Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3249-1132/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-10-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
1-3249-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36738-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Atas Molis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3249-1132/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36738-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,kaltinamajai J. M., jo gynėjui advokatui Atui Moliui,laiduotojai R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 15.13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d. 15.14 val. nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu su žmona santykiai pašliję, ji su vaikais gyvena atskirai ir naudojasi automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“. Tą rugsėjo 23 d. rytą norėjo su sūnumi važiuoti žvejoti, tačiau žmonai neišleidus, apie 6.00 val. ryto pasiėmė automobilį ir išvažiavo vienas. Nuvažiavęs žvejoti išgėrė apie 150 ml trauktinės. Iki 12 val. pasivaikščiojo ir kai jautėsi blaivus, nusprendė važiuoti link namų. Sukdamas į (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiuojantį moters vairuojamą automobilį. Jis pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau automobilio vairuotoja nesutiko ir nurodė, kad kviečia policiją. Iš to streso įsėdo į automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Bevažiuojant jam paskambino mama ir pasakė, kad jo ieško policija. Tada dar išgėrė trauktinės ir vyko į policijos komisariatą. Taip bevažiuojant, (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“ pirko su paskola, kuri dar nepadengta. Šis automobilis jam ir sutuoktinei priklauso nuosavybės teise, tačiau šiuo metu automobiliu naudojasi jo žmona, ji vežioja vaikus į mokyklą, būrelius. Automobilio rakteliai yra du, teisę vairuoti transporto priemones atgavo prieš metus. Žmona žinojo, kad jis pasiėmė automobilį, tačiau jį būtų grąžinęs per pietus. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 178–179).

Laiduotoja R. M. teisiamojo posėdžiu metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėm bei parodė, kad žinojo, jog sūnus (J. M.) ryte išvažiavo žvejoti. Apie įvykį sužinojo iš marčios, ji pasakė, kad sūnus (J. M.) padarė avariją ir sužalojo žmogų. Apie įvykį jai pavakare trumpai papasakojo pats sūnus, tačiau kitos dienos rytą viską nurodė išsamiau. Sūnus šiuo metu patiria didelį stresą, nes vyksta skyrybos. Sūnaus elgesį vertina labai blogai, nesuvokia, kad jis galėjo taip pasielgti. Tai antras kartas, kai sūnus už vairo sėda neblaivus. Sūnus (J. M.) važinėjo jų (laiduotojai ir jos vyrui) priklausančiu automobiliu, o marti vairavo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Sūnus (J. M.) jos klauso, pasitiki, juos sieja artimas ryšys (b. l. 179).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos K. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 12.45 val. ji vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „MINI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo viena. Buvo šviesus paros laikas, saulėta diena, matomumas geras, kelio važiuojamoji dalis sausa. Atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir įvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į pirmąją eismo juostą, greitį nuolat didino. Tikrai dar kažkiek pavažiavo į priekį ir tada pajuto ganėtinai stiprų smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Iš pat pradžių nesuprato, kas nutiko. Stabdė vairuojamą automobilį ir pavažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad paskui liudytojos automobilį mažina greitį važiuojantis automobilis oranžinės (plytų spalvos) spalvos. Automobilyje ji pasėdėjo apie minutę, nes tikrai buvo apimta išgąsčio. Išlipo iš savo automobilio pro keleivio pusę. Išlipusi suprato, kad yra išsigandusi. Paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir nedaug nufilmavo savo automobilio galinę dalį ir už liudytojos sustojusio lengvojo automobilio priekinę dalį. Vaizdo įraše matyti, kad už automobilio vairo sėdi vyras. Priėjusi prie automobilio „BMW“ nebuvo. Iš toli paklausė automobilio „BMW“ vairuotojo vietoje sėdinčio vyro, kas atsitiko. Matydama, kad vyras nelipa ilgokai iš automobilio, pagalvojo, kad jam kažkas negerai su sveikata pasidarė. Vairuotojas iš automobilio „BMW“ išlipo. Vyras tiesiog skėsčiojo rankomis, pasiūlė susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Kokį klausimą liudytoja beužduodavo, vyras tiesiog skėsčiojo rankomis, nesuprantamai gestikuliavo kažką. Pasiteiravo vyro, ar jis yra girtas. Vyras sutriko, pradėjo atsiprašinėti. Vyras atsiprašinėjo, kad atsitrenkė į jos automobilį. Visiškai buvo aišku, kad vyras yra gerokai neblaivus. Vyras atsiprašinėjo, kad taip negerai pasielgė. Iš savo mobilaus ryšio telefono ji paskambino 112. Tuo momentu automobilio „BMW“ vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir įjungęs degimą pradėjo važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu kalbėjo su operatore ir sušuko, kad vairuotojas bėga iš įvykio vietos. Ji pasiliko eismo įvykio vietoje, sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Jai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, turi kreiptis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kur įvykio metu buvo draustas automobilis „BMW“ (b. l. 108–109, 162).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, jog 2019 m. su vyru J. M. įsigijo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Vyras savo vardu paėmė iš banko vartotojišką paskolą ir iš karto sumokėjo pardavėjui už automobilį. Jai yra žinoma, kad automobilis buvo pargabentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šeima turi tik šią transporto priemonę. Šiuo automobiliu beveik kasdien važinėjo ji, o vyras J. M. vairuodavo tėčiui priklausantį kitą automobilį „BMW“, kuriame yra įrengtas alkoblokas. 2021 m. vyras buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus. Žino, kad šią teisę vyras susigrąžino šių metų sausio mėnesį. Tarp jos ir sutuoktinio santykiai ilgą laiką buvo įtempti, o 2023 m. liepos 14 d. su vaikais išėjo gyventi atskirai. Šiuo metu ruošia dokumentus skyryboms. 2023 m. rugsėjo 22 d., penktadienį, ji vairavo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Antroje dienos pusėje parsivežė vaikus ir pastatė automobilį prie namo, kuriame šiuo metu gyvena su vaikais. Vakare sulaukė vyro J. M. telefoninio skambučio, jis teiravosi ką šeštadienį, t. y. sekančią dieną, ji veiks su vaikais. Pasakė, kad su vaikais per pietus važiuos pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), nes reikia padėti prie ūkio. J. M. pasakė, kad nori su sūnumi važiuoti žvejoti. Ji atsakė, kad tai gali daryti iki vidurdienio, tik reikia pasiplanuoti laiką. Buvo sutarę, kad J. M. perskambins. 2023 m. rugsėjo 23 d. atsikėlusi apie 07.00 val. pasigedo kieme stovėjusio automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Abu vaikai dar miegojo. Suprato, kad J. M. bus pasiėmęs automobilį, nors nieko apie tai iš anksto nesakė. Automobilio užvedimo spynelės yra du raktai. Tiek ji, tiek J. M. turi po vieną. Negali tiksliai nurodyti laiko, bet jau buvo po vidurdienio, kai paskambino J. M. Kalbant su juo kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai, nes kalbėdamas vyras savo mintis dėliojo labai nenuosekliai, kalba buvo nerišli. Kur tuo metu J. M. buvo, tikrai nežinojo. Dar kiek vėliau paskambino nepažįstama moteris, prisistatė policijos pareigūne. Klausinėjo apie J. M. buvimo vietą. Ji pateikė J. M. kontaktinį numerį. Po šio pokalbio bandė telefonu susisiekti su vyru, bet jo telefonas buvo išjungtas. Paskambino vyro tėvams, pasiteiravo, ar jis namuose. Anyta pasakė, kad J. M. žvejoja. Ji atsakė, kad tikrai nežvejoja, nes policija pranešė, kad jis padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Prašė, kad jai paskambintų, jei J. M. su tėvais susisieks. Kiek vėliau anyta paskambino ir pranešė, kad pas juos į namus buvo atvykusi policija. Iki šio momento ji su J. M. nesimatė, kur jis yra, nežino (b. l. 111–112).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, jog su vyru turi du suaugusius vaikus – dukrą ir sūnų J. M., gyvenantį tame pačiame name, kaip ir ji su vyru, tačiau antrame namo aukšte. Šiuo metu sūnus gyvena vienas, nes nuo liepos mėnesio žmona su mažamečiais vaikais išėjo gyventi atskirai, paduoti dokumentai skyryboms. 2023 m. rugsėjo 22 d. sūnus grįžo po darbų namo. Vaikas pasipasakojo, kad kitą dieną, t. y. šeštadienį, važiuos su sūnumi žvejoti. 2023 m. rugsėjo 23 d. pabudusi sūnaus nematė. Nusiuntė žinutę telefonu pasiteiraudama, kur jis yra. J. M. atrašė, kad žvejoja. Prieš keletą metų sūnus buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl į automobilį, priklausantį jos vyrui, buvo įdėtas alkoblokas ir sūnus naudojosi juo, kai jau turėjo teisę vairuoti automobilius. Tą rytą pastebėjo, kad vyro automobilis stovi kieme. Nežinojo, kokiu automobiliu J. M. išvyko žvejoti. Galimai po vidurdienio atvyko į namus policijos pareigūnai, teiravosi apie sūnų. Pasakė, ką tuo metu žinojo: J. M. išvykęs žvejoti, galėtų vairuoti automobilį „BMW“. Kur konkrečiai tuo metu žvejojo J. M., jai tikrai nebuvo žinoma, nes sūnus iš vakaro nenurodė vietos, kur vyks. Policijos pareigūnams išvykus, ji parašė per telefoną žinutę J. M., kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Po pusvalandžio vėl atvyko policijos pareigūnai ir tada parodė nuotrauką, kurioje ji atpažino savo sūnų J. M.. Vakarop sūnus grįžo namo. Matė jį lipant į antrą aukštą. Tą vakarą su juo nekalbėjo, nes aiškiai matė, kad jis yra labai sutrikęs, susijaudinęs. Suprato, kad kažkas negero nutiko, tikrai jokių smulkmenų nežinojo. Kitą dieną įvyko pokalbis su sūnumi, bet ji jau iš marčios buvo sužinojusi, kad J. M. sukėlė eismo įvykį, kad policija atėmė automobilį. Sūnus tą dieną nieko nekalbėjo. Ji su vyru labai pyko ant vaiko už jo neatsakingą poelgį. Sūnus J. M. yra geros širdies žmogus, linkęs visiems padėti. Jaučia pagarbą tėvams, niekada nekelia balso, iš jo pusės niekada nėra sulaukę agresijos. Tarp jos ir sūnaus J. M. yra labai artimas ryšys. J. M nuolat pasipasakoja jai apie savo šeimyninius, gyvenimiškus rūpesčius, klausia patarimo. Gyvendami kartu nuolat matosi, kalbasi. Prašo nutraukti bylą įstatymų numatyta tvarka pagal laidavimą, paskiriant ją sūnaus J. M. laiduotoja (b. l. 114–115).

Iš 2023 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-čio skyriaus vyresniosios tyrėjos J. L. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktų įtariamojo paieškos veiksmų“ nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 13.00 val. registruotas telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pranešėjos automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėja stovi ant tilto per (duomenys neskelbtini). Tikslinant pirminę įvykio informaciją nuvykta į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini). Pasitiko pranešėja K. D.. Moteris nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 12.48 val., vairuodama jai priklausantį automobilį „Mini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo minėtu keliu, pirmoje eismo juostoje ir netrukus pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, todėl tuoj pat sustojo šalikelėje. Moteris nurodė, kad už jos sustojo oranžinės spalvos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškos lyties asmuo, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, vilkintis ryškiai žalios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. K. D. nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pradėjo atsiprašinėti, sutiko, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir norėjo užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau moteris pastebėjo, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, su juo nesutiko ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu, informavo apie eismo įvykį, kurio kaltininkas neblaivus vairuotojas. Asmuo, išgirdęs, kad skambinama į policiją, įsėdo į savo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bendraujant su moterimi ši nurodė, kad šiek tiek nusifilmavo asmenį, kuris vairavo minėtą transporto priemonę. Iš vaizdo įrašo buvo padaryta įtariamojo nuotrauka, pridėta prie tarnybinio pranešimo. Patikrinus policijos informacines sistemas nustatyta, kad automobilis priklauso J. M., nustatyta asmens gyvenamoji vieta, nuvykta šiuo adresu. Siekiant surasti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, pasitelkti kiti pareigūnai. Išsiaiškinta, kad J. M. su automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo žvejoti, tikslus adresas nebuvo žinomas. Paieškos metu buvo nuvykta pas J. M. sutuoktinę R. M., tačiau jokių automobilių ir asmenų kieme, prie namo pastebėta nebuvo. Susisiekus su R. M. pasiteirauta, kur galėtų būti jos sutuoktinis. Moteris nurodė, kad su juo nebendrauja ir kur šis galėtų būti, nežino. Toliau vykdant paieškos veiksmus buvo apvažiuotos įvairios (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės. Tęsiant minėto automobilio ir jo vairuotojo paieškos veiksmus, 2023 m. rugsėjo 23 d. 15.10 val. automobilis pastebėtas (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairuoja J. M.. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 15.14 val. pirmo tikrinimo metu J. M. nustatytas 2,90 prom. neblaivumas, 15.30 val. antro tikrinimo metu J. M. nustatytas 2,90 prom. neblaivumas. J. M. nurodė, kad sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi buvo neblaivus. Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę (b. l. 66–69).

