Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjoms J. V., R. N., jų atstovei advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono 3 - iojo notarų biuro notarui Rimantui Kivyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. N. ir J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys T. A., A. A., A. A., Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras Rimantas Kivylius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu, palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Pareiškėjos prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo S. A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Jos yra pirmos eilės įpėdinės, palikimą turėjo priimti per tris mėnesius kreipdamosis pas notarą, t. y. iki (duomenys neskelbtini), tačiau pas notarą kreipėsi jau praleidę šį terminą, dėl ko turėjo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje patvirtino, kad jos apie tėvo mirtį sužinojo tik pareiškėjai R. N. gavus iš notaro pranešimą (duomenys neskelbtini), o pareiškėja J. V. vėliau tai sužinojo iš sesers R. N.. J. V. teismo posėdyje nurodė, kad ji buvo išvykusi į užsienį 2024 m. liepos mėn. iki rugpjūčio pradžios.Teismo vertinimu pareiškėjos palikimo terminą praleido tikrai nežymiai, tik apie 2 mėnesius. Nors suinteresuoti asmenys palikimą ir priėmė pas notarą, tačiau jiems paveldėjimo liudijimai nebuvo išduoti, jų dalys nėra nustatytas, nekilnojamojo turto registre jų nuosavybės teisės į palikimą neįregistruotos.

Pareiškėjos teismo posėdyje nurodė, kad jos apie tėvo mirtį nežinojo, kadangi daug metų su juo nebendrauja, nes jas ir jų motiną tėvas paliko mažas, kai R. N. buvo gimdymo namuose su motina, o J. V. buvo vos 6-7 metai. J. V. nurodė, kad su tėvu dar būdama maža bendravo, tačiau jo tėvams, o jos seneliams numirus, jų bendravimas nutrūko. Kad pareiškėjos nebendravo su tėvu, patvirtino ir suinteresuoti asmenys, teigdamai, kad broliai ir seserys niekada tarpusavyje nebendravo, nors žinojo vieni apie kitų egzistavimą.

Pareiškėja J. V. teismo posėdyje nurodė, kad jau kelios dešimtys metų ji negyvena Vilkaviškyje, o Vilniuje, į Vilkaviškį grįžta iki 10 kartų per metus per metines ir šeimos šventes, apsistoja pas seserį R. N., pas kurią pasiimančios ir mamą. Ji neneigė, kad bendraujanti su seserimi R. N. nuotolinio ryšio priemonėmis, ką rodo ir ta aplinkybė, kad pastaroji jai pranešė apie gautą iš notaro laišką. Suinteresuoti asmenys atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad pareiškėja R. N. turėjo ir galėjo sužinoti apie tėvo mirtį, nes jis yra žinomas asmuo Vilkaviškyje, į jo laidotuves atėjo daug nepažįstamų asmenų. Pareiškėja R. N. tai teismo psoėdyje paneigė, teigdama, kad ji dirba pamaininį darbą, yra labai užsiėmęs žmogus, turinti šeimą, jos darbe dirba jaunimas, kurie tikrai negalėjo žinoti apie jos tėvo mirtį ir jai pasakyti. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti jos parodymais, kadangi jos tėvas mirė 82 metų amžiaus, jau daug metų būdamas pensijoje, dėl ko jis galėjo gerai būti žinomas tik jo kartos žmonėms. Vilkaviškis tikrai nėra toks mažas kaip teigė suinteresuoti asmenys, kad jame visi vienas kitą pažinotų, kadangi Vikipedija duomenimis jame 2023 m. gyveno 10241 gyventojas. Taip pat pasak pareiškėjos R. N., ji kitų giminių iš tėvo pusės nežinanti, kažkada buvo pusbrolis, tačiau ji su juo daug metų nebendraujanti, dėl ko negalėjusi ir sužinoti.

Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių duomenų, kad pareiškėjos būtų galėję sužinoti apie tėvo mirtį iš kokių nors giminaičių ar kitų asmenų, tik atsiliepime nurodė, kad yra žmonių, kurie matė, kaip pareiškėjų motina sėdėjo aikštėje ant suoliuko ir stebėjo laidotuvių procesą, dėl ko neva pareiškėjos apie tėvo mirtį galėjo sužinoti iš jos. Pažymėtina, kad šiuo atžvilgiu suinteresuoti asmenys, turėdami atstovę advokatę, elgėsi ne visiškai sąžiningai, kadangi nors atsiliepime nurodė, kad yra asmenų mačiusių pareiškėjų motiną stebint jų tėvo laidotuves, tačiau tokio asmens ar asmenų neįvardijo, tokio asmens neišsikvietė į teismą, o supratę, kad toks faktas neįrodo, jog pareiškėjos žinojo apie tėvo mirtį, tada prašė apklausti liudytoją A. J., kuri tokios aplinkybės nepatvirtino. Nors liudytoja A. J. teismo posėdyje teigė, kad jai pareiškėjų motina R. B. praėjus kelioms savaitėms Vilkaviškyje Basanavičiaus a. teigė, kad ji žinojo apie pareiškėjų tėvo mirtį, ir neva apie tai pasakė savo dukroms pareiškėjoms, tačiau teismo posėdyje apklausta liudytoja R. B. tai paneigė, teigdama, kad ji nesakė apie tėvo mirtį dukroms, nes joms ten nereikėjo ko eiti, be to joms tai būtų buvę skaudu. Lygiai taip pat teigė pareiškėjos, teigdamos, kad joms motina nieko nesakė, o jei motina ir būtų žinojusi, nebūtų sakiusi, nes žinojojo, kad joms tėvo tema skaudi. Liudytojos A. J. parodymus teismas laiko nepatikimais, kadangi ji nuo jaunystės draugauja su suinteresuoto asmens A. A. šeima, kuri tenkinus pareiškimą netektų gana didelės vertės palikimo, dėl ko nelaikytina nesuinteresuota bylos baigtimi. Kad jų santykiai geri rodo ir tai, liudytoja A. A. teismo posėdyje vadino vardu.

Teismo vertinimu, pagrindiniai motyvai dėl ko suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškimu, yra tai, kad palikimas yra didelės vertės, kaip nurodė suinteresuotas asmuo T. A., palikimą sudaro apie 10000 Eur sąskaitoje, namas Vilkaviškyje, namų valda kaime, žemė su mišku, kurių bendra vertė keli šimtai tūkstančių. Nors suinteresuotas asmuo A. A. nurodė, kad yra investavęs į tėvų namo remontą, kadangi tėvai neturėjo už ką remontuoti, o T. A. nurodė pastatęs tėvo žemėje svirną, iškasęs tvenkinius, tačiau akivaizdu, kad tai jie padarė tėvui esant gyvam, o ne po jo palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo termino atnaujinimui tai neturi jokios reikšmės, kadangi tokia pat padėtis būtų buvusi ir pareiškėjoms per nustatytą terminą priėmus palikimą. Suinteresuoti asmenys turėjo galimybę savo teises ginti anksčiau, t.y. sudaryti su tėvu dovanojimo sutartis, paveldėti turtą testamento būdu. Nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad tėvas testamento nepaliko, nes mirė staiga, teismas tai vertina kritiškai, kadangi jis vis dėlto mirė 82 metų amžiaus, turėjo sveikatos problemų, dėl ko jo mirtis nebuvo tikrai netikėta. Teismo vertinimu nėra jokios abejonės, kad suinteresuoti asmenys ir palikėjas žinojo, kad nesant testamento, palikimą paveldės ir palikėjo dukros, apie kurių egzistavimą jie puikiai žinojo. Todėl šiuo atveju, palikėjui nepalikus testamento, taip netiesiogiai išreiškus valią, kad paveldėjimas būtų pagal įstatymą, kad paveldėtų turtą ir jo dukros, netenkinus pareiškimo būtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pats suintersuotas asmuo A. A. elgėsi nesąžiningai, nes teismo posėdyje pripažino, jog žinojo, kur gyvena pareiškėjų motina, bet jai nepranešė apie pareiškėjų tėvo mirtį sąmoningai, nematė reikalo pranešti, nes jos su tėvu nebendravo. Jeigu ji būtų pranešusi, nebuvę būtų ir nagrinėjamos bylos, kadangi pareiškėjos nurodė, jog bet kuriuo atveju būtų kreipęsi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Kad pareiškėjos turi valią priimti palikimą rodo ir tai, kad jos kreipėsi pas notarą, po to į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Kitas suinteresuotų asmenų argumentas netenkinti pareiškimo buvo tai, kad neva pareiškėjos ir jų motina prieš 20 metų dalyvavo su jų tėvu procese dėl paveldėjimo, ir joms siųstuose dokumentuose buvo tėvo adresas. Pareiškėjos šį faktą pripažino, tačiau teigė, kad tai buvo labai seniai, jos tikrai paskutiniu metu tėvo gyvenamosios vietos nežinojo, ten nesilankė, kadangi nebendravo. Teismo vertinimu ši aplinkybė nėras teisiškai svarbi, kadangi nebendravimas su palikėju niekaip neriboja teisės paveldėti jo turtą, o domėjimasis tėvu, ar jis gyvas ar ne, tik dėl galimo paveldėjimo netgi būtų amoralus elgesys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog pareiškėjos nebendravo su tėvu, nėra jų vien tik jų kaltė, o tai, kad tėvas jas mažas paliko su motina, pats sukūrė kitą šeimą, susilaukė kitų vaikų. Kad buvo tarpusavio nuoskaudos, dėl ko bendravimas nevyko, rodo ir tai, tarpusavyje nebendravo ir pareiškėjos bei suintersuoti asmenys, nors yra broliai ir seserys. Teismo vertinimu, vis tiek tėvo auginami broliai nuolat gavo jo dėmesį, moralinę ir materialią paramą, ko neturėjo pareiškėjos, dėl ko pareiškimo netenkinimas neatitiktų teisingumo principo. Be to netenkinus pareiškimo tik mažiau kaip dviem mėnesiais praleidus terminą, pareiškėjos netektų didelės vertės turto, kas taip pat neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Palikimo priėmimo terminas nustatytas ne tam, kad jį praleidus atimti paveldėtojui teisę paveldėti, o iš esmės užtikrinti civilinių santykių stabilumą, kad nebūtų turtas be savininkų, kad būtų užtikrinti palikėjų kreditorių interesai ir t.t.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau teismo nurodytas ir įvertintas aplinkybes, bei į tai, kad pareiškėjos savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad nebendravo ne tik su savo tėvu, bet ir broliais ne vien dėl savo kaltės; į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kas nepakenks civilinių santykių stabilumui, pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės ir pretenduoja į gana didelės vertės palikimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju pareiškimas buvo tenkintas, todėl bylinėjmosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nepaskirstytinos.

Atsižvelgiant į tai, kad Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 24,46 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jas dalinant kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, jos siekia 4,9 Eur., jos nepriteistinos.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notarui Rimantui Kivyliui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po į S. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo įsiteisėjimo dienos. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad laikinoji apsaugos priemonė teismo sprendimui įsiteisėjus, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki kada pareiškėjos priims pas notarą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų R. N. ir J. V. pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjoms R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą po jų tėvo S. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini); palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notarui Rimantui Kivyliui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į S. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, paliktina galioti iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įvykdymo dienos, t. y. iki kada pareiškėjos priims palikimą pas notarą, bet ne ilgiau, kai pasibaigs palikimo priėmimo atnaujintas 3 (trijų) mėnesių terminas.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.