Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2477-673/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1-2477-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27950-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
G. P.
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2477-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27950-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai G. P.,kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, kaltinamojo tvirtinimu – dirbantis užsienyje: įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Olandijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1. 2003-01-27 pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 8 p. - laisvės atėmimu 11 metų, 2013-09-17 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 2. 2016-10-10 pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. - 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 13 d. apie 07.20 val., V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažametės dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebęs už plaukų savo šeimos narei -sutuoktinei G. P. išrovė kuokštą plaukų ir parvertė ant grindų, pastarajai sėdint ant grindų kaire ranka spaudė jai kairės rankos riešą, o kita ranka laikydamas už plaukų trenkė tris kartus jos galvą į grindų plyteles, po ko, kumščiais sudavė ne daugiau penkis kartus į galvos sritį, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairę ausį, dešine ranka vėl sugriebęs už plaukų juos tąsė, dešine koja vieną kartą spyrė į kairę veido pusę, kaire koja vieną kartą spyrė į galvos viršugalvį, bei ne mažiau keturis kartus spyrė į rankas, taip smurtaudamas padarė G. P. sumušimus su minkštųjų audinių patinimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinėje smilkininėje srityje, kaktos dešinėje, kairėje smilkininėje srityje, kairiame skruoste ir žande, kairės ausies kaušelyje, dešinės rankos žaste, dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste, bei kairiajame dilbyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko visus kaltinime nurodytu smurtinius veiksmus sutuoktinės atžvilgiu: pagriebęs už plaukų pargriovė ant žemės, gal ir išrovė plaukų, nors rankose plaukų nepastebėjo, gal ir trenkė gulinčiai, sudavė kumščiu apie penkis kartus į galvos sritį, delnu sudavė į kairę ausį, tąsė už plaukų, spyrė koja, galėjo įspirti du kartus į galvą, įspirti į ranką. Nematė, ar visa tai stebėjo mažametė dukra, bet ji buvo namuose, galėjo matyti, neatsimena, ar dukra verkė. Jam buvo pykčio priepuolis, nes žmona išprovokavo rėkdama, ji nuolat jį provokuoja, jai viskas blogai. Žmona jo nemušė. Nori žmonai palinkėti nustoti keiktis prie vaikų, jis nesikeikia. Pripažino, kad naktį siūlė žmonai kartu išgerti ir eiti miegoti, norėjo pabendrauti. Sutuoktinė ryte turėjo eiti į darbą. Buvo išgėręs alkoholio, šiek tiek apsvaigęs. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nurodė, kad gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš BPC (1 t., b. l. 44-45) pažymos matyti, kad 2018-06-13 07.26 val. paskambinusi G. P.pranešė, kad namuose (duomenys neskelbtini), jos vyras ją mušė rankomis, spardė. Šiuo metu ji yra pas kaimynę, bijo grįžti į namus.

Nukentėjusioji G. P. (1 t., b. l. 56-57) parodė, kad 2018-06-12 apie 20.00 val., grįžusi iš darbo namuose nerado mažamečių vaikų G. P. ir T. U.. Nuėjusi pas uošvius rado vaikus ir neblaivų sutuoktinį V. P.. Visiems grįžus į namus, apie 21 valandą sutuoktinis kažkur išėjo ir grįžo 03 val. nakties. Parsinešęs butelį degtinės siūlė jai gerti, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2018-06-13 apie 06.30 val., ji atsikėlusi ruošėsi į darbą, kai išgirdęs sutuoktinis atėjo į virtuvę, pradėjo priekaištauti dėl darbo, sugriebęs už plaukų parvertė ją ant žemės ir jos galvą ėmė trankyti į grindų plyteles, vėliau rankomis pradėjo daužyti galvą, spardyti į įvairias kūno vietas. Įvykį matė mažametė dukra G. P., kuri prašė tėčio nemušti. Baigęs ją mušti sutuoktinis liepė eiti į darbą. Bijodama, kad sutuoktinis daugiau nesmurtautų, ji pabėgo pas pažįstamą moterį ir paskambino į policiją. Sutuoktinis ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs, tačiau ji jam atleisdavo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad ryte į virtuvę atėjęs girtas sutuoktinis V. P. ją plūdo necenzūriniais žodžiais, dešine ranka sugriebęs už plaukų parvertė ją ant žemės, po to stipriai suspaudęs rankos riešą, dešine ranka lenkė jos galvą tarp kojų, trenkė galvą į grindų plyteles tris kartus, po to paleidęs plaukus smūgiavo jai į galvos sritį, sudavė ne daugiau penkis kartus, dešinės rankos delno apačia sudavė per kairę ausį, vėl sugriebęs už plaukų juos tempė į viršų, dešine koja spyrė į kairę veido pusę, kaire koja spyrė į viršugalvį, po to abiem kojomis spyrė ne mažiau keturis kartus į kitas kūno vietas, pataikė į rankas. Kai jis ją baigė mušti, matė tarpduryje stovinčią mažametę dukrą G., kuri prašė tėčio, kad šis jos nemuštų. Baigęs mušti sutuoktinis užsirūkė, o ji iš karto pabėgo pas kaimynę, iš kurios iškvietė policijos pareigūnus. Nuo sutuoktinio suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, nuolat ją žemina, naudoja psichologinį spaudimą. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 81).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad dukra viską matė, kaltinamojo prašė jos nemušti. Kitas vaikas nors nematė, bet viską girdėjo. Naktį namie sutuoktinis gėrė, siūlė gerti kartu, tačiau ji nesutiko, naktį jis metė kažką į vaiko kambario duris, dėl ko dukra prabudo ir pradėjo verkti. Ji nuėjo miegoti pas vaikus. Sutuoktinis ją užpuolė, kai ryte virtuvėje jam pasakė, kad neišsimiegojo, tada jis ją tampė už plaukų, plaukų išrovė, suspaudė riešą, parvertė ant grindų, apie tris kartus trenkė jos galvą į plyteles, mušė kumščiais, spardė kojomis tiek, kiek išvardinta kaltinime. Jau skaudėjo, šiuo metu sumuštoje ausyje vis dar ūžia. Dukra po įvykio negalėjo naktimis miegoti, lakstė pas ją į lovą. Ji yra apsisprendusi nutraukti santuoką. Kaltinamasis ją viso yra sumušęs kokius penkis kartus, dovanodavo jam.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (1 t., b. l. 91) matyti, kad G. P. padaryti sumušimai su minkštųjų audinių patinimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinėje smilkininėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, kairiame skruoste ir žande, kairės ausies kaušelyje, dešinės rankos žaste, dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste bei kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, tiesiogiai paveikiant išvardintas kūno sritis, mažiausiai dešimties atskirų kontaktų pasėkoje. Padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jų buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytoja J. L. (1 t., b. l. 93) parodė, kad 2018-06-13 apie 07 val., pas ją į namus atėjo G. P., kuris buvo išsigandusi, apsiverkusi, susijaudinusi, paaiškino, kad ją sumušė sutuoktinis V. P.. Ji matė sužalojimą prie G. akies. Pas ją G. iškvietė policijos pareigūnus.

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų (1 t., b. l. 95-96) matyti, kad 2018-06-13 08.12 val., V. P. nustatytas 1,58 promilių girtumas. G. P. blaivi (1 t., b. l. 47).

Iš byloje pateiktų duomenų apie policijos iškvietimą (2 t., b. l. 35-36) matyti, kad dėl galimo smurto policija buvo kviečiama, tačiau tyrimai nepradėti. Policija buvo kviečiama: 2017-05-28 dėl to, kad sutuoktinis pastūmė savo žmoną G. P.. Atsisakyta pradėti tyrimą. 2017-03-18 pranešėjos draugę sugyventinis pradėjo mušti, tampyti už plaukų. 2016-09-10 V. P., būdamas neblaivus, nuolat naudoja psichologinį smurtą, sudavė pranešėjai. 2015-10-11 kaimynės pranešimas, kad vyras muša savo žmoną ir mažamečius vaikus.

