Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-470-769/2014 pagal ieškovės L. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo R. D. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 46–51) ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko reikalavimo pakeitimo (t. 1, b. l. 192–194) prašė santuoką, įregistruotą 1996-07-13 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 558, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. D., K. D., G. D., V. D. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-02-16 iki 2013-04-01, padalyti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant turto už 775 000 Lt, t. y. atsakovui priteisiant 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 750 000 Lt vertės, automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt vertės, ieškovei priteisiant 1/3 dalį 6,860 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 111 000 Lt vertės, ir sunkvežimį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį priteisti ieškovei 330 000 Lt piniginę kompensaciją, atsakovui pageidaujant santuokos metu (2000-09-07) įregistruotą R. D. individualią įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad paskutinius dvejus metus atsakovo elgesys tapo neprognozuojamas, tiek prieš ją, tiek ir prieš vaikus atsakovas vartojo psichologinį smurtą, dėl atsakovo smurtinio elgesio kreipėsi į policijos pareigūnus, nuo 2013-02-16 kartu su nepilnametėmis dukromis laikinai apsigyveno Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre; santuokoje įgyto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) padalijimas natūra negalimas, nes ieškovei gyventi kartu su atsakovu nesaugu. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, patikslino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo, prašo priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 450,00 Lt, nurodė, jog sūnaus Ž. išlaikymui taip pat sutinka mokėti 450,00 Lt dydžio išlaikymą; nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo elgesio, tarpusavio santykiai pradėjo blogėti 2010 m. atsakovui netekus darbo, prieš ją atsakovas pradėjo vartoti psichologinį ir fizinį smurtą, grasinimus, dėl kurių jautė nuolatinę baimę; dėl atsakovo elgesio ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, grasinama buvo ir jos mamai, tačiau pareiškimo policijai nerašė. Atsakovo tėvams nėra skolingi, turėjo apie 1000 eurų santaupų, tačiau atsakovas juos 2013 m. vasario mėn. pasiėmė, šiuo metu ji prie namo išlaikymo neprisideda, nes jame negyvena. Santuokos metu su atsakovu buvo susitarę, jog atsakovas rūpinsis šeimos pajamomis, o ieškovė augins jų nepilnamečius vaikus, atsakovui netekus darbo, įsidarbino ji. Šiuo metu nuomojasi butą, už kurį moka 400 Lt nuomą, už šildymą – 500 Lt, komunalinių mokesčių – 200 Lt, jame gyvena kartu su nepilnametėmis dukromis, per mėnesį jos pajamos sudaro apie 877 Lt „į rankas“, vaikų išlaikymui per mėnesį skiria apie 2000,00 Lt, tėvai ją materialiai remia, iš jų per mėnesį gauna apie 400–500 Lt. Prašė įpareigoti atsakovą grąžinti nepilnametėms dukroms priklausančius ir pas atsakovą likusius daiktus (dviračius, rogutes, baldus).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nes nei fizinio, nei psichologinio smurto jis nevartojo, nesutiko, kad vyriausiojo sūnaus Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nurodė, kad galėtų skirti dukroms po 150,00 Lt išlaikymą kas mėnesį, teigė, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 2000,00 Lt, dirba samdomu vairuotoju, individuali įmonė metai laiko veiklos nevykdo, pajamų negauna, yra remiamas tėvų, santuokoje įgyto turto vertė yra mažesnė, nei nurodyta. Atsiliepime nurodė, kad automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra individualios įmonės turtas, todėl priteistinas kartu su individualia įmone, sunkvežimį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti ieškovei, o jam – kompensaciją, likusį santuokoje įgytą turtą padalyti natūra, nes neturės galimybių mokėti kompensacijos; atsakovo teigimu, namo vertė galėtų būti apie 500 000 Lt, žemės – 100 000 Lt. Taip pat nurodė, jog abu yra skolingi atsakovo tėvams 22 000,00Lt, už kuriuos įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prašė priteisti iš ieškovės pusę bendro turto išlaikymo išlaidų – už 2013 m. sausio mėn. 1800 Lt, už 2013 m. vasario–balandžio mėn. 1900 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nuolat mėgino pasisavinti jų įsigytą būstą, prasidėjus šeimoje ekonominei krizei, ieškovė neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės, nuolat išlaidaudavo, o jam tekdavo taupyti šeimos pinigus, be to, ieškovė šmeiždavo atsakovą. Šeimos santaupos buvo jo žinioje, nes ieškovė būtų jas iššvaisčiusi arba pavogusi. Psichologinis smurtas kildavo tik dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji terorizuodavo jį, kad nupirko įvairių daiktų; nurodė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas turėtų būti dalijami natūra, ieškovei priteisiant pusę namo ir sklypo, nesutinka su prašoma priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymo suma, sutiktų, jog dvi mažosios dukros gyventų su juo, o dukra K. su ieškove, nes ji, kaip ir mama, iš jo imdavo pinigus; iš individualios įmonės pajamų negauna, teigia, jog automobilis priteistinas jam, nes ieškovė, išeidama iš namų, pavogė savo pinigų dalį; sutinka, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime būtų padalytas lygiomis dalimis, tėvams yra skolingas 11 660 Lt, neprieštarauja dėl sunkvežimio priteisimo ieškovei, nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę D. pavardę, nes tai, jo nuomone, būtų giminės pavardės „suteršimas“.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė nepilnamečio Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos, kurioje nurodė, jog nors vaikų (brolių, seserų) išskyrimas prieštarauja įstatymo normoms, ginančioms vaikų teises ir interesus, tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio Ž. amžių, galimybę tvirtai ir aiškiai išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti, su kuriuo iš tėvų gyventi, bei išreikštą norą gyventi su tėvu, Ž. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakovu. Įvertinus nepilnamečių mergaičių amžių, jų nuomonę, tėvų darbo grafikus bei galimybes tinkamai rūpintis savo vaikais, nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaikų interesus. Mano, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, reiktų atsižvelgti į patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, nurodė, jog bendravimo su vaikais tvarka, šalims nesusitariant, gali būti nustatyta tokia pati, kaip ir nustatyta 2013-11-25 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nuspendė nutraukti santuoką tarp ieškovės L. D. ir atsakovo R. D., įregistruotą 1996-07-13 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 558, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokos metu turėtas pavardes – D. ir D.. Padalijo santuokos metu įgytą turtą ir priteisė ieškovei L. D. asmeninėn nuosavybėn 1/3 dalį 6,860 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 115 000 Lt; atsakovui R. D. priteisė asmeninėn nuosavybėn 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 675 000 Lt. Priteisė ieškovei L. D. iš atsakovo R. D. 280 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Nusprendė nustatyti nepilnamečių K. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nepilnamečio Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Lt išlaikymą K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Lt išlaikymą G. D., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Lt išlaikymą V. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2013-04-10, iki mergaičių pilnametystės, nustatant L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteisė iš ieškovės L. D. 150 Lt išlaikymą Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2013-04-10, iki jo pilnametystės, nustatė R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteisė ieškovei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 333 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-02-16 iki 2013-04-01. Nustatė, jog ieškovė L. D. su sūnumi Ž. D., o atsakovas R. D. su dukromis K. D., G. D., V. D. bendrauja sekmadieniais nuo 11 val. iki 16 val., susitikę suderintoje vietoje, o nepavykus suderinti susitikimo vietos, susitinkama „Akropolio“ pramogų ir prekybos centre. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei L. D. 120 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir 1 400 Lt ieškovės patirtų advokato išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. D. valstybei 6 689 Lt žyminio mokesčio ir 41,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovės L. D. valstybei 10,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog atsakovas pažeidė lojalumo, pagarbos sutuoktinei, moralinės paramos pareigas, todėl taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, konstatavo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovei prašant jai priteisti 111 000 Lt vertės 1/3 dalį 6,860 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir sunkvežimį MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės, prašymą tenkino. Atsakovui priteisė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kur atsakovas su sūnumi gyvena, be to, atsakovui priteisė jo naudojamą automobilį „Chevrolet Captiva“. Už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisė 280 000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas sutiko su ieškovės atstovės teiginiais, kad namo natūra dalyti neįmanoma dėl netinkamo atsakovo elgesio, dėl negalimumo šalims gyventi kartu, dėl namo nepritaikymo gyventi dviem atskiroms šeimoms ir įvertino D. trijų nepilnamečių dukrų nuomonę. Atsakovui neprieštaraujant, santuokos metu įregistruotą R. D. individualią įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui. Atsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių neprieštaravimą ir nepilnamečių K., G., V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o nepilnamečio Ž. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Įvertino šalių gaunamas algas, teigė, jog atsakovo turtinė padėtis daugiau kaip du kartus geresnė nei ieškovės – jo gaunama alga viršija 2 000 Lt, be to, atsakovas gyvena nuosavame name, todėl jis nepatiria kaip ieškovė papildomų išlaidų būsto nuomai (kas mėnesį po 400 Lt). Atsižvelgė į ieškovės nurodytas nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo sumas.

Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimo dalis dėl kaltės, įgyto turto padalijimo, dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl kaltės kritiškai reikia vertinti ieškovės motinos ir dukros V. pasakojimus, kadangi jos suinteresuotos. Jo nuomone, ieškovė iš anksto suplanavo skyrybas. Apeliantas nesutinka su namo padalijimu, mano, kad jis dalus ir turi būti padalytas po ½ dalį. Tikina, kad žemės sklypą padalijus po ½ dalį galima būtų parduoti. Teigia, kad jam priteisus namą, iš jo priteistas kompensacijos dydis dėl šiuo metu gaunamo 870 Lt užmokesčio neigiamai atsilieps vaikų poreikiams. Pažymi, kad neteisingai per mažai (150 Lt) buvo priteistas išlaikymas jų sūnui. Apeliantas siekia patiksinti bendravimo su vaikais tvarką.

Atsiliepime ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad patyrė psichologinį smurtą, buvo žeminama, iš jos buvo tyčiojamasi, todėl nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl kaltės. Teigia, kad atsakovas privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Teigia, kad dalyti nekilnojamąjį turtą po ½ dalį neįmanoma dėl atsakovo elgesio, toks padalijimas užprogramuotų konfliktus ateityje. Tikina, kad atsakovo argumentas, kad sūnui reikalingas 1 000 Lt per mėnesį išlaikymas, nepagrįstas. Mano, kad atsakovas įsidarbino kitoje įmonėje ir uždirba žymiai daugiau. Pažymi, kad atsakovas neteisus dėl bendravimo su vaikais nustatymo. Atsakovas nesistengia bendrauti šiltai, vaikus nuteikinėja prieš ją.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1996-07-13 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 558 (t. 2, b. l. 27). Ieškovė ir atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus: Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–14). Santuokos metu įgytas turtas – 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 2101-0039-0067, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17–18), 1/3 dalis 6,860 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20–21, 24–26, 53). Atsakovo vardu registruota R. D. individuali įmonė (t. 1, b. l. 28). R. D. individualios įmonės vardu registruotas automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l). Ieškovės vardu registruotas automobilis MAZ 5551, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29). Ieškovės darbo užmokestis nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. – apie 700 Lt (t. 1, b. l. 30). Nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013-04-20 ieškovė laikinai apgyvendinta Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (t. 1, b. l. 31, 32). Ieškovė 2010-10-04 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ąjį PK, nurodė, jog atsakovas grasina jai ir jos mamai A. Ž., ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą atsisakyta pradėti (t. 1, b. l. 33–39). 2013-03-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK pažymoje nurodyta, jog pagal L. D. pareiškimą, užregistruotą 2013-02-27, R. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR administracinio teisės pažeidimo kodekso 188 straipsnį ir paskirta administracinė nuobauda (t. 1, b. l. 41). 2013-02-09 atsakovas R. D. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ąjį PK pateikdamas pareiškimą, kuriame nurodė, jog L. D. vartoja prieš jį psichologinį smurtą, nepadeda išlaikyti gyvenamojo būsto, siekia parduoti namą ir pasisavinti pinigus, ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą atsisakyta pradėti (t. 1, b. l. 72–72). Pagal 2013-02-24, 2013-03-13 atsakovo pareiškimus policijai dėl trukdymo bendrauti su vaikais, psichologinio smurto vartojimo ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (t. 1, b. l. 75–88). Pažymoje apie R. D. pajamas nurodyta, kad darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai buvo apie 1700,00 Lt (t. 1, b. l. 170, 183–186).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2013-02-16 buvo teikta psichosocialinė pagalba, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 34–40). Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų neatkartojant sutiktina, kad atsakovas pažeidė lojalumo, pagarbos sutuoktinei, moralinės paramos pareigas, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo neabejotinai yra atsakovo R. D. kaltė. Pabrėžtina ir tai, kad ir atsakovas ne kartą kreipėsi į policiją dėl ieškovės veiksmų – draudimo bendrauti su vaikais, grasinimų susidoroti, sūnaus, kuris gyvena su tėvu, terorizavimu jo akivaizdoje, įvairių daiktų pasisavinimo nesant apelianto namie (t. 1, b. l. 72–88). Kompleksiškai analizuojant situaciją, akivaizdu, kad tarp šalių vyko konfliktas, į konflikto peripetijas buvo įtrauktos ir valstybės institucijos, kitos įstaigos, tai reiškia, kad šalys nerado tarpusavio kompromiso, ieškovė su atsakovu patys neišsprendė tarpusavio santykių taikiai, nesutarė dėl bendravimo su vaikais. Darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas nesugebėjo rasti ir nerado civilizuoto sprendimo būdo ir tai buvo akstinas nutraukti santuoką. Teisėjų kolegija mano, kad abi šalys kaltos dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimo dalis dėl kaltės pakeistina nustatant, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovės nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos klausimas nesvarstytinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu santuokos metu įgyto turto padalijimo būdu. Prašo padalyti turtą lygiomis dalimis, kaip tai numato CK 3.117 straipsnis, kadangi šie objektai yra dalūs natūra. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. CK 3.117 straipsnis nustato dalijamo turto dalis: dalijamo turto dalys yra lygios. Šiuo atveju nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nukrypta nebuvo.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius apelianto prašomas turto padalijimas formaliomis dalimis po teorinę 1/2 dalį turto neišvengiamai ateityje užprogramuos naujus nesutarimus. Kaip matyti iš bylos proceso, nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nedarė jokių veiksmų, kad būtų realiai sprendžiami klausimai dėl turto padalijimo. Teisėjų kolegija nedisponuoja informacija, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė realų namo padalijimo projektą, pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip galima šį turtą padalyti natūra, nėra duomenų, kas būtų atsakingas už projekto vykdymą ar atsakovo pateikto sumanymo finansavimą (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Akcentuotina, jog dėl šalių nesutarimų bendras gyvenimas vienoje patalpoje yra neįmanomas, toks teismo sprendimas pažeistų ir vaikų interesus. Aktualu pažymėti, kad atsakovo argumentas dėl seserų ir brolio bendravimo užtikrinimo išsprendžiamas tinkamai organizuojant susitikimus.

Atsakovas nurodo, kad 1/3 dalį 6,860 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šalys galėtų parduoti ir pinigus pasidalyti, tokiu būdu padengti skolas, apie kurias byloje yra pateikti įrodymai. Kaip nurodyta anksčiau, bent jau šiuo metu bendrų klausimų išsprendimas kartu derinant veiksmus dėl turto pardavimo kainos ar kitų klausimų yra neįmanomas. Padalijus žemės sklypą po 1/2 dalį, neišvengiamai tektų su atsakovu ieškoti pirkėjo, derinti pardavimo sąlygas ir kitus klausimus arba spręsti turto atidalijimo klausimą. Tai užtruktų labai ilgą laiko tarpą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, mano, kad būdas, kuriuo padalytas turtas, yra pats realiausias, objektyviausias šioje situacijoje. Parinkdamas turto padalijimo būdą ir padalydamas turtą natūra apylinkės teismas atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes ir jas įvertino (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Atsakovo argumentas, jog sūnaus Ž. išlaikymui mažiausiai reikia išleisti 1 000 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokio reikalavimo byloje atsakovas nebuvo pateikęs. Kita vertus, atsakovas nekvestionuoja šio klausimo pagrįstumo pateikdamas bent preliminarius skaičiavimus, kokios išlaidos sudaro 1 000 Lt. Nediskutuotina ir sutiktina, kad lėšos sūnaus išlaikymui būtinos, tačiau atsakovo pareiga yra jas pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, kad padidinant išlaikymo dydį iš ieškovės, būtina atsižvelgti ir į jos finansinę situaciją. Dėl ieškovės galimybių gauti didesnį darbo užmokestį šiuo metu nėra realios galimybės. Ji privalo prižiūrėti tris dukras, iš kurių dvi yra mažametės, V. šiemet pradės lankyti pirmą klasę, todėl priežiūros reikės taip pat daugiau. Be jokios abejonės, ieškovė pirmiausia turi užtikrinti vaikų priežiūrą, saugumą.

Svarbu tai, jog šiuo metu realiai trims nepilnametėms dukroms iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuojama iš viso apie 555–600 Lt per mėnesį, t. y. maždaug po 289 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai. Priteisus iš ieškovės sūnaus išlaikymui 450 Lt, susidarytų situacija, kai iš atsakovo darbo užmokesčio trims vaikams būtų išieškoma iš viso 555–600 Lt, o ji vieno vaiko išlaikymui turėtų sumokėti 450 Lt. Negalima nepaminėti, kad atsakovo darbo užmokestis staiga ėmė kryptingai mažėti santuokos nutraukimo metu. Šiuo metu užmokestis išlieka panašus, paminėtina ir tai, kad atsakovas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dirba UAB „Kriolita“ (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į šiuo metu esančią situaciją atsakovas, skirtingai nuo ieškovės, turi realių galimybių (ankstesnis atlyginimas tai patvirtinta) imtis aktyvių veiksmų siekdamas didesnio darbo užmokesčio ir vykdydamas savo pareigą tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Priešingais veiksmais (neveikimu) būtų iš esmės pažeisti, o galbūt ir nepataisomai, vaikų interesai ir kiti jų teisiniai gėriai. Tai reškia, kad konkrečioje byloje pirmiausia turi būti prioritetiškai atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad vaikui išlaikymas reikalingas ne į ateitį, tačiau jis reikalingas nedelsiant mokymuisi, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt., siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe. Be to, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi išlaikymo priteisimo klausimą, mano, jog apylinkės teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo dydį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, jo galimybės šiuo metu gauti didesnį atlygį yra didesnės, todėl jis privalo prisiimti didesnę išlaikymo vaikams dalį, ši apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms galimas išlaikymo vaikams svarstymas iš naujo.

Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos priemonės tikslas yra bendravimas su vaikais kitam sutuoktiniu nedalyvaujant, kadangi sutuoktinių buvimas kartu sukelia konfliktines situacijas. Taigi nustatyta priemonė realizuojama teismo sprendimo nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje susitinkant su vaikais ir bendraujant bei į šį procesą nesikišant kitam sutuoktiniui. Tai reiškia, kad ieškovei draudžiama trukdyti, kai atsakovas bendrauja su dukromis, o atsakovui draudžiama trukdyti, kai ieškovė bendrauja su sūnumi (CK 3.175 straipsnis).

Apylinkės teismas pasisakė dėl atsakovo individualios įmonės padalijimo, tik rezoliucinėje dalyje jos neįrašė. Pastebėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kurį sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys (CPK 270 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamojoje dalyje dėl atsakovo individualios įmonės buvo pasisakyta, netikslumas rezoliucinėje dalyje ištaisytinas į rezoliucinę dalį įrašant, jog įmonė priteistina atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad įmonė ir jos turtas – automobilis – priteistini atsakovui, į tai, kad įmonė yra bendras sutuoktinių turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir įtrauktinas į dalytino turto balansą, už atsakovui priteistiną automobilį apylinkės teismas pagrįstai ieškovei priteisė piniginę kompensaciją.

Atsižvelgtina į apelianto pastabą ir patikslintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas pakeisti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl kaltės nustatant, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, ir rezoliucinę dalį patikslinant, jog įmonė priteistina atsakovui, išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti nustatant, kad santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, ir patikslinti, jog R. D. individuali įmonė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteista atsakovui, išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.