Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-04-27 · Administracinė byla Nr. eAS-303-556/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eI3-361-596/2025Sprendimas · 2025-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
eAS-303-556/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00920-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
R. J., Z. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Administracinė byla Nr. eAS-303-556/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00920-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. S. ir R. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Z. S. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2089-(14.48.2) (toliau – ir Įsakymas) dėl sprendimo rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtintos 34,2614 ha ploto teritorijos ir nustatytų jos ribų laisvos žemės fondo žemės plotams Nr. 59; Nr. 59a; Nr. 59b; Nr. 59c patvirtinimo pagal pridedamą žiniaraštį dalyje bei dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijos, išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimo patvirtinimo; 2) panaikinti NŽT 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1SS-255-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti NŽT Vilniaus rajono skyriaus žemės reformos projekto, pradėto rengti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2089-(14.48.2) Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovėje, darbų vykdymą teritorijos dalyje, kurioje Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėta numeriu 59a (1,93 ha) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktoje nuomonėje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad Įsakymu patvirtintame valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) plotų (ha) žiniaraštyje (toliau – ir Žiniaraštis) „LŽF plotai, kuriuos pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai“ žemės plotas Nr. 59a (1,93 ha), esantis Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamas teritorijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, rengiant atitinkamą žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą pilietis, kurio vardu priimta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada), gali pasirinkti ne daugiau kaip vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą nepriklausomai nuo išvadoje nurodytos valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertės ir nepriklausomai nuo priimtų išvadų, pagal kurias jis pageidauja atkurti nuosavybės teises į to paties savininko turėtą žemę, skaičiaus.

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 48S-216-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. J. M. (mirusi)“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1792 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,11 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 48S-222-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje L. J. (miręs)“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,2737 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,1657 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų pasirinktas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas – gauti naują lygiavertį turėtajai žemei kitos paskirties žemės sklypą – yra įgyvendintas ir už valstybės išperkamą žemę pareiškėjams rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą dar vienas (antras) kitos paskirties žemės sklypas negali būti projektuojamas.

Kadangi Žiniaraštyje nurodytas žemės plotas Nr. 59a (1,93 ha), esantis Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamas teritorijas bei į tai, kad pareiškėjams rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą dar vienas (antras) kitos paskirties žemės sklypas negali būti projektuojamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjų Z. S. ir R. J. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonė taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-525/2018).

Įvertinęs pareiškėjų prašymą, teismas sutiko su atsakovo nuomonėje išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas akcentavo, kad žemės plotas Nr. 59a (1,93 ha), esantis Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamas teritorijas, o pareiškėjams rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą dar vienas (antras) kitos paskirties žemės sklypas negali būti projektuojamas. Taigi, net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjų padėtis iš esmės nepasikeistų. Prielaidos, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kartu su prašymu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III.

Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo žemės reformos projekto, pradėto rengti pagal Įsakymą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovėje, darbų vykdymą teritorijos dalyje, kurioje Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėta numeriu 59a (1,93 ha) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, teismas nevertino pareiškėjų byloje pateiktų įrodymų, faktinių bei teisinių argumentų, nevertino ir aplinkybių, susijusių su pareiškėjų reikalavimu dėl 1,93 ha ginčo žemės sklypo Nr. 59 a, esančio Nemėžio kaime, kad nesibaigiantis pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nepagrįstai stabdomas, neleidžiant pareiškėjams savo teises tinkamai apginti teisme. Vieni NŽT skyriaus sprendimai buvo nagrinėjami ikiteismine nagrinėjimo tvarka (ginčas šioje nagrinėjamoje byloje bei administracinėse bylose Nr. eI3-722-872/2022), kiti ne (administracinė byla Nr. eI3-1307-821/2022). Tokiu būdu pareiškėjams nebuvo leista pasinaudoti viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų – teisė kreiptis į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas savo nuomonę teismui pateikė, praleidęs jam nustatytą terminą, o teismas ginčijamą nutartį priėmė, praleidęs ABTĮ nustatytą 3 dienų terminą nuo atsakovo įpareigojimo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi šioje byloje iki 2022 m. kovo 18 d. pateikti nuomonę dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, atsakovo teismui pateikta pozicija skiriasi nuo atsakovo pozicijos, pateiktos vykstant ginčui ikiteismine tvarka bei kituose ginčuose teisme nagrinėjamose administracinėse bylose, papildomai nurodant aplinkybę, jog žemės plotas Nr. 59 a (1,93 ha), esantis Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, kuriuose ginčijami atsakovo priimti sprendimai bei trečiojo suinteresuoto asmens dėl LŽF žemės projektavimo pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams L. J. bei G. J. M. procese.

Remiantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, pretendentui pagal kiekvieną išvadą gali būti projektuojama po vieną perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį kitos paskirties žemės sklypą ir / ar po kelis žemės ūkio paskirties – pievų, natūralių ganyklų ar kitų natūralių žemės naudmenų sklypus. Todėl nėra pagrįsta teismo išvada, jog <...> žemės plotas Nr. 59a (1,93 ha), esantis Nemėžio kaime, patenka į urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, o pareiškėjams rengiant Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, dar vienas (antras) kitos paskirties žemės sklypas negali būti projektuojamas, net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjų padėtis iš esmės nepasikeistų <...>. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, padėtis pasikeistų iš esmės, kadangi būtų užtikrinta galimybė pareiškėjams už valstybės negrąžinamą turtą – žemę, gauti atlyginamą lygiaverčiu sklypu, o ne pinigais išlaikant lygiavertiškumo principą, kas atitiktų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad procesiniuose dokumentuose šioje byloje pateikė teismui įrodymus ir paaiškinimus, kad tuo atveju, jei nebus taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai patirs didelę žalą. Atkuriamo turto vertė pagal išperkamos žemės vertės metodiką yra keliolika kartų mažesnė nei tikroji išperkamos žemės ar grąžinamos nuosavybėn lygiaverčiu sklypu rinkos vertė. Kaip įrodymą pareiškėjas pateikė NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 48S-222-(14.48.3), priimtą pagal 2003 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 146, kuriuo L. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1657 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui kaip lygiaverčiam išperkamai turėtajai žemei nustatyta vertė yra 585 Eur, o valstybės įmonės Valstybės žemės fondas specialisto S. L. 2017 m. lapkričio 6 d. paskaičiuota to paties sklypo rinkos vertė yra 54 000 Eur. Skirtumas yra 53 415 Eur. Tokiu būdu atsakovui atsisakius L. J. suprojektuoti iki 0,80 kitos paskirties ha žemės sklypą Nemėžio kadastro vietovėje, kas atitiktų išvadoje nustatytą vertę 2 824 Eur atitinkančiai lygiaverčio sklypo priskirto išperkamai žemės vertei pagal išvadą turimų 3 579 Eur, tai tokio sklypo rinkos vertė analogiškai būtų skaičiuojama 260 720 Eur, o skirtumas, t. y. pretendento atstovui žala, būtų 257 896 Eur. Analogiški nuostoliai tektų G. J. M. turtinių teisių paveldėtojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamojo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas iš esmės kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2089-(14.48.2) dalies, kuria nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nustatytų teritorijos ribų laisvos žemės fondo žemės plotams Nr. 59; Nr. 59a; Nr. 59b; Nr. 59c patvirtinimo pagal pridedamą žiniaraštį bei valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacijos, išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinio plano patikslinimo patvirtinimo.

Pareiškėjas prašė sustabdyti pagal minėtą Įsakymą pradėto rengti NŽT Vilniaus rajono skyriaus žemės reformos projekto darbų vykdymą teritorijos dalyje, kurioje Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėta numeriu 59a (1,93 ha) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad jis yra pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę lygiaverčiu sklypu Nemėžio kadastro vietovėje (žemės ūkio paskirties ar / ir kitos paskirties), o ne kitu būdu ar kitoje vietoje. Tačiau dėl atsakovo neteisėtų sprendimų LŽF žemės sklypai Nemėžio kadastro vietovėje nebuvo suprojektuoti ir nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuosekliai pažeidinėja pareiškėjo teises vis priimdamas naujus ginčytinus administracinius aktus dėl to paties ginčo objekto – kitos paskirties žemės sklypų LŽF žemės plane pažymėtų Nr. 59; Nr. 59a; Nr. 59b; Nr. 59c, kuriuose, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo būti suformuoti po 0,80 ha žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti lygiaverčiu sklypu Nemėžio kadastro vietovėje ankstesniame žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymo etape. Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimu, o pareiškėjas patirs neatitaisomą didelę žalą, kadangi gaus ne lygiavertį turtą (žemę), o pinigus, kuriais lygiaverčio turto (žemės) nebus galima įsigyti.

Kaip matyti pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog pagal ginčijamą Įsakymą parengus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jis neteks galimybės nuosavybės teises atkurti, gaunant lygiavertį žemės sklypą.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, t. y. kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad, nesustabdžius Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų vykdymo laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtame numeriu 59a (1,93 ha), jis patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai iš esmės grįsti prielaidomis apie galimas kilti pasekmes, parengus minėtą projektą ir toliau atsakovui priimant atitinkamus sprendimus pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. iš esmės yra nukreipti į ateityje galinčias atsirasti teisines pasekmes, tačiau nebūtinai, kadangi tai tik parengiamasis etapas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad, šioje bylos proceso stadijoje netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo pobūdį ir dalyką, prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų skundas buvo priimtas nagrinėti 2022 m. kovo 9 d., pirmosios instancijos teismas atsakovui pasiūlė pateikti nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ši nuomonė teisme gauta 2022 m. kovo 23 d.), ginčijama nutartis priimta 2022 m. kovo 24 d., t. y. ABTĮ nustatytas dešimties darbo dienų terminas nepraleistas. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysVeslava RuskanArūnas Sutkevičius