Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. M. ir jo gynėjui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. M. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. M. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota J. M. vardu registruota transporto priemonė „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui – automobiliui „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 15.13 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d. 15.14 val. nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. M. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, tačiau yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju J. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje J. M. ir jo gynėjas advokatas A. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Laima Bereikaitė - skundą atmesti.

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. M. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

9. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad konfiskuota transporto priemonė – automobilis ,,BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. M.. Šią aplinkybę pagrindžia tiek paties J. M. nurodytos aplinkybės, tiek VĮ ,,Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 84). Ši aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, apeliaciniu skundu nesutinkama su sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, prašoma konfiskuoti ½ automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, teigiant, kad J. M. kartu su R. M. santuokos metu įsigijo ginčo automobilį, kuriuo iš esmės ir naudojosi sutuoktinė, todėl automobilis negali būti konfiskuojamas kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018).

10. Nagrinėjamu atveju automobilis ,,BMW X1“ yra įgytas santuokos metu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių J. M. ir R. M. nuosavybe. Duomenų, kad sutuoktiniai civiline tvarka būtų nusistatę turto dalis, nėra. Nagrinėjamu atveju J. M. atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nenustačius šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Kaip minėta, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi, vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. M. ir jo sutuoktinei, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas laikytina proporcinga J. M. padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-942/2021, 2K-114-1073/2018). Apelianto nurodytos aplinkybės apie finansinę padėtį (nesumokėtą vartojimo kreditą), šeimos poreikiai, nėra laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti automobilio konfiskavimo. Bylos duomenimis, tiek pats J. M., tiek ir jo sutuoktinė yra dirbantys asmenys, gaunantys stabilias pajamas, todėl kaltininko teisinė padėtis nėra nepagrįstai apsunkinta. Vien tai, kad J. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, automobilio konfiskavimas, laikytinas pagrįstu. Kartu pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neužkerta kelio šeimos poreikiams įsigyti kitą transporto priemonę. Šeimos poreikiai, t. y. nuvykimas į darbovietes, mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. gali būti tenkinamas naudojantis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis bei, esant galimybei, pėsčiomis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Be to, šios aplinkybės J. M. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai apelianto nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė. Akcentuotina ir tai, kad nuteisto ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

12. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tai nėra pirmasis kartas, kai J. M. vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagrindžiant šią išvadą, svarbu pažymėti, kad J. M. 2021 m. liepos 28 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 prom. girtumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirtą 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams (1 t., b. l. 136-137). Nepaisant to, J. M. antrą kartą vairavo transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tokiu būdu padarydamas itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju netgi buvo kilusi reali grėsmė kitų eismo dalyvių turto saugumui, sveikatai, įvertinus tai, kad J. M. vairavo dienos metu, intensyvaus eismo gatvėje, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ir pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus, patiriamus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Dėl to, įvertinus visumą bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. paskyrus automobilio konfiskavimą buvo aiškiai pažeisti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principai, netinkamai pritaikyti BK 67, 72 straipsniai. Svarbu ir tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo taikytos netinkamai. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. M. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.