Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 25 d. Plungės rajono apylinkės teisme buvo gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas, kuriuo buvo prašoma nuteistajam S. S. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi nuteistasis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir nevykdė teismo skirto įpareigojimo.

Skunde taip pat nurodoma, jog S. S. turi neįgalų sūnų. Žmona be kitų pagalbos prižiūrėti sūnų viena nepajėgi. Be to, kaimo sodyba yra sena, neapšiltinta, būtina nuolat kūrenti krosnį ir atlikti kitus namų ūkio darbus. Sodyba nutolusi nuo miesto ir parduotuvių, palijus keliai yra neišvažiuojami be traktoriaus. S. S. vienintelis šeimos narys, turintis teisę vairuoti transporto priemones, todėl nuolat važiuoja nupirkti šeimai būtinų produktų ir priemonių. Pareiškėjas pažymi, jog pati nukentėjusioji prašo teismo jos vyrui nekeisti laisvės apribojimo bausmės į 90 parų areštą, sutuoktiniai susitaikė, S. S. nėra linkęs daryti nusikaltimus, administracinius nusižengimus, nėra agresyvus. Pareiškėjas nurodo, jog yra pensininkas, jo prasta sveikata, prieš metus buvo atlikta operacija, šiuo metu turi sveikatos problemų, susijusių su sąnariais. Skunde pažymima, kad gydytojai nurodė, jog S. S. dėl sveikatos negali atlikti arešto bausmės, tačiau atsisakė išduoti tai patvirtinančią pažymą, motyvuodami tuo, jog nežino, kaip reikėtų tokį dokumentą įforminti.

Apeliantas skunde pažymi, jog, formaliai patenkinus Probacijos skyriaus teikimą, būtų suteikiamas prioritetas pažodiniam teisės aktų aiškinimui, tačiau neatsižvelgta į bausmės paskirtį ir tikslus. Teikimas savo esme yra tik siūlymas teismui, todėl, atsižvelgiant į objektyvias priežastis, yra pagrindas tam siūlymui nepritarti ir suteikti galimybę nuteistajam pasitaisyti laisvėje. Siūlymui pritarus, pirmosios instancijos teismas pasirėmė formaliu pagrindu, netinkamai individualizavo bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, rodančias S. S. nepavojingumą ir izoliavimo nuo visuomenės nebūtinumą. Laisvės apribojimo bausmę pakeitus į areštą, nuteistasis netektų galimybės prižiūrėti neįgalų sūnų, sergančią žmoną, sodybą, naminius gyvūnus ir t. t.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam S. S. skirdamas 6 (šešių) mėnesių galutinę laisvės apribojimo bausmę įpareigojo jį 3 (trijų) mėnesių laikotarpiu po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nevartoti alkoholio.

Bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje – nuteistasis S. S. į registrą įtrauktas 2016 m. gruodžio 1 d. (asmens bylos l. 6). S. S. 2016 m. gruodžio 7 d. išsamiai pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą (asmens bylos l. 8), sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas (asmens bylos l. 9–13). Su sudarytu planu pastarasis sutiko ir žinojo apie jam skirtą įpareigojimą, taip pat ir apie šio įpareigojimo nevykdymo pasekmes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. S. penkis kartus buvo atvykęs į Probacijos skyrių individualiam darbui (asmens bylos l. 13–15), tris kartus Probacijos skyriaus pareigūnai lankėsi pas nuteistąjį namuose (asmens bylos l. 13–15), o du iš jų S. S. buvo nustatytas girtumas (asmens bylos l. 13–15). 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo namuose metu S. S. nustatytas 0,26 promilių girtumas (asmens bylos l. 21–22), 2017 m. sausio 24 d. patikrinimo namuose metu S. S. nustatytas 0,57 promilių girtumas (asmens bylos l. 24). Dėl abiejų neblaivumo faktų nuteistasis S. S. savo paaiškinimuose nurodė, jog jam buvo žinoma apie įpareigojimą nevartoti alkoholinių gėrimų (asmens bylos l. 23, 25). Apylinkės teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad nuteistasis S. S. nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti alkoholio, nes 2 kartus jam buvo nustatytas lengvas girtumas, todėl laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Tačiau apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutikti negali.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. sausio 20 d. 13.29 val. ir 2017 m. sausio 24 d. 20.36 val. apsilankymo nuteistojo S. S. gyvenamojoje vietoje metu jam buvo nustatytas atitinkamai 0,26 promilių ir 0,57 promilių neblaivumas, neabejoja, kad S. S. pažeidė jam teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, tačiau įvertinus tai, kad jam tik vieną kartą buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas, kuris nežymiai viršijo teisės normose nustatytą maksimalią leistiną normą (0,4 promilės), kuriai esant galima vairuoti transporto priemones, o pirmą kartą jam buvo nustatytas tik 0,26 promilių neblaivumas, daryti išvadą, kad nuteistasis S. S. itin piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, nes, pasak skundžiamą nutartį priėmusio teismo, jam du kartus buvo nustatytas lengvas girtumas, pagrindo nėra.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant, ar asmuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu iš tikrųjų vengė jam nustatytų įpareigojimų vykdymo, negalima apsiriboti vien formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į visas nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis, patvirtinančius, jog nuteistajam tik vieną kartą buvo nustatytas leistiną minimalią ribą, kuriai esant galima vairuoti transporto priemones, viršijantis girtumas (0,57 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis), kartu įvertinus nuteistojo asmenybę (neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepateikta (b. l. 82); Probacijos tarnybos duomenimis, S. S. gyvena kartu su žmona ir sūnumi; S. S. žmonos sveikata yra sunki, sūnus turi neįgalumą (b. l. 77, 78, 79), todėl nuteistasis vienas rūpinasi šeimos nariais ir namų ūkiu; abu sutuoktiniai yra sulaukę pensinio amžiaus (b. l. 80, 81); duomenų, kad S. S. būtų baustas administracine tvarka ar dėl jo būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra; taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis S. S. pažeidinėjo probacijos sąlygas ar piktybiškai atsisakė bendradarbiauti su Probacijos tarnyba), apygardos teismo vertinimu, teigti, kad nuteistasis S. S. piktybiškai nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio, pagrindo nėra. Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, S. S. iš esmės vykdė Probacijos tarnybos pareigūnų nurodymus, šaukiamas atvykdavo į Probacijos tarnybą, taip pat nustatytu laiku individualiam darbui.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino Probacijos tarnybos pateiktus duomenis, nuteistajam S. S. paskirta bausme ir vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo, tokiu būdu vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir yra pagrindas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu S. S. paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laivės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nuteistajam S. S. būtų neproporcingas jo elgesiui bausmės atlikimo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos 2017 m. sausio 25 d. teikimo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir dėl nuteistojo S. S. skundo priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. sausio 25 d. teikimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.