- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- e2-58-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00252-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Ieškovas
- S. Z.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Egidijus Labuckas, Miglė Petronienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovei L. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu po dovanotojo mirties ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia (ab initio) dovanojimo sutartį Nr. 494 po dovanotojo mirties, sudarytą 2023 m. kovo 3 d. tarp S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. S., taikyti restituciją nekilnojamajam turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike), teikdama paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovės tėvas K. S. ir S. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Abu gyveno bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausiusiame bute, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). K. S. ir S. P. 2004 m. liepos 1 d. sudarė testamentą, pagal kurį visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas po vieno iš sutuoktinių mirties lieka jį pergyvenusiam sutuoktiniui, o po šio sutuoktinio mirties lygiomis dalimis – K. S. vaikams V. S. ir S. Z.. K. S. mirė (duomenys neskelbtini), V. S. mirė (duomenys neskelbtini), o S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. P. mirties nuvykusi pas notarę priimti palikimo, ieškovė sužinojo, kad minėtą butą, kurio paveldėtoja ji manė esanti pagal anksčiau minėtą K. S. ir S. P. testamentą, S. P. 2023 m. kovo 3 d. padovanojo atsakovei L. S., kurią ieškovė laikė socialine darbuotoja, teikiančia pagalbą S. P.. Po šios žinios ieškovei kilo įtarimas dėl S. P. valios realumo ir tikrumo sudaryti tokio pobūdžio sutartį, nes ji niekada nebuvo minėjusi, kad ketina perleisti butą svetimam žmogui, taip pat įtarimas kilo ir pamačius dovanojimo sutarties datą likus trumpam laiko tarpui iki jos mirties ir vietą, kuri buvo kitame mieste, nei gyveno S.. S. P. nuomonė ir valia dėl buto visada buvo labai aiški, dar 2020 metais ji ieškovei perdavė savo buto raktus tam, kad jei jai kas nutiktų, ieškovė ji galėtų savarankiškai užeiti ir disponuoti turtu. Ieškovė su pamote S. P. gerai sutarė, dažnai susiskambindavo, tačiau ieškovė dėl savo pačios sveikatos problemų, o taip pat ir dėl to, kad pati nevairuoja, negalėdavo dažnai atvažiuoti pas pamotę. Bet visada, jei tik ko reikėdavo, ieškovė nupirkdavo, pavyzdžiui, 2023 m. balandžio mėn. telefonu S. pasiskundus, kad jos kraujospūdžio aparatas sugedo ir paprašius ieškovės nupirkti naują, ieškovė nupirko ir nusiuntė paštu. Taip pat ieškovė siūlėsi atvykti pas pamotę į ligoninę, kadangi paskutiniais metais ji dažnai gulėdavo ligoninėje, tačiau S. sakė, kad geriau atvyktų tada, kai ji bus grįžusi namo, mat ligoninėje nieko jai nepadės. S. aplankydavo 2-3 kartus per metus, pabūdavo pas ją keletą dienų, dažnai bendraudavo telefonu. Pati ieškovė pasirūpinti savo pamote S. P. kiekvieną dieną negalėjo, nes gyvena V., ir dėl savo turimų rimtų sveikatos problemų. Ženkliai pablogėjus pamotės sveikatai, nuo 2017 m. pamotei buvo paskirta socialinė pagalba į namus, skirta socialinė darbuotoja. Pažymi, kad S. P. sirgo (duomenys neskelbtini), jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o šioms ligoms gydyti (pristabdyti) buvo skirta vartoti labai daug ir stiprių vaistų, taip pat S. turėjo regos problemų, jai net buvo paskirta operacija, tačiau dėl sunkios sveikatos būklės ji nebuvo laiku atlikta. Ieškovei žinoma ir apie pamotės psichikos sveikatos sutrikimus, kurie prasidėjo nuo 2020 metų. Nuo 2022 metų S. ligos stipriai progresavo, S. sunkiai orientavosi laike, prisimindavo jaunystę, bet ne šių dienų įvykius, prastai matė, savarankiškai sunkiai judėjo. 2023 m. ieškovė pastebėjo, jog ir telefonu pamotei būdavo sunku kalbėti. Be to, paskutiniuosius 4-5 metus, kai atvažiuodavo pas S., jos namuose trūkdavo tvarkos. Kai pas S. lankėsi 2023 m. liepos mėnesį, S. namuose labai trūko tvarkos, buvo jaučiamas stiprus šlapimo kvapas, S. labai blogai jautėsi, vartojo daug vaistų, tarp jų ir nuo (duomenys neskelbtini). S. P. nebuvo pripažinta neveiksnia, bet turėjo psichikos sutrikimų. Mano, kad S. P. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutinka. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike), teikdama paaiškinimus teisme, nurodė, kad su S. P. susipažino 1998 metais, kadangi tuo metu jos būsimo sutuoktinio tėvas gyveno su S.. 2010 metais atsakovė su šeima atsikraustė į butą toje pačioje namo laiptinėje, kurioje esančiame bute gyveno S. P. su sutuoktiniu K. S.. Nuo to laiko su S. bendravo artimai, S. prižiūrėdavo jos vaikus. Jų artimas ryšys nenutrūko ir atsakovės šeimai išsikrausčius į kitą namą. 2017 metais pablogėjo S. P. fizinė sveikata, dėl to jai buvo paskirta socialinė darbuotoja. Atsakovė užeidavo pas S. P., atnešdavo maisto, padėdavo susitvarkyti namus, sumokėdavo mokesčius. Apie S. sudarytą testamentą ji nieko nežinojo. 2022 metais prieš Kalėdas atsakovė pasakė S., jog S. niekas iš artimųjų neprižiūri, nors butas po jos mirties kažkam iš jų atiteks, užsiminė ir apie S. kaip galimą paveldėtoją. Po Kalėdų S. jai pasakė, jog nori jai padovanoti butą už priežiūrą. 2023 m. sausio mėnesį S. pateko į ligoninę dėl širdies, spaudimo. S. P. nenorėjo sudaryti sandorio Ignalinoje pas notarę A., pas kitą notarę Ignalinoje tuo metu nebuvo vietų, reikėjo palaukti, o S. laukti nenorėjo, todėl jos abi sudaryti sandorio važiavo pas notarą į Zarasus. S. nenorėjo, kad S. sužinotų apie sudarytą dovanojimo sutartį. S., nežiūrint į fizines negalias, iki pat sveikatos pablogėjimo 2023 metų rugpjūčio buvo adekvati, pakankamai logiškai mąstydavo ir reikšdavo mintis, S. pati užpildydavo duomenis mokesčių sumokėjimui. Apie S. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje mažai žino, pati S. apie tai jai nepasakojo. S. turėjo sveikatos problemų su širdimi ir stuburu, jai buvo sunku judėti, vaikščiojo su lazdele, regos, klausos sutrikimų neturėjo. 2023 metų liepą S. paprašė nuvežti ją į kapines, jos abi nuvažiavo į kapines, po to S. nuvežė žvejoti. S. laidotuves organizavo ji ir apmokėjo iš gautų pašalpų ir savo šeimos pinigų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notaras R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad atsimena ginčijamą dovanojimo sandorį ir jo sudarymo aplinkybes, nes tokių atvejų, kai dovanojama svetimam žmogui nėra daug. Bendraujant su dovanotoja ir tvirtinant sandorį, nepastebėjo jokių požymių, kurie leistų suprasti, jog ši negali suvokti savo veiksmų reikšmės, esmės ir jų valdyti, pastebimų psichikos sutrikimų nebuvo. Jei tik būtų kilusi bent mažiausia abejonė dėl dovanotojos valios ar jos veiksnumo, sandorio tvirtinęs nebūtų. S. P. paklausta, kaip jaučiasi, sakė, kad turi problemų su širdimi ir spaudimu, dėl sandorio pasirašymo atidėjimo griežtai nesutiko. Paklausus pas S., ar ji tikrai nori dovanoti, ji atsakė, kad taip, pasakė, kad nori likti gyventi tame bute iki mirties, taip pat sakė, kad L. jai kaip dukra, padeda namuose, vežioja, kur reikia. Dovanotojai pasakius, kad ji nori likti gyventi dovanojamame bute iki mirties, dovanojimo sandoriu buvo nustatytas uzufruktas. Apie kitus artimuosius, apie testamentą, S. nieko nepasakė. Prieš sandorio tvirtinimą buvo atlikta paieška registruose, kliūčių sandorio sudarymui nebuvo.
Liudytojas G. G. nurodė, kad ieškovė yra jo pusseserė, atsakovę yra matęs vieną kartą per S. P. laidotuves. S. pažinojo nuo tada, kai ji susituokė su jo motinos broliu K. S.. Po K. S. mirties su S. bendraudavo telefonu, 2019 metų vasarą jis padėjo S. patekti pas gydytojus Kaune dėl peties skausmo ir dėl stuburo. Nuo 2019 metų su S. susitikęs nebuvo. Nuo 2022 metų antro pusmečio su S. kontakto nebuvo, nes ji į jo skambučius neatsiliepdavo. S. jam buvo skundusis sunkiu gyvenimu, minėjo, kad S. jai kaip dukra. Žino, kad S. laidotuves organizavo.
Liudytojas R. Z. nurodė, kad yra ieškovės sūnus, atsakovę yra matęs vieną kartą 2023 metų liepą S. namuose. S. pažinojo nuo tada, kai ji pradėjo gyventi su jo motinos tėvu K. S.. S. aplankydavo 1-2 kartus per metus, susiskambindavo per gimtadienius ir kitas šventes, susirašinėdavo per skype programą. Nuo 2020 metų susiskambindavo rečiau. Keli metai iki mirties S. pasakodavo keistas istorijas, pavyzdžiui, apie įskridusį į namus šikšnosparnį, sakydavo, kad naktį kažkas pas ją beldžia į duris. Paskutinį kartą pas S. namuose buvo su savo mama, žmona ir vaiku 2023 metais. Tuo metu S. prastai jautėsi, beveik nekalbėjo, daug miegojo, jos namuose jautėsi šlapimo kvapas. Dėl S. būklės sekančią dieną nuo atvykimo jie iškvietė medikus, kurie ją išvežė į ligoninę.
Liudytoja A. Z. nurodė, kad yra ieškovės marti, su S. susipažino 2010-2011 metais. Su S. nuo 2014 metų užsimezgė šilti santykiai, susitikdavo 1-2 kartus per metus, sveikindavosi su šventėmis. Nuo 2022 metų S. nebeatsiliepdavo telefonu, neperskambindavo. Paskutinį kartą pas S. namuose lankėsi 2023 metais liepos 15-16 dienomis, tuo metu S. būklė buvo labai prasta, ji daug miegojo, namuose jautėsi stiprus šlapimo kvapas, ji buvo be sauskelnių, lova buvo šlapia. S. kvietė greitąją pagalbą, ji buvo išvežta į ligoninę. Anksčiau S. taip pat turėjo sveikatos problemų: jai buvo (duomenys neskelbtini), skųsdavosi nemiga, tinstančiomis kojomis, kad negalėjo pasidaryti akies operacijos. Taip pat S. namuose buvo prikaupusi maišų su drabužiais, vis pasakodavo tas pačias istorijas apie į namus įskridusį šikšnosparnį, kad kažkas namuose klebena rankeną, apie kaimyną A., apie giminaitės vestuves ir kt. Žinojo, kad pagal testamentą S. butas atiteks jos anytai, 2021-2022 metais S. davė jos anytai savo buto raktus.
Liudytoja J. S. nurodė, kad yra individualios priežiūros darbuotoja, dirbanti socialinių paslaugų centre, ji prižiūrėdavo S. P., lankydavo S. namuose 3-4 kartus per savaitę gal metus ar pora metų. S. žino seniai, nes gyveno tame pačiame name tik skirtingose laiptinėse. S. sunkiai vaikščiojo, todėl jai reikėjo padėti buityje: sutvarkyti namus, apipirkti, sumokėti mokesčius. S. pagrinde vartojo vaistus nuo kraujo spaudimo, cukraligės, nuo skausmo „Dolmen“, šlapimą varančius vaistus, vartojo širdies lašelius. Teko kviesti S. greitąją dėl spaudimo. Ką jai reikia nupirkti, S. spręsdavo pati, taip pat pati gamindavosi sau maistą, kepdavo blynus. S. valgydavo daug, šaldytuvas būdavo pilnas maisto. Sauskelnių jai reikėjo dėl išmatų ir šlapimo nelaikymo paskutiniu metu, likus nedaug laiko iki mirties. S. daug kalbėdavo, taip pat pasakojo, kad neturi jėgų, yra apleista, nėra kam jai padėti, sakė, kad butas yra likęs vyro giminaičiams, kurie net neatvažiuoja. S. taip pat rūpinosi ir L., į S. gyvenimo pabaigą tą darė jos abi. Negirdėjo iš S. nebūtų istorijų, ji nenusišnekėdavo. S. buvo „gerietė“, pas ją dažnai užeidavo kaimynai. Dar S. ji nuveždavo į kapines, ji sunkiai vaikščiojo, bet buvo orientuota, pati rasdavo kapus, uždegdavo ant jų žvakes. S. namuose nematė prikauptų, nereikalingų daiktų. Kai S. buvo supykusi ant giminaičių, sakė, kad nori kažkam aprašyti savo butą, minėjo gal L. ar L. už rūpinimąsi ja. Kad S. butą padovanojo L., sužinojo dar esant gyvai S. iš L.. S. mėgdavo pajuokauti, nusikeikdavo, ji buvo draugiška, pas ją būdavo pilni namai kaimynų.
Liudytoja G. R. nurodė, kad buvo S. P. kaimynė, ją pažinojo apie 50 metų, žino, kad S. buvo išvežta „durnynan“, žino, kam buvo paliktas S. butas. Atsakovę L. prisimena nuo jos vaikystės, ieškovės nepažįsta. S. kalbėdavo, kad jos niekas nežiūri, sakė, kad blogai padarė testamentu palikusi butą sutuoktinio vaikams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Kai ji ėjo pas notarą tvarkytis savo dokumentų, S. jos paprašė paklausti pas notarę dėl buto, ką ji gali su juo padaryti. Notarė pasakė, kad su butu galima daryti, ką nori, t. y. jį parduoti, įkeisti ir kita. S., tą sužinojusi, apsidžiaugė. Vėliau S. jai pasakė, kad butą padovanojo L.. L. dažnai, netgi su savo vaikais ateidavo pas S., atnešdavo jai maisto, L. sutuoktinis veždavo S., kur jai reikdavo. Kad buvo išvežta „durnynan“, S. jai pati pasakė paskambinusi. Sakė, kad išvežė giminaitė ir kažkokia ligoninės darbuotoja. Įsitikinusi, kad S. dovanojimo sutartį sudarė būdama protinga. Paskutinį kartą S. matė prieš jos mirtį balandžio mėnesį. S. buvo prastos fizinės sveikatos, gerdavo labai daug vaistų, jų turėjo didelę dėžę, bet buvo protinga.
Liudytoja G. G. nurodė, kad buvo S. kaimynė, susitikdavo su ja ir bendraudavo į savaitę kartą ar du. Senatvėje suprastėjo S. sveikata, ji turėjo didelį spaudimą, gėrė daug vaistų, ja rūpinosi L.. Likus gal metams iki mirties S. jai sakė, kad butą perrašė L., nes manė, jog L. ją prižiūrės ir ja rūpinsis. Nežino, kad S. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.
Liudytoja J. G. nurodė, kad buvo S. kaimynė, gyvena kartu su mama G. G.. S. fizinė sveikata buvo nekokia, o psichinė sveikata normali, su metais nesikeitė, ji visada buvo adekvati. Su S. bendraudavo draugiškai, nupirkdavo jai, ko reikėdavo, pasikalbėdavo. Žino, kad S. padovanojo L. butą, tą sužinojo dar prieš S. mirtį. S. gal 2021 metais siūlė jai padovanoti butą už priežiūrą, tačiau ji atsisakė, žinojo, kad S. turi kitų giminaičių. Mano, kad S. suprato savo veiksmus, L. padovanojo, nes ji S. prižiūrėdavo, ateidavo pas ją.
Šalies argumentai
L. V. S. nurodė, kad yra atsakovės sutuoktinis. Paaiškino, kad S. P. pažinojo nuo1992 ar 1993 metų, ji tada gyveno kartu su jo tėvu. Kai 1999 metais susituokė su L., gyveno tame pačiame name, kuriame gyveno S. P., nuo tada su ja bendravo, ji prižiūrėjo jų vaikus, visi švęsdavo kartu šventes, gimtadienius. S. sveikata pablogėjo 2022 metais, jai pasidarė sunku vaikščioti, bet buvo adekvati, juokaudavo. Pablogėjus sveikatai, S. sakė, kad nori padovanoti L. savo butą už priežiūrą. Yra anksčiau girdėjęs, kad S. ieško, kas ją prižiūrėtų. S. ligoninėje lankė ir jos laidotuves organizavo L., prisidėdama prie jų ir šeimos pinigais.
Liudytoja L. S. nurodė, kad buvo S. P. šeimos gydytoja apie dešimt metų. S. P. turėjo daug ligų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daug kitų senatvinių, pažengusių ligų. Jai reikėjo pagalbos dėl fizinės sveikatos, psichinės negalios ji neturėjo. Buvo gydyta stacionare psichiatro. S. P. vartojo vaistus nuo nemigos, nerimo, bet tai nebuvo stiprūs psichiką veikiantys vaistai. Taip pat ji vartojo ir daug kitų vaistų nuo kraujo spaudimo, šlapimą varančių, skausmo ir kt. Dėl S. P. psichikos jai nekilo abejonių, daugiausia su ja bendraudavo telefonu. Po S. P. gydymosi psichiatrinėje ligoninėje 2020 metais taip pat bendravo. Siuntimų pas psichiatrus S. P. neskyrė. S. P. diagnozuotą lėtinę (duomenys neskelbtini) turi kiekvienas pagyvenęs žmogus. Žmogų neigiamai veikia ligos ir senatvė, o ne vaistai, todėl S. P. vartojami vaistai negalėjo turėti didelės įtakos jos psichinei sveikatai .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad K. S. ir S. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003 m. vasario 28 d. jie įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). S. P. ir K. S. 2004 m. liepos 1 d. sudarė testamentą, kuriame nurodė kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o po jo mirties turtas lygiomis dalimis paliekamas K. S. vaikams V. S. ir S. Z.. K. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties jo turtas, tarp kurio ir ½ dalis anksčiau minėto buto, atiteko jį pergyvenusiai sutuoktinei S. P., kaip ir buvo numatyta 2004 m. liepos 1 d. jų sudarytame testamente. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). S. P. 2023 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartimi butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo L. S.. S. P. mirė (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
2024 m. spalio 28 – lapkričio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-10/2024 padaryta kategoriška išvada, kad S. P. 2023 m. kovo 3 d., pasirašydama dovanojimo sutartį, sirgo įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Taip pat nustatyta, kad S. P. 2023 m. kovo 3 d., pasirašydama dovanojimo sutartį, tikėtinai sirgo ir (duomenys neskelbtini) sutrikimu ((duomenys neskelbtini)), dėl to ji taip pat negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
Ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad iš pateiktų S. P. medicininių dokumentų nustatyta, kad tiriamoji nuo 1986 m. eilę metų sirgo kraujagyslių aterosklerozės sukeltomis lėtinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga ir (duomenys neskelbtini). 1990 m. gruodžio 10 d. pažymėta, kad skundžiasi galvos skausmu, galvos svaigimu ir bloga atmintimi, tiriamajai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2003 m. gegužės 22 d. tiriamajai fiksuotas lėtinės (duomenys neskelbtini) ligos pablogėjimas. 2009 m. spalio 26 d. neurologo konsultacijos atsakyme nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) sąlygoja nepakankamą smegenų kraujotaką ir smegenų audinio nykimo (atrofijos) procesus. Tiriamoji ilgą laiką gydyta dėl aukšto kraujo spaudimo, kas papildomai sąlygojo smegenų pakenkimą, nes hipertenzija yra vadinama „tyliuoju smegenų žudiku“ (Klinikinė neurologija, 2009 m.). Tiriamoji S. P. patyrė ir ūminius smegenų kraujotakos sutrikimo epizodus, pirmasis užfiksuotas 1995 m. Smegenų kraujotakos sutrikimai neišvengiamai sukėlė smegenų struktūrų pakitimus, kurie užfiksuoti atliktuose KT tyrimuose: 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. birželio 16 d. stebėti ryškūs smegenų struktūrų pakitimai – (duomenys neskelbtini), ypač kaktinėse skiltyse, seni židiniai pamato branduolių srityse, (duomenys neskelbtini) pakitimai – t. y. užfiksuoti gausūs (duomenys neskelbtini) pakitimų požymiai. 2020 m. rugsėjo 21 d. tiriamajai S. P. suteikta psichologo konsultacija, kurios metu užfiksuotas (duomenys neskelbtini), menkas produktyvumas, silpna dėmesio koncentracija, apsunkintas įsiminimo procesas, menka atminties apimtis ir išreikštas emocinis silpnadvasiškumas. 2020 m. rugsėjo 23 d. atlikus MMSE testą, tiriamajai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) – konstatuota (duomenys neskelbtini) (MMSE – 24 balai). Klinikiniame psichikos būsenos aprašyme pažymėti (duomenys neskelbtini) reiškiniai, kliedesinės idėjos, mąstymo, atminties, dėmesio ir produktyvios protinės veiklos sutrikimas: tiriamoji negalėjo pasakyti, kuo serga, kokius vaistus vartoja, nesuteikė pilnų savo gyvenimo duomenų, buvo nekritiška savo būklei ir išsakomiems santykio kliedesiams. Gydant 2020 m. RVPL psichiatrijos stacionare, tiriamajai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) reiškiniai, esant (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Tiriamajai rekomenduotas tęstinis psichiatrinis gydymas ambulatorinėmis sąlygomis, skirta vartoti antipsichozinius vaistus (Quetiapiną, Haloperidolį). 2021 m. lapkričio 16 d. įrašas kortelėje apie GKK sprendimą skirti būtiną socialinio darbuotojo pagalbą rodo, kad tiriamoji negalėjo savarankiškai pasirūpinti savo buitimi ir poreikiais. Pagal turimus duomenis, tiriamoji S. P. toliau buvo gydoma šeimos gydytojos dėl išeminės kilmės ligų, hipertenzijos bei sąnarių ir stuburo patologijos, greta to pažymėta ir neorganinė nemiga. Šiems sutrikimams gydyti greta kitų medikamentų tiriamajai ilgą laiką buvo skiriamas Tramadolis (narkotinis opioidinis analgetikas) bei Zolpidemas (migdančio poveikio trankviliantas). Ilgalaikis šių vaistų vartojimas sukelia neigiamas pasekmes, nes blogina senyvo amžiaus asmenų pažintines funkcijas. Psichiatrijos stacionare išrašant rekomenduotas tęstinis psichiatrinis gydymas dėl kliedesinio sutrikimo pagal turimus duomenis iš medicininių dokumentų tiriamajai nebuvo skirtas. Tiriamoji S. P. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2023 gegužės 2 d. iki 2023 m. birželio 5 d., kur jai vėl buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir visa eilė somatinių vidaus ligų – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ir papildomai visos šios išvardintos lėtinės vidaus ligos blogina senyvo amžiaus pažintinę veiklą, silpnina asmens gebėjimą racionaliai mąstyti, kritiškai vertinti situaciją ir aplinkybes, priimti adekvačius sprendimus, sutelkti ir išlaikyti dėmesį, įsiminti ir išlaikyti atmintyje informaciją, susitelkti ilgesniam protiniam darbui, gebėjimui racionaliai įvertinti, analizuoti ir gauti naują informaciją ir pasidaryti adekvačias išvadas. Pagal turimus šeimos gydytojos įrašus, laikotarpiu po gydymo psichiatrijos ligoninėje, tiriamajai 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. nebuvo išrašomi jai rekomenduoti psichotropiniai vaistai dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo, todėl dėsninga, kad dėl pablogėjusios psichinės būklės ir blogai kontroliuojamų vidaus ligų tiriamoji S. P. buvo 2023 m. gegužės 2 d. stacionarizuota į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės terapinį skyrių, o vėliau nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. buvo gydoma slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kur jai buvo skirtas reikiamas gydymas antipsichoziniais vaistais: Quetiapinas (25 mg nakčiai) ir Haloperidolis (2 mg 3×d.). Tokie pat psichotropiniai vaistai buvo rekomenduoti vartoti toliau ambulatoriškai, juos tęstiniam tiriamosios gydymui išrašė 2023 m. birželio 28 d. šeimos gydytoja. Psichiatrijos mokslo žinios nurodo, kad įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – neturi medicininės galimybės būti pagydoma. Tiriamajai skirti psichotropiniai vaistai buvo skiriami tik papildomų psichikos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) sutrikimo reiškiniams malšinti. (Duomenys neskelbtini), sukelta smegenų kraujagyslių aterosklerotinių pakitimų, ilgainiui tik gilėja, o asmens gebėjimai ir pažintinės funkcijos nyksta. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad prasidėjus (duomenys neskelbtini), per vienerius metus senyvo žmogaus pažintinės funkcijos dėl lėtinės smegenų išemijos blogėja, gali pablogėti net trimis MMSE testo balais per metus, jei neįvyksta ūminių, papildomų smegenų kraujotakos sutrikimų, dėl kurių įvyksta labai ženklus pažintinės veiklos pablogėjimas vienu metu ((duomenys neskelbtini), 2013 m.). Turint duomenis apie tiriamajai S. P. besitęsiančias aterosklerotinės, išeminės kilmės kraujagyslių patologijos sukeltas ligas, nuolatinį Tramadolio ir Zolpidemo vartojimą 2021-2022 metais ir praėjus 3 metams nuo 2020 m. atlikto MMSE tyrimo (24 balai – lengvas kognityvinis sutrikimas), galima pagrįstai teigti, kad 2023 m. tiriamosios S. P. pažintinės funkcijos buvo ženkliai pablogėjusios ir siekė vidutinį kognityvinį sutrikimą. Turimais duomenimis, 2023 m. gegužės 24 d. tiriamoji S. P. buvo konsultuota psichiatro, jai MMSE testu nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas (19 balų) – t. y. vos po dviejų mėnesių nuo sutarties pasirašymo tiriamajai nustatytas ženklus (duomenys neskelbtini) diagnozė, ji buvo nukreipiama specialiesiems slaugos poreikiams nustatyti. Įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo 2023 m. kovo mėnesį iki 2023 m. gegužės mėnesį nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo tiriamajai neįvyko joks ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, galima pagrįstai teigti, kad pažintinių funkcijų sutrikimas buvo išsivystęs tęstinio degeneracinio smegenų nykimo proceso pasekoje. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ir prieš du mėnesius – 2023 m. kovo mėnesį tiriamajai S. P. jau buvo žymus (duomenys neskelbtini) sutrikimas, siekęs vidutinio sutrikimo lygį.
Besitęsiant lėtinėms išeminėms kraujagyslinėms ir kitoms vidaus ligoms, naudojant papildomai pažintinę veiklą neigiamai veikiančius vaistus, tiriamosios S. P. psichikos sveikatos būklė neišvengiamai blogėjo, o 2020 metais turėti pradiniai (duomenys neskelbtini) reiškiniai 2023 metais jau buvo stipriai išreikšti. Tai patvirtina faktas, kad praėjus vos dviem mėnesiams nuo dovanojimo sutarties pasirašymo, tiriamąją S. P. gydant VšĮ Ignalinos ligoninėje 2023 m. gegužės-birželio mėnesį, jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) – t. y. du mėnesiai po byloje tiriamos situacijos – dovanojimo sutarties pasirašymo 2023 m. kovo 3 d. tiriamajai buvo pakartotinai nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, (duomenys neskelbtini) sutrikimas, jai buvo reikalingi antipsichotiniai vaistai ir slauga, ji nukreipta specialiesiems slaugos poreikiams nustatyti. Tai, kad turėtos S. P. lėtinės kraujagyslių aterosklerozės sąlygotos ligos toliau progresavo patvirtina faktas, kad tiriamoji 2023 m. liepos 11 d. mėnesį buvo gydyta dėl pasikartojusio ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo, tuo metu atliktas smegenų KT tyrimas parodė išreikštus smegenų struktūrų pakitimus (senų smegenų infarktų požymius, aterosklerozės sukeltą kraujagyslinę leukoencefalopatiją ir involiucinius smegenų pakitimus). Turimi duomenys iš tiriamosios medicininių dokumentų rodo, kad įgytos (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) diagnozė S. P. buvo nustatyta jau 2020 m. rugsėjo mėnesį, gydant psichiatrijos ligoninėje – t. y. 3 metai iki dovanojimo sutarties pasirašymo 2023 m. kovo 3 d. bei pakartotinai patvirtinta praėjus dviem mėnesiams po to – 2023 m. gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) vystymosi priežastis ir būklės dinamikos dėsningumus, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad tiriamoji S. P. nuo 2020 m. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. kovo mėnesį neišvengiamai jau buvo ženkliai progresavusi. Pažymėtina ir tai, kad tiriamoji negavo jai psichiatrų rekomenduoto antipsichozinio gydymo dėl jai 2020 metais nustatyto organinio (duomenys neskelbtini) sutrikimo, kas tikėtinai nulėmė tai, kad ji tęstinai sirgo organiniu (duomenys neskelbtini) sutrikimu, kuris neišvengiamai neigiamai veikė jos mąstymą ir daromus sprendimus.
Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė V. M. išvadą palaikė, atsakydama į klausimą, ar kiti asmenys, neturintys specialių medicininių žinių, galėjo nesuprasti, jog S. P. turi psichinės sveikatos sutrikimų, galinčių lemti jos priimamus sprendimus, paaiškino, jog tam tikros asmens būdo savybės gali slėpti tokius sutrikimus, pavyzdžiui, humoro jausmas, tvirtos nuomonės turėjimas ir kt., kas ir buvo būdinga S. P..
Teismo vertinumu, nėra pagrindo nesiremti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada, nes ji yra nuosekli, pagrįsta asmens sveikatos (medicininiais) duomenimis. Negalima daryti išvados, jog ekspertizės duomenys nepatikimi ar prieštaringi. Chronologine tvarka aprašyta dovanotojos sveikatos būklė pagal surinktus medicininius duomenis patvirtina aplinkybę, jog S. P. turėjo progresuojančių sveikatos sutrikimų, kurie sąlygojo ir psichinės sveikatos būklę. Tuo metu tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai dėl S. P. sveikatos būklės remiasi asmeniniais patyrimais, t. y. subjektyvia patirtimi bendraujant su S. P. buityje. Tam, kad būtų gauta objektyvi, medicininiais kriterijais ir duomenimis grįsta išvada ir buvo skirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. S. P. nesant gyvai, negalima itin kruopščiai patikrinti visų duomenų ar turimos informacijos apie jos sveikatos būklę, tačiau nėra pagrindo abejoti medicinos dokumentuose užfiksuotais specialistų duomenimis, kuriuos detaliai ištyrė teismo psichiatrijos specialistai. Sveikatos (medicininiai) duomenys laikytini patikimesniais nei šalių, kurios turi suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimai, liudytojų, kurie susiję artimais ryšiais ar kitokiais socialiniais ryšiais su bylos šalimis, parodymai. Vien tai, kad S. P. esant gyvai nebuvo nustatytas neveiksnumas, nepaneigia objektyvių duomenų (eksperto išvados, medicininių įrašų apie jos sveikatos būklę).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, dovanojimo sutartis pagal savo pobūdį ir esmę apskritai negali būti vertinama pagal sandorio naudingumo kriterijų, nes ji dovanotojui paprastai visada yra ekonomiškai nenaudinga. Tačiau sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti konkrečius motyvus ir tikslus. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti dalį savo turto būtent apdovanojamo asmens nuosavybėn ir, ar tikrai siekė nustatyti kitas dovanojimo sutarties sąlygas (nagrinėjamu atveju – uzufrukto nustatymą). Tačiau atsakovės ir jos naudai liudijusių asmenų nurodyta aplinkybė, kad S. P. norėjo, jog butas atitektų asmeniui, kuris ja iki mirties rūpinsis, atsižvelgiant į kategorišką ekspertizės išvadą, savaime nepatvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu S. P. buvo tokios būsenos, kad galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo tenkinamas.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio, 773,24 Eur už ekspertizės atlikimą, 3 088,20 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos ir byloje esančiais mokėjimo dokumentais pagrįstos 4 024,44 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios byloje sudaro 33,81 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2023 m. kovo 3 d. buto dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 494, sudarytą tarp S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją – grąžinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn, asmens kodas (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 024,44 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,81 Eur (trisdešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.