Kauno apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Išieškotoja VTPSI pateikė atsiliepimą į antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą prašydama tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. P. periodinę iki 300,00 eurų (trijų šimtų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai. Nurodė, kad Inspekcija 2020 m. gegužės 12 d. atliko patikrinimą pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamojoje patalpoje – neįrengtoje palėpėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog atliekami daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo, įrengiant butus palėpėje darbai, nukrypstant nuo projekto sprendinių. Pagal UAB „Stateco“ 2021 metais parengto statybos projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo, įrengiant butus pastogėje, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 224 (toliau – projektas), kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-21-180824-00184, pastogės planą Nr. 0397-01-TDP-SA.B-01 patalpose 1.4 ir 2.3 vakarinio fasado sienoje suprojektuotas tūrinis stoglangis su numatytu langu specifikacijoje L3 langu (su 5 suskaidymo dalimis), nors faktiškai sumontuotas langas su 6 suskaidymo dalimis. Taip pat projekto pastogės plano 3.3, 3.4 ir 4.4 dalyse patalpų pietinio fasado sienoje suprojektuotas tūrinis stoglangis su numatytu langų specifikacijoje L2 langu, kurio stiklo paketo ilgis – 8,455 m, aukštis – 2,24 m, o faktiškai lango angos dydis – 8,72 m ilgis, 2,28 m aukštis. Remiantis projekto pastogės planu, patalpoje 4.3 šiaurinio stogo plokštumoje suprojektuoti du stoglangiai ST1, kurių aukštis – 2,97 m, plotis – 0,75 m, nors faktiškai šios patalpos rytinėje pusėje yra naujai sumūryta 0,98 m aukščio siena, tuo būdu pakeltas šiaurinės stogo pusės šlaitas ir įrengtas tūrinis stoglangis, kurio lango angos matmenys – 1,47 m aukštis, 2,33 m plotis, o tūrinio stoglangio angoje sumontuotas trijų segmentų langas. Be to, iš projekto, žymuo Nr. 0397-01-TDP-SK-08, pjūvių A-A, B-B, C-C ir D-D, žinoma, kad rekonstruojamos pastogės apatinės kraigo dalies aukštis nuo grindų lygio turi būti 4,200 m, tačiau faktiškai rekonstruojamos pastogės apatinio kraigo aukštis nuo grindų lygio patalpose 1.1 ir 1.4 yra 5,11 m, patalpoje 3.4 – 5,09 m, o patalpoje 4.4 – 4,93 m. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – tokie, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – konsoliduotas reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 28 d.), 48 punktą, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, buvo privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) laikančiosios konstrukcijos buvo keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 2) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) buvo keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 3) iki 1 m buvo keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 4) iki 1 m buvo didinami statinio išorės matmenys; 5) mažinami statinio išorės matmenys. Atitinkamai, konsoliduoto reglamento 79.2 ir 79.4 papunkčiai numatė, jog tuo atveju, jei statinio projekto sprendiniai skyrėsi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu galėjo nuspręsti, ar šie nukrypimai esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašomas komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių buvo priskiriami ir pastatų <...> aukščio nukrypimai iki 0,2 m, taip pat kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), 42 ir 43 punktais, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą buvo privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti rengiamas naujos laidos projektas bei turėjo būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas turėjo būti patvirtintas, pakeistam projektui turėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. To paties statybos techninio reglamento 45 punkte buvo įtvirtinta, jog, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitiko techninio projekto sprendinių, techninis projektas turėjo būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų (prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą pateikimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo) pradžios. Taip pat STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktas numatė, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai buvo atliekami parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us), šiam projektui ar projekto sprendinių dokumentui (-ams) buvo suteikiama nauja laida. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad skolininko R. P. atliktiems daugiabučio rekonstravimo darbams naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, o Inspekcijos patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti rekonstravimo darbus atliekant pagal projekto sprendinius arba šiuos sprendinius pakeičiant pagal faktinę padėtį bei parengiant projekto laidą A, ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 6 dalimi, skolininkui 2020 m. gegužes 26 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-579, kuriuo iš skolininko pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 22 d. pašalinti pažeidimus, atliekant rekonstravimo darbus pagal projekte numatytus sprendinius arba vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktu, pakeisti projekto sprendinius pagal faktinę padėtį ir parengti projekto korektūrą (laidą – A). Atitinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija tenkino skolininko 2020 m. lapkričio 12 d. prašymą bei pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. gegužės 22 d. Suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija 2021 m. birželio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-228 konstatavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. Todėl 2021 m. liepos 8 d. Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Skolininkas iki šiol neįvykdė privalomojo nurodymo, o tai reiškia, kad dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio skolininko neveikimo yra pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, tai reiškia, kad pagrindas skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol privalomasis nurodymas bus įvykdytas. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 suformuota teismų praktika, bauda už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą skirtina ne Inspekcijos, o valstybės naudai, ir mokėtina į valstybės biudžetą, kurios sumokėjimą kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija.

Skolininkas R. P. atsiliepime į antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą. Prašė jį atmesti, nusprendus tenkinti pareiškimą, skirti vienkartinę 100 Eur baudą, o netenkinus prašymo dėl vienkartinės baudos skyrimo, skirti tęstinę 1 Eur už dieną baudą. Nurodė, kad skolininkui vykdant privalomąjį nurodymą dar 2021 m. sausio mėnesį skolininkas gavo raštą iš Kultūros paveldo departamento „dėl teisinės apsaugos suteikimo namui (U. K. 44957), adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo skolininkas informuotas, kad minėtam namui buvo suteikta apsauga, jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą (įregistravimo data 2020 m. gruodžio 4 d.) ir kitos su tuo susijusios aplinkybės. Skolininkas, neturėdamas su projektavimu susijusių specifinių žinių, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), pradinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, rengėją, kad šis patikslintų projektą pagal VTPSI reikalavimus. Deja, UAB (duomenys neskelbtini) ignoravo skolininko daugkartinius prašymus žodžiu ir raštu dėl projekto tikslinimo ir netikslino projekto, dėl ko, skolininkui kilo būtinybė susirasti kitą projektuotoją, kuris galėtų patikslinti esamą projektą. Skolininkas, matydamas, kad gali nespėti patikslinti projekto, dar 2021 m. balandžio 26 d. kreipėsi į VTPSI su prašymu pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti trūkumus dar kartą, tačiau iš VTPSI buvo gautas atsakymas, kad terminas nepratęstinas. Nepaisant to, kreipęsis į naują projektuotoją skubos tvarka, UAB „Stateco“ projektą patikslino 2021 m. gegužės 18 d. ir pateikė jį derinimui VTPSI. VTPSI šio projekto netvirtino, nes 2021 m. birželio 22 d. nustatė trūkumus, kurie išimtinai susiję su atitikimu paveldosaugą (ne įprastą statybą) reglamentuojantiems teisės aktams, būtent kurie nustatyti vien tik dėl to, kad namas 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. jau po ginčo privalomojo nurodymo pašalinti trūkumus surašymo, t. y. pasikeitus apskritai statinio reikalavimams, buvo įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Skolininkas tik tuomet sužinojo, kad jam yra būtina projektą papildomai derinti su Kultūros paveldo departamentu ir atlikti kitus papildomus, tačiau su pačiu įpareigojimu nesusijusius veiksmus. Todėl jei pastatas nebūtų buvęs įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą, skolininkas trūkumus pagal nurodymą būtų pašalinęs laiku. Tokia skolininkui netikėta aplinkybė dėl papildomų daugybės paveldosaugos reikalavimų sumažino galimybes suspėti pašalinti projekto trūkumus ir gerokai prailgino faktinį trūkumų pašalinimo terminą. 2021 m. liepos mėn. UAB „Stateco“ projektą pateikė derinimui Kultūros paveldo departamentui, tačiau 2021 rugpjūčio mėn. buvo atsisakyta projektą suderinti dėl projekte esančių klaidų. 2022 m. sausio 24 d. skolininkas dar kartą derinimui pateikė projekto patikslinimus, kurie vėlgi nebuvo patvirtinti ne dėl skolininko kaltės. Skolininkas, supratęs, kad projektuotojas visgi neturi kompetencijos, resursų ar dėl kitų neaiškių priežasčių negali tinkamai patikslinti projekto, atlikti reikalingų darbų, 2022 m. vasario 23 d. sudarė paslaugų sutartį su MB „Tera domus“ dėl architektūrinių ir geodezinių darbų, būtinų institucijoms, organizavimo. Paslaugų teikėjui buvo akivaizdu, kad darbai užtruks dėl būtent paveldosauginių reikalavimų, todėl sutarties terminas buvo nustatytas iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. Su MB „Tera domus“ pagalba buvo atlikti patalpų kadastriniai matavimai, kad įvertinti nukrypimus nuo projekto. Taip pat pasitelkus trečiąjį asmenį UAB „Geonovus“ buvo atliktos išorinės 3D vizualizacijos, kurios buvo teikiamos ir Kultūros paveldo departamentui parodant pastato suderinamumą su esamu kraštovaizdžiu. MB „Tera domus“ intensyviai dirba siekiant suderinti statinio projektą su paveldosaugos reikalavimais. Skolininkas yra kreipęsis ir į kultūros paveldo ekspertę, kuri vertins projekto atitikimą paveldosaugos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad skolininkas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų siekiant laiku įvykdyti VTPSI surašytą privalomąjį nurodymą, tačiau ne dėl nuo jo priklausančių veiksmų, t. y. netikėto namo įtraukimo į kultūros paveldo registrą, dėl ko pasikeitė reikalavimai projektui, projektuotojų neaktyvumo ir negebėjimo, didelės darbų apimties, būtinos, kad Kultūros paveldo departamentas suteiktu leidimą įteisinti statybą, praleido nustatytą terminą. Suinteresuotas asmuo, pasitelkęs trečiuosius asmenis, ir toliau intensyviai dirba šiuo klausimu. Vienintelė priežastis, kodėl nepavyksta greitai pašalinti trūkumų yra tai, kad pastatas jau trūkumų šalinimo metu buvo įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą. Jeigu taip nebūtų įvykę, skolininkas trūkumus pagal nurodymą būtų pašalinęs laiku. Todėl tai yra pagrindas netenkinti pareiškėjos pateikto pareiškimo pilna apimtimi. Jei teismas spręstų, kad visiškai atmesti pareiškėjos pareiškimo pagrindų nėra, pareiškėjos prašomas paskirti baudos principas (tęstinė bauda) negali būti laikomas pagrįstu, racionaliu ir atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. Pažymėjo, kad privalomasis nurodymas numato dvi alternatyvas jam įvykdyti leidžiant pačiam asmeniui pasirinkti ir skolininkas pasirinko tikslinti projektą. Būtent dėl naujai atsiradusių paveldosaugos reikalavimų tikslinimas užtrunka ne dėl skolininko kaltės, kuris imasi visų galimų veiksmų nagrinėjamoje situacijoje. Skolininkas buvo ir yra itin aktyvus atliekant įpareigojimo vykdymo veiksmus, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nurodytų šiame atsiliepime į pareiškimą, negalėjo laiku to įpareigojimo įvykdyti. Bylos medžiagoje nėra pateikti jokie duomenys, kad pažeidimo pobūdis sukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos) ar kad toks neįvykdymas turėjo neigiamus padarinius visuomenės interesams. Suinteresuotas asmuo iki šiol atlieka aktyvius veiksmus, siekdamas, kad būtų pagaliau patvirtintas ir suderintas projekto pataisymas ir pašalinti trūkumai, kurie nustatyti VTPSI privalomame nurodyme. Pareiškėjos prašoma skirti tęstinė bauda yra neadekvati ir atliekanti jau ne kompensavimo, o baudimo funkciją, nors visos aplinkybės ir teikiami įrodymai patvirtina, kad skolininkas specialiai nevengė vykdyti privalomojo nurodymo ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jis būtų įvykdytas. Vis dėlto jeigu būtų sprendžiama skirti tęstinio pobūdžio baudą, ji turėtų atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir šiuo atveju būti ne daugiau l Eur už dieną.