- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-43-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31218-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Tomas Januškevičius
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 286 straipsnyje, ir jai paskirta 75 MGL (3 750 EUR) dydžio bauda.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. N. panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent, ji 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.30 val., būdama Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kel. 2, Vilniuje, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, vengdama sulaikymo, pasipriešino uniformuotam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) E. K., t. y. nenustatytos rankos nagais apdraskė kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadą Nr. 62558/2023(01) padarydama odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 4-ame piršte, kairiame delne, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais aktyviais veiksmais panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Tokiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. N. (toliau ir – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei nuosprendį grindė prielaidomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausta apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, apeliantė savo kaltės visiškai nepripažino. Parodė, kad iš tiesų oro uoste vengė sulaikymo, nenorėjo, jog būtų uždėti antrankiai. Tuo metu ji neturėjo tyčios naudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, nesudavė jokių smūgių, nesidraskė, neatliko kitokių intensyvių bei pavojingų veiksmų, kurie gali būti vertinami fiziniu smurtu. Nurodoma, kad ji tik stangrino rankas, jas atitraukinėjo, jog nebūtų uždėti antrankiai. Be to, buvo labai susijaudinusi, vartojo necenzūrinius žodžius ir taip iš tiesų galėjo įžeisti pareigūną E. K.. Dėl to jai gėda bei apgailestauja, laiko tai pamoka ir pažymi, kad šie veiksmai nebuvo nusikalstami.
2.2. Nurodoma, kad pareigūno E. K. odos nubrozdinimai dešinės plaštakos piršte ir kairiajame piršte galėjo būti padaryti apeliantės sulaikymo metu, tačiau ne dėl jos tyčinių smurtinių veiksmų. Atkreipiamas dėmesys, jog pats pareigūnas E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, negalėjo pasakyti, kokiu būdu ir kada šie sužalojimai padaryti. Taigi baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog apeliantė, vengdama sulaikymo, naudojo fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, turėdama tyčią sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti. Be to, nagrinėjamu atveju yra aktualus ir iš nekaltumo prezumpcijos kildinamo baudžiamojo proceso principo – in dubio pro reo (liet. visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) – taikymas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. N. išteisinti jai nepadarius nusikalstamos veikos. Nurodė, kad galimo pasipriešinimo niekas daugiau nėra užfiksavęs nei vaizdo įrašai, nei liudytojai – vaizdo įrašų baudžiamojoje byloje nėra, o liudytojos atvyko jau po įvykio, situacijos pabaigoje, kai A. N. buvo pargriauta ant žemės, viena jos ranka buvo po pilvu, o ant kitos rankos buvo uždėti antrankiai. Be to, iš specialisto išvados negalima nei patvirtinti, nei paneigti, jog sužalojimai padaryti asmens nagais, o pareigūno veiksmai, kai jis nesulaukęs pastiprinimo, pats ėmėsi aktyvių veiksmų, nulėmė, kad jis turėjo naudoti didelę jėgą ir be abejo tokiais intensyviais veiksmais pats galėjo susižaloti. A. N. teismo posėdžio metu nurodė besijaučianti kalta dėl priešinimosi, necenzūrinių žodžių vartojimo ir dėl to apgailestaujanti. Prokurorė prašė A. N. apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, ištyrė visus bylose surinktus įrodymus, juos palygino tarpusavyje, nenustatė jokių esminių, faktinių aplinkybių prieštaravimų pagal pareikštą kaltinimą A. N. ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, pripažindamas A. N. padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo veiksmai mėginant sustabdyti, sulaikyti A. N., buvo visiškai teisėti ir pagrįsti, nes ji, palikusi nepilnametę dukrą, taip pat ir atvykimo poste savo dokumentus, greitu žingsniu šalinosi dėl visiškai neaiškių priežasčių, o baudžiamojoje byloje yra pateikti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kurie yra apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios A. N. apeliacinis skundas yra tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio pateikė nuteistoji A. N., nesutikdama su jos pripažinimu kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir prašydama priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino A. N. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, neleidžia neabejotinai spręsti, kad A. N. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje
7. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016, 2K-150-648/2017).
8. Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų, ryšium su atliekamomis funkcijomis, realumu ir pavojingumu. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019).
9. Nagrinėjamu atveju A. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, jog būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, vengdama sulaikymo, pasipriešino uniformuotam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) E. K., t. y. nenustatytos rankos nagais apdraskė kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadą Nr. 62558/2023(01) padarydama odos nubrozdinimus dešinės plaštakos 4-ame piršte, kairiame delne, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais aktyviais veiksmais panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
10. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nukentėjusiojo E. K., taip pat liudytojų R. T., A. J., D. K., K. E. (K. E.), M. S. parodymais, vaizdo įrašu „PSS-20230817-171258UTC+0300(1).mp4“ bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. G 2558/2023 (01). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais bei išklausęs proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas atliko įrodymų vertinimą nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymo vertinimo taisyklių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišanalizavo ir neįvertino visų bylai svarbių, A. N. atsakomybę lemiančių, aplinkybių ir jos kaltę konstatavo nepašalinęs kylančių abejonių dėl nuteistosios veiksmuose BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis yra naikinamas ir A. N. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.
11. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad būdama oro uoste susinervino dėl jos su dukra neįleidimo į skrydį. Eidama koridoriumi pajautė, jog kažkas ją sugriebė už kairės rankos ir pradėjo tąsyti – nesuprato, kas įvyko, o atsisukusi pamatė, kad tai pareigūnas, ir prašė ją paleisti. Nors jis ją tempė už rankos ir liepė eiti kartu, tačiau ji prašė leisti jai nusiraminti. Pastovėjus maždaug 2 minutes, pareigūnas ją greitai sugriebė už dešinės rankos, jos dešinę ranką surakino antrankiais, paguldė ją ant žemės ir užlaužė dešinę ranką. Iki to laiko ji jam nesipriešino, tačiau, kai jis ją paguldė ant žemės, ji nedavė kitos rankos surakinti, šaukė, jog skauda ir prašė paleisti. Pribėgus kitai pareigūnei, pareigūnas bandė toliau ją surakinti, tačiau jos kairės rankos taip ir nesurakino. A. N. teigimu, jokių tyčinių smūgių nesudavė, nagais apdraskyti taip pat negalėjo, nes jos nagai yra labai trumpi, nulakuoti geliniu nagų laku, todėl neįmanoma įbrėžti odos. Be to, jos viena ranka sulaikymo metu buvo po pilvu, o kita buvo surakinta antrankiais ir ją laikė pareigūnas, tad jis galėjo susibraižyti delną su antrankiais, kurie jai buvo uždėti (1 t., b. l. 103-106). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. N. papildomai parodė, kad oro uoste šalintis nebandė, nebėgo ir tiesiog ėjo. Įvykio vietoje buvo tik tai vienas E. K., su kuriuo nebendravo, nes jis pasivijo ir iš karto pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais – kitaip sureaguoti negalėjo, todėl šalinosi (1 t., b. l. 178-180).
12. Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbuotoja R. T. į atvykimo salę atvedė A. N. su dukra, kurios neišvyko į (duomenys neskelbtini). Tikrinant jų dokumentus, moteris pasišalino iš pasienio patikros ir pradėjo bėgti link bagažo skyriaus, todėl ją ėmė vytis ir išreiškė reikalavimą jai sustoti bei grįžti prie pasienio kontrolės. Moteris nevykdė reikalavimų, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Dar kartą paprašius sustoti, ji nesustojo, metė rankoje turėtą išmanųjį telefoną ir bandė pasišalinti. Įspėjus, kad bus panaudoti antrankiai, moteris toliau aktyviai priešinosi – panaudojus fizinę jėgą, ji buvo sulaikyta ir jai uždėti antrankiai. Atliekant sulaikymo veiksmus A. N. apdraskė jo kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą (1 t., b. l. 31-32). Teisiamojo posėdžio metu E. K. išsamiau paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad tuo metu, kai jis turėjo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su sienos kirtimu, A. N. susinervino ir iš karto pradėjo greitu žingsniu šalintis iš pasienio kontrolės punkto, todėl ėmė ją vytis pagreitintu žingsniu, pusiau bėgdamas. Pasivijęs pradėjo reikalauti jos grįžti į pasienio kontrolės punktą, nes šio punkto negalėjo palikti savavališkai. Ne kartą bandė įtikinti ją, tačiau A. N. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo metu paėmė ją už peties ir pasakė eiti, tačiau ji reikalavimų nevykdė, visą laiką mojavo, skėsčiojo rankomis. Bandė prisiliesti prie jos ir ramiai pasakyti eiti prie posto, tačiau A. N. bandė jį atstumti ir vėl šalintis link bagažo skyriaus, praeiti pro jį. Įspėjo A. N. apie pasekmes nepaklusus, tad jai ir toliau nepaklūstant reikalavimams, bandė ją surakinti – sulaikymo metu ji priešinosi, stangrino rankas, nenorėjo duoti savo rankos, įvyko grumtynės. Po kelių minučių pavyko paguldyti ją ant žemės, sulaikymo metu bandė išplėšti ranką. Nuėjęs rašyti pareiškimo pamatė ant kairės rankos delno vidinės pusės kažkiek kraujavusį sužalojimą. Ant dešinės rankos bevardžio piršto, prie nago, irgi buvo nubrozdinimai, kurių iki minėto įvykio nebuvo. Įvykio metu jis jautė stresą, įtampą, todėl jokio skausmo nejautė (1 t., b. l. 181-183).
13. Liudytoja apklausta R. T. parodė, kad palydėjo A. N. ir jos dukrą iki pasienio pareigūnų, tačiau atidavus pasą moteris paliko dukrą vieną ir ėmė bėgti, matė, kaip ji nubėgo pro duris, rėkavo, o poste buvęs pareigūnas ėmė ją vytis (1 t., b. l. 203-204). Liudytoja M. S. paaiškino, kad sėdėjo gretimoje būdelėje šalia tos vietos, kur atvedė A. N., ir pamatė, jog moteris išbėgo iš patikros – paskui ją nubėgo pareigūnas. Nuėjusi link girdimų garsų galerijoje, girdėjo, kad pareigūnas kvietė pagalbą ir girdėjosi lyg grumtynės vyko. Atėjusi pamatė, kad moteris guli ant grindų, o pareigūnas bando jai uždėti antrankius – tuo metu ji draskėsi, šaukė, keikėsi. Po įvykio ant E. K. rankų matė nubrozdinimus (1 t., b. l. 206). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad grįžus į postą ant E. K. rankų matė įdrėskimus, kraujo žymes (1 t., b. l. 71-74). Liudytoja A. J. parodė, kad per raciją išgirdo, jog E. prašo pagalbos. Atbėgusi pamatė, kad E. stovi, o moteris sėdi ant grindų – jos viena ranka buvo su antrankiais, kita prispausta prie jos. Moteris nenorėjo klausyti, labai keikėsi, grasino. Pareigūnas buvo sužalotas, bet nematė kur, nes kraujas buvo ir ant rankų ir ant veido (1 t., b. l. 204-205). Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad pareigūno rankos buvo nudraskytos, matėsi kraujo žymės (1 t., b. l. 56-59). Į įvykio vietą atvykusių pareigūnų K. E. ir D. K. teigimu, jie buvo iškviesti jau po įvykio. Jiems atvykus pasieniečiai paaiškino, kad moteris nepraėjo pro punktą, nes jos paso galiojimas buvo pasibaigęs ir jie paaiškino moteriai reikalavimus, kad negalima vaikščioti po tam tikras zonas, bet moteris vis tiek vaikščiojo, nevykdė pasieniečių teisėtų reikalavimų ir moteris dėl to buvo sulaikyta. Be to, įvykio vietoje matė sužalotą pareigūną – K. E. nurodė, kad nudrėskimai, pabraižymai, kraujosruvos, susidariusios nuo apdraskymo, buvo ant jo rankų (1 t., b. l. 202-203), o D. K. patvirtino, jog nors apdraskymai matėsi akivaizdžiai, tačiau kraujas labai nebėgo (2 t., b. l. 12-13).
14. Nukentėjusysis parodė, kad iki kontakto su A. N. buvo visiškai sveikas. Tai, jog jis buvo sužalotas būtent šio kontakto metu patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – minėtų liudytojų parodymai bei 202.3 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 62558/2023(01), t. y. teismui nekyla abejonių, jog E. K. padaryti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 4-ame piršte, kairiame delne, kuriuos patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 62558/2023(01) ir kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti būtent A. N. sulaikymo metu. Vis tik, išlieka nepašalintos abejonės, jog aptariami sužalojimai pareigūnui buvo padaryti būtent A. N. sąmoningai (tyčia) siekiant sutrikdyti pareigūno sveikatą, priešinantis jos sulaikymui.
