Kauno apylinkės teismo sprendimas

7. Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjo), atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir savo poziciją nagrinėjamu klausimu išreiškė atsiliepimuose į ieškinį (2018 m. DOK-135780) ir į priešieškinį (2019 m. DOK-31417). Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nesutinka su ieškovės V. K. pozicija ir pritaria atsakovo J. K. pozicijai dėl prievolės pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. trečiasis asmuo sutinka, kad ši prievolė kredito įstaigai yra solidari ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė, o ne asmeninė ieškovės V. K. prievolė. Dėl šalių solidarios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos nustatymo tarp šalių trečiasis asmuo taip pat neprieštaravo, nes solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės kredito įstaigai. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad nei ieškovės V. K. ieškinyje, nei atsakovo J. K. priešieškinyje nepasisakyta dėl prievolės kredito įstaigai pagal atsakovo J. K. 2015 m. liepos 3 d. sudarytą „Mastercard Credit“ privatiems asmenims sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad ši prievolė liktų asmenine atsakovo J. K. prievole kredito įstaigai.

12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. santuokos iširimo priežasties, t. y. santuokos pasibaigimo pagrindo: dėl vieno ar kito sutuoktinio, o gal net abiejų sutuotinių kaltės. Ieškovė V. K. prašo teismo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo J. K. kaltės. Atsakovas J. K. iš pat pradžių prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės V. K. kaltės, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas J. K. pakeitė reikalavimą ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės.

13. Šis ieškovės V. K. ieškinio reikalavimas ir atsikirtimai į priešpriešinį atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimą grindžiami šiais ieškinyje (2018 m. CBP-24215) ir atsiliepime į priešieškinį (2019 m. DOK-41446) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė V. K. ir jos atstovė advokatė R. G.:

13.1. Šalys – ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. – susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K.. Gyvenant santuokoje, paaiškėjo, kad kartu gyventi nebegali – nesutampa charakteriai, skiriasi interesai ir požiūris į gyvenimą. Nuo 2018 m. birželio kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Pagrindinės jų santuokos iširimo priežastys yra atsakovo J. K. priklausomybė alkoholiui ir neištikimybė. Būtent atsakovas J. K. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo nebegalimas. Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t. y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę. Sutuoktinio pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniai – tai lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-580/ 2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečioje knygoje „Šeimos teisė“ nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-7/ 2006).

13.1.1. Atsakovas J. K. dirbo alkoholinius gėrimus platinančioje įmonėje, rūpinosi pardavimais – susitikdavo su potencialiais klientais, siūlydavo savo produkciją ir degustuodavo. Jau būdamas išgėręs grįždavo namo iš darbo. Prieš gyvenimą skyrium jau gana ilgą laiką atsakovas J. K. kiekvieną vakarą vienas vartodavo alkoholį, išgerdavo po 4–5 skardines alaus, gerdavo ir stiprius gėrimus, dėl ko namuose būdavo stipriai apsvaigęs tiek ieškovės V. K., tiek ir jų nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Kartu su alkoholiu atsakovas J. K. vartodavo ir raminamuosius vaistus. Išgėręs, atsakovas J. K. tapdavo neprognozuojamas, konfliktiškas, agresyvus, nepagarbus. Be to, būdamas neblaivus, atsakovas J. K. vairuodavo automobilį – taip keldamas pavojų sau ir aplinkiniams bei stresą ieškovei V. K. ir jų nepilnamečiui sūnui. Atsakovas J. K. priklausomybės alkoholiui nepripažino ir nepripažįsta, neigė ir neigia alkoholio besaikį vartojimą, nekeitė savo elgesio ir net nesistengė jo keisti, neapgailestavo, neteikė ieškovei V. K. nei moralinio, nei materialinio palaikymo, nesirūpino ja ir jų sūnumi, nors ne kartą ieškovė V. K. apie tai kalbėjo su atsakovu J. K.. Atsakovo J. K. priklausomybę alkoholiui patvirtina teismui kartu su ieškiniu pateiktos fotografijos. Apie atsakovo J. K. priklausomybę alkoholiui žinojo ir jo artimieji: motina, brolis, ką patvirtina kartu su ieškiniu teismui pateikti el. laiškas ir trumpoji SMS žinutė. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovas J. K. elgėsi piktybiškai ir ieškovę V. K. terorizuodavo telefonu, dėl ko ieškovė buvo priversta užblokuoti iš atsakovo mobilaus telefono numerio įeinančius skambučius, ką patvirtina kartu su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį teismui pateiktos mobilaus telefono išklotinės ir fotografijos.

13.1.2. Kita šalių santuokos iširimo priežastis – atsakovo J. K. neištikimybė, amoralus gyvenimas. Ieškovė V. K. ne kartą matė atsakovo J. K. intymų susirašinėjimą su kita moterimi, ką patvirtina teismui kartu su ieškiniu pateiktos atsakovo mobilaus telefono fotografijos. Akivaizdu, jog atsakovui J. K. santuoka nebuvo svarbi. Toks atsakovo J. K. amoralus elgesys rodo nepagarbą ne tik ieškovei V. K., bet ir jų nepilnamečiui sūnui.

13.2. Atsakovo J. K. atsiliepimo į ieškinį (2019 m. DOK-3) ir priešieškinio (2019 m. DOK-30417) teiginiai, jog būtent ieškovė V. K. laikytina kalta dėl šalių santuokos iširimo, kadangi: ji slapta tikrindavo atsakovo J. K. mobilų telefoną, fotografavo jį miegantį, taip bandydama jį sukompromituoti bei pažeisdama jo teisę į privatumą; ieškovės įtarinėjimai neištikimybe ir besaikis atsakovo kontroliavimas lėmė šalių konfliktus, kuriuos provokuodavo pati ieškovė, yra neatitinkantys tikrovės, melagingi, pateikti be konteksto, siekiant suklaidinti teismą. Atsakovo J. K. nurodomas ieškovės V. K. noras neva jį kontroliuoti buvo kilęs iš baimės ir nerimo dėl atsakovo būklės, siekiant apsaugoti tiek save, tiek nepilnametį jų vaiką nuo girto atsakovo. Atsakovo J. K. nurodomas ieškovės V. K. neva besaikis kontroliavimas pasižymėdavo ieškovės rūpesčiu ir nerimu dėl to, kad atsakovas nepavartotų alkoholio ir netaptų agresyvus, konfliktiškas ir keliantis pavojų tiek jai, tiek jų nepilnamečiui vaikui. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, rūpinimasis atsakovu J. K. buvo kilęs iš nuolatinės įtampos dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, to nepripažįsta ir nesiekia sukontroliuoti.

13.3. Ieškovė V. K. pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė pavardė – K..

14. Teismo posėdžio metu paklausta, ieškovė V. K. atsakė, kad nuo pat santuokos su atsakovu J. K. pradžios jų bendras gyvenimas buvo įtemptas, vis blogėjo ir blogėjo dėl atsakovo J. K. elgesio – alkoholio vartojimo. Alkoholio buvo vartojama vis daugiau ir daugiau, pačių įvairiausių įvykių metu, pradedant nuo pat jų vestuvių, povestuvinės kelionės, sūnaus gimimo iki jų gyvenimo skyrium – 2018 m. birželio. Atsakovas J. K. nuolat rasdavo progų švęsti. Ieškovė nebuvo atsakovo palaikoma jai svarbių įvykių metu nei morališkai, nei finansiškai, pavyzdžiui, gimdymo metu, sūnaus ligos metu ir panašiai. Daug sugadintų švenčių ir atostogų, kelionių. Į paskutinę suplanuotą kelionę į Norvegiją atsakovas neišvyko dėl pagyrių, liko nepanaudotas bilietas. Atsakovas J. K. nuolat jai teigė, kad ji be jo nieko verta, neišgyvens, nieko nepasieks, atsakovas menkino ją, žemino, taip bandė ją padaryti emocionaliai priklausomą, tačiau ieškovė nepalūžo, pajėgė baigti mokslus ir susirasti orų bei gerai apmokamą darbą. Šiuo metu ieškovė su tėvų pagalba tvarkosi ir geba išgyventi be atsakovo. Nuo pat bendro gyvenimo pradžios ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. pinigai buvo tvarkomi atskirai, bendrų pinigų jie neturėjo, nežinia, kur atsakovas leisdavo savo pinigus, labiausiai tikėtina, kad alkoholiui. Prie būsto išlaikymo atsakovas J. K. prisidėdavo, duodavo pinigų jos tėvams N. ir A. B. už komunalinius mokesčius. Maistui pinigų atsakovas neduodavo, tačiau nupirkdavo: vieną kartą už prekes parduotuvėje mokėdavo ji, kitą kartą – jis. Iš pat pradžių ieškovė V. K. slėpė nuo artimųjų atsakovo alkoholio vartojimą, bandė įkalbėti atsakovą J. K. atsisakyti alkoholio, maldavo, net pyko, bet nepavyko – atsakovas į ją neįsiklausė, nereagavo, nekeitė savo elgesio ir net nesistengė pasikeisti. Ieškovė bandė kreiptis pagalbos į atsakovo artimuosius, bet ir tai nepadėjo. Bendros ateities planavimas ir kūrimas buvo neįmanomas. Gali būti, kad ieškovė V. K. nesuteikė to, ko atsakovas J. K. iš jos tikėjosi, tačiau ji dėjo visas pastangas, kad išsaugotų šeimą. Atsakovas J. K. jau trečią kartą dėl tos pačios priežasties – alkoholio vartojimo – išėjo iš namų – paliko šeimą, gyvena pas motiną. Ieškovė V. K. vis tikėdavosi, kad atsakovas J. K. pasikeis ir atsisakys alkoholio, susitaikydavo su atsakovu ir bandydavo dar kartą kurti bendrą gyvenimą, tačiau kiekvieną kartą grįždavo į tą pačią aklavietę. Paskutinis kartas – 2018 m. gegužė, – grįžęs iš komandiruotės atsakovas J. K. tapo nebevaldomas, kasdien vartojo alkoholį ir agresyvėjo. Ne kartą ieškovei dėl to su vaiku yra tekę išeiti iš namų nakvoti pas greta gyvenančius tėvus. Patikrinusi atsakovo J. K. mobilų telefoną, ieškovė V. K. pamatė jo keistus susirašinėjimus su bendradarbe: ilgų kojų fotografijos, dainų apie karštą vasaros romaną tekstai ir panašiai. Išėjęs iš namų 2018 m. birželį, atsakovas J. K. šeima nebesidomi ir nesirūpina, neteikia nei moralinės, nei finansinės paramos, net nepaklausia, ar yra iš ko išlaikyti vaiką. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas J. K. ėmė daugiau leisti laiko su sūnumi, pasiimti jį savaitgaliams, pramogauti.

15. Atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į ieškovės V. K. ieškinį grindžiami šiais priešieškinyje (2019 m. DOK-30417) ir atsiliepime į ieškinį (2019 m. DOK-3) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas J. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas T. R.:

15.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog santuoka gali būti nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl santuokos iširimo priežasčių, t. y. nagrinėdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.10 straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos šios pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-545/ 2012). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-625/ 2012). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010).

15.2. Ieškovė V. K. nepateikė jokių konkrečių įrodymų: nei patvirtinančių neva preziumuojamą atsakovo J. K. kaltę dėl santuokos iširimo, nei patvirtinančių bendrų sutuoktinio pareigų pažeidimą, t. y. ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl atsakovo neištikimybės ir dėl atsakovo alkoholio vartojimo, nelojalumo ir nepagarbos. Atsakovo J. K. priklausomybę alkoholiui ieškovė V. K. įrodinėja teismui pateiktomis fotografijomis ir susirašinėjimu su atsakovo broliu ir motina, tačiau šie įrodymai tikrai nepagrindžia teiginio, neva atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Iš susirašinėjimo su atsakovo J. K. broliu tokios nuomonės tikrai negalima susidaryti. Be to, ieškovė pateikia tik susirašinėjimo ištraukas, matomai tyčia siekdama panaudoti kelias iš konteksto paimtas žinutes. Pabrėžtina ir tai, kad nors ieškovė V. K. teigia pateikusi teismui atsakovo J. K. motinai siųstą el. laišką, tačiau pateikė laišką, kurį ieškovė 2014 m. gegužės 5 d. išsiuntė iš savo el. pašto sau pačiai. Akcentuotina ir tai, kad, jeigu ieškovė V. K. iš tiesų tokį laišką siuntė atsakovo J. K. motinai, tačiau joks atsakymas į ieškovės rašytą tekstą nepateiktas, todėl tai vertintina kaip atsakovo šmeižtas ir siekis pateisinti pačios ieškovės isterišką ir neprognozuojamą elgesį. Galiausiai, šis laiškas rašytas prieš daugiau negu ketverius metus ir negali patvirtinti santuokos iširimo priežasčių. Atsakovo J. K. neištikimybę ieškovė V. K. įrodinėja teismui pateiktomis atsakovo J. K. mobilaus telefono fotografijomis, neva įrodančiomis atsakovo intymų susirašinėjimą su kita moterimi (bendradarbe). Būtent šią priežastį ieškovė V. K. nurodė pagrindine, dėl kurios ji galutinai nusprendė, jog tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu J. K. yra nebeįmanomas. Akivaizdu, kad ieškovės V. K. pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas J. K. bendravo su moterimi vardu A., tačiau jokiais būdais nepatvirtina, kad tas bendravimas buvo romantiško pobūdžio, ar juo labiau intymus, ar kad su šia moterimi atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Juolab, kad net ieškovės V. K. pateiktas susirašinėjimas su atsakovo J. K. broliu patvirtina, kad minėto bendravimo iniciatoriumi buvo ne atsakovas ir kad atsakovas su bendradarbe nebuvo neištikimas. Galiausiai, prašydama nutraukti santuoką ieškovė V. K. nurodo ir kitas santuokos iširimo priežastis: atsakovo J. K. nesiskaitymas ir nelojalumas savo šeimai, nepagarba, sutuoktinio pareigų nevykdymas, tačiau konkrečių šiuos teiginius patvirtinančių argumentų ar atsakovo elgesio pavyzdžių ieškovė nenurodė, dėl ko atsakovas neturi galimybės atsikirsti į šiuos deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstus ieškovės teiginius. Kaip žinia, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/ 2006, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010 ir kitos).

15.3 Atsakovas J. K. įsitikinęs, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės V. K. kaltės. Iš pačios ieškovės V. K. teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė slapta, pažeisdama asmens teisę į privatumą, siekdama sukompromituoti, tikrindavo atsakovo J. K. mobilų telefoną ir fotografavo atsakovą miegantį. Toks ieškovės V. K. elgesys tik patvirtina, kad ieškovės įtarinėjimai dėl neištikimybės ir besaikis atsakovo J. K. kontroliavimas lėmė šalių konfliktus, kuriuos provokuodavo pati ieškovė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė V. K. pažeidė aukščiau nurodytas sutuoktinių pareigas, kadangi tiek šeimoje, tiek už jos ribų paisė tik savo asmeninių interesų, nuolatos reikalavo, kad atsakovas J. K. paklustų jos įgeidžiams, neleidžiant pareikšti savo nuomonės, t. y. šeimoje taikūs santykiai buvo įmanomi tik tuomet, kai buvo paisoma išimtinai ieškovės V. K. nuomonės. Ieškovė V. K. neteikė atsakovui J. K. psichologinės paramos, priešingai, nuolatos žemindavo jį: tiek vaiko, tiek giminių akivaizdoje, kaltindavo nebūtomis priklausomybėmis ir kontroliuodavo.

15.4. Po santuokos nutraukimo atsakovas J. K. prašo teismo palikti jam prigimtinę pavardę – K. – ir neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. būtų palikta santuokinė pavardė – K..

16. Teismo posėdžio metu paklaustas, atsakovas J. K. atsakė, kad įprastai dėl santuokos iširimo būna kalti abu sutuoktiniai. Jų – atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. – atveju buvo visko: ir gražių, ir negražių akimirkų – taip, kaip visur. Taip jau nutiko, kad jų šeima gyveno pas ieškovės tėvus N. ir A. B.. Gyvendamas pas uošvius, atsakovas jautėsi kaip nesavas, jautė šiokią tokią įtampą ir trintį, turėjo taikytis, dėl ko gyventi tapo sunku, prasidėjo pykčiai ir barniai. Atsakovas J. K. mano, kad jų atveju dėl santuokos iširimo kalti abu: ir jis, ir ieškovė V. K., – abu neįdėjo pakankamų pastangų, kad santuoka būtų išsaugota: ar dėl to, kad nenorėjo, ar dėl to, kad nesisekė. Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. persigalvojo ir pakeitė reikalavimą – prašė nutraukti jo ir ieškovės V. K. santuoką dėl abiejų kaltės. Paklaustas, atsakovas J. K. atsakė, kad daugiausiai su ieškove V. K. pykdavosi dėl alus gėrimo, tačiau jo alkoholio vartojimas neviršija įprasto žmogaus alkoholio vartojimo vidurkio savaitgaliais ir per šventes. Piktnaudžiavimas alkoholiu jam nebūtų leidęs nepertraukiamai išdirbti šešiolika metų viename darbe ir aštuoniolika metų turėti teisę vairuoti transporto priemones. Kartais alkoholį jis vartoją kiekvieną vakarą, kartais – ne. Atsakovas J. K. kategoriškai neigė neištikimybę ieškovei V. K., bet pripažino mobiliu telefonu susirašinėjęs su bendradarbe, bet ne apie meilę. Dirbant viename darbe visiškai natūralu bendrauti ir susirašinėti, yra apie ką pasikalbėti. Paprašytas pakomentuoti bendradarbės jam siųstas fotografijas iš persirengimo kabinos, atsakovas J. K. atsakė, kad buvo klausta jo nuomonės, ar drabužis yra gražus, geras. Jam asmeniškai tokia žinutė nesukėlė jokių įtarimų ir pašalinių minčių. Bendradarbės atsiųstas moteriškų kojų ir vyno taurės paveikslėlis yra ne bendradarbės, o interneto sveikinimo paveikslėlis. Paprašytas, atsakovas J. K. santykius su nurodyta bendradarbe apibūdino kaip labai gerus ir šiltus, bet ne intymius. Atsakovas J. K. teigė, kad bendradarbė gyvena ir dirba Vilniuje, jie susitikdavo tik kartą per ketvirtį darbo susirinkimuose, iš viso: keturis kartus per metus. Yra tekę su ja keliauti – būti komandiruotėje Ispanijoje ir Estijoje.

17. Atsakovė N. B. teismo posėdžio papasakojo apie ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. gyvenimą santuokoje. Ieškovė V. K. susituokė su atsakovu J. K. ir persikėlė gyventi pas vyrą – į atsakovo J. K. butą Kauno rajone. Po metų dukra ėmė lauktis, suprato, kad atsakovo J. K. bute su vaiku gyventi bus ankšta. Dukra pradėjo galvoti apie paskolą ir naujo buto įsigijimą. Tuo metu buvo labai pakilę butų kainos, net prastų. Atsakovai N. B. ir A. B. pagalvojo, pasitarė ir pasikvietė vaikus gyventi pas juos – į suremontuotą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovė V. K. nenorėjo, bet atsakovas J. K. ją įkalbėjo. Iš pat pradžių atsakovai N. B. ir A. B. ketino vaikams ūkinį pastatą padovanoti, bet sužinojo, kad atsakovas J. K. draugams pasigyrė ir žadėjo atsakovų – tėvų – per slenksti nebeįsileisti. Tada jie susilaikė ir ūkinio pastato nebeperrašė. Atsakovas J. K. visą laikė jautėsi nesavas, buvo priešiškas, nors nesipyko. V. ir J. K. įsikėlus, – tai nutiko gimus sūnui, 2007 m. liepą, ūkinio pastato pirmame aukšte buvo galima gyventi, bet virtuvė buvo įrengta senoviškai. Atsakovas A. B. sumąstė rekonstrukciją, atsakovas J. K. remontų nenorėjo, jam viskas tiko. A. B. ėmė griauti sienas, o atsakovas J. K. stebėjo – rūkė ir gėrė alų. Atsakovas J. K. neprisidėjo prie darbų, ūkinio pastato tvarkymo, nes tai buvo ne jo ir tą jis išsakydavo. A. B. perplanavo pirmojo aukšto erdves, už savus pinigus supirko medžiagas, organizavo arba pats atliko visus reikiamus darbus. Kiek vėliau ūkiniame pastate buvo pastatytas kieto kuro katilas, išvedžioti vamzdžiai, pastatyti radiatoriai, t. y. buvo šildoma malkomis. Visa tai buvo finansuojama iš atsakovų N. ir A. B. piniginių lėšų. Tuo metu jie pinigų turėjo. Atsakovas A. B. iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežė daug pinigų, o atsakovė N. B. turėjo parduotuvę ir barą. V. ir J. K. sūnus K. iki šešerių nėjo į darželį, nes nuolat sirgo, buvo silpnos sveikatos, tačiau nė vienas iš tėvų neėmė nedarbingumo, visa vaiko priežiūra teko seneliams – atsakovams N. ir A. B.. Iki pirmo atsakovo J. K. išėjimo iš namų V. ir J. K. vakarieniaudavo pas atsakovus N. ir A. B. – nuolat buvo maitinami. Visi komunaliniai mokesčiai taip pat buvo sumokami atsakovų N. ir A. B.. Visus namų valdos priežiūros ir vyriškus buities darbus darė atsakovas A. B., atsakovas J. K. net plaktuko nemokėjo laikyti. Būdavo, kad atsakovas J. K. žolę nupjaudavo. Kai V. ir J. K. susipykdavo, jie nesikišdavo, nė karto atsakovo J. K. nevarė. Pagrindinė V. ir J. K. santuokos iširimo priežastis – atsakovo J. K. alkoholio vartojimas. Pirmą kartą kai išėjo iš namų, atsakovas J. K. sugrįžo po dviejų mėnesių ir šešis mėnesius visiškai nevartojo alkoholio. Apie atsakovo J. K. paimtą 14517,16 Eur kreditą jie nieko nežinojo, V. ir J. K. buvo labai uždari, nepasisakydavo. Nežinia, kur tie pinigai buvo išleisti. Kartą V. K. pasakė, kad ji su atsakovu J. K. važiuoja į Madonos koncertą. Paklausus, iš kur pinigai, juokėsi, sakė, kad gavo paskolą. Vaikų piniginių reikalų jie nežinojo. Atsakovams N. B. ir A. B. buvo žinoma, kad kiekvienas iš vaikų pinigus tvarkosi atskirai, bendro šeimos biudžeto neturėjo. Šiuo metu šalių nepilnamečio sūnus maitinamas senelių – atsakovų N. ir A. B.. Jie perka ir ruošia maistą, pinigų maistui duoda ir ieškovė V. K.. Vaikas yra labai nevalgus, reikia taikyti kuo skaniau, pavyzdžiui paruošti vištienos kepsniuką. Šiuo metu jie keturi maistui išleidžia 1500,00 Eur. Ieškovė V. K. prisideda prie komunalinių mokesčių: vasarą mokėjo 100,00 Eur, žiemą moka 200,00 Eur.

21. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2018 m. birželio gyvena skyrium – atsakovas J. K. išsikėlė. Ieškovė V. K. pagrindinėmis santuokos su atsakovu J. K. iširimo priežastimis, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas, nurodė atsakovo J. K. priklausomybę alkoholiui ir neištikimybę. Atsakovas J. K. mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes abu neįdėjo pakankamų pastangų, kad santuoka būtų išsaugota: ar dėl to, kad nenorėjo, ar dėl to, kad nesisekė.

22. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės V. K., atsakovo J. K., atsakovų N. B. ir A. B., liudytojų S. Š., V. Š., L. S. ir A. J. paaiškinimus bei ištirtus ieškovės V. K. kartu su ieškiniu (2018 m. CBP-24215) pateiktus įrodymus (miegančio atsakovo J. K., alaus skardinių ir butelių, vaistų, atsakovo J. K. susirašinėjimo su bendradarbe mobiliu telefonu ir susiskambinimo su ja fotografijas; ieškovės V. K. el. laišką, adresuotą atsakovo J. K. motinai, ir ieškovės V. K. susirašinėjimą trumpąja SMS žinute su atsakovo J. K. broliu), teismas daro šias išvadas:

22.1. Nors atsakovas J. K. neigia priklausomybę alkoholiui ir to nepatvirtina ieškovės V. K. kartu su ieškiniu (2018 m. CBP-24215) pateikti įrodymai, tačiau iš ieškovės V. K., atsakovo J. K., atsakovų N. ir A. B., liudytojų S. Š., V. Š., L. S. ir A. J. paaiškinimų matyti, kad atsakovas J. K. nuo seno yra alaus mėgėjas, dėl ko dažniausiai ir pykdavosi su ieškove V. K.. Tai teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas J. K. (šio teismo sprendimo 16. punktas). Be to, atsakovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo alkoholio vartojimas neviršija įprasto žmogaus alkoholio vartojimo vidurkio savaitgaliais ir per šventes, t. y. kartais alkoholį jis vartoją kiekvieną vakarą, o kartais – ne. Nors pasak atsakovo J. K. toks alkoholio vartojimas jam nesutrukdė nepertraukiamai išdirbti šešiolika metų viename darbe ir aštuoniolika metų turėti teisę vairuoti transporto priemones (šio teismo sprendimo 16. punktas), tačiau akivaizdu, kad trukdė natūraliems šeimyniniams santykiams, dėl ko dažnai kildavo barniai su ieškove V. K., ką patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės V. K. ir atsakovų N. ir A. B. nurodyta aplinkybė, kurios teismo posėdžio metu neneigė atsakovas J. K. (šio teismo sprendimo 14., 16.–18. punktai), kad atsakovas J. K. jau trečią kartą išėjo iš namų. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pagrindine ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. santuokos iširimo priežastimi, dėl kurios bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas, yra atsakovo J. K. alkoholio vartojimas.

22.4. Ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. nuo 2018 m. birželio gyvena skyrium – atsakovas J. K. išsikėlė, t. y. paliko šeimą ir nebeteikė materialinės paramos, dėl ko ieškovė V. K. 2019 m. balandį kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovo J. K. priteisimo jų nepilnamečiui sūnui – taikymo (2019 m. DOK-48342). Ieškovės V. K. prašymas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo patenkintas. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas J. K. ėmė domėtis šalių nepilnamečiu sūnumi, bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jį auklėjant, prisideda prie sūnaus išlaikymo.

23. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. daugiau kaip pusantrų metų nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo J. K. kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškovės V. K. ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintinas, o atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas.

24. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. paliktina santuokinė pavardė K., o atsakovui J. K. – jo pavardė – K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju, nutraukiant santuoką, kilo ginčas dėl ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. turto, t. y. nesutariama dėl kai kurių piniginių prievolių teisinio režimo ir dėl kai kurių iš kredito įstaigos gautų pinigų panaudojimo, dėl kompensacijos iš ieškovės tėvų –atsakovų – N. ir A. B. priteisimo, dėl santuokoje įgyto automobilio padalijimo ir kai kurių prievolių kreditoriams vykdymo.

26. Ieškovės V. K. ieškinio reikalavimai, susiję su turto teisiniu režimu, turto padalijimu ir piniginėmis kompensacijomis, ir atsikirtimai į priešpriešinius atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimus, grindžiami šiais ieškinyje (2018 m. CBP-24215) ir atsiliepime į priešieškinį (2019 m. DOK-41446) bei ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose (2019 m. DOK-92759) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė V. K. ir jos atstovė advokatė R. G.:

26.1. Atsakovas J. K. turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) 2005 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Atsižvelgus į tai, nutraukiant santuoką, šis turtas nedalintinas. Atsakovo J. K. vardu yra registruotas 7400,00 Eur vertės 2017 m., t. y. santuokos metu, įsigytas keleivinis automobilis „Volkswagen, Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (Kelių transporto priemonių registro išrašas). Automobilis buvo įsigytas iš kredito įstaigos paėmus vartojimo kreditą (ieškovės V. K. ir AB DNB banko 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), gautas 4000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas). Kadangi ieškovė V. K. su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena ir tebegyvens (duomenys neskelbtini), Kauno priemiestyje (ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina nėra), automobilis yra reikalingas jos ir sūnaus kasdieniniams poreikiams tenkinti – operatyviai vykti į Kauną: į darbą, į mokyklą, į būrelius ir, esant poreikiui, į gydymo įstaigas. Būtent šiais tikslais automobilis ir buvo įsigytas. Sūnui mokykla buvo parinkta netoli ieškovės darbo. Susisiekimas visuomeniniu transportu nėra patogus. Ieškovė V. K. pageidauja, kad po santuokos nutraukimo automobilis atitektų jai, o ji atsakovui J. K. išmokėtų piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, taip pat asmeniškai vykdytų piniginę prievolę kredito įstaigai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė viena vykdo piniginę prievolę kredito įstaigai pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį – moka įmokas, – nors automobilis nuo šalių gyvenimo skyrium – nuo 2018 m. birželio – yra pas šiuo metu Kaune gyvenantį atsakovą J. K.. Nurodytas automobilis mieste, kur yra gerai organizuotas susisiekimas visuomeniniu transportu, atsakovui nėra būtinas. Nors išvykdamas iš namų atsakovas J. K. savavališkai, be abiejų sutarimo, pasiėmė automobilį, labai tikėtina, kad atsakovas tuo automobiliu nesinaudojo ir laikė garaže, kadangi pagal darbo pobūdį visada turėjo tarnybinį automobilį, o ieškovė V. K. yra priversta naudotis tėvų – atsakovų – N. ir A. B. laikinai suteiktu automobiliu. Ieškovės V. K. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo teismui metu negrąžinto kredito suma buvo 2978,00 Eur, o neapsunkinto įsiskolinimu automobilio vertė – 4422,00 Eur (7400,00 Eur – 2978,00 Eur), todėl ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 2211,00 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje negrąžinto kredito suma yra 1787,14 Eur (2020 m. DOK-1264 priedas). Kitų santuokoje įgytų ir nagrinėjamu atveju dalintinų daiktų nėra.

26.2. Atsakovas J. K. dar iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) 2005 m. gegužės 31 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo virš 10000,00 Eur dydžio kreditą, kurį panaudojo butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)), įsigyti. Atsižvelgus į tai, kad ši piniginė prievolė kredito įstaigai atsirado iki santuokos, ji pripažintina asmenine atsakovo J. K. prievole ir, nutraukiant santuoką, nėra dalintina. Be to, atsakovas J. K. su ieškovės V. K. sutikimu 2007 m. gegužės 14 d. su AB SEB banku sudarė susitarimą pakeisti atsakovo J. K. 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir papildomai gavo 14517,16 Eur dydžio kreditą būsto remontui. Ieškovė V. K. sutinka, kad ši prievolė kredito įstaiga yra solidari: ir ieškovės, ir atsakovo, tačiau prašo teismo įpareigoti atsakovą J. K. šį kreditą AB SEB bankui mokėti iš asmeninių lėšų, kadangi gautas kreditas buvo naudojamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančio buto remontui.

26.3. Atsakovas J. K. prašo teismo priteisti jam iš ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. solidariai 7258,58 Eur piniginę kompensaciją už pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pagerinimą. Šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, pareikštas tikslu pasipelnyti, todėl atmestinas. Atsakovas J. K. nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją neva 2007 m. gegužės 14 d. susitarimas su AB SEB banku pakeisti atsakovo J. K. 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir papildomai gauti 14517,16 Eur dydžio kreditą buvo sudarytas tikslu pagerinti nurodytą atsakovams N. ir A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir neva gautas kreditas buvo investuotas į nurodytą turtą. Ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. į ieškovės tėvams priklausantį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) įsikėlė gimus sūnui, t. y. 2007 m. liepą. Iki to laiko ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pagal to meto adresą: (duomenys neskelbtini), taip nurodyta kredito sutarties pakeitime). Kaip nurodyta anksčiau atsakovas J. K. dar iki santuokos sudarymo 2005 m. gegužės 31 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) ir gavo virš 10000,00 Eur dydžio kreditą nurodytam butui įsigyti, o 2007 m. gegužės 14 d. su AB SEB banku sudarė susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir papildomai gavo 14517,16 Eur dydžio kreditą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute buvo pakeisti langai, nupirkti roletai, reikiami nauji baldai, nauja santechnika, šaldytuvas, skalbimo mašina, televizorius ir koridoriaus sieninė spinta. Ieškovei V. K. ir atsakovui J. K. įsikėlus į ieškovės tėvams N. ir A. B. priklausantį nurodytą statinį, statinio pirmas aukštas jau buvo visiškai įrengtas – jame jau buvo galima gyventi be jokių papildomų investicijų, ką patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos dar 2004 m. darytos fotografijos, iš kurių matyti, kad gyvenamoje patalpoje jau tada buvo visi reikalingi patogumai ir daiktai. Įsikėlus jų šeimai į ieškovės tėvų namus, tėvai nedelsiant ėmė įrenginėti statinio antrąjį aukštą. Pabrėžtina, kad antrasis statinio aukštas buvo įrengtas tik ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. iniciatyva, pastangomis ir lėšomis. Be to, savo darbu ženkliai prisidėjo ieškovės tėvas atsakovas A. B., kuris ne tik organizavo ir koordinavo įrengimo darbus, bet ir pats atliko visą eilę statinio antrojo aukšto pagerinimo darbų: sumontavo grindis, įrengė vonios ir tualeto kambarius, įstatė pertvaras. Atsakovo J. K. ieškovės V. K. tėvams – atsakovams – N. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančio statinio pagerinimai, prie kurių galėjo prisidėti atsakovas, buvo tik minimalūs ir buitiniai, skirti užtikrinti ieškovės ir atsakovo šeimos buitį. Pažymėtina, kad išsikraustydamas atsakovas J. K. ieškovės tėvams priklausantį turtą paliko blogesnės būklės negu rado – būdamas neblaivus, išdaužė durų langą, prisidėjo prie sienų nudėvėjimo. Be to, atsakovas J. K. neturėjo jokių galimybių investuoti į ieškovės tėvų nurodytą nekilnojamąjį turtą savo pajamų ir santaupų, kadangi jų buvo itin nedaug ir vos pakako kasdieniniams šalių reikalams ir įsipareigojimams. Šalys tuo laiku buvo priverstos nuolat taupyti, retai kada galėjo atostogauti, o ir atostogaudavo tik Lietuvoje, kadangi santuokos pradžioje jiems neužteko pinigų keliauti užsienyje. Atsakovas J. K. nepateikė teismui jokių savo ar šalių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kas tik patvirtina, jog šalys neatliko jokių esminių investicijų, pagerinusių ieškovės V. K. tėvams – atsakovams – N. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančio statinį. Pažymėtina ir tai, jog šalys atliekamas pajamas bei santaupas investavo į atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi jį reikėjo išlaikyti ir remontuoti, dengti įmokas bankui už suteiktą kreditą šiam butui įrengti.

26.4. Ieškovei V. K. iki pat trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjo), procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį – 2018 m. DOK-135780 – ir į priešieškinį – 2019 m. DOK-31417) pateikimo nebuvo žinoma apie atsakovo J. K. 2015 m. liepos 3 d. sudarytą „Mastercard Credit“ privatiems asmenims sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo ir nėra žinoma, kam atsakovas naudojo ar tebenaudoja jam suteiktą 1500,00 Eur dydžio kreditą. Atsižvelgus į tai, ieškovė V. K. prašo teismo pripažinti, kad ši atsakovo J. K. prievolė kredito įstaigai yra asmeninė.

27. Teismo posėdžio metu paklausta, ieškovė V. K. atsakė, kad nuo pat bendro gyvenimo su atsakovu J. K. pradžios jų pinigai buvo tvarkomi atskirai, bendrų pinigų jie neturėjo, nežinia, kur atsakovas leisdavo savo pinigus. Namuose, (duomenys neskelbtini), atsakovas J. K. nesitvarkydavo, net pačių paprasčiausių vyriškų buities darbų nedarė ir nemokėjo, nevertino jos tėvų pagalbos ir paramos jų šeimai, buvo atsainus, nors buvo mylimas ir puoselėjamas. Iš pat pradžių ieškovės tėvai N. ir A. B. ketino padovanoti jiems ūkinį pastatą, tačiau pamatę atsakovo J. K. elgesį ir supratę jo požiūrį, persigalvojo. 2007 m. vasarą ieškovei V. K. ir atsakovui J. K. įsikėlus į ieškovės tėvams N. ir A. B. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), statinio pirmas aukštas jau buvo visiškai įrengtas – jame jau buvo galima gyventi be jokių papildomų investicijų – buvo virtuvė, tualetas, dušas ir du kambariai. Vanduo buvo, lyg ir šiltas vanduo buvo, juk įsikėlė su naujagimiu. Antras statinio aukštas dar nebuvo įrengtas – buvo viena erdvė. Po kelių mėnesių buvo pradėtas įrenginėti šildymas, buvo vedžiojami vamzdžiai ir statomi radiatoriai, visą tai organizavo ir už visą tai sumokėjo ieškovės tėvai N. ir A. B.. Taip pat buvo įvedinėjamos dujos. Dujos taip pat buvo įvedinėjamos ieškovės tėvų pinigais. Ieškovės šeima prie ūkinio pastato įrengimo neprisidėjo. Pirmas statinio aukštas buvo įrengtas dar iki ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. santuokos. Įsikėlus, šiek tiek buvo paremontuota, norėjosi atsinaujinti sienas, virtuvę, kas buvo padaryta ieškovės tėvų pinigais, ieškovės tėvo ir jo surastų pagalbininkų darbu. Šis ūkinis pastatas buvo statomas labai senai, dar ieškovės vaikystėje. Ieškovės V. K. tėvas – atsakovas – A. B. buvo keliems metams išvykęs dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, siuntė pinigus, kurių dalis buvo skirta ūkinio pastato įrengimui. Tuo metu visus statinio įrengimo darbus organizavo ieškovės motina – atsakovė – N. B.. Grįžęs iš užsienio, atsakovas A. B. tęsė pradėtus ūkinio pastato įrengimo darbus. Įsikėlus ieškovei V. K. su šeima, buvo pradėtas įrenginėti pastato antras aukštas: padarytos gipso pertvaros ir nudažytos sienos, išvedžiota elektra. Tuo metu vaikui buvo maždaug treji. Gana ilgą laiką nebuvo vonios, bet pirmame aukšte buvo dušas. Vonia antrame aukšte įrengta tik maždaug prieš porą metų. Buvo pakeisti langai. Viskas buvo atliekama išimtinai ieškovės tėvų N. ir A. B. pinigais. Daug ką padarė pats ieškovės tėvas, kai kuriuos darbus atliko paprašyti/ samdyti žmonės. Gali būti, kad atsakovas J. K. prisidėjo prie ūkinio pastato kai kurių apdailos darbų, tačiau tik minimaliai – atsakovas galėjo glaistyti sienas, bet daugiau jis nieko nemokėjo ir nenorėjo, įprastai būdavo pavargęs ar išgėręs arba apskritai nebūdavo namuose. Ieškovė V. K. savo akimis dirbančio atsakovo J. K. ūkinio pastato remonto darbus nematė. Komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė V. K. su atsakovu J. K. ir ieškovės tėvai. Pinigus tėvams paduodavo atsakovas. Maistą įprastai pirko ir gamino ieškovės tėvai, kas iš esmės daroma ir dabar. Savaitgalį maistą pirkdavo ir gamindavo ieškovė, o atsakovas J. K. pinigų maistui neduodavo, ieškovė jo pinigų nėra mačiusi. Parduotuvėje vieną dieną vienas atsiskaitydavo, kitą dieną – kitas. Kiek ieškovei V. K. žinoma iš atsakovo J. K. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas jiems išsikėlus buvo nuomojamas, o 2007 m. iš kredito įstaigos gauti papildomi 14517,16 Eur buvo panaudoti to buto remontui. Tam tikslui ir buvo imtas kreditas. Kas tiksliai buvo padaryta, nežino, nes po išsikėlimo ieškovė tame bute nėra buvusi. Buto nuomos pinigų ieškovė nėra mačiusi. Iš atsakovo J. K. teismui pateiktų buto fotografijų matyti, kad lyg butas nuo to laiko kai ieškovė jame gyveno yra pasikeitęs – pasikeitusi vonia, virtuvė. Kas tiksliai, negali pasakyti, daug laiko praėjo. Ieškovė atsakovui pretenzijų dėl nurodyto buto pagerinimo neturi. Paklausta apie gautas pajamas, ieškovė V. K. atsakė, kad apie dešimt metų ji dirbo Teritorinėje darbo biržoje, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 800,00–1000,00 Lt (231,70–289,62 Eur). Panašiai tuo metu uždirbo ir atsakovas J. K.. Vėliau ieškovė perėjo dirbti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, darbo užmokestis šiek tiek pakilo, šiuo metu – virš 1000,00 Eur. Kokios buvo ir yra atsakovo J. K. pajamos, nežinojo ir nežino. Mano, kad ne per didelės – atsakovas dirbo alkoholiu prekiaujančios įmonės vadybininku. Ieškovė V. K. teigė, kad ji kartu su atsakovu J. K. tiek neuždirbo, kad galėtų daryti ūkinio pastato pagerinimus. Gaunamų piniginių lėšų pakako pragyventi, pasitaupius, išvykti atostogų, bet ne gerinti nekilnojamąjį turtą. Tuo metu atsakovų N. ir A. B. finansinė padėtis buvo gera: tėvas užsidirbo pinigų Jungtinėse Amerikos Valstijoje, turėjo įmonę, vėliau ją nuomojo, abu tėvai gavo pakankamas pensijas, – turėjo pakankami pinigų ūkinio pastato įrengimui.

28. Atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimai, susiję su turto teisiniu režimu, turto padalijimu ir piniginėmis kompensacijomis, ir atsikirtimai į ieškovės V. K. ieškinį grindžiami šiais priešieškinyje (2019 m. DOK-30417) ir atsiliepime į ieškinį (2019 m. DOK-3) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas J. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas T. R.:

28.1. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/ 2010). Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118–3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsniai 3 dalis). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

28.2. Santuokoje šalys įgijo tik transporto priemonę „Volkswagen, Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 7400,00 Eur. Atsakovas J. K. pageidauja, kad po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė atitektų jam, kadangi būtent jis šia transporto priemone iki šiol naudojasi, atlieka jos techninę priežiūrą ir remontą. Atitinkamai skolinis įsipareigojimas Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjui), pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas solidaria sutuoktinių – ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. – prievole, sutuoktiniams po santuokos nutraukimo ją vykdant lygiomis dalimis, kadangi iš kredito įstaigos gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šalių šeimos poreikių tenkinimui – transporto priemonės įgijimui. Patenkinus atsakovo J. K. reikalavimą dėl automobilio priteisimo, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškovei V. K. iš atsakovo priteistina 3700,00 Eur dydžio piniginė kompensacija, t. y. 1/2 transporto priemonės vidutinės rinkos vertės.

28.3. Atsakovas J. K. sutinka, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 31 d. jo sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė prievolė kredito įstaigai, tačiau prašo teismo pripažinti prievolę AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1, kurio pagrindu papildomai suteiktas 14517,16 Eur dydžio kreditas, solidaria ieškovės V. K. ir jo – atsakovo J. K. – prievole, nustatant, kad skolininkai po santuokos nutraukimo prievolę privalo vykdyti lygiomis dalimis. Be to, atsakovas J. K. prašo teismo priteisti jam iš ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. solidariai 7258,58 Eur piniginę kompensaciją už pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pagerinimą. Nors ieškovė V. K. ir atsakovai N. B. ir A. B. neigia, tačiau iš tiesų AB SEB banko suteiktas 14517,16 Eur dydžio kreditas pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 buvo panaudotas ne atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto pagerinimui, o nurodyto ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančio statinio pagerinimui, kuriame atsakovas J. K. kartu su ieškove V. K. ir jų nepilnamečiu sūnumi gyveno iki jis išsikėlė – iki 2018 m. vasaros. Kadangi ieškovės tėvų N. ir A. B. turtas buvo pagerintas bendromis ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. lėšomis, o reikalavimą dėl piniginės kompensacijos atsakovams N. B. ir A. B. reiškia tik atsakovas, iš ieškovės tėvų solidariai atsakovui priteistina 7258,58 Eur dydžio kompensacija, t. y. 1/2 kredito įstaigos suteikto kredito dalis. Sudarę santuoką, atsakovas J. K. ir ieškovė V. K. sutarė su ieškovės tėvais – atsakovais – N. B. ir A. B., kad šalys – sutuoktiniai – savo piniginėmis lėšomis ir darbu įsirengs ir pritaikys gyventi ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausantį pastatą–ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su priešieškiniu pateiktą Kadastrinio žemėlapio ištrauką žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), stovi žymiai didesnio ploto nei viešajame registre įregistruotas 18,00 kv. m statinys. Taip pat pažymėtina, jog šio ūkinio pastato rekonstrukcijai buvo panaudotas visas 14517,16 Eur dydžio kreditas, taip pat buvo nuolat investuotos atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. gaunamos pajamos ir santaupos. Taip iš sutuoktinių – atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. – piniginių lėšų bei gauto kredito buvo pagerintas nurodytas ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. turtas: statinys buvo pritaikytas gyventi, į statinį buvo atvestas dujotiekis ir vandentiekis, t. y. iš esmės ūkinis pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą. Sutuoktinių – atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. – santykius su ieškovės tėvais – atsakovais N. ir A. B. nurodyto pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu būtų galima traktuoti kaip panaudos, nes sutuoktiniams buvo leista juo naudotis. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti šias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-379/ 2008 ir kitos). Aplinkybę, kad nurodytas atsakovams N. ir A. B. nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas buvo pagerintas jo savininkų – ieškovės V. K. tėvų – sutikimu patvirtina pats faktas, kad jie patys prisidėjo prie atliekamų darbų. Be to, šis ūkinis pastatas stovi atsakovų N. ir A. B. namų valdoje, todėl jie visą laiką stebėjo vykdomus statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad leidimas atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus neprivalo būti rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-51-415/ 2016).

30. Atsakovų N. B. ir A. B. atsikirtimai į atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo grindžiami šiais atsiliepime į priešieškinį (2019 m. DOK-41153) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovai N. B. ir A. B. bei ir jų atstovė advokato padėjėja M. K.:

30.1. Atsakovo J. K. nurodytos aplinkybės dėl iš sutuoktinių – ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. – piniginių lėšų bei gauto 14517,16 Eur dydžio kredito pagerinto ieškovės V. K. tėvų – atsakovų – N. B. ir A. B. pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) yra tikrovės neatitinkančios ir visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais. Nurodytas pastatas yra atsakovų N. B. ir A. B. nekilnojamojo turto priklausinys ir buvo įrengtas išimtinai atsakovų N. B. ir A. B. piniginėmis lėšomis. Šiam pastatui statyti dar 1991 m. buvo gautas leidimas ir parengtas pastato projektas. Pastatas buvo pradėtas statyti tais pačiais metais – 1991 m., – o baigtas – 1998 m. Atsakovas A. B. 2002 m. keturiems metams buvo išvykęs dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur per savaitę uždirbdavo 900,00 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, kurių dalį skirdavo nurodyto pastato pirmojo aukšto įrengimui. Be to, atsakovai N. B. ir A. B. 2014 m. pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypą, o gautus pinigus taip pat panaudojo nurodyto pastato įrengimui. Išimtinai atsakovų N. B. ir A. B. piniginėmis lėšomis buvo įvestos visos pastato eksploatavimui bei žemės sklypui, ant kurio stovi pastatas, būtinos komunikacijas, buvo sudarytos reikiamos sutartys: 2005 m. ir 2007 m. – dėl vandens ir kanalizavimo komunaliniais tinklais bei dėl komunalinių atliekų tvarkymo, surinkimo ir išvežimo. Atsakovų N. B. ir A. B. piniginėmis lėšomis taip pat buvo sumontuoti pakeliami garažo vartai. Ginčo pastatas, kaip pagalbinis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinys, buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. Tais pačiais metais buvo paruošti dokumentai pastato įteisinimui. Visas šias aplinkybes patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į atsakovo J. K. priešieškinį atsakovų N. B. ir A. B. pateikti rašytiniai įrodymai ir fotografijos. 2007 m. susilaukus sūnaus, ieškovė V. K. kartu su šeima – atsakovu J. K. ir mažamečiu sūnumi, atsikraustė į ginčo pastato pirmąjį aukštą. Nors ieškovei V. K. buvo leista gyventi nurodytame pastate, tačiau atsakovai N. B. ir A. B. faktiškai visą laiką ne tik valdė ir prižiūrėjo šį turtą, tačiau ir investavo jiems priklausančias pinigines lėšas jį gerindami. Pabrėžtina, jog skirtingai nei nurodo atsakovas J. K., atsikrausčius ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. šeimai, pastato pirmas aukštas jau buvo visiškai įrengtas, ką patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos fotografijos. Jei pastato pirmasis aukštas nebūtų buvęs įrengtas ir pritaikytas gyventi, ieškovė V. K. su atsakovu J. K. ir mažamečiu sūnumi nebūtų į jį įsikėlę. Įsikėlus ieškovei su šeima, pradėtas pastato antrojo aukšto įrengimas, kas taip pat buvo daroma išimtinai atsakovų N. B. ir A. B. piniginėmis lėšomis ir atsakovo A. B. darbu, ką taip pat patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikti rašytiniai įrodymai, fotografijos ir teisme apklausti liudytojai S. Š., V. Š., L. S. ir A. J.. 2008 m. atsakovai N. B. ir A. B. savo piniginėmis lėšomis nupirko visą santechnikos įrangą, jų piniginėmis lėšomis buvo užsakyti plastikiniai langai, įvestos dujos (vien į dujų įvedimą buvo investuota 14378,00 Eur). Atsakovas A. B. pats įrengė pastato pirmo ir antro aukšto vonias, 2008–2009 m. pats padarė antrojo aukšto pertvaras, įgijo ir įdėjo duris, sudėjo grindis. Tam tikri daiktai: elektrinė viryklė, televizorius, buvo atiduoti ieškovės V. K. brolio. Kiti daiktai, pavyzdžiui, virtuvės baldai buvo atsakovo A. B. perdaryti iš jam priklausiusio baro baldų, ką taip pat patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos fotografijos. Ginčo pastatą įrengti atsakovams N. B. ir A. B. padėjo: A. A. (šiuo metu jau miręs), kuris atliko pastato pirmo aukšto statybos, pagalbinius ir elektros instaliacijos darbus; D. L. (šiuo metu taip pat jau miręs), kuris įrengė santechniką ir vandentiekį; L. S. padėjo atsakovui A. B. darant pastato remonto ir įrengimo darbus; Č. O. įrengė santechniką ir apšildymą; A. A. pastato antrame aukšte išvedžiojo elektrą; A. J. paruošė sienas dažymui ir jas dažė; A. Č. atliko pastato stogo skardinimą. Be to, į ginčo pastatą investuotas atsakovų N. B. ir A. B. pinigines lėšas patvirtina ir teismui pateikta dalis išsaugotų pirkimo kvitų, kurių didžioji dalis yra 2007 m. Už šias pinigines lėšas buvo pirktos įvairios priemonės, daiktai ir vonia, kita įranga, skirta įrengti pastato antrą aukštą. Be to, 2013 m. atsakovai N. B. ir A. B. iš AB SEB banko paėmė 10000,00 Lt (2896,20 Eur) vartojimo kreditą, kurį panaudojo būtent ginčo pastato remontui – už šiuos pinigus buvo nupirktos ir įstatytos penkerios durys, kurių kiekviena kainavo po 800,00 Lt (231,70 Eur). 2015 m. atsakovai N. B. ir A. B. iš AB SEB banko ir vėl paėmė vartojimo kreditą – 10000,00 Eur, – kurį taip pat panaudojo būtent ginčo pastato remontui. Dėl šio kredito buvo sudaryta sutartinė hipoteka, kurios pagrindu atsakovų N. B. ir A. B. nekilnojamasis turtas, taip pat ir ginčo pastatas, buvo įkeisti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikti rašytiniai įrodymai.

30.2. Natūralu, jog ieškovei V. K. gyvenant su atsakovu J. K. ir mažamečiu sūnumi atsakovams N. B. ir A. B. priklausančiame pastate iškildavo būtinybė nusipirkti tam tikrus buičiai reikalingus daiktus ar priemones, ką jie savarankiškai ir padarydavo, tačiau tai negali būti laikoma atsakovams N. B. ir A. B. priklausančio pastato pagerinimu. Atsakovas J. K. neinvestavo į atsakovams N. B. ir A. B. priklausantį pastatą, tuo labiau tokios didelės pinigų sumos – 14517,16 Eur, – gautos pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą su AB SEB banku dėl 2005 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo Nr. 1. Atsakovams N. B. ir A. B. yra žinoma, kad šie pinigai buvo skirti atsakovui J. K. asmenine nuosavybes teise priklausančio buto remontui.

30.3. Sutiktina, kad atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. santykius su ieškovės tėvais – atsakovais – N. ir A. B. nurodyto ginčo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu būtų galima traktuoti kaip panaudos, kadangi sutuoktiniai pastatu naudojosi neatlygintinai, tačiau pažymėtina, kad panaudos gavėjui privalu išlaikyti ir išsaugoti gautą turtą, atlikti jo einamąjį remontą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629, 6.636, 6.493 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas J. K. neinvestavo į atsakovams N. B. ir A. B. priklausantį pastatą, t. y. neatliko jo kapitalinio ar net einamojo remonto, jo nepagerino, o jei teismas vis tik nustatytų, kad atsakovas J. K. atliko kokį nežymų pastato patvarkymą ar prisidėjo prie jo, tai nelaikytina pastato pagerinimu, už kurį reikalautina ir priteistina kompensacija, o laikytina atsakovui J. K. privalomu panaudos pagrindu valdomų patalpų išsaugojimu ar einamuoju remontu. Pažymėtina, kad atsakovų N. B. ir A. B. piniginėmis lėšomis atlikti ginčo pastato remonto ir įrengimo darbai vyko prieš daugiau kaip dešimt metų, šiuo metu pastatas jau yra nusidėvėjęs, ką patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos fotografijos, darytos išsikėlus atsakovui J. K. ir iš kurių matyti ištrupėjusios, nubraižytos ir kitaip nuniokotos pastato sienos bei atsakovo J. K. sudaužytas lango stiklas.

30.4. Atsakovas J. K. teigia, kad pagerino atsakovams N. B. ir A. B. priklausantį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) investuodamas į jį 14517,16 Eur, gautų pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą su AB SEB banku dėl 2005 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo Nr. 1. Jei teismas vis tik nustatytų, kad atsakovas J. K. atliko kokį nežymų nurodyto pastato patvarkymą ar prisidėjo prie jo, atsižvelgus į tai, kad atsakovas J. K. priešieškinį atsakovams N. B. ir A. B. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pageriną priteisimo pareiškė tik 2019 m. (DOK-41153), nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis ir šis atsakovo J. K. reikalavimas atsakovams N. B. ir A. B. taip pat atmestinas ir šiuo pagrindu.

31. Teismo posėdžio atsakovė N. B. paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu A. B. gana anksti ėmė galvoti apie senatvę – iš ko gyvens. Sugalvojo, kad iš ginčo ūkinio pastato padarys gyvenamą, įrengs butukus, gal atidarys viešbutuką. A. B. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas užsidirbti. Tai buvo maždaug šešeri metai iki V. ir J. K. vestuvių. Vyras dirbo užsienyje, siuntė jai pinigus, o ji iš tų pinigų ėmė remontuoti ūkinį pastatą. Tuo metu ji jau buvo atidariusi parduotuvę ir į darbą priėmusi vairuotoją, kuris labai daug jai padėjo remontuojant ūkinį pastatą. Maždaug po kokių trijų metų ūkinio pastato pirmas aukštas buvo visiškai įrengtas. Ėmė svarstyti apie jo nuomą. Atsakovas A. B. grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, nupirko dukteriai automobilį, duktė studijavo ir gyveno močiutės bute Kaune. Močiutė tuo metu jau buvo persikėlus pas juos – į (duomenys neskelbtini). Staiga dukra sugalvojo tuoktis, susituokė ir persikėlė gyventi pas vyrą – į atsakovo J. K. butą Kauno rajone. Po metų dukra ėmė lauktis, suprato, kad atsakovo J. K. bute su vaiku gyventi bus ankšta. Tada dukra pradėjo galvoti apie paskolą ir naujo buto įsigijimą. Tuo metu buvo labai pakilę butų kainos, net prastų. Atsakovai N. B. ir A. B. pagalvojo, pasitarė ir pasikvietė vaikus gyventi pas juos – į suremontuotą ūkinį pastatą. Ieškovė V. K. nenorėjo, bet atsakovas J. K. ją įkalbėjo. Iš pat pradžių jie ketino vaikams ūkinį pastatą padovanoti, bet sužinojo, kad atsakovas J. K. draugams pasigyrė ir žadėjo atsakovų – tėvų – per slenksti nebeįsileisti. Tada jie susilaikė ir ūkinio pastato nebeperrašė. Atsakovas J. K. visą laikė jautėsi nesavas, buvo priešiškas, nors nesipyko. V. ir J. K. įsikėlus, tai nutiko gimus sūnui, 2007 m. liepą, ūkinio pastato pirmame aukšte buvo galima gyventi, buvo įstatyti nauji langai, įrengtas kambarys, virtuvė, buvo vanduo, taip pat ir karštas vanduo (boileris buvo), kanalizacija, dušas ir tualetas, elektrinė šildymo sistema (elektriniai radiatoriai), bet virtuvė buvo rengta senoviškai. A. B. sumąstė rekonstrukciją, atsakovas J. K. remontų nenorėjo, jam viskas tiko. A. B. ėmė griauti sienas, o atsakovas J. K. stebėjo – rūkė ir gėrė alų. Atsakovas J. K. neprisidėjo prie darbų, ūkinio pastato tvarkymo, nes tai buvo ne jo ir tą jis išsakydavo. A. B. perplanavo erdves, už savus pinigus supirko medžiagas, organizavo arba pats atliko visus reikiamus darbus. Tuo metu atsakovai N. B. ir A. B. jau buvo uždarę parduotuvę ir barą, todėl panaudojo ten buvusius baldus virtuvei įrengti. Ūkinio pastato antras aukštas buvo neįrengtas – buvo viena bendra erdvė, bet vandentiekis ten buvo nuvestas. Po 2007 m. antrame aukšte buvo įrengtos pertvaros, padaryti du kambariai, buvo šildoma elektriniais radiatoriais, buvo sukamas gipsas, dedama šildymo vata. Kiek vėliau ūkiniame pastate buvo pastatytas kieto kuro katilas, išvedžioti vamzdžiai, pastatyti radiatoriai, t. y. buvo šildoma malkomis. Visa tai buvo finansuojama iš atsakovų N. ir A. B. piniginių lėšų. Tuo metu jie pinigų turėjo. Atsakovas A. B. iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežė daug pinigų, kiek, tiksliai negali pasakyti. Atsakovė N. B. turėjo parduotuvę ir barą, per mėnesį gaudavo 1000,00–2000,00 Lt (289,62–579,24 Eur). Visus ūkinio pastato remonto darbus po 2007 m. geriau žino atsakovas A. B., nes jis, grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tuo užsiėmė. Šiuo metu ūkinio pastato atlikti remonto darbai jau yra nusidėvėję, A. B. jau vėl planuoja remonto darbus: šildyti ir dažyti sienas, perdėti grindis, keisti langus. V. ir J. K. sūnus K. iki šešerių nėjo į darželį, nes nuolat sirgo, buvo silpnos sveikatos, tačiau nė vienas iš tėvų neėmė nedarbingumo, visa vaiko priežiūra teko seneliams – atsakovams N. ir A. B.. Iki pirmo atsakovo J. K. išėjimo iš namų V. ir J. K. vakarieniaudavo pas atsakovus N. ir A. B. – nuolat buvo maitinami. Visi komunaliniai mokesčiai taip pat buvo sumokami atsakovų N. ir A. B.. Visus namų valdos priežiūros ir vyriškus buities darbus darė atsakovas A. B., atsakovas J. K. net plaktuko nemokėjo laikyti. Būdavo, kad atsakovas J. K. žolę nupjaudavo. Apie atsakovo J. K. paimtą 14517,16 Eur kreditą jie nieko nežinojo, V. ir J. K. buvo labai uždari, nepasisakydavo. Nežinia, kur tie pinigai buvo išleisti. Kartą V. K. pasakė, kad ji su atsakovu J. K. važiuoja į Madonos koncertą. Paklausus, iš kur pinigai, juokėsi, sakė, kad gavo paskolą. Vaikų piniginių reikalų jie nežinojo. Atsakovams N. B. ir A. B. buvo žinoma, kad kiekvienas iš vaikų pinigus tvarkosi atskirai, bendro šeimos biudžeto neturėjo. Atsakovė N. B. teigė, kad ūkinio pastato komunikacijos, kietojo kuro ir dujų katilai, šildymo ir dujų sistemos, kamino įdėklai, antras aukštas ir visa kita buvo įrengta iš atsakovų N. ir A. B. piniginių lėšų. V. ir J. K. šeima gal kažkiek ir prisidėjo, gal kažkiek ir davė pinigų, nepamena, daug laiko praėjo, visko neprisiminsi. Jei ir prisidėjo, tai nereikšminga pinigų suma, tikrai ne 7000,00 Eur. Atsakovė N. B. žino, kad atsakovas J. K. pečių pirko, jokių kitų daiktų nepirko ir neprisidėjo, už viską mokėjo atsakovai N. ir A. B.. Paklausta, atsakovė N. B. patvirtino, kad buvo keičiama jų gyvenamojo namo stogo danga, tačiau nepamena, kada. Stogo danga pakeista iš atsakovų N. ir A. B. pinigų: santaupų, paskolų. Didelių remonto darbų jų gyvenamajame name po 2007 m. nedarė, atsakovas A. B. statė terasą, bet čia jau reikia klausti jo.

32. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. iš esmės patvirtino sutuoktinės – N. B. – nurodytas aplinkybes apie jo darbą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pinigų siuntimą į namus bei ūkinio pastato pirmo aukšto įrengimą, kurį jam dirbant užsienyje padarė sutuoktinė. Atsakovas A. B. taip pat patvirtino, kad ūkinio pastato remontavimo/ įrenginėjimo metu turėjo pinigų: iš Jungtinių Amerikos Valstijų (darbo užmokestis ir draudimo įmonės išmokos už stichijų nuniokotą ten įsigytą gyvenamąjį namą), paskolos iš bankų. Be to, atsakovas A. B. nurodė, kad 2007 m. įsikėlus ieškovės V. K. šeimai į ūkinį pastatą, buvo nuspręsta atlikti pirmo aukšto rekonstrukciją, nes iš anksčiau ten buvo numatyta pirtelė su persirengimo kambariu, kas ieškovės šeimai su mažu vaiku nebuvo reikalinga, norėjosi išgriauti, padaryti erdvės, tualetą perkelti prie dušo. Atsakovas J. K. jį stabdė, sakė, kad neverta tuo užsiimti. Tada atsakovas A. B. sumanytą pirmo aukšto rekonstrukciją pažadėjo padaryti pats, savo pinigais. Atsakovas A. B. teigė visus remonto darbus daręs pats, pats kvietęs pagalbininkus ir pats pirkęs reikiamas medžiagas. Paklaustas, atsakovas A. B. atsakė, kad abu namus: ir gyvenamąjį, kuriame gyvena kartu su sutuoktine, ir ūkinį pastatą, kuriame gyveno ieškovė V. K. su sutuoktiniu J. K. ir sūnumi, yra palietęs savo darbu, kiekvieną centimetrą. Viską moka – nuo pamatų iki stogo – turi auksines rankas. Iš tiesų ieškovei V. K. ir atsakovui J. K. įsikėlus į ūkinį pastatą, pastatas buvo šildomas elektra – pakabinamais radiatoriais. Po kurio laiko buvo pastatytas kieto kuro (malkų) katilas ir išvedžioti vamzdžiai, sudėti radiatoriai. Šiuos darbus atliko pažįstamas žmogus. Katilas kainavo apie 3500,00 Lt (1013,67 Eur), bet per pažįstamus įsigijo su nuolaida. Už katilą mokėjo abu atsakovai – ir A. B., ir atsakovas J. K. – lygomis dalimis, kiek tiksliai, nepamena: ar po 1000,00 Lt (289,62 Eur), ar po 1500,00 Lt (434,43 Eur). Lai bus po 1500,00 Lt (434,43 Eur). Už visą kitą mokėjo atsakovas A. B., su sutuoktine. Prie antro aukšto įrengimo atsakovas J. K. neprisidėjo, na, gal kada yra nupirkęs vieną ar kitą maišą klijų, cemento, galisto. Laiptus į antrą aukštą suorganizavo ieškovė V. K., bet už jų pastatymą sumokėjo atsakovas A. B., su sutuoktine. Ūkinio pastato antro aukšto apdailą darė atsakovo A. B. draugas – A. J.. Už tai taip pat buvo sumokėta atsakovų N. ir A. B. pinigais, atsakovas J. K. neprisidėjo. Už dujų visą įrengimą abiejuose namuose atsakovas A. B. sumokėjo maždaug 15000,00 Lt (4344,30 Eur), atsakovas J. K. neprisidėjo. Durų ir vonios įsigijimas, atvežimas ir pastatymas, taip pat buvo iš atsakovų N. ir A. B. pinigų. Prie gipso plokščių, panaudotų antro aukšto pertvaroms, ir apšiltinimo vatos atsakovas J. K. šiek tiek prisidėjo, kiek tiksliai, nepamena. Gali būti kad maždaug 250,00 Lt (72,41 Eur). Iš viso atsakovas J. K. prie ūkinio pastato įrengimo prisidėjo maždaug 1750,00 Lt (506,84 Eur), visą kitą sumokėjo atsakovai N. ir A. B.. Apie atsakovo J. K. paimtą 14517,16 Eur kreditą atsakovas A. B. sužinojo, kai V. ir J. K. pradėjo skyrybų procesą. Apie šių pinigų panaudojimą ūkinio pastato pagerinimui atsakovas A. B. nieko nežino. Iš esmės ūkinio pastato priežiūra rūpinosi vienas atsakovas A. B., atsakovui J. K. tai nerūpėjo, net durų rankenėlės jis nėra pakeitęs. Atsakovas J. K. ne kartą yra sakęs, kad ūkinis pastatas ne jo, tai kam jam rūpintis. Šiuo metu ūkinį pastatą reikia remontuoti: apšiltinti, keisti grindis ir langus. Tuo metu į ūkinio pastato remontą atsakovai N. ir A. B. investavo maždaug 30000,00 Lt (8688,60 Eur). Už komunalinius mokesčius atsakovas J. K. mokėjo, už dujas ir elektrą, bet su pertraukomis. Paklausus, atsakovas A. B. nurodė, kad yra kelis kartus atsakovas J. K. ūkinio pastato pirmo aukšto remonto metu, kai buvo išgriautos pertvarkos, išnešęs statybines šiukšles. Daugiau atsakovo J. K. darbų įrengiant ūkinį pastatą atsakovas A. B. nepamena.

34. Trečiasis asmuo AB SEB savo poziciją nagrinėjamu klausimu išreiškė atsiliepimuose į ieškinį (2018 m. DOK-136319) ir į priešieškinį (2019 m. DOK-36642). Trečiasis asmuo AB SEB bankas iš esmės sutinka su ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. pozicija, kad prievolė kredito įstaigai pagal 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo J. K. prievolė, o prievolė pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 yra solidari ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė kredito įstaigai. Dėl šalių solidarios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos nustatymo tarp šalių trečiasis asmuo neprieštaravo, nes solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių yra aktualus tik sutuoktinių tarpusavio santykiams, t. y. solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės kredito įstaigai ir kredito įstaigos teisės reikalauti, kad solidarią prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį.

35. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjo), savo poziciją nagrinėjamu klausimu taip pat išreiškė atsiliepimuose į ieškinį (2018 m. DOK-135780) ir į priešieškinį (2019 m. DOK-31417). Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės V. K. pozicija ir pritaria atsakovo J. K. pozicijai dėl prievolės pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. trečiasis asmuo sutinka, kad ši prievolė kredito įstaigai yra solidari ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė, o ne asmeninė ieškovės V. K. prievolė. Dėl šalių solidarios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos nustatymo tarp šalių trečiasis asmuo taip pat neprieštaravo, nes solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės kredito įstaigai. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad nei ieškovės V. K. ieškinyje, nei atsakovo J. K. priešieškinyje nepasisakyta dėl prievolės kredito įstaigai pagal atsakovo J. K. 2015 m. liepos 3 d. sudarytą „Mastercard Credit“ privatiems asmenims sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad ši prievolė liktų asmenine atsakovo J. K. prievole kredito įstaigai.

44. Ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi atsakovo J. K. vardu registruotą 2017 m. įsigytą 7400,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės V. K. ieškinio (2018 m. CBP-24215) priedai – Kelių transporto priemonių registro išrašai). Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra. Taip pat nustatyta, kad automobilis buvo įsigytas ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. šeimos poreikiams: darbo dienomis juo naudojosi ieškovė – vykdavo į darbą ir veždavo nepilnametį sūnų į mokyklą, – o savaitgaliais – ir atsakovas – kartu su sutuoktine ir vaiku vykdavo iškylų, pramogų. 2018 m. birželį atsakovas J. K. šiuo automobiliu išvyko iš namų ir paliko šeimą (šio teismo sprendimo 26.1., 27., 28.2, 29. ir 18. punktai). Be to, nustatyta, kad šiam automobiliui įsigyti dalis pinigų – 1/3 automobilio vertės (automobilį pirko už 11000,00 Eur), t. y. 4000,00 Eur – buvo paimta iš AB DNB banko (šio teismo sprendimo 29. punktas). Iš trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjo), pateikto rašytinio įrodymo matyti, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. (kredito gavėjai) 2017 m. rugsėjo 19 d. šeimos vartojimo reikmėms su AB DNB banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmė 4000,00 Eur vartojimo kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2021 m. rugsėjo 6 d. (atsiliepimo į ieškinį (2018 m. DOK-135780) priedas – vartojimo kredito sutartis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ši ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė kreditoriui yra solidari – vartojimo kreditas paimtas santuokos metu abiejų šalių šeimos poreikiams tenkinti. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad prievolę pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo viena ieškovė V. K. (šio teismo sprendimo 26.1. ir 29. punktai). Ieškovės V. K. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo teismui metu negrąžinto kredito suma buvo 2978,00 Eur, o šios bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje negrąžinto kredito suma yra 1787,14 Eur (2020 m. DOK-1264 priedas).

45. Ieškovė V. K. prašo teismo po santuokos nutraukimo palikti jai automobilį „Volkswagen, Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, priteisti iš jos atsakovui J. K. 2211,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir pripažinti prievolę pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku jos asmenine prievole, kurią ji vykdys iš savo asmeninių lėšų (šio teismo sprendimo 26.1. punktas). Atsakovas J. K. prašo teismo po santuokos nutraukimo automobilį palikti jam asmenine nuosavybe, priteisti iš jo ieškovei V. K. 3700,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir pripažinti prievolę pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku solidaria ieškovės V. K. ir jo – atsakovo J. K. – prievole, nustatant, kad skolininkai prievolę privalo vykdyti lygiomis dalimis (šio teismo sprendimo 28.2. ir 29. punktai). Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (AB DNB banko teisių perėmėjo), nesutinka su ieškovės V. K. pozicija ir pritaria atsakovo J. K. pozicijai, t. y. trečiasis asmuo sutinka, kad prievolė pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigai yra solidari ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė, o ne asmeninė ieškovės V. K. prievolė. Dėl šalių solidarios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos nustatymo tarp šalių trečiasis asmuo taip pat neprieštaravo, nes solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės kredito įstaigai (šio teismo sprendimo 7. ir 35. punktai; 2018 m. DOK-135780 ir 2019 m. DOK-31417).

46. Nors 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. gauti 4000,00 Eur buvo panaudoti ginčo automobiliui įsigyti, tačiau padengė ne visą automobilio įsigijimo kainą, o tik dalį – 1/3 automobilio vertės (automobilis pirktas už 11000,00 Eur) (šio teismo sprendimo 29. punktas). Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė V. K. neginčijo (šio teismo sprendimo 27. punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad kita automobiliui įsigyti panaudota pinigų dalis buvo bendros šeimos pajamos. Nors nurodyti iš kredito įstaigos gauti pinigai buvo panaudoti automobiliui įsigyti ir piniginę prievolę pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį vykdo viena ieškovė V. K., tai nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas po santuokos nutraukimo automobilį asmeninės nuosavybės teise palikti išimtinai ieškovei ir modifikuoti nurodytą piniginę prievolę kreditoriui, neatsižvelgus į piniginės prievolės prigimtį, kreditoriaus interesus, automobilio, kaip dalintino daikto, savybes, jo paskirtį, jo poreikį ir galimybes juo naudotis, jį išlaikyti ir panašiai. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nurodytai piniginei prievolei sekti paskui daiktą, nes nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas galėjo būti panaudotas bet kokiems šeimoms poreikiams patenkinti, net ir suvartojamiems daiktams ar kokioms paslaugoms, t. y. vartojimo kreditas nebuvo gautas išimtinai automobiliui įsigyti.

47. Atsižvelgęs į tai, taip pat į šias bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, kad: ieškovė V. K. su nepilnamečiu sūnumi gyvena Kauno priemiestyje, o dirba Kaune, kur ir sūnus mokosi; ieškovė V. K. neturi kito asmenine ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio automobilio; K. ir Kauno susisiekimas visuomeniniu transportu nėra patogus; šiuo metu ieškovė V. K. neatlygintinai naudojasi tėvų – atsakovų – N. ir A. B. automobiliu; ginčo automobiliu šiuo metu daugiau negu pusantrų metų naudojasi ir rūpinasi Kaune gyvenantis ir niekur nedirbantis atsakovas J. K.; šiuo metu automobilis yra naudojamas ir nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti – kelis kartus per savaitę po pamokų nuvežti į krepšinio treniruotes, bei į tai, kad: norint išsaugoti automobilio funkcionalumą, jis nėra dalus; automobilis gali būti vienas iš atsakovo J. K. privalumų ieškant darbo, be to, atsakovas J. K. gali naudoti automobilį papildomoms pajamoms gauti, kas tiesiogiai turėtų įtakos atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymui, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat kreditoriaus ir šalių nepilnamečio sūnaus interesais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės V. K. reikalavimai dėl automobilio, piniginės kompensacijos išmokėjimo ir prievolės pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku yra atmestini, o atsakovo J. K. – tenkinti, t. y. po santuokos nutraukimo automobilis „Volkswagen, Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas jo asmenine nuosavybe ir iš jo ieškovei V. K. priteistina 3700,00 Eur piniginė kompensacija (1/2 dalis automobilio vertės, t. y. 1/2 dalis 7400,00 Eur) už jam tenkančią didesnę turto dalį, o prievolė pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku pripažintina solidaria ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievole, nustatant, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo vykdytina ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. lygiomis dalimis.

48. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas J. K. su ieškovės V. K. sutikimu 2007 m. gegužės 14 d. su AB SEB banku sudarė Susitarimą pakeisti atsakovo J. K. 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir papildomai gavo 14517,16 Eur dydžio kreditą būsto remontui. Kredito grąžinimo terminas – 2030 m. gegužės 30 d. (ieškovės V. K. ieškinio (2018 m. CBP-24215) priedai – 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimas pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 ir AB SEB banko suteiktų kreditų informacija). Prievolė AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo J. K. prievolė. Iš AB SEB banko gautas 11976,66 Eur kreditas buvo atsakovo J. K. panaudotas asmeninės nuosavybės teise butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)) įsigyti (šio teismo sprendimo 43. punktas).

49. Ieškovė V. K. pripažįsta, kad prievolė AB SEB bankui pagal atsakovo J. K. su ieškovės V. K. sutikimu 2007 m. gegužės 14 d sudarytą Susitarimą pakeisti atsakovo J. K. 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 yra solidari, tačiau ieškovė V. K. prašo teismo įpareigoti atsakovą J. K. šį kreditą mokėti iš asmeninių lėšų, kadangi gautas kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį – atsakovui J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausiančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)) remontui. Atsakovas J. K. prašo teismo prievolę pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 pripažinti solidaria ieškovės V. K. ir jo – atsakovo J. K. – prievole, nustatant, kad skolininkai prievolę privalo vykdyti lygiomis dalimis. Be to, atsakovas J. K. prašo teismo priteisti jam iš atsakovų – ieškovės V. K. tėvų – N. B. ir A. B. solidariai 7258,58 Eur piniginę kompensaciją už jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pagerinimą (1/2 dalį 14517,16 Eur kredito sumos), kadangi pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 gautas 14517,16 Eur dydžio kreditas buvo panaudotas ne atsakovo J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, o atsakovams N. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato–ūkinio pastato remontui. Ieškovė V. K. ir atsakovai N. B. ir A. B. kategoriškai nesutinka su šiais atsakovo J. K. reikalavimais. Kreditorius – trečiasis asmuo – AB SEB bankas laikosi tokios pozicijos, kad prievolė pagal 2007 m. gegužės 14 d. Susitarimą pakeisti 2005 m. gegužės 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1 yra solidari ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. prievolė kredito įstaigai. Dėl šalių solidarios prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo tvarkos nustatymo tarp šalių trečiasis asmuo neprieštaravo, nes solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių yra aktualus tik sutuoktinių tarpusavio santykiams, t. y. solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės kredito įstaigai ir kredito įstaigos teisės reikalauti, kad solidarią prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (šio teismo sprendimo 6. ir 34. punktai; 2018 m. DOK-136319 ir 2019 m. DOK-36642).

50. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės V. K., atsakovo J. K., atsakovų N. B. ir A. B., liudytojų S. Š., V. Š., L. S. ir A. J. paaiškinimus bei ištirtus ieškovės V. K. pateiktus įrodymus (2019 m. DOK-41525 – ūkinio–pastato vidaus fotografijas), atsakovo J. K. pateiktus įrodymus (2019 m. DOK-78299 – buto fotografijas; 2020 m. DOK-1264 priedas – AB SEB banko sąskaitos išrašą), atsakovų N. B. ir A. B. kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktus įrodymus (2019 m. DOK-41153 – Nekilnojamojo turto registro išrašus, statybos leidimą, ūkinio–pastato projektus, sutartis dėl vandens ir kanalizavimo komunaliniais tinklais bei dėl komunalinių atliekų tvarkymo, surinkimo ir išvežimo, langų sąmatas/ užsakymus, vonios įsigijimo dokumentus, išrašus ir Nekilnojamojo turto registro apie turėtą nekilnojamąjį turtą, kreditų sutartis, prašymus dėl prijungimo prie gamtinių dujų, gamtinių dujų pirko sutartį, dujų skaitiklio įrengimo ir priėmimo eksploatuoti aktą, atliktų dujų darbų perdavimo ir priėmimo aktą, ūkinio–pastato vidaus fotografijas, sodybos fotografijas, pirkinių kvitus), teismas daro šias išvadas:

52. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamosios vietos kartu su motina nustatymo po šalių santuokos nutraukimo, taip pat nėra ginčo ir dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, tačiau kilo ginčas dėl tėvo nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

53. Ieškovės V. K. ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir atsikirtimai į priešpriešinį atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimą grindžiami šiais ieškinyje (2018 m. CBP-24215) ir atsiliepime į priešieškinį (2019 m. DOK-41446) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė V. K. ir jos atstovė advokatė R. G.:

53.1. Ieškovė V. K. prašo teismo priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur iki sūnaus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis) ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K. įsiskolinimą – 1300,00 Eur, – susidariusį nuo 2018 m. birželio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. spalio 29 d. Ieškovė V. K. kategoriškai nesutinka su atsakovo J. K. siūlomu kas mėnesį jų nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo dydžiu – 180,00 ir net 200,00 Eur, – kadangi tai nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių ir iš esmės pažeistų vaiko interesus.

53.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3- 469/ 2006). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaiką tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-71/ 2010, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-625/2012).

53.3. Šalių nepilnamečiui sūnui K. K. 2020 m. sueis trylika metų. Atsižvelgiant į sūnaus amžių ir poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikia 850,00–900,00 Eur per mėnesį. Ieškovė V. K. pateikė teismui dvi nepilnamečio vaiko poreikių lenteles: kartu su ieškiniu (2018 m. CBP-24215 priedas) ir šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje (2020 m. DOK-2006 priedas, su šiuos poreikius pagrindžiančiais įrodymais. Pažymėtina, kad dalis mokėjimų kvitų nekokybiški, neįskaitomi, todėl teismo nelaikyti tinkamais įrodymas ir nevertintini). Pagal nepilnamečio vaiko 2019 m. poreikių lentelę, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 853,00 Eur sumos: maistui – apie 350,00 Eur; dienpinigiams – 40,00 Eur (2,00 Eur dienai); sveikatos priežiūrai, vaistams, maisto papildams, vitaminams ir higienos reikmenims – 30,00 Eur; aprangai ir avalinei – 66,00 Eur; mokslo reikmėms (knygoms, pratyboms ir kitoms kanceliarinėms prekėms) – 14,00 Eur; popamokinei veiklai ir būreliams: krepšiniui (apranga, mėnesinis mokestis ir mėgėjų lygos metinis mokestis) – 37,00 Eur, andenlenčių sportui – 41,00 Eur; laisvalaikiui (kino teatrui, teatrui, kelionėms ir kita) – 91,00 Eur; būsto išlaikymui, įskaitant interneto ryšį, – 88,00 Eur; mobilaus ryšio telefonui – 8,00 Eur; transporto išlaidoms (automobilio kurui) – 54,00 Eur; nenumatyti pirkiniai – 34,00 Eur. Ieškovei V. K. vienai išlaikyti šalių nepilnametį sūnų yra sunku, todėl šiuo metu jai padeda jos tėvai – atsakovai – N. ir A. B., aprūpina maistu ir laikinai leido naudotis jų automobiliu. Pažymėtina, kad ieškovė V. K. prašo priteisti iš atsakovo J. K. mažiau negu pusę reikiamos mėnesinės jų nepilnamečiui sūnui išlaikyti sumos. Atsakovas J. K. yra sveikas ir darbingas, nors šiuo metu nedirba, tačiau visą laiką turėjo gerai apmokamą darbą, gaudavo ženkliai didesnį negu minimalų mėnesinį darbo užmokestį – 1500,00 Eur, – naudojasi šeimos automobiliu, turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovas J. K. yra pajėgus teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas J. K. nuo gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2018 m. birželio, jų nepilnamečiui sūnui suteikė tik 100,00 Eur dydžio išlaikymą. Nors atsakovas porą kartų yra nupirkęs rūbų sūnui ir įteikęs dovanų (šv. Kalėdų proga – telefoną; gimtadienio proga – kompiuterį), tačiau to negalima laikyti išlaikymu, kuris tenkintų kasdienius vaiko poreikius. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju nuo 2018 m. birželio iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. spalio 29 d., susidarė išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimas – 1300,00 Eur: 350,00 Eur × 4 mėn. – 100,00 Eur. Dėl išlaikymo neteikimo nepilnamečiui sūnui teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės V. K. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteisė iš atsakovo J. K. laikiną išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui K. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. balandžio 19 d.

54. Teismo posėdžio metu paklausta, ieškovė V. K. atsakė, kad yra sutarusi su atsakovu J. K., kad tėvas su jų nepilnamečiu sūnumi K. bendraus kas antrą savaitgalį, nevartos alkoholio. Ieškovė yra linkusi pasitikėti atsakovu, kol kas atsakovas laikosi susitarimo, be to, ieškovė tikisi kartu su atsakovu gyvenančios jo motinos pagalbos. Ieškovė nedraus sūnui bendrauti su tėvu, visada skatina bendrauti ir skatins bendrauti daugiau. Neprieštarauja, kad vaikas pas atsakovą nakvotų ir nakvoja. Tuo metu vaiką maitina ir juo rūpinasi atsakovas J. K.. Be to, atsakovas J. K. sūnų nuveža į krepšinio treniruotes, susiskambina ir susitaria, nes būna trys treniruotės per savaitę. Pinigų vaikui išlaikyti atsakovas yra davęs vieną kartą – 100,00 Eur prieš rugsėjo pirmąją. Dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiui sūnui susitarti nepavyksta. Atsakovas J. K. net nevykdo teismo nutarties dėl laikino išlaikymo sūnui teikimo, dėl ko kreiptasi į antstolį. Atsakovas J. K. tvirtina, kad jis pats vaikui šio bei to nuperka, dėl ko nutinka taip, kad vaikas turi dvejus tokius pačius sportinius batus, du mobilius telefonus ir panašiai, t. y. atsakovas prie jų nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda dovanomis, vienkartiniais pirkiniais ir tuo, ko vaikas paprašo, kas labiau susiję su pramogomis ir ko ieškovė tikėtina nenupirktų. Ieškovė V. K. šiuo metu dirba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, jos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 1100,00–1200,00 Eur, priklauso nuo priedų, papildomų veiklų. Savo poreikiams ieškovė išleidžia minimaliai, neskaičiuoja. Išleidžia tiek, kiek gali sau leisti. Iki šiol nepilnametį sūnų išlaikyti padeda ieškovės tėvai N. ir A. B. – padeda tiek su maistu, tiek su vaistais ir papildais, tiek su vežiojimu. Žinoma, maistą perka ir ji, tačiau ruošia tėvai. Sūnaus mokykla nuo pat pradžių pasirinkta Kaune sąmoningai arčiau ieškovės darbo, kad vaikas būtų prižiūrėtas: pamaitintas, laiku parvežtas namo ar nuvežtas į popamokines veiklas. Šalių nepilnametis sūnus yra sveikas, specialių poreikių neturi, gali būti, kad jam reikės porą metų nešioti dantų kabes abejose pusėse, kas iš karto kainuotų apie 900,00 Eur, tačiau šiuo metu kabės dar nenešiojamos, stebima, laukiama brendimo. Pe to, kas mėnesį teks lankytis pas gydytoją dantų kabes priveržti ar kažkas panašaus, už ką taip pat teks susimokėti. Šios išlaidos į teismui pateiktą vaiko poreikių lentelę neįtrauktos. Rūbus tenka pirkti kiekvieną sezoną, būna ir neplanuotų rūbų pirkimų, pagal poreikį. Sūnus lanko krepšinį ir vandenlenčių sportą (sezoninį), kuris grūdina organizmą ir stiprina visą kūną. Be to, sūnus lankė papildomus anglų kalbos užsiėmimus. Ieškovė V. K. planuoja vaiką stiprinti ir kitose srityje.

55. Atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir atsikirtimai į priešpriešinius ieškovės V. K. ieškinio reikalavimus grindžiami šiais priešieškinyje (2019 m. DOK-30417) ir atsiliepime į ieškinį (2019 m. DOK-3) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas J. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas T. R.:

55.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas J. K. iš dalies sutinka su ieškovės V. K. ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui K. K. teikimo, t. y. sutinka nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti 180,00 ar net 200,00 Eur, bet ne 350,00 Eur.

55.2. Atsakovo J. K. nuomone vaiko poreikiams patenkinti visiškai pakaktų 360,00 Eur per mėnesį, kurių 1/2 dalį, t. y. pusę, padengtų atsakovas. Atsakovas J. K. mano, kad ieškovės V. K. nurodyti jų nepilnamečio sūnaus poreikiais yra visiškai nepagrįstai padidinti. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (23 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė V. K. nurodo, jog neva kas mėnesį sūnui reikalinga net 400,00 Eur dydžio suma maistui, kas atsakovo manymu yra visiškai nepagrįsta, nes sūnaus maitinimui tikrai išleidžiama ne daugiau nei 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovo J. K. nuomone į kai kurias vaiko poreikiams patenkinti nurodytas išlaidas ieškovė V. K. labai tikėtina įtraukia ir savo asmenines, pavyzdžiui, į išlaidas transportui. Ieškovė tvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus transporto poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį išleidžia 50,00–60,00 Eur, tačiau jų sūnus yra moksleivis ir gali naudotis elektroniniu terminuotu viešojo transporto bilietu su 50,00 proc. nuolaida. Tokiu atveju transporto išlaidos tesiektų 14,00 Eur per mėnesį. Pakankamai didelę išlaidų dalį sudaro šalių nepilnamečio sūnaus laisvalaikio poreikiai ir sporto būreliai.

55.3. Ieškovės V. K. reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovas J. K. teikė išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui natūra: savaitgaliais maitindavo vaiką, pramogaudavo, pirkdavo jam įvairius daiktus ir tenkindavo visus kitus vaiko poreikius.

56. Teismo posėdžio metu paklaustas, atsakovas J. K. atsakė, kad šiuo metu sutinka nepilnamečiui sūnui K.i kas mėnesį teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą, bet ne 350,00 Eur. Atsakovo nuomone nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti pakaktų 400,00–500,00 Eur per mėnesį. Jei tokios pinigų sumos nepakanka vaikui, tai kiek reikia uždirbti norint išlaikyti suaugusį žmogų. Kai kurie ieškovės V. K. nurodyti jų nepilnamečio sūnaus mėnesiniai poreikiai yra nepagrįstai padidinti: išlaidos maistui ir dienpinigiams sudaro 440,00 Eur, vaikas tokios pinigų sumos nepravalgo; išlaidos atostogoms, nes ir jis su sūnumi atostogavo ir atostogaus, tokiu atveju kiekvienam iš jų turėtų atitekti sūnaus atostogų išlaidų dalis; išlaidos transportui – sūnaus mokykla yra šalia ieškovės V. K. darbo – tokiu būdu atsakovas padengs ir ieškovės vykimo į darbą transporto išlaidas; būsto išlaidos – jos visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais. Krepšinį sūnus lanko jau senai, o dėl vandenlenčių sporto ieškovė su atsakovu nesitarė. Be to, atsakovas J. K. nurodė, kad yra su ieškove V. K. susitarta, jog jis su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį. Šiuo metu taip ir bendrauja. Suprantama, gali būti ir būna išimčių, bet dėl to problemų nėra, visada su ieškove sutaria. Įprastai jis pasiima vaiką penktadienį po pamokų ir pirmadienį nuveža vaiką į mokyklą. Tuo metu vaikas yra maitinamas, su juo pramogaujama: lankomas baseinas, kinas, važinėjama kartingais ir panašiai. Atsakovas J. K. stengiasi, kad vaikui būtų smagu ir įdomu su juo būti ir vaikas norėtų leisti laiką su juo. Kartais su sūnumi bendrauja ir darbo dienomis, po pamokų paima sūnų iš mokyklos, pamaitina ir nuveža į krepšinio treniruotę. Stengiasi du–tris kartus per savaitę. Šiuo metu atsakovas J. K. yra bedarbis nuo 2019 m. rugsėjo. Jo gaunamos pajamos – darbo biržos mokama socialinė išmoka – 738,00 Eur. Stengiasi gyventi kuo taupiau, gyvena pas motiną. Prie būsto išlaikymo neprisideda. Išlaidos: 200,00 Eur sūnui išlaikyti; 126,00 Eur kreditui grąžinti; visą kitą asmeniniams poreikiams: maistui, drabužiams ir higienai, telefonui, automobiliui, pramogoms su vaiku. Asmenines nuosavybės teise atsakovui J. K. priklausančiame bute šiuo metu nuo 2019 m. liepos niekas negyvena. Iki to bute gyveno žmonės, kurie susimokėdavo už komunalinius mokesčius ir kompensuodavo atsakovo įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2005 m. kredito sutartį. Kadangi bute niekas negyvena, nereikia mokėti komunalinių mokesčių, išskyrus šildymą. Darbo neteko dėl to, kad, pasikeitus valstybės politikai alkoholio vartojimo ir prekybos atžvilgiu, krito alkoholio pardavimai ir alkoholiu prekiaujantis jo darbdavys ėmė taupyti darbuotojų sąskaitą: apribojo tarnybinio automobilio naudojimo galimybes ir kardinaliai sumažino darbo užmokestį. Tas atsakovui nepatiko ir jis nutraukė darbo sutartį šalių susitarimų, kompensacijos negavo. Turėdamas ilgametę alkoholio prekybos patirtį ir žinodamas savo galimybes, atsakovas J. K. ateityje, maždaug po Naujųjų metų, tikisi dirbti toje pačioje sferoje, tik pas kitus alkoholio platintojus. Prieš pat darbo sutarties nutraukimą atsakovo J. K. mėnesinis darbo užmokestis buvo maždaug 2000,00 Eur. Atsakovas J. K. yra sveikas ir darbingas, turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, daugiau išlaikytinų asmenų, išskyrus nepilnametį sūnų K., neturi, taip pat neturi santaupų. Turi Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, kreditinę kortelę su 1500,00 Eur kredito limitu, pinigus naudoja išimtinai savo poreikiams, jei naudoja.

62. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamosios vietos kartu su motina – ieškove V. K. – nustatymo, taip pat nėra ginčo ir dėl tėvo – atsakovo J. K. – bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo pagal nusistovėjusią tvarką. Atsižvelgus į tai, tenkinti ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. reikalavimai dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina – ieškove V. K.. Taip pat nustatytina atsakovo J. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka: tėvas su sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant abiejų tėvų sutarimu kas antrą mėnesio savaitgalį prieš porą dienų suderinęs su vaiko motina sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo vietą bei laiką. Abiejų tėvų sutarimu tėvas su nepilnamečiu sūnumi atostogauja ir leidžia laiką darbo dienomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.169–3.170 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

63. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. K. ir atsakovas J. K. nesutaria dėl tėvo nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė V. K. prašo priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui K. K. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą – 1300,00 Eur, už laikotarpį nuo –2018 m. birželio (šalių gyvenimo skyrium) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 29 d.; CBP-24215). Atsakovas J. K. sutinka nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti 200,00 Eur, tačiau nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (šio teismo sprendimo 53.1., 53.3., 55.1., 55.3. ir 56. punktai).

64.Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

65. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

66. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

67. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 39,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžio patvirtinimo“), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 251,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas). Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 607,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ aktualią redakciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.