Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1554-840/2020 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. K. ir pagal atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei V. K. ir atsakovams N. B. ir A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto, taip pat ir kreditorinių įsipareigojimų, padalijimo bei kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta tarp šalių dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui bei atmestas atsakovo reikalavimas dėl 7258,58 Eur priteisimo –teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

19. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. nuo 2018 m. birželio gyvena skyrium – atsakovas J. K. išsikėlė, t. y. paliko šeimą ir nebeteikė materialinės paramos, dėl ko ieškovė V. K. 2019 m. balandį kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovo J. K. priteisimo jų nepilnamečiui sūnui – taikymo (2019 m. DOK-48342). Ieškovės V. K. prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo patenkintas. Nors teismas konstatavo, kad ieškovės V. K. kartu su ieškiniu pateikti įrodymai neįrodo atsakovo J. K. neištikimybės fakto, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovo pakankamai intensyvus bendravimas mobiliu telefonu su kita moterimi ne darbo reikalais iš esmės patvirtina atsakovo domėjimąsi kita moterimi ir sutuoktinės bei šeimos interesų nepaisymą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas J. K. jau trečią kartą išėjo iš namų dėl nesutarimų dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Teismas pripažino ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. santuokos iširimo priežastimi, dėl kurios bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas - atsakovo J. K. alkoholio vartojimas. Šią išvadą teismas grindė ne tik ieškovės parodymais, bet ir atsakovų N. ir A. B., liudytojų S. Š., V. Š., L. S. ir A. J. parodymais, kurie paaiškino, kad atsakovas J. K. nuo seno yra alaus mėgėjas, dėl ko dažniausiai ir pykdavosi su ieškove V. K.. Alkoholio vartojimo faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas J. K..

21. Atsižvelgęs į visų byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. daugiau kaip pusantrų metų nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl konstatavo, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo J. K. kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).

22. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas dėl skirtingo požiūrio į alkoholio vartojimą negali būti laikomas atsakingu dėl santuokos iširimo, nes jis nepažeidė jokių santuokinių pareigų, tačiau toks atsakovo aiškinimas negali būti pripažintas teisingu ir sąžiningu, nes alkoholio vartojimas šeimoje moralės požiūriu negali būti toleruotinas ir pateisinamas. Tai, kad ieškovė ilgą laiką tokią situaciją toleravo, nemažina jos ydingumo, o tik patvirtina ieškovės siekį išsaugoti šeimą, tikintis, kad atsakovas pakeis savo elgesį.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013), todėl laikytina, kad atsakovo alkoholio vartojimas šeimoje ilgą laiką pažeidžia jo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl tai sudarė pagrindą pripažinti santuoką nutrūkus dėl jo kaltės.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

24. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. spalio 29 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; į priteistą išlaikymą įskaitė pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą; priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K. įsiskolinimą – 1300,00 Eur; nepilnamečiui K. K. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną – ieškovę.

25. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei priėmė kasacinio teismo išaiškinimų neatitinkantį sprendimą. Teismas neanalizavo ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių, nevertino ieškovės paaiškinimų prieštaringumo. Nurodo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas tokio dydžio, kuris sudaro pusę jo gaunamų pajamų, nors atsakovas privalo vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantas prašo priteistą išlaikymo dydytį sumažinti iki 200 eurų kas mėnesį, o priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, apelianto nuomone, turėtų būti ne didesnis kaip 700 Eur.

26. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

27. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

28. Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko 2019 m. poreikių lentelę, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 853,00 Eur: maistui – apie 350,00 Eur; dienpinigiams – 40,00 Eur (2,00 Eur dienai); sveikatos priežiūrai, vaistams, maisto papildams, vitaminams ir higienos reikmenims – 30,00 Eur; aprangai ir avalinei – 66,00 Eur; mokslo reikmėms (knygoms, pratyboms ir kitoms kanceliarinėms prekėms) – 14,00 Eur; popamokinei veiklai ir būreliams: krepšiniui (apranga, mėnesinis mokestis ir mėgėjų lygos metinis mokestis) – 37,00 Eur, vandenlenčių sportui – 41,00 Eur; laisvalaikiui (kino teatrui, teatrui, kelionėms ir kita) – 91,00 Eur; būsto išlaikymui, įskaitant interneto ryšį, – 88,00 Eur; mobilaus ryšio telefonui – 8,00 Eur; transporto išlaidoms (automobilio kurui) – 54,00 Eur; nenumatyti pirkiniai – 34,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 700 eurų.

29. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas pinigų sumą, reikalingą nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, neanalizavo konkrečių vaiko poreikių. Teisėjų kolegijos nuomone, poreikių lentelėje nurodyta 390 eurų suma reikalinga maistui su dienpinigiams yra per didelė, šių poreikių patenkinimui užtektų 250 eurų. Iš poreikių lentelės turėtų būti minusuojama 34 eurų suma nenumatytiems pirkiniams, nes ieškovė šių pirkinių reikalingumo jokiais įrodymais nepagrindė. Už vandenlenčių sportą ieškovės mokama 41 eurų suma nėra būtina nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, atsakovas už tai mokėti nesutinka, be to, popamokinei veiklai ir būreliams ieškovė jau yra įskaičiavusi 37 eurus mėnesiui. Taip pat yra pagrindas laisvalaikiui skirtiną pinigų 91 eurų sumą sumažinti iki 51 euro, o būsto išlaikymui įskaitant interneto ryšį turėtų būti skiriama apie 40 eurų kas mėnesį. Iš viso nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga apie 550 eurų per mėnesį.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas mėnesinis finansavimas nesumažina vaikui reikalingo išlaikymo dydžio.

31. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje – nustatytos tokios išmokos: išmoka vaikui (2 punktas); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (5 punktas); vaiko laikinosios priežiūros išmoka (ši 9 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir kt. Šio įstatymo 6 straipsnio (redakcija, galiojusi teismų procesinių sprendimų priėmimo metu) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Iš esmės panašios nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje.

32. Kasacinis teismas, įvertinęs nurodytas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

33. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovės gaunama valstybės išmoka nepilnamečiui vaikui sudarė 50,16 Eur, todėl šia suma sumažinus vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra pagrindas konstatuoti, kad šalių nepilnamečiui vaikui jo poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 500 Eur.

34. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. turi vieną nepilnametį vaiką, kitų išlaikomų ar išlaikytinų asmenų neturi, yra darbingo amžiaus ir sveiki, t. y. jie abu privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų K. K.. Atsakovas J. K. yra bedarbis ir kas mėnesį gauna 738,00 Eur socialinę išmoką, o ieškovė V. K. dirba ir jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1150,00 Eur, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o atsakovas turi – vieno kambario butą ir po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atiteko santuokoje įgytas automobilis.

35. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 250 eurų, todėl iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas po 350 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį mažintinas iki 250 eurų.

36. Iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 1300 eurų už keturis mėnesius nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. spalio 29 d. Atsakovas su šia sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad iš jo priteistinas ne didesnis nei 700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (200 x 4 - 100).

37. Apeliacinės instancijos teismui nustačius nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą 550 Eur sumą ir ją sumažinus 30 eurų ( ieškovės gautą kas mėnesį valstybės išmoką vaikui 2018 metais), darytina išvada, kad abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui 2018 metais sudarė po 260 eurų. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas atsakovui apskaičiuotas už keturis 2018 m. mėnesius atskaičius 100 eurų teikto išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas nuo 1300 eurų iki 940 eurų (260 x 4 - 100 Eur).

Dėl 7258,58 Eur priteisimo iš atsakovų N. B. ir A. B.

38. Atsakovas J. K. prašė teismo priteisti jam iš ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. solidariai 7258,58 Eur piniginę kompensaciją už pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pagerinimą. Atsakovas J. K. nurodęs, kad AB SEB banko suteiktas 14517,16 Eur dydžio kreditas pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. 1850518010462-3 sąlygas Nr. 1 buvo panaudotas ne atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto pagerinimui, o nurodyto ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančio statinio pagerinimui, kuriame atsakovas J. K. kartu su ieškove V. K. ir jų nepilnamečiu sūnumi gyveno iki jis išsikėlė – iki 2018 m. vasaros. Kadangi ieškovės tėvų Nijolės ir A. B. turtas buvo pagerintas bendromis ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. lėšomis, todėl reikalavimą dėl piniginės kompensacijos atsakovams N. B. ir A. B. pareiškė tik atsakovas, prašydamas iš ieškovės tėvų solidariai priteisti 7258,58 Eur dydžio kompensaciją.

39. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė šiuos argumentus: atsakovai N. B. ir A. B. turėjo pakankamai pinigų pradėti ir užbaigti atliktus ūkinio pastato remonto darbus; visus ūkinio pastato remonto darbus organizavo ir juos atliko bei įgijo reikiamas medžiagas bei priemones remonto darbams atlikti atsakovas A. B. bendromis su sutuoktine – atsakove – N. B. turimomis piniginėmis lėšomis. Teismas laikė neįrodytu, kad atsakovas J. K. pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. 1850518010462-3 sąlygas Nr. 1 gautą 14517,16 Eur dydžio kreditą – visą – panaudojo nurodyto atsakovams N. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato remontui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas J. K. prie ūkinio pastato remonto prisidėjo: yra kelis kartus išnešęs statybines šiukšles, sumokėjo pusę kieto kuro katilo kainos – 1500,00 Lt (434,43 Eur), yra nupirkęs klijų, cemento ir glaisto, yra prisidėjęs prie gipso plokščių, panaudotų antro aukšto pertvaroms, ir apšiltinimo vatos prisidėjo maždaug 250,00 Lt (72,41 Eur), t. y. iš viso atsakovas J. K. prie ūkinio pastato įrengimo prisidėjo 1750,00 Lt (506,84 Eur), kas nelaikytina esminiu statinio pagerinimu. Visus konstatuotus atsakovo J. K. prisidėjimus prie ūkinio pastato remonto teismas laikė prisidėjimu prie statinio išsaugojimo ir einamojo remonto atlikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629,6.636 ir 6.493 straipsniai).

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas J. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančius jo teiginius ir leidžiančius daryti išvadą, kad atsakovas J. K. prie ūkinio pastato remonto ir jo pagerinimo prisidėjo didesne pinigų suma nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Vien faktas, kad atsakovas J. K. gavo 14517,16 Eur dydžio kreditą, neįrodo, kad kreditas buvo panaudotas atsakovo J. K. nurodytam ūkinio pastato remontui. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl 7258,58 Eur priteisimo ieškovui netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės ir pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 7258,58 Eur priteisimo iš atsakovų N. B. ir A. B.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas iš dalies keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Paduodant apeliacinį skundą atsakovas J. K. sumokėjo 100 eurų žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. teisėjos rezoliucija atsakovui likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.). Kadangi paduodant apeliacinį skundą atsakovas privalėjo sumokėti 294 eurų žyminį mokestį už keturis skundžiamus reikalavimus (75 Eur + 163 Eur + 41 Eur + 15 Eur), o sumokėjo 100 eurų, laikytina, kad atsakovui atidėtas 194 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi apelianto reikalavimai – pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir reikalavimas priteisti iš atsakovų 7258,58 Eur piniginę kompensaciją atmesti, o reikalavimai dėl išlaikymo sumažinimo ir išlaikymo įsiskolinimo partenkinti iš dalies, todėl atsakovas privalo sumokėti 161 eurą žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

43. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Ieškovės V. K. atstovė advokatė R. G. 2020-04-03 (DOK-10033) pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 680 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pateikta 2020-03-25 sąskaita už teisines paslaugas ir 2020-04-01 mokėjimo kvitas įrodo, kad ieškovė patyrė 680 eurų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinį skundą patenkinus 23 proc., ieškovei priteistina 531,30 Eur (77 proc.) jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Iš atsakovo J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) sumažinti iki 250 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteistą iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą – 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) sumažinti iki 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 161 (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 531,30 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 30 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.