15. Iš šio nuosprendžio 12, 13 punktuose aptartų parodymų matyti, kad A. N. iš pradžių tik tolo nuo E. K., norėjusio atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su sienos kirtimu, tačiau vėliau buvo aktyvi ir rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius bei nevykdė nukentėjusiojo reikalavimo grįžti į pasienio kontrolės punktą, priešinosi antrankių uždėjimui. A. N. tokį savo elgesį viso proceso metu grindė pasipiktinimu dėl susidariusios situacijos, t. y. neišleidimo į skrydį. Be to, jai buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 90), todėl manytina, jog abu veiksniai galėjo daryti įtaką apeliantės elgesiui, tačiau ne vienareikšmiai baudžiamosios atsakomybės prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariami A. N. veiksmai pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška reakcija į, jos manymu, neteisėtą reikalavimą dėl grįžimo į pasienio kontrolės punktą, tačiau nebuvo tiesiogiai nukreipti į pareigūno žalojimą siekiant išvengti sulaikymo. Be to, byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog sužalojimai atsirado būtent dėl nuteistosios veiksmų.
16. Be A. N. ir E. K. parodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių objektyviai patvirtinti visas nuteistosios sulaikymo ir antrankių dėjimo aplinkybes, o tuo pačiu ir E. K. padarytų sužalojimų mechanizmą. Liudytoja R. T. patvirtino mačiusi tik išbėgančią ir girdėjusi rėkaujančią A. N., liudytojos M. S. ir A. J. į įvykio vietą atėjo tuo metu, kai apeliantė jau buvo paguldyta ant grindų, o vėliau į iškvietimą atvykę pareigūnai K. E. ir D. K. tegalėjo nurodyti tai, ką jiems papasakojo apie susidariusią situaciją aukščiau nurodyti liudytojai bei tai, ką jie patys nustatė atvykę į įvykio vietą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Viešąją erdvę fiksuojantys vaizdo įrašai ikiteisminio tyrimo metu negauti, nes neišliko. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimu buvo prašyta nedelsiant, per dvi dienas, atsiųsti reikšmingus vaizdo įrašus naudojant failų dalinimo programą, o jeigu nėra tokios galimybės, nurodyta nedelsiant informuoti, kad vaizdo įrašai būtų gauti kitu būdu. Taip pat šiuo reikalavimu buvo prašoma atsarginę vaizdo įrašo kopiją saugoti ne trumpiau nei tris mėnesius po kopijos persiuntimo, nes tai yra nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga informacija (1 t., b. l. 75-76). Vis tik, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bandant apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, gautus iš Vilniaus oro uosto, buvo nustatyta, jog vaizdo įrašo siuntimo nuoroda yra negaliojanti. Pareigūnė, kuri vykdė šios bylos ikiteisminį tyrimą, informavo, kad vaizdo įrašai iš oro uosto buvo neteisingo, sugadinto formato, tad jų apžiūrėti nepavyko (1 t., b. l. 81-82). Kitame, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) tyrėjo 2024 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma analogiška informacija ir papildomai paaiškinama, jog turimi vaizdo įrašai yra „DATA file“ tipo ir jie yra sugadinti; be to, Vilniaus oro uoste dirbantis specialistas nurodė, jog vaizdo įrašai praėjus kažkuriam laikui pasišalina iš serverio, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda taip pat neturi šių išsaugotų vaizdo įrašų (1 t., b. l. 83). Taigi, jokios kitos vizualinės medžiagos, išskyrus pareigūnų K. E. ir D. K. kūno kamerų įrašus ir kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nėra. Vis tik, kaip minėta, šie pareigūnai atvyko jau po įvykio, todėl jų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose įvykis nėra tiesiogiai užfiksuotas. Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad prieš pradėdamas vytis A. N., pasiėmė registratorių ir, išeinant iš darbo vietos, jį įjungė (1 t., b. l. 181), tačiau baudžiamojo proceso metu E. K. kūno kameros įrašai nebuvo pateikti.