Šeimoje gyvenantys vaikai, kurie matė/girdėjo, kaip kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 64-65): T. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kitais aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 13 d. apie 07.20 val., V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažametės dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebęs už plaukų savo šeimos narei -sutuoktinei G. P. išrovė kuokštą plaukų ir parvertė ant grindų, pastarajai sėdint ant grindų kaire ranka spaudė jai kairės rankos riešą, o kita ranka laikydamas už plaukų trenkė tris kartus jos galvą į grindų plyteles, po ko, kumščiais sudavė ne daugiau penkis kartus į galvos sritį, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairę ausį, dešine ranka vėl sugriebęs už plaukų juos tąsė, dešine koja vieną kartą spyrė į kairę veido pusę, kaire koja vieną kartą spyrė į galvos viršugalvį, bei ne mažiau keturis kartus spyrė į rankas, taip smurtaudamas padarė G. P. sumušimus su minkštųjų audinių patinimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinėje smilkininėje srityje, kaktos dešinėje, kairėje smilkininėje srityje, kairiame skruoste ir žande, kairės ausies kaušelyje, dešinės rankos žaste, dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste, bei kairiajame dilbyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojos parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sutuoktinis, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuoti mažiausiai dešimties kontaktų pėdsakai nukentėjusiosios kūne, bei nukentėjusiosios pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys. Nustatyta, kad šeimoje įvykio metu buvo du mažamečiai vaikai gim. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu teismui pareiškė, kad jį išprovokavo pati nukentėjusioji, kas akivaizdžiai iliustravo, kad jo tik žodžiais išsakytas gailėjimasis yra visiškai nenuoširdus. Nukentėjusioji, kurios parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, kategoriškai tokius kaltinamojo teiginius, kad ji išprovokavo smurtą - atmetė, savo tokių teiginių tolesnės bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė ir pats kaltinamasis. Iš aplinkybių visumos matyti, kad jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji kaltinamąjį išprovokavo ir jis veikė „afekto“ būklėje, nėra ir negali būti. Kaltinamasis veikė savo sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, veikė ciniškai ir žiauriai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą nuteisiamas jau antrą kartą, viso teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, tai yra išvadų nepadarė, vėl žiauriai smurtavo prieš moterį, matant mažamečiui vaikui, kuris kaltinamojo prašė motinos - nukentėjusiosios nemušti, teistumas neišnykęs, kas rodo, jog ir toliau smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, nepergyvena dėl padarytų veiksmų, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi trečią kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis, kaip nurodė nukentėjusioji, užsirūkęs ciniškai pašaipiai pasakė, kad ji jau galinti eiti į darbą, tai yra jis nesiėmė priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti po jo smurtinių veiksmų sužalotos nukentėjusiosios sveikata ir pan. Apklaustas įvykio dieną kaltu prisipažino tik iš dalies, neigė kaltinime nurodyto smurto turinį. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios, šeimoje gyvenančių mažamečių vaikų savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį, matant trejų metų dukrai, girdint penkerių metų nukentėjusiosios sūnui, kurie buvo labai išgąsdinti, patyrė didelį stresą; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 2 kartus, pirmą kartą už nužudymą, nužudant sukeliant dideles fizines kančias nužudytajam, nužudant itin žiauriai, antrą kartą teistas už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą, bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, sveikas, LR nedirba,

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė tokį patį nusikaltimą, savo žiauriu elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik sutuoktinės, bet ir šeimoje gyvenantiems mažamečiams vaikams, kurie dėl tokio kaltinamojo elgesio patiria didelį stresą, kuris, teismo įsitikinimu, taip pat gali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią bausmę (BK 50, 56, 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis yra laikinai sulaikytas/suimtas nuo 2018-06-13. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, turi neišnykusį teistumą, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo, nes turi ryšių užsienyje (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., ), be to, už nusikaltimą, už kurio padarymą kaltinamasis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens ir mažamečių vaikų saugumą, teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31), kurį teisiamojo posėdžio prašė patenkinti.

Kaltinamasis sutiko su 2000,00 Eur dydžio civiliniu ieškiniu.

Nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, buvo sužalota, šiuo metu jaučia ūžimą ausyje, nusikaltimą matė ir girdėjo mažamečiai vaikai, kaltinamasis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą.

Kadangi kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nustačius, jog neturtinė žala padaryta buvo, teismas mano, jog 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo elgesio priešistorę, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo tyčiniais kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sutuoktinei), ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: V. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018-07-02.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-06-13 iki 2018-07-02 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė