Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

II. Išvadą duodančios institucijos argumentai

Išvadoje sutinkama su ieškovės ieškiniu, susijusių su vaiko gyvenamąja vieta ir išlaikymu (b. l. 59–60).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).Įsiteisėjusiu 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą – dokumentų klastojimas (b. l. 14, 142). Būtent šio įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Vadinasi, ieškovės reikalavimas visiškai atitinka įstatyminį reglamentavimą.Ši prezumpcija nuginčijama – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių neginčijo, neįrodinėjo ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Todėl teismas neturi pagrindo ieškovės reikalavimo netenkinti.Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus ir atsakovo ieškinio pripažinimą, teismas nutraukia šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, todėl ir šiais aspektais teismas žemiau pasisakys surašydamas sutrumpintus motyvus.Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 16). Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 68), o atsakovo vardu prieš santuokos sudarymą nuo 2009 m. lapkričio 13 d. įregistruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 75–76). Byloje ginčo nekilo, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 17, 66), o atsakovas savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 17 d. savos gamybos automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuo 2016 m. gegužės 5 d. Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, b. l. 64–65). Byloje ginčo nekilo, kad šie automobiliai po santuokos nutraukimo lieka atsakovo asmenine nuosavybe.Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kreditorių neturi (b. l. 37–40, 41, 90, 91–92).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir uzufrukto

Santuokos metu šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (b. l. 10). CK 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas ar motina.Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).Nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi nepilnamečio vaiko buitimi, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina kasdieninį auklėjimą, priežiūrą, kontroliuoja nepilnamečio vaiko ugdymo procesą. Tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko yra artimas emocinis ryšys. Atsakovas neišreiškė pageidavimo auginti sūnaus, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausia atitiks vaiko interesus, nes šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Tokiai pozicijai neprieštaravo ir byloje išvadą duodanti institucija.CK 3.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.Ieškovė su sūnumi gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) (sprendimo 9 punktas). Byloje ginčo nekilo dėl uzufrukto nustatymo ir po santuokos nutraukimo palikimo ieškovės gyventi šiame bute, nes su ja kartu lieka gyventi mažametis šalių vaikas.Uzufruktas nustatomas, kol vaikas sulauks pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis).Bendravimo tvarka tarp atsakovo ir šalių vaiko nėra nustatomas, nes dėl jos ginčo tarp šalių nekilo, ją šalys užtikrins bendru sutarimu, tuo labiau, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo po 220,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), kurios dydis (nagrinėjamu atveju 400,00 Eur) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).Vaikas lanko (duomenys neskelbtini), taip pat mokamus sporto ir šokių būrelius. Vaiko sveikata prižiūrima (duomenys neskelbtini), jis dažnai serga peršalimo ligomis.Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė ieškinyje detalizavo būtinąsias nepilnamečio vaiko išlaidas (1.3 punktas). Ginčo byloje nekilo, kad šios išlaidos būtų perteklinės.Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).Ieškovė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 8–10), kitų išlaikytinių taip pat. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 322,74 Eur iki 502,62 Eur (b. l. 19, 20).Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, ar turėtų specialių poreikių. Yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), todėl turi visas galimybes dirbti bei teikti išlaikymą. Ta aplinkybė, jog atsakovas dėl nusikalstamų veiksmų yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas mažinti prašomo išlaikymo dydį, tuo labiau, kad atsakovas pripažįsta, kad pataisos įstaigoje jis dirba. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei bei teisės normoms prieštaraujančio elgesio (nagrinėjamos bylos atveju – nusikaltimo, už kurį atsakovui skirta reali laisvės atėmimo bausmė), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimas po 200,00 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tenkinamas. Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 22), 127,70 Eur už vertimą ir 400,00 Eur už advokato pagalbą (b. l. 165–168), todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 627,70 Eur bylinėjimosi išlaidos.Iš atsakovo valstybei priteisiamas 72,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (200,00 Eur X 0,03 proc. X 12 mėn.) X 2 vaikai) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šioje byloje turėjo 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso iš atsakovo priteisiamos 80,96 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), atsakovą A. V. pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. V. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. V. – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio šalių vaiko E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki šalių vaikas E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės nustatyti uzufruktą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovę N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 4 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Pripažinti atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe butą ((duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę savos gamybos automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 627,70 Eur (šešių šimtų dvidešimt septynių eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,96 Eur (aštuoniasdešimties eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.