18. Teisėjų kolegija pastebi, kad ir paties nukentėjusiojo E. K. pozicija dėl sužalojimo aplinkybių nėra vienareikšmiška. Kaip seka iš jo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų, iš pradžių jis A. N. paėmė už peties, bandė prisiliesti prie jos ir ramiai nurodyti eiti prie posto, tačiau A. N. bandė jį atstumti, o apeliantei toliau nepaklūstant reikalavimams, bandė ją surakinti – po kelių minučių pavyko paguldyti ją ant žemės, sulaikymo metu A. N. bandė išplėšti ranką, antrosios rankos surakinti nepavyko. Vis tik, nukentėjusysis teisme parodė ir tai, kad ne iš karto pastebėjo savo rankos sužalojimus, teigė fizinio kontakto metu dėl patirtos įtampos skausmo ir draskymo nejautė. Sužalojimus E. K. nurodė pastebėjęs tik pradėjęs rašyti tarnybinį pranešimą. Iš tokių nukentėjusiojo parodymų seka, kad paties tyčinio apdraskymo veiksmo jis neužfiksavo, kaip minėta, to nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip seka iš liudytojų A. J. ir M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pamačiusios sužalojimus jos pačios padarė išvadą, kad jie atsirado dėl apdraskymo, tačiau paties fakto jos nematė ir apie tai nukentėjusysis joms nesakė. Apklausiamos teisme liudytojos patvirtino tik mačiusios sužalojimus, tačiau jau nenurodė jų kaip įdrėskimų.
19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nematyti, jog po įvykio būtų apžiūrėti A. N. nagai siekiant nustatyti, ar juose yra odos likučių, kraujo pėdsakų, kurie galėtų padėti išsklaidyti abejones dėl jos panagėse galimai buvusių nukentėjusiojo biologinių pėdsakų, tuo tarpu byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik tiek, kad nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai 2023 m. rugpjūčio 17 d., įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, tačiau kokiu daiktu ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, koks sužalojimo padarymo mechanizmas, išvadoje nėra nustatyta ir patvirtinta. Taigi, neatmestina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), pvz. antrankiu. Kaip seka iš E. K. ir A. N. parodymų, antrankių dėjimo metu buvo atliekami pakankamai intensyvūs veiksmai, uždėjus antrankius ant vienos rankos, nuteistoji muistėsi, neleido antrankio uždėti ant kitos rankos. Atitinkamai išlieka nepašalinta abejonė, kad pareigūnas galėjo susižeisti dėl savo paties aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, pats į metalinio antrankio briauną ar kitokiu būdu.
20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo. Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024).
21. Šiuo atveju, atsižvelgdama į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. 62558/2023(01) tiesiogiai nepatvirtina sužalojimo padarymo mechanizmo ir priemonės, nukentėjusysis savo sužalojimo momento tiesiogiai nepastebėjo ir tai patvirtinančių vaizdo įrašų ar liudytojų nėra, o nuteistoji neigė sąmoningai draskiusi E. K. ranką, tai kad šiai dienai išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, liko nepaneigtos pagrįstos abejonės, jog E. K. dėl sulaikymo metu atliktų veiksmų galėjo susižaloti pats, teisėjų kolegija šias aplinkybes, vadovaujantis in dubio pro reo principu, aiškina apeliantės naudai. Vien tai, kad tarp A. N. ir E. K. buvo fizinis kontaktas, negali būti laikoma pakankama konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nenustatyta, kad A. N. sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, panaudojo smurtą E. K. atžvilgiu, siekdama pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog jų nepakanka A. N. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus, numatytus BK 286 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis naikinamas ir A. N. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – ji išteisinama pagal BK 286 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šiuo atveju A. N. veiksmai galėtų būti vertinami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio kontekste.
Dėl A. N. patirtų bylinėjimosi išlaidų
23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje dalyvavęs A. N. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašė jo ginamosios naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2024 m. gruodžio 9 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą A. N., 1 000 EUR sumai, už prašymo teismui dėl leidimo susipažinti su byla bei pasidaryti kopijas parengimą, vykimą į Vilniaus apygardos teismą, bylos kopijų pasidarymą, susipažinimą su baudžiamąja byla, pasirengimą baigiamajai kalbai, konsultacijas bei dalyvavimą teismo posėdyje.
24. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.).
25. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas A. N. iniciatyva, o jos apeliacinis skundas yra tenkinamas, įvertinęs atlygintinų išlaidų dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, pirmosios instancijos teisme A. N. gynėjo neturėjo, jis įstojo tik apeliacinio proceso metu, kurio metu teikė prašymą, vyko susipažinti su baudžiamąja byla, dalyvavo teismo posėdyje, sakė baigiamąją kalbą), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog už apeliacinio proceso metu patirtas išlaidas A. N. gynėjo prašymas dėl jo ginamosios patirtų išlaidų priteisimo tenkintinas visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma laikytina ne per didelė ir atitinkanti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi būti atlyginta – A. N. iš Lietuvos Respublikos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka priteistina 1 000 EUR teisinėms paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Priteisti A. N. iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) už patirtas proceso išlaidas, skirtas A. N. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus teisinėms paslaugoms apmokėti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.