- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- 1-369-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
S. P. 2019 m. vasario 8 d. apie 15.30 val. kelio A16 ir kelio Nr.129 žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. L. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), priklausančią kelių transporto priemonę – „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad dirbo R. L. individualioje įmonėje sunkvežimio vairuotoju, kurį po darbo palieka Trakų rajone, netoli karjero. 2019 m. vasario 8 d. darbą baigė apie 14.00 val., alkoholio darbo metu nevartojo. Po darbo, pastatęs sunkvežimį saugomoje teritorijoje, sėdo į R. L. įmonei priklausančią transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir važiavo namo. Trakuose prie parduotuvės sustojo apsipirkti. Išeinantį iš parduotuvės, jį užkalbino pažįstamas J., su kuriuo atliko tarnybą armijoje. Susitikimo proga J. pasiūlė išgerti alkoholio. Automobilyje kartu su J. išgėrė butelį degtinės. Jis alkoholio suvartojo apie 250 g. Kadangi nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Važiuodamas keliu (A16) Vilnius – Prienai privažiavo žiedinę sankryžą, esančią (duomenys neskelbtini) Įvažiuodamas į žiedą praleido žiede važiuojančias dvi transporto priemones, tačiau trečios transporto priemonės nepastebėjo ir atsitrenkė į jos galinę dalį. Išlipęs iš automobilio priėjo prie automobilio „Renault“ vairuotojos ir pasakė jai, kad šioje situacijoje jis kaltas. Eismo įvykio metu nei jis, nei „Renault“ automobilio vairuotoja nesusižalojo. Į eismo įvykio vietą atvykusi policija alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 1,63 promilių neblaivumą ir jį sulaikė. Labai gailisi vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 82-83, 87-88).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad S. P. nuo 2018 m. pavasario jam priklausančioje individualioje įmonėje dirba vairuotoju. S. P. krovininiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) karjero, esančio Takų rajone, perveža žvyrą. Iš Alytaus į Trakų rajoną S. P. važinėja 1997 m. laidos individualiai įmonei priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio rinkos vertė yra 1 000,00 eurų. 2019 m. vasario 8 d., ryte S. P. įmonei priklausančiu automobiliu „Audi A6“ išvažiavo iš Alytaus į Trakų rajoną. 2019 m. vasario 9 d. paskambinęs S. P. pasakė, kad būdamas neblaivus ir vairuodamas įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“ sukėlė eismo įvykį, todėl buvo sulaikytas. Nurodė, kad S. P. yra darbštus, pareigingas, niekada nepastebėjo, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Apie tai, kad S. P. neblaivus vairavo įmonės automobilį, nežinojo. Prašė grąžinti automobilį, kadangi jis reikalingas įmonės veiklai vykdyti (b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2019 m. vasario 8 d., apie 15.32 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., gavo pranešimą, kad žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietą pamatė susidūrusius automobilius „Audi A6“ ir „Renault Scenic“. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo S. P., kuris įvažiuodamas į žiedinę sankryžą šalutiniu keliu, nepraleido žiede pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes ir bendraujant su vairuotoju S. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0242, patikros Nr. 0856942, jam nustatytas 1,63 promilės girtumas. S. P. buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 42-43).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2019 m. vasario 8 d. 15.30 val., S. P. kelio A16 ir kelio Nr.129 sankryžoje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,63 promilių girtumas, vairavo R. L. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Kadangi S. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vietoje –žiedinėje kelių A16 ir Nr. 129 sankryžoje, užfiksuotas stovintis automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apgadintas automobilio priekinės kairės pusės buferis, variklio dangtis, kairys priekinis žibintas, kairys priekinis sparnas, matosi apibraižymai kėbule (b. l. 9-12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1510/2019(01) konstatuota, kad S. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės girtumas (b. l. 14).
Sprendime nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo nurodyta, kad 2019 m. Vasario 8 d. 15.39 val., priimtas sprendimas nušalinti S. P. nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus, jam nustatyta 1,63 promilės girtumas (b. l. 15).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. E 934353 nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – R. L. individuali įmonė (b. l. 18).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino S. P. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2019 m. vasario 8 d. apie 15.30 val., kelio A16 ir kelio Nr.129 žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. L. individualiai įmonei priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais S. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
Teismas konstatuoja, kad S. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis, nes yra dirbantis (b. l. 91-93).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. P. – kaltinamasis neteistas (b. l. 52-53), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 54-55), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 59, 61), bedarbis (b. l. 94). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog S. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos 26 parų arešto bausmės trukmė neviršija BK numatytos maksimalios (45 parų) arešto bausmės trukmės, kuriai esant arešto bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis, tačiau nuteistasis S. P. nenurodo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Nors S. P. nurodo, jog yra dirbantis, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog jis niekur nedirba, kaltinamasis kitų svarbių priežasčių ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nenurodo. Be to, kaltinamasis niekur nedirba, pajamų negauna, teismo baudžiamuoju įsakymu jam teisė vairuoti transporto priemones atimama. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nuteistajam S. P. nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis nėra pagrindo.
Į paskirtą bausmę įskaitomas S. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 8 d. 15.45 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 11.40 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 76 – 77, 78).
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. S. P. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 1,90 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma. Be to, nors kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau, vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir toks jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į sukeltą eismo įvykį, į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją – 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Jis dirba R. L. individualioje įmonėje vairuotoju. Apie tai, kad vairavo automobilį neblaivus automobilio savininkui nebuvo žinoma, kartu su kaltinamuoju įmonės savininkas nebuvo ir negalėjo žinoti, jog jis neblaivus vairuos įmonei priklausantį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. L. individualios įmonės savininkas R. L., kurio įmonei priklauso automobilis, nurodė tokias pačias aplinkybes, jog kaltinamasis dirba jo individualioje įmonėje vairuotoju, niekada nepastebėjo, jog kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu, apie tai, jog S. P. neblaivus vairavo įmonės automobilį nežinojo. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti R. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, transporto priemonės savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos darbuotojas S. P. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti R. L. individualiai įmonei priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš S. P. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 1 000,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
Transporto priemonės savininkė R. L. individuali įmonė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 33).
V. Kiti proceso klausimai
Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 8 d. 15.45 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 11.40 val. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
Skaičiuoti bausmės pradžią nuo S. P. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. P. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) vertę.
Palikti galioti S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį S. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam S. P., automobilio savininkei R. L. individualiai įmonei teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.