Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-553-477/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
1-553-477/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28514-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-553-477/2020Proceso Nr. 1-01-1-28514-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajam A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2019-07-01 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2020 m. liepos 18 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, be jokios priežasties priėjęs sudavė vieną smūgį kumščiu pažįstamam E. S. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena, tačiau pripažįsta, kad trenkė E. S. į veidą. Tokį savo elgesį vertina blogai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nesimoko, nedirba. E. S. pažįsta, tačiau nepalaiko su juo jokių ryšių. 2020 m. liepos 17 d. jis vartojo alkoholį su draugais V. N. ir A. Š.. Jis pats jau alkoholį vartojo nebe pirmą dieną. Tos dienos nelabai pamena, atsimena tik, kad jie važiavo vakare su A. Š. ir V. N. pas E. S. į (duomenys neskelbtini), nes A. su E. pykosi dėl kažkokių merginų. Bevažiuojant dar vartojo alkoholį, todėl to, kas nutiko (duomenys neskelbtini), jis nepamena visiškai nieko, todėl negali pasakyti, trenkė jis E. S., ar ne, nes buvo girtas. Draugai, su kuriais jis buvo ten, jam nieko nepasakojo, kad jis būtų trenkęs E.. Negali pasakyti, galėjo jis suduoti E. S. tą dieną ar ne, šiaip nelaiko jokio pykčio ant jo, tik ant jo brolio M. dėl tų padegimų. Nesutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu (b. l. 99-102, 105-107).

