Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Ž. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad domisi istorija ir jau ketverius metus metalo detektoriumi ieško įvairių daiktų. Gerai išmano karo techniką, labiau tankus, kolekcionuoja tankų vikšrus. Kadangi yra baigęs žemės ūkio technikos mechaniką, išmano apie automobilius. Jis parodė, kad prisipažįsta ir neneigia, jog laikė lygiavamzdį šautuvą, pramoninės gamybos automatinę patranką, skeveldrinę rankinę granatą ir tanko šovinio tūtą. Pripažįsta kaltinimą, kad lygiavamzdis šautuvas yra ginklas. Nesutinka dėl patrankos, tanko tūtos ir granatos. Prašo, kad būtų padaryta cheminė trotilo ir parako analizė.

Kaltinamasis V. Ž. parodė, kad lygiavamzdį šautuvą jam labai seniai atidavė vienas žmogus. Tai yra 1947 metais Rytų Vokietijoje pagamintas ginklas ir labai retas modelis. Nors ir prastos būklės, bet medžiojantys žmonės jo vertę supranta. Išvažiuodamas darbui į užsienį, šautuvą paslėpė sodyboje, kad jis niekur „neišlįstų“. Kada buvo paskelbta amnestija legalizuoti ginklus, jis tuo nepasinaudojo. Vėliau, jam grįžus iš užsienio, buvo verslo pradžia, todėl nebuvo nei laiko, nei lėšų tai sutvarkyti. Šiek tiek daugiau nei prieš metus tą šautuvą nuvalė, sutepė ir sudėjo į dėklą. Turi nuotrauką, kad šautuvas ten buvo įdėtas. Ateityje turėjo tikslą šautuvą legalizuoti, bet ne tiesiogiai pagal įstatymą. Lygiavamzdį šautuvą kaip ir kitus ginklus legalizuoti šiais laikais pagal įstatymą tiesiogiai negalima, bet galima jį „rasti“, nunešti į policiją ir prašyti, kad užregistruotų. Pareigūnai, kratos metu radę minėtą šautuvą, nusinešė jį į savo automobilį, pradėjo surinkinėti ir fotografuoti. Tada jis dar sakė pareigūnams, kad neštų atgal ir fotografuotų tokį, kokį rado – nesurinktą, neparuoštą šaudymui, storai suteptą konservuojančiu tepalu. Neginčija, kad tą ginklą laikė neteisėtai, bet neturėjo tikslo brakonieriauti ar padaryti ką nors blogo. Niekada tuo šautuvu nešaudė. Ekspertai nustatė, kad šautuvas yra su defektais, jam netiko buožė, todėl, net norint juo šaudyti, to nepavyktų padaryti. Dėl šautuvo ekspertizės jam abejonių nekilo.

Kaltinamasis V. Ž. parodė, kad jis kolekcionuoja tanko tūtas. Kaltinime nurodyta tūta buvo rasta metalo detektoriumi (duomenys neskelbtini) pernai, gegužės pačioje pabaigoje, tą pačią dieną, kai kvietė išminuotojus. Ją matė policija ir gaisrininkai, bet niekas nepastebėjo, kad joje yra parako, nes tūta buvo aplipusi moliu. Nors ta tūta buvo paveikta korozijos, bet ji buvo geresnės būklės, nes ant dugno matėsi variavimo likučiai. Tūtų buvo daugiau, jos buvo tuščios ir jų būklė buvo prastesnė. Vieną iš rastų tūtų pasiėmė kažkuris iš iškviestų tarnybų darbuotojas. Paprastai, 99 procentų atvejų, ištraukus tūtą iš žemės, ji būna pilna žemių ir aplipusi žemėmis, kadangi ji yra geležinė. Tūtos svoris yra apie 3 kilogramai, o su visomis žemėmis – apie 5–6 kilogramus. Tūtą parsinešė ir laikė savo dirbtuvėse, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji nebuvo paