- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- AS-474-525/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. 48SD-3882-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 1.2 punkto paskutinę eilutę, kurią išdėstyti taip: „...Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja taip pat prašė priteisti pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Vilniaus rajono skyriaus, pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymo procesą.
Pareiškėja nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi į antstolę, kuriai pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė 2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą, kuriuo įpareigojo per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo, kurio turinys: ,,įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini), SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))“, tinkamą įvykdymą, taip pat priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-177-1251. Pareiškėjos teigimu, dėl objektyvių priežasčių iki 2018 m. vasario 1 d. negalėjo įteisinti kasacinio teismo nutartyje nurodytų statinių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ir pan. ji turi teisę kreiptis į antstolį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, pareiškėjos skundžiamo akto pobūdį, taip pat atsižvelgęs į susiklosčiusių santykių pobūdį, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, pareiškėjos priemones savavališkiems statiniams įteisinti, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymo procesą. Teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų negalimas, o paminėti teiginiai nesisieja su minėto procesinio klausimo tinkamu išsprendimu. Pareiškėja iš esmės siekia civilinės bylos vykdymo sustabdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašymas laikinai sustabdyti teismų priimtų sprendimų civilinėje byloje vykdymo proceso galiojimą nėra susijęs su priimtais nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimais. Taigi pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju šios reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos dėl to, jog būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 vykdymo procesą bei 2017 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymo procesą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Pareiškėja nurodo, kad ji siekia apsaugoti nuo nugriovimo ne metalinės tvoros dalį (kaip argumentuojama nutartyje), o jai priklausančius statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą ir betoninį vandentiekio šulinį. Kasacinio teismo įpareigojimo nugriauti nurodytos metalinės tvoros dalį pareiškėja ne tik kad niekuomet neginčijo, bet šį įpareigojimą jau ir įvykdė.
Pareiškėja teigia, kad prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš dalies pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872. Jeigu būtų patenkintas šio įsakymo pakeitimas, sudarytų jai pagrindo įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kurių dalyje ir stovi trys jai priklausantys statiniai) suformuoti bei prijungti (pareiškėjai juos išperkant) prie mano sodo sklypo. Tik išdėstytu būdu ir tvarka gali būti įgyvendintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje jai suteiktas leidimas teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti prieš daugiau nei dvidešimt metų jos savavališkai pastatytus statinius.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad suėjus terminui (2018 m. rugpjūčio 1 d.), t. y. iki kada Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 savavališkos statybos padarinius yra įpareigota pašalinti pareiškėja, Inspekcija, organizuos šios kasacinio teismo nutarties įvykdymo patikrinimo veiksmus bei kitus su teismo nutarties įvykdymo užtikrinimu susijusius veiksmus, t. y. esant neįvykdytam teismo įpareigojimui, kreipsis dėl vykdomojo dokumento išdavimo, pateiks jį priverstinai vykdyti ir atliks kitus būtinus veiksmus. Inspekcijos nuomone, yra akivaizdu, jog vien ta aplinkybė, jog Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, aktyviai vykdo pagal kompetenciją priskirtas funkcijas, negali būti pakankamu įrodymu, kad šioje administracinėje byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo atveju pareiškėja neįrodo, kad administracinės bylos, kurioje reikalaudama panaikinti / pakeisti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštus, būsimo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti dėl to, kad nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Net ir pašalinus savavališkos statybos padarinius, administraciniai sprendimai gali būti keičiami / priimami nauji. Atkreipiame teismo dėmesį, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Inspekcija neturi duomenų, kad pareiškėja būtų šia teise pasinaudojusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymo procesą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodęs, kad pareiškėja iš esmės siekia civilinės bylos vykdymo sustabdymo, ir konstatavęs, kad prašymas laikinai sustabdyti teismų priimtų sprendimų civilinėje byloje vykdymo proceso galiojimą nėra susijęs su priimtais nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimais.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydama, kad ji siekia apsaugoti nuo nugriovimo ne metalinės tvoros dalį (kaip argumentuojama nutartyje), o jai priklausančius statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą ir betoninį vandentiekio šulinį.
Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, kurios vykdymo procesą prašoma sustabdyti, civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 leido pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus pareiškėjos atskirajame skunde nurodomus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą ir betoninį vandentiekio šulinį, ir iki 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjai neįteisinus savavališkai pastatytų statinių, įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius nuo 2018 m. vasario 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, o pareiškėjai neįvykdžius minėtų įpareigojimų, leido Inspekcijai nugriauti šiuos statinius.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi į antstolę, kuriai pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė 2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo, kurio turinys: ,,įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini), SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))“, tinkamą įvykdymą, taip pat priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-177-1251.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus bei Inspekcijos atsiliepimą į atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte, netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Šioje byloje pareiškėja pateikė prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymą, kuria, kaip pagrįstai nurodyta atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje, pareiškėja iš esmės siekia civilinės bylos vykdymo sustabdymo. Pažymėtina, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Jeigu savanoriškai teismo sprendimo neįvykdomas, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Išimtiniais atvejais teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas (Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).
Kita vertus, įvertinus pareiškėjos prašymo motyvaciją dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, į bylą pateiktus įrodymus, matyti, kad antstolė 2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą dėl savavališkai pastatytos metalinės tvoros dalies (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančios (duomenys neskelbtini), SB „Šermukšnėlė“, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))“, o ne dėl pareiškėjai priklausančių statinių – sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato ir betoninio vandentiekio šulinio, kuriuos, kaip teigiama pareiškėjos atskirajame skunde, siekiama apsaugoti, kad nebūtų nugriauti. Taigi byloje nėra duomenų, kad vykdymo veiksmai dėl pareiškėjai priklausančių statinių – sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato ir betoninio vandentiekio šulinio, kuriuos būtent pareiškėja ir siekia apsaugoti, pradėti.
Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos pozicija, jog vien ta aplinkybė, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, aktyviai vykdo pagal kompetenciją priskirtas funkcijas, negali būti pakankamu įrodymu, kad šioje administracinėje byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.