Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. 20.40 val. iki 2019 m. sausio 11 d. 17.00 val., vertinant, kad G. J. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėn. jo įvykdymo terminą (b. l. 67–69). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 13 d., kai apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo G. J. apeliacinį skundą (b. l. 98–103) Įsiteisėjęs nuosprendis perduotas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriui (toliau – Probacijos tarnyba) (b. l. 105).

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistajam G. J. paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje. Teismas konstatavo, nuteistasis būdamas supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti laisvės apribojimo bausmės atlikimo, nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis G. J., nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti nustatyto įpareigojimo, pakartotinai po nagrinėto Probacijos tarnybos teikimo teisme piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, taip iškeldamas aukščiau savo interesus, t. y. alkoholio vartojimą (b. l. 155–157).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė gali pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų tik tuomet, kai nuteistasis laikosi BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų bei teismo paskirtų įpareigojimų. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, be pateisinamų priežasčių nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl to, kad nuteistasis nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, teismas turi patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistajam G. J. paskyręs laisvės apribojimo bausmę teismas nustatė keturis įpareigojimus: pirma, nustatytu laiku būti namuose, antra, gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka, trečia, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ketvirta, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (b. l. 67–69). Nuo 2019 m. kovo 18 d. Probacijos tarnyba kontroliuoja G. J. elgesį (Asmens byla, b. l. 8, 9, 10). 2019 m. kovo 19 d. jis buvo raštiškai supažindintas su bausmės vykdymo sąlygomis, buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (Asmens byla, b. l. 17–19). Taigi nuteistajam buvo žinoma, kokias teisines pasekmes gali sukelti vengimas atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymas.

9. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. dalyvavo smurtinio elgesio pataisos programoje, išklausė visas jo dalis (Asmens byla, b. l. 37), jis sutiko gydytis nuo alkoholizmo (Asmens byla, b. l. 19) ir gydosi: UAB Medicinos centro (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje nurodoma, kad G. J. nuo 2018 m. spalio 25 d. gydosi pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui, vartoja medikamentus, skirtus slopinti potraukį alkoholiui, reguliariai lankosi dėl kontrolės, alkoholio nevartoja (Asmens byla, b. l. 36), taip pat gydosi UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, priešalkoholinio gydymosi laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. (Asmens byla, b. l. 66). Laikosi įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, tik vieną kartą (2019 m. birželio 14 d. 0.55 val.) patikrinimo metu nerastas namuose, tačiau vėliau paaiškino, kad skubiai darbo reikalais turėjo išvykti, pateikė tai patvirtinančius duomenis (Asmens byla, b. l. 20–30,39, 40, 41, 42, 44–48). Nepaisant to, kad nuteistasis G. J. vykdo tris iš keturių jam nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, bausmės vykdymo laikotarpiu G. J. šešis kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2019 m. kovo 28 d. patikrinimo metu jam nustatytas 1,00 promilių girtumas (Asmens byla, b. l. 34), 2019 m. birželio 26 d. nustatytas 1,04 promilių girtumas (Asmens byla, b. l. 49), 2019 m. liepos 16 d. nustatytas 0,13 promilių girtumas (asmens byla, b. l. 63, 64), 2019 m. spalio 1 d. nustatytas 0,33 promilių girtumas (Asmens byla, b. l. 37), taip pat du kartus buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. jam nustatytas 1,17 promilių girtumas, o 2019 m. rugsėjo 30 d. – 1,34 promilių girtumas (Asmens byla, b. l. 68). Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis nesilaiko jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nėra jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, pateisinančių jo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis skunde nenurodė naujų objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų įpareigojimo nevykdymą. Apelianto teiginys, kad jis alkoholį vartoja nevalingai, nes yra priklausomas nuo alkoholio, nepateisina tokio jo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad nuosprendžiu paskirti įpareigojimai gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti alkoholio yra tarpusavyje nesuderinami. Priešingai, jie vienas kitą papildo, gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui negali būti sėkmingas, jei tuo pačiu metu yra vartojamas ir alkoholis. Skunde nurodomos alkoholio vartojimo priežastys (pasiteisinimai) yra subjektyvūs faktoriai, išimtinai priklausantys vien tik nuo nuteistojo valios, todėl nepateisina teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo.

10. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl to, kad nuteistasis nevykdo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, Probacijos tarnyba jau antrąkart kreipėsi į teismą prašydama pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą. Nuteistasis turėjo galimybę pasitaisyti ir dėti pastangas savo elgesiui pakeisti, tačiau to nepadarė. Po pirmojo Probacijos tarnybos teikimo nustatyti dar keturi atvejai, kai nuteistasis buvo neblaivus, be to, būdamas neblaivus padarė du administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 48 straipsnio 10 dalies pagrindu keičiant laisvės apribojimo bausmę į areštą netaikomos BK 55 straipsnio nuostatos, todėl aplinkybė, jog G. J. nebuvo anksčiau teistas, nepaneigia, kad yra įstatyme numatytas pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis skunde nurodytu teismų praktikos pavyzdžiu, kuomet teismas netenkino Probacijos teikimo pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą, nors nuteistasis nevykdė jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes skiriasi faktinės aplinkybės: byloje Nr. 1S-59-458/2017 nuteistasis tik du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, abu kartus jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,26 ir 0,56 promilės), nepadarė administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, teismas taip pat įvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą: gyvena kartu su žmona ir sūnumi, žmonos sveikata yra sunki, sūnus neįgalus, nuteistasis vienas rūpinasi šeimos nariais ir namų ūkiu, abu sutuoktiniai yra sulaukę pensinio amžiaus. Nagrinėjamu atveju nuteistajam net šešis kartus buvo nustatytas neblaivumas, bausmės vykdymo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos.

12. Vien aplinkybė, kad paskyrus 90 parų arešto bausmę, jis prarastų darbą, tai apsunkintų jo šeimos finansinę padėtį, nesudaro pagrindo netaikyti BK 48 straipsnio 10 dalies nuostatų, nes nuteistasis G. J. į teismo jam paskirtus įpareigojimus žiūri aplaidžiai ir vengia juos vykdyti, todėl tolesnis probacijos taikymas jam yra neefektyvus, nepadės pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir laisvės apribojimo bausmę pakeitė į arešto bausmę.

13. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06), iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, par. 91). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627-303/2015. Taigi pirmosios instancijos teismui atsakius į esminius nagrinėjo klausimo argumentus (ar nuteistasis vykdo jam teismo paskirtus įpareigojimus, ar paskirtų įpareigojimų nevykdymas yra objektyviai pateisinamas), daroma išvada, kad procesinis sprendimas yra motyvuotas.

14. Kaip teisingai pastebėta skunde, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, jog į pakeistos bausmės (arešto) laiką turi būti įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. 20.40 val. iki 2019 m. sausio 11 d. 17.00 val., todėl nuteistojo G. J. skundas tenkinamas iš dalies ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės (arešto) laiką įskaityti G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 9 d. 20.40 val. iki 2019 m. sausio 11 d. 17.00 val. vertinant, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.