydama kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų ir sandorį sudarydama neįvertinusi ieškovės galimybių jį sudaryti, elgėsi nesąžiningai (CPK 178 str., 185 str., CK 6.66 str. 2 d.).
Dėl išdėstytų aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti visų sandorio šalių nesąžiningumą.
Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, tenkinant ieškinio reikalavimą, ieškovės ir atsakovių sudarytas 2016 m. spalio 31 d. trišalis skolų užskaitymo aktas Nr. 16/31/10 pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais, t. y. CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB„(duomenys neskelbtini)“ pagal ginčijamą 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą savo prievolę įvykdė ir 10 517 Eur sumokėjo atsakovei M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 78), iš atsakovės M. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei priteistina 10 517 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., 2 d.). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji turėjo bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje. Todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 236 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, valstybės naudai po 118 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovių nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 96, 263–271, 284, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 16/31/10, sudarytą tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovių M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 10 517 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniolika eurų) sumą.
Priteisti iš atsakovių M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės„(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybei, po 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant nurodytas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.