- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1074-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04313-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. V. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei N. V. (toliau – atsakovė) dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės namų penktadienį 17 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 17 val., pradedant šią teisę įgyvendinti nuo balandžio mėnesio pirmojo savaitgalio; nustatyti, jog ieškovui kartą į savaitę darbo dienomis suteikiama 2 val. trukmės teisė pabendrauti su sūnumi, laiką iš anksto suderinus su atsakove, pradedant šią teisę įgyvendinti nuo pirmosios balandžio mėnesio savaitės; nustatyti, jog ieškovui nevaržomai suteikiama teisė bendrauti su sūnumi išorinėmis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, „Skype“ ir pan.) nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos.
3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-14442-1041/2018, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Santuokos nutraukimo metu bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi atsakovė patikino, jog ji netrukdys ieškovui matytis su sūnumi, dalyvauti jo ugdyme ir auklėjime, tačiau, praėjus kuriam laikui po santuokos nutraukimo, prasidėjo įvairūs trukdymai bendrauti su sūnumi, atsakovė išgalvoja įvairiausių priežasčių ir neleidžia bendrauti su sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. V. tvarką: kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. neutralioje (viešoje) vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje, dalyvaujant atsakovei, pradedant nuo 2018 m. balandžio 13 d.
5. Teismas sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta kooperavimosi, tolerancijos, tačiau tai nėra pagrindas riboti vaiko bendravimą su tėvu. Įvertinęs pateiktus procesinius dokumentus, teismas padarė išvadą, kad šalys tarpusavyje geranoriškai, be teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesusitaria. Teismas konstatavo, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kad būtų sukurtas tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys. Nustatęs, kad šalių sūnus yra mažametis, per penkerius metus nedažnai bendravo su tėvu, teismas sprendė, jog būtina sureguliuoti šią situaciją ir užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą, kad atsirastų emocinis ryšys. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, teismas įvertino aplinkybes, jog vaikui yra penkeri metai, o tokio amžiaus vaikui būdingas tam tikras dienos rėžimas, kas savaime lemia tam tikrą bendravimo tvarkos ypatumą, išorinės telekomunikacijų priemonės mažamečiui gali sukelti papildomą riziką jo saugumui, tarp tėvo ir sūnaus nėra ilgalaikių bendravimo įgūdžių, tampraus emocinio ryšio, aktyvesnį bendravimą su sūnumi ieškovas pradėjo tik 2018 m. rudenį, po ko, kaip teigiama, mažametis pasidarė „<...uždaresnis, liūdnesnis, išsigandęs bei sutrikęs..>“ ((duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio auklėtojos raštas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiama nutartimi yra patenkinta dalis ieškovo ieškinio reikalavimų, nenagrinėjant atsakovės argumentų dėl pažeidžiamų mažamečio vaiko teisėtų interesų. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14442-1041/2018, nusprendė nustatyti uzufruktą – po šalių santuokos nutraukimo atsakovę su sūnumi E. V. palikti gyventi gyvenamojoje patalpoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol E. V. sulauks pilnametystės. Atlikęs bausmę ir grįžęs į Lietuvą, ieškovas apsigyveno tame pačiame bute ir turėjo neribotas galimybes bendrauti su savo sūnumi, tačiau dėl ieškovo veiksmų, nuolatinio mažamečio vaiko filmavimo, jo pokalbių įrašinėjimo, atsakovė išsikraustė su vaiku iš nurodyto buto. Ieškovas nupirko mažamečiam sūnui mobilaus ryšio telefoną ir pareikalavo, kad vaikas jį visuomet turėtų prie savęs ir bet kuriuo metu atsiliepinėtų ieškovui. Pokalbius su sūnumi ieškovas įrašinėjo ir viešino. Ieškovas nurodė, kad jis mažamečiam vaikui skleis atsakovę žeminančią informaciją. Nuo tokio ieškovo elgesio mažametis vaikas turi būti apsaugotas, ribojant ieškovo bendravimą su juo. Atsakovė yra mačiusi sūnui duotame telefone SMS žinutę, kurioje ieškovas ragino sūnų apskritai nekalbėti su atsakove. Po bendravimo su tėvu, sūnus verkdamas prašo atsakovės, kad jam nereikėtų daugiau matytis ir bendrauti su ieškovu, pasakoja, jog ieškovas jį skriaudė.
1.2. Priverstinės mažamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymas su tėvu turės neabejotinų neigiamų pasekmių vaikui. Teismo nustatyta tvarka neapsaugos mažamečio vaiko nuo ieškovo iki šiol taikytų mažamečio vaiko pokalbių įrašinėjimo. Pats ieškovas nurodo, kad bendravimo tvarkos su mažamečiu sūnumi nustatymas jam reikalingas ne tam, kad bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, o tam, kad dergti atsakovę, nuteikinėti mažametį sūnų prieš atsakovę. Tai ne tik neatitinka sūnaus interesų, bet ir juos pažeidžia. Procesinis sprendimas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo gali būti priimtas tik išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus.
1.3. Nenurodyti motyvai, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovas 2018 m. gruodžio mėnesį išvyko dirbti į Vokietiją, į Lietuvą grįžo 2019 m. balandžio mėnesį. Nebūdamas Lietuvoje, ieškovas negalėjo filmuoti mažamečio vaiko.
7.2. Siekdamas nenutraukti bendravimo su nepilnamečiu vaiku, prieš išvykdamas dirbti į Vokietiją ieškovas nupirko sūnui mobilųjį telefoną ir sutarė su sūnumi, jog jis turės jį šalia, kad ieškovas galėtų su juo susisiekti ir bendrauti. Ieškovui išvykus dirbti į Vokietiją, atsakovė visą mėnesį leido ieškovui telefonu bendrauti su sūnumi. Tai buvo daroma iki tol, kol vieną dieną atsakovė uždraudė sūnui bendrauti su ieškovu ir savo iniciatyva išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
7.3. Ieškovas nesiekia sūnui formuoti neigiamos nuomonės apie jo motiną.
7.4. Iš Tarnybos pateiktos pažymos matyti, jog 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusio susitikimo su sūnumi metu sūnus pažino ieškovą, noriai bendravo, bendravimas buvo nuoširdus, atsisveikindamas vaikas graudinosi, klausinėjo, kada vėl pamatys ieškovą. Tai paneigia atsakovės argumentus, jog vaikas nebenori bendrauti su ieškovu.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo Tarnybos 2019 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 12SD-963, 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio 2019 m. balandžio 5 d. rašto Nr. I-15-37 kopijas. Ieškovas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, be to, šie dokumentai yra pateikti į bylą su ieškovo 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. procesiniais dokumentais, pirmosios instancijos teismo jie jau yra priimti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
12. Ieškovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Šis ieškovo prašymas buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kad būtų sukurtas tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad, nenagrinėjant atsakovės argumentų dėl pažeidžiamų mažamečio vaiko teisėtų interesų, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra patenkinta dalis ieškovo ieškinio reikalavimų, priverstinės mažamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas turės neabejotinų neigiamų pasekmių vaikui.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku atsakovės prašomu būdu.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovė kliudo ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs tokių priemonių neigiamo poveikio šalių mažamečiam vaikui. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, teismui nepateikia šį teiginį patvirtinančių duomenų. Atsakovei nepateikus įrodymų savo teiginiams pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip pagrįstų ir įrodytų. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio auklėtojos R. J. raštą apie pasikeitusį šalių nepilnamečio vaiko elgesį, tačiau ieškovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio direktorės raštą, kuriame nurodyta, kad auklėtoja R. J. nesikreipė į (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio administraciją dėl oficialaus rašto parengimo atsakovei, todėl R. J. raštas laikytinas negaliojančiu. Vien SMS žinutės, kurioje, kaip pripažįsta ieškovas, jo emocijos atsakovės atžvilgiu išreikštos netinkama forma, pateikimas negali sudaryti pagrindo apskritai uždrausti ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, nesant pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku neatitinka pastarojo interesų. Aplinkybę, kad šiuo atveju nėra konkrečių įrodymų apie ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui daromą žalą iš dalies patvirtina ir Tarnybos 2019 m. kovo 28 d. išvada dėl laikinųjų pasaugos priemonių Nr. 2SD-1110, kurioje Tarnyba kaip atitinkančias nepilnamečio E. V. interesus pripažino platesnio masto laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi E. V. kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant E. V. atsakovei sekmadienį 17 val. Tarnyba pažymėjo, kad šis prašymo reikalavimas konkretus, lengvai įgyvendinamas, sudarantis sąlygas palaikyti emocinį tėvo ir sūnaus ryšį, leidžiantis planuoti E. V. dienotvarkes, todėl atitinka nepilnamečio E. V. interesus.
16. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. neutralioje (viešoje) vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje dalyvaujant atsakovei. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad toks minimalus ieškovo bendravimas su vaiku gali pakenkti jo interesams, tuo labiau, kad viso ieškovo bendravimo su vaiku metu šalia vaiko bus atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnametis vaikas nenori bendrauti su ieškovu, tačiau nepateikia duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko nenorą bendrauti su ieškovu. Tuo tarpu ieškovas yra pateikęs pirmosios instancijos teismui Tarnybos 2019 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 12SD-963, kuriame nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusio ieškovo susitikimo su sūnumi metu berniukas pažino tėvą, noriai bendravo, bendravimas buvo nuoširdus, atsisveikindamas vaikas graudinosi, klausinėjo, kada vėl pas jį atvyks tėvas. Tai paneigia atsakovės argumentus, jog vaikas nenori bendrauti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su ieškovu gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį vaiką, jo bendravimo su ieškovu nutraukimas negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.