Iš 2023 m. rugsėjo 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – kelio (duomenys neskelbtini), dešinė pusė, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Mini“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai (b. l. 15–33).

Iš 2023 m. rugsėjo 23 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta foto lentelė. Automobilis su užvedimo raktu perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 34–61, 160).

Iš 2023 m. rugsėjo 23 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad J. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d. 15.14 val. nustatyta 2,90 promilės, o antrojo tikrinimo metu 15.30 val. – 2,90 promilės girtumas (b. l. 80–83).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. M. (b. l. 84).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 25 161,50 Eur, su PVM yra 31 850 Eur (b. l. 89).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ (importuota iš JAV), gamybos periodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 20 476,80 Eur, su PVM yra 25 920 Eur (b. l. 90).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio BMW (duomenys neskelbtini), gamybos periodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 18 496 Eur, su PVM yra 22 380 Eur (b. l. 176).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo J. M. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų K. D., R. M., R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 15.13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d. 15.14 val. nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad važiuodamas automobiliu vartojo alkoholį, alkoholį vartojo ir žvejybos metu, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos K. D. parodymai, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, iš dalies ir liudytojos R. M. parodymai, jog kalbėdama telefonu su sutuoktiniu įtarė, jog kažkas negerai, nes jis (J. M.) mintis dėliojo nenuosekliai, kalba buvo nerišli bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkotesteriu abiem tikrinimais užfiksuotas sunkus – 2,90 promilės neblaivumas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti R. M. atsakomybėn. Kaltinamasis J. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 141), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 136–139), dirba (b. l. 133–134), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 124), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas / gydytas nuo 2023 m. liepos 31 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 128), teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 132), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių pasekmių, turtinė žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 173–174). R. M. neteista (b. l. 121), administracine tvarka nebausta (b. l. 119–120), dirba (b. l. 116–118), charakterizuojama teigiamai (b. l.175), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu, padeda vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas be užstato, nes tokio poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis J. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos R. M. atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog J. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,90 promilės), vairavo transporto priemonę. Be to, transporto priemonę vairavo mieste, dienos metu, esant pakankamai intensyviam transporto priemonių eismui, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors J. M. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 27 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo baustumą administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,45 promilės) ir tik 2023 m. sausio mėnesį vėl įgijo teisę vairuoti transporto priemones, taigi akivaizdu, jog administracinio poveikio priemonė jokios įtakos kaltinamajam nepadarė.

Byloje nustatyta, kad J. M. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 160), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir R. M. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad R. M. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti. Kaltinamasis prašė konfiskuoti pusė transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, kadangi automobilį naudoja sutuoktinė, juo vežioja vaikus į mokyklą.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (J. M. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,90 promilių girtumas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių duomenų visuma, teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju J. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui – automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–95), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 150–153), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

J. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke baudžiamojoje byloje (b. l. 161), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“;

automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke baudžiamojoje byloje (b. l. 160), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 162), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. M., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. M. ir laiduotojai R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 27 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti J. M. vardu registruotą transporto priemonę „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo raktu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. M. turtui – automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“;

automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė