Kauno apygardos teismo nutartis

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė A. V. ir nepilnamečio sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, skiriant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su sūnumi bendrauja:

1.1.1. vieną kartą per mėnesį, kartu dalyvaujant psichologui;

1.1.2. susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta ieškovo, atsakovės bei psichologo iš anksto suderintu laiku ir vienoje iš šių vietų: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdos patalpose; VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro patalpose; VšĮ Kazlų Rūdos bendruomeninių šeimos namų patalpose. Teismas nustatė, kad vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jo pasiima atsakovė. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką. Pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatomas nuo sprendimo priėmimo dienos iki psichologo išvados pateikimo, jog ieškovas ir nepilnametis vaikas gali bendrauti psichologui nedalyvaujant.

1.1.3. Po ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikimų (ne mažiau kaip šešių susitikimų) kartu dalyvaujant psichologui, psichologas atlieka ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ir socialinio ryšio atkūrimo vertinimą, bei pateikia išvadas dėl galimybės toliau ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku psichologui nedalyvaujant pagal nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pateikus išvadą, jog yra tikslinga tęsti susitikimus psichologui dalyvaujant ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikimuose, psichologas pateikia pastebėjimus bei rekomendacijas dėl tolimesnio bendravimo, kuriomis vadovaujantis būtų efektyviau sustiprinamas ieškovo ir vaiko socialinis ryšys, nukreipiamas bendravimas tinkama linkme ir kita, bei užtikrintas sklandesnis bendravimas su nepilnamečiu vaiku.

1.2. Po psichologo išvados pateikimo, jog ieškovas ir nepilnametis vaikas gali bendrauti psichologui nedalyvaujant, ieškovas A. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. V. tokia tvarka:

1.2.1. Ieškovas vieną kartą per mėnesį paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos paskutinę darbo dieną toje savaitėje po užsiėmimų/pamokų ir grąžina vaiką į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą pirmą darbo dieną toje savaitėje ne vėliau kaip iki 08:00 val. Apie numatomą vaiko paėmimo iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos dieną ieškovas įsipareigoja pranešti atsakovei ir ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos grupės/klasės auklėtojai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę.

1.2.2. Ieškovas vieną kartą per darbo dienų savaitę (jei šalys objektyvia forma nesusitaria kitaip - trečiadienį) paima vaiką iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos po užsiėmimų/pamokų ir grąžina vaiką sekančią dieną (jei šalys objektyvia forma nesusitaria kitaip - ketvirtadienį) ne vėliau kaip iki 08:00 val. į ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigą.

1.2.3. Atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas turėtų visas vaikui reikalingas ugdymo priemones, naudojamas sekančiuose ikimokyklinio ugdymo/mokymo užsiėmimuose/pamokose.

1.2.4. Vaiko vasaros atostogų laikotarpiu ieškovas praleidžia su vaiku kiekvienų metų dvi savaites liepos mėnesį bei dvi savaites rugpjūčio mėnesį, šalims derinant atostogų laiką bendru sutarimu kiek įmanoma objektyvia forma (tiesiogiai, įskaitant telefonu, SMS ar el. paštu). Jei šalys objektyvia forma nesusitaria kitaip – kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių pirmas dvi savaites nepilnametis šalių sūnus praleidžia su ieškovu, o kitas liepos ir rugpjūčio mėnesių dvi savaites – su atsakove).

1.2.5. Jei ieškovas šioje tvarkoje nurodytą dieną ir/ar aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti vaiko iš ikimokyklinio ugdymo/mokymo įstaigos, apie tai privalo kiek įmanoma operatyviau objektyvia forma (įskaitant, bet neapsiribojant telefonu, SMS ar el. paštu) informuoti atsakovę.

1.3. Ieškovas A. V. nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku patvirtinimo, turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. V. telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis (telefonu) kiekvieną dieną nuo 19:00 val. iki 19:20 val. O vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus, – ir kitomis internetinėmis ryšio priemonėmis. Įpareigoti atsakovę nekliudyti vaikui bendrauti su ieškovu.

3. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė ieškovui A. V. iš atsakovės N. V. 453,75 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisė atsakovei N. V. iš ieškovo A. V. 250,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisė Valstybei iš atsakovės N. V. 331,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės N. V. 56,25 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14442-1041/2018 nutraukta šalių santuoka, vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove N. V., A. V. įsipareigotas teikti nepilnamečiui sūnui 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimas neišspręstas.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo neigiamas charakterio savybes, fizinį smurtą prieš vaiką, nesant kaltę patvirtinančio procesinio sprendimo, įrašų ir filmuotos medžiagos viešinimas, iš esmės nepatvirtina, kad sūnaus bendravimas su ieškovu yra vaikui žalingas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir jo sūnaus susitikimai ir bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūrai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo elgesiu keltų pavojų mažamečiui vaikui, kad bendravimas su ieškovu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti minimalų ieškovo ir nepilnamečio E. V. bendravimą.

6. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, išvadą teikiančių institucijų poziciją padarė išvadą, kad tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, atitolęs, prasidėjus šiam teisminiam procesui tas ryšys nesustiprėjo. Vaikas nėra didelis, ieškovas vaiką, iki kreipiantis į teismą su ieškiniu šioje byloje, matė ypatingai retai, todėl vaikas negali jaustis su šiuo asmeniu saugus, ypač likęs vienas. Esant tokiai situacijai, maksimalus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su sūnumi šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Todėl pirmiausia turi būti stengiamasi atkurti tėvo ir sūnaus ryšį. Ieškovas prašė nustatyti pereinamojo bendravimo per tarpininką vienerių metų laikotarpį. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančių institucijų poziciją dėl tėvo ir sūnaus pereinamojo bendravimo bei šalių teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendė, kad yra būtinas pereinamasis ieškovo bendravimo su sūnumi per tarpininką laikotarpis šeimos ryšiui su sūnumi atkurti.

7. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė aktyviais veiksmais apsunkina vaiko ir ieškovo bendravimą, dėl ieškovo ir vaiko bendravimo yra nusiteikusi priešiškai, šalys konfliktuoja, todėl vengiant vaiko akivaizdoje vykstančių konfliktų ar aktyvių nuteikinėjimų prieš vienas kitą, sprendė, kad yra būtina nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimą pereinamuoju laikotarpiu neutralioje teritorijoje, dalyvaujant atsakovei bei tarpininkui – psichologui.

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas nustatė, jog ieškovo teiginius, kad atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su sūnumi, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, dėl ko padarė išvadą, kad vaiko ir ieškovo ryšys yra silpnas, atitolęs, prasidėjus šiam teisminiam procesui tas ryšys nesustiprėjo. Byloje yra pateikti garso įrašai patvirtinantys, jog tiek atsakovė, tiek ir jos artimieji giminaičiai yra nusiteikę priešiškai ieškovo atžvilgiu, diskutuoja apie šią situaciją girdint vaikui, dėl ko gali būti susidariusi priešiška vaiko nuomonė. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su vaiku, kad ieškovas galėtų pasiimti ir grąžinti vaiką nesusitinkant su atsakove, taip siekiant išvengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje. Atsakovė piktybiškai nevykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje nustatyti laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, dėl ko ieškovo ir vaiko ryšys nesustiprėjo. Teismas, vertindamas 2019 m. lapkričio 15 d. apklausos metu išreikštą vaiko norą, atsižvelgdamas į tai, jog vaikas nėra didelis, ieškovas vaiką iki kreipiantis į teismą su ieškiniu šioje byloje matė ypatingai retai, todėl natūralu, kad vaikas negali jaustis su šiuo asmeniu saugus, ypač likęs vienas, padarė išvadą, kad visų pirma turi būti stengiamasi atkurti tėvo ir sūnaus ryšį.

9.2. Atsakovė ypatingai priešiškai yra nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, dėl niekuo nepagrįstų kaltinimų ieškovui tariamai smurtavus vaiko atžvilgiu, draudžia ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė piktnaudžiaudama tėvų valdžia, neleisdama ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku, siekia savanaudiškų tikslų. Abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, todėl dėl atsakovės asmeninių emocinių problemų, likusių po šalių skyrybų, neturėtų būti pažeidžiami vaiko interesai.

9.3. Teismas, išklausęs vaiko nuomonę, pagrįstai sprendė, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri maksimaliai ribotų ieškovo teises bendrauti su vaiku, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo bendravimas su vaiku būtų žalingas, ieškovo ir jo sūnaus susitikimai ir bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūrai.

9.4. Atsakovė savo argumentus dėl ieškovo tariamai naudoto smurto vaiko atžvilgiu grindė nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00227-19 medžiagoje esančiu Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokolu, kurį turėjo visas galimybes pati pateikti teismui, tačiau to nepadarė. Teismas, 2019 m. lapkričio 15 d. apklausęs vaiką teismo posėdžio metu, išsamiai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes byloje, todėl pagrįstai ir teisėtai neišreikalavo nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00227-19 medžiagoje esančio Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokolo.

9.5. Atsakovės minimi rašytiniai įrodymai: vaiko lankyto darželio grupės auklėtojos raštas, SMS žinutė, atsakovės išsikėlimo gyventi iš ieškovo buto faktas, nesudaro pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo elgesys kelia pavojų vaikui, o bendravimas nepažeidžia vaiko interesus. Vaiko lankyto darželio grupės auklėtojos raštą Kauno (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio direktorė 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 1-19-37 prašė laikyti negaliojančiu. Auklėtojos raštas nepatvirtina, jog dėl vaiko pasikeitusios emocinės būsenos yra atsakingas būtent ieškovas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nustatinėja vaiką prieš ieškovą, draudžia jam bendrauti su ieškovu, suponuoja išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai galėjo turėti neigiamos įtakos vaiko emocinei būklei. Ieškovas jokių neteisėtų veiksmų vaiko atžvilgiu neatliko, o ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai neturėtų daryti įtakos ieškovo ir vaiko bendravimui. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo bendravimas su vaiku būtų žalingas vaikui, vaikas psichologiškai nėra traumuojamas, ieškovo bendravimas su vaiku nedaro neigiamos įtakos vaiko pasaulėžiūrai.

9.6. Ieškovas pokalbius su vaiku įrašinėjo asmeniniam naudojimui, tai yra tuo tikslu, kad kai negali ar neturi galimybių pabendrauti su vaiku, turėtų galimybę bent išklausyti telefoninio pokalbio garso įrašą, kadangi, būdamas toli nuo vaiko, labai jo ilgisi. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, jog atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, apgaulės būdu siekia teismą įtikinti, jog ieškovas netinkamai bendrauja su vaiku, vaikas jo bijo, ir nenori bendrauti, ieškovas buvo priverstas pateikti teismui turimus garso įrašus, kurie paneigia atsakovės dėstomas aplinkybes. Ieškovas garso įrašus pateikė vien tam, kad apgintų vaiko ir savo interesus, kuriuos atsakovė pažeidžia pateikdama teismui tikrovės neatitinkančius faktus.

9.7. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas per visuomenės informavimo priemones būtų viešinęs savo ir vaiko pokalbius, o teismui, atsakovei ir vaiko teisių apsaugos specialistei pateikti susipažinti garso įrašai, priešingai nei teigia atsakovė, užtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugą, kadangi šiais įrašais ieškovas siekia apginti pažeidžiamas vaiko teises bei interesus. Atsižvelgiant į tai, jog su šiais įrašais susipažinti turėjo galimybę tik labai ribotas asmenų ratas, tai yra teismas, vaiko teisių apsaugos specialistė ir atsakovės interesais veikiantis ir advokato profesinę paslaptį privalantis saugoti atstovas, pagrįstai teigtina, jog ieškovas ne viešino garso įrašų, o siekė apginti savo vaiko teises bei interesus, pateikdamas į bylą įrodymus, jog atsakovės pateikti faktai byloje neatitinka tikrovės. „Google“ diskas yra ieškovo asmeninio naudojimo duomenų saugykla, prie kurios jungiamasi per asmeninę paskyrą su slaptažodžiu. Su ieškovo „Google“ diske esančia konkrečia informacija galima susipažinti tik tiems asmenims, kuriems yra išsiunčiamas leidimas susipažinti su bendrinama informacija, su kuria taip pat gali susipažinti tik „Google“ paskyrą ir diską turintys adresatai. Ieškovo siųsta informacija adresatams (atsakovės atstovui ir vaiko teisių apsaugos specialistei), jog jis į savo diską yra sukėlęs aktualią informaciją klausimui dėl bendravimo su vaiku spręsti, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas viešino garso įrašus bei, kad šie garso įrašai daro žalingą įtaką vaikui.

9.8. Byloje nekilo ginčo dėl to, kur ir su kuo vaikas leis šventines dienas, todėl laikytina, jog šalys bendru sutarimu susitarė dėl bendravimo tvarkos su vaiku šiomis dienomis, todėl teismui nebuvo pagrindo atsakovės reikalavimu daryti išlygų.

9.9. Byloje ieškovą atstovavo du atstovai, tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirtas advokatas ir 2019 m. lapkričio 22 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu Advokatų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“ advokatas. Valstybė šioje byloje turėjo 442,00 Eur išlaidas už teisinės pagalbos ieškovui teikimą, ir taip pat ieškovas 605,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Advokatui, teikiančiam antrinės teisinės pagalbos paslaugas byloje, atstovaujant ieškovo interesus, dalyvaujant teismo posėdžiuose, buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, išvadą teikiančios institucijos nuomonė, ko pasėkoje buvo patikslintas ieškinio reikalavimas ir byla toliau nagrinėjama pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog šalys buvo susitarusios dėl taikos sutarties sąlygų. Teismas tik buvo sudaręs galimybę šalims sudaryti taikos sutartį byloje, atidėdamas teismo posėdį ir leisdamas šalims derėtis, tačiau ieškovo netenkino atsakovės pateiktos taikos sutarties sąlygos, dėl ko taikus susitarimas nebuvo pasiektas. Teismui tenkinus 75 proc. dalyje ieškinio reikalavimus ir 25 proc. dalyje juos atmetus, teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.