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-07-18, apie 20.40 val., pas jį atvyko A. Š., A. Š., V. N.. Atvažiavo, nes A. Š. norėjo su juo pasikalbėti. Nematė, kokiu automobiliu atvyko, nes jie atėjo į kiemą, pėstute. Jie kalbėjosi. Matė, kad jie visi trys, t. y. A., A. ir V. yra stipriai neblaivūs ir dar turėjo alkoholio su savimi. Kažkuriuo metu jie su A. Š. išėjo iš jo namų kiemo link angaro, kadangi norėjo pasikalbėti, nes A. su V. jiems trukdė. Matė, kad toliau stovi sidabrinės spalvos automobilis, o jame už vairo sėdi E. B., tačiau jis nebuvo visai išlipęs net iš savo automobilio. Jiems su A. kalbant, prie jo priėjo A. Š. ir V. N. ir A. jam pasakęs „perduok M.“, sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į lūpą, jis pajautė fizinį skausmą ir nugriuvo ant žemės, ant žolės šalikelėje. Daugiau jam nė vienas iš jų nesudavė. Po smūgio jis atsikėlė ir nuėjo į namus. Nematė, kur jie po visko nuvažiavo. Nežino, ar be tų dalyvavusių asmenų, dar kas nors matė tą įvykį, tačiau tai galėjo nufilmuoti kameros, kurios įrengtos prie B. D. angaro. Į medikus jis nesikreipė, nesigydė, kelias dienas dar skaudėjo lūpą. Nori, kad A. Š. būtų nubaustas pagal įstatymus už tai, kad jam trenkė. Nėra su juo iki tol turėjęs jokių konfliktų, mano, kad jam trenkė dėl brolio M. (b. l. 17, 37-39).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų liepos 18 d. jis sėdėjo su savo draugais A. Š. ir A. Š. pas save kieme, (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholį. Vakare, valandos tikslios nepamena, žino, kad A. Š. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti iki E. S. į (duomenys neskelbtini) kaimą, pasikalbėti dėl kažkokios merginos. Žino, kad pas juos atvažiavo ir juos paėmė E. B., nes jo prašė A. pavežti, o jie su A. Š. važiavo dėl kompanijos. Nuvažiavo pas E. į namus, vairuotojas juos paleido ir stovėjo su automobiliu toliau, nevažiavo į kiemą pas S.. Pastovėjo prie jų kiemo, o paskui ėjo į gatvę, link automobilio jų. E. aiškinosi kažką su A. Š., prie kelio. Jis ėjo link jų, o priekyje jo ėjo A.. Jis pats kažko pasilenkė prie žemės, gal skardinės su alumi, o atsistojęs pamatė, kad E. jau guli ant žemės, o A. eina link automobilio. Jis irgi nuėjo iš paskos. Jis pats nematė ant E. jokių sužalojimų, nes nebuvo prie jo gulinčio net priėjęs. Nežino, kodėl šis gulėjo ant žemės. Gal kažkas jam ir sudavė, tačiau jis to pats savo akimis nematė (b. l. 43-45).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su A. Š. yra draugai. Su E. S. jis nelabai bendrauja. 2020-07-18 jie kartu su A. Š. ir V. N. pas V. kieme vartojo alkoholį. Jis susirašinėjo su E. S., aiškinosi dėl vienos merginos, susipyko ir jis nusprendė nuvažiuoti pas jį į namus išsiaiškinti, nes jis jam grasino telefonu, t.y. sakė, kad juos išgaudys ir panašiai, viskas dėl merginos. Susirado vairuotoją - E. B., jam sumokėjo 20 Eur, kad šis nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. S. ir atgal. Kartu važiavo A. ir V.. Nuvykus jiems į (duomenys neskelbtini), juos vairuotojas paleido toliau nuo E. namų ir jie iki jų nuėjo pėsti. Kalbėjo pradžioje prie E. kiemo, vėliau bekalbėdami išėjo su E. į gatvę. Jam bekalbant su E., pamatė, kad už jo nugaros kažkas stovi ir trenkė E. kažkur į veidą, berods į lūpą. Nematė, kas trenkė, tik pamatė, kad E. susmuko ant žemės, o kai atsisuko pasižiūrėti už savęs, tai matė, kad tolyn nuo jų link automobilio eina V. N. ir A. Š.. Daugiau žmonių jokių aplinkui nebuvo, tik vairuotojas jų sėdėjo toliau ten automobilyje, išlipęs net nebuvo, nežino, ar matė, kas nutiko. Nepamena, kad kažkas būtų kažką kalbėjęs važiuojant namo, kas ten nutiko, taip pat nepamena, kad būtų girdėjęs, jog A. būtų kažką sakęs tokio E., kad perduotų linkėjimus ar kažką panašaus M., t. y. E. broliui. Nors įvykio metu buvo visi trys neblaivūs, t. y. A., V. ir jis, tačiau viską maždaug gerai pamena. Tik jų vairuotojas buvo blaivus. Kai E. pargriuvo, matė, kad ant kelio buvo kraujo, tačiau į patį E. nežiūrėjo, nuėjo į automobilį. Jiems būnant prie automobilio, ant kelio išėjo E. kažkoks kaimynas, kažką pasakė jiems, bet jis neprisimena, ką (b. l. 49-51).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. jis pažįsta, jie kartu mokėsi, buvo klasiokai. E. S. jis irgi pažįsta, nėra turėjęs su juo jokių pykčių ar konfliktų. Jis turi automobilį „Subaru Legaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. 2020-07-18, vakarop, jam paskambino A. Š. ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), nesakė, ko, tik sakė, kad sumokės. Jis atvažiavo pas A. Š., kuris buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, jis buvo kartu su A. Š. ir V. N.. Jie visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jam niekas nieko nesakė, ko jie ten važiuoja. Pastebėjo, kad A. buvo išgėręs, ar kiti buvo blaivūs, nežino. Jis juos visus paleido kažkur gatvėje, pirmą kartą buvo tame (duomenys neskelbtini)kaime, todėl nepažįsta jo, negali nurodyti tiksliai vietos. Jie visi nuėjo kažkur, o jis liko sėdėti savo automobilyje gatvėje. Matė, kad E. su A. kažką aiškinosi, kalbėjo. Kaip ir kada A. Š. E. trenkė, jis nematė. Nematė ir to momento, kai E. buvo nugriuvęs, jis stovėjo toliau nuo jų ir maigė savo telefoną, matė tik epizodais, kas ten vyko. Matė, kad E. eina į namus, o A., A. ir V. ėjo atgal link jo automobilio. Dar matė, kad A. ant kelio voliojosi neblaivus, tada iš gretimo namo išėjo kažkoks vyriškis ir pasakė jiems, kad juos nufilmavo jo vaizdo kameros. Tada jie susėdo visi į jo automobilį ir išvyko atgal į (duomenys neskelbtini), kur jis juos paleido. Pakeliui jie kažką kalbėjo, kad A. trenkė E., tačiau jis visų aplinkybių nežino (b. l. 55-57).

Liudytojas B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi angarą, kuris yra kitoje jo namų gatvės pusėje, ant angaro yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja vaizdą realiu laiku, garso neįrašinėja. Jo kaimynystėje gyvena E. S.. 2020-07-18, apie 21.00 val., būdamas savo namų kieme, matė, kad kitoje kelio pusėje, netoli jo angaro stovi kažkoks sidabrinės spalvos automobilis, o prie jo kažkokie vaikinai. Jis jų nepažįsta. Išėjus jam ant kelio, matė, kad vienas vaikinas girtas gulėjo ant kelio, kiti jam padėjo atsistoti, jie susėdo į tą automobilį ir išvažiavo. Dar jis jiems prieš išvažiuojant sakė, kad kameros juos nufilmavo, pasiteiravo, ką jie čia daro. Jų buvo gal kokie 3 ir vairuotojas. Jiems nuvažiavus, jis nuėjo link savo angaro. Nematė jis jokio konflikto jų su kaimynu E. S., kai išėjo iš savo namų kiemo, E. nematė (b. l. 60).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 7. (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota. Priešais 7-ą namą, ant asfalto dangos, 70 cm nuo dešinio kelkraščio, matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kurios dydis 40x55 cm. Nuo įvykio vietos apie 70 m atstumu kairėje gatvės pusėje yra metalinis angaras. Ant jo priekines sienos dešinėje angaro dalyje yra pritvirtinta vaizdo kamera. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (b. l. 22, 23-25).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas E. S. kūnas. Ant veido apatinės lūpos, kairėje pusėje, matoma apie 2 cm ilgio pažeista lūpos dalis. Ant žaizdos yra sukrešėjusio kraujo. Daugiau ant E. S. kūno išorinių sužalojimų nėra (b. l. 61-62, 64-67).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad B. D. savanoriškai pateikia vaizdo įrašą, kuris buvo darytas vaizdo kamera, kuri yra pritvirtinta ant jam priklausančio angaro ir kuriame matosi, kaip E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 68-69).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad kartu su liudytoju E. S. buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matosi kamputyje data „2020-07-18“ ir laikas. Įraše matosi, kad lauke saulėta. Filmuojamas kelias, šalia kurio matosi medžiai, krūmai. Vaizdo įrašo pradžioje matomas vyriškis, apsirengęs juodos spalvos džemperiu, kuris eina gatve tiesiai, paskui kažkur pasuka už sidabrinės eglės į kairę pusė, galimai į kiemą. Tada gatve pravažiuoja keli automobiliai, ir po kurio laiko matosi, kad atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis, kurio nei markės nei valstybinių numerių neįmanoma įžiūrėti. Automobilio galinės keleivio durelės yra atidarytos, jis sustoja maždaug prieš kamerą šalikelėje. Po kurio laiko matosi, kad link automobilio ateina du vyriškiai, vienas jų vilki žaliai margus drabužius, kitas - juodais trumpomis rankovėmis marškinėliais ir šviesios spalvos šortais. Iš paskos jų dar du vyrukai, iš kurių vienas be marškinėlių, tik su šortais, o kitas su juodos spalvos džemperiu. Vyriškis be marškinėlių stipriai svirduliuoja ir, priėjęs prie vyriškio su juodos spalvos trumpomis rankovėmis bei šviesios spalvos šortais vyriškio, jam ranka trenkia į veido sritį, po ko tas vyriškis, kuriam trenkė, susvirduliuoja ir nugriūva ant žemės, o vyriškis be marškinėlių ir kitas vyriškis juodu džemperiu eina links automobilio. Šalia gulinčio vyriškio lieka stovėti vyriškis su žalia margais drabužiais, tačiau, atsistojus tam gulinčiam vyriškiui, link kitų nueina ir jis. Už automobilio galo vyriškis be marškinėlių pargriūna ant kelio. Matosi, kad iš keliuko ateina galimai vyresnio amžiaus vyriškis, kuris, sustojęs prie gulinčio vyriškio be marškinėlių, kažką jam pasako ir nueina link vaizdo stebėjimo kameros, o tiek kiti vyriškiai susėda į tą stovintį sidabrinės spalvos automobilį ir nuvažiuoja tiesiai. Apžiūrėjus vaizdą įrašą E. S. parodė, kad šis vaizdo įrašas yra darytas kaimyno B. D. vaizdo kamera, kuri yra ant jo angaro, kitoje kelio pusėje ir kiek toliau nuo jo namų. Mano, kad vaizdo įraše nurodyta data ir laikas yra tikslūs. Vaizdo įrašo pradžioje matomas vyriškis su juodos spalvos džemperiu yra V. N., matosi, kaip jis eina link jo namų. Ten vaizdo įraše už tos sidabrinės eglės yra įsukimas į jo namų kiemą. Tuo metu, kai V. N. atėjo pas jį, jo namų kieme jau buvo A. Š. ir A. Š., jis su jais kalbėjo. Šituo automobiliu, kuris matomas vaizdo įraše, jie atvyko visi kartu, už jo vairo sėdėjo E. B., nežino automobilio valstybinių numerių. Čia matosi įraše, kad eina jie link automobilio. Priekyje eina jis ir A. Š.. A. Š. apsirengęs žalios, kamufliažinės spalvos drabužiais, o jis pats - juodais trumpomis rankovėmis marškinėliais ir šviesios spalvos šortais, jis eina arčiau kelkraščio. Jie sustojo su A. ir matosi, kad prie jų svirduliuodamas priėjo A. Š., kuris buvo be marškinėlių, tik su šortais. Matosi, kad jis jam trenkė vieną kartą, jis susvirduliavo ir nugriuvo ant žolės, o A. Š. su V. N. nuėjo link automobilio, šalia jo liko stovėjo A. Š.. Matosi, kad jis atsistoja nuo žemės ir nueina link savo namų, tada ir A. Š. nueina link automobilio. Toliau vaizdo įraše matosi, kad A. Š. voliojasi ant kelio, ir kad jo kaimynas eina iš namų, link angaro eina jo kaimynas B. D., kuris dar kažką jiems pasakė ir nuėjo link angaro, o jie susėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 72-74).

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. Š. sukėlus E. S. fizinį skausmą, pasitvirtino.

Teismas pažymi, kad A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų V. N., A. Š., E. B., B. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelė, asmens apžiūros protokolas ir foto lentelė, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas – kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Š., būdamas neblaivus, tyčia, be jokios priežasties priėjęs sudavė vieną smūgį kumščiu pažįstamam E. S. į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą.

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Š. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo E. S. įrodyta, todėl jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. Š., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį –padarė vieną nesunkų nusikaltimą. A. Š. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nedirba.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. Š. laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kadangi A. Š. būdamas neblaivus, viešoje vietoje be jokios priežasties smurtavo pažįstamo asmens atžvilgiu, todėl siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį A. Š., o taip pat užtikrinti, jog jis ateityje nesmurtautų, jam skirtini įpareigojimai – nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis paskutinį kartą buvo nuteistas 2019-07-01 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-512-731/2019, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 40 MGL (2 000 Eur) bauda, nustatant 12 mėnesių terminą baudai sumokėti. Minėtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos A. Š. nėra sumokėjęs, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. Š. paskirta bausmė ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti vykdomos kartu, todėl A. Š. paskirtos bausmės subendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 34). A. Š. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti neturtinę žalą iki 300 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis E. S. patyrė neturtinės žalos: kaltinamasis A. Š. sumušė E. S.. Nukentėjusia-jam buvo pažeista apatinės lūpos dalis. Dėl šių kaltinamojo veiksmų, E. S. patyrė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes bei pasekmes, neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1 450 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015). Aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).

Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo E. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-110), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra liudytojo B. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-07-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausme – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda pilnai sudedant ir A. Š. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, skirti A. Š. įpareigojimus : per visą laisvės apribojimo laiką, nevartoti alkoholio bei psichiką vei-kiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; pradėti dirbti arba užsire-gistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Š. išaiškinti, kad vengiant ar netinkamai vykdant laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. S..

Nukentėjusiajam E. S. išaiškinti, kad jeigu kaltinamasis gera valia žalos neatlygins, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo priteistos žalos išieškojimo. Tokiu atveju, kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra liudytojo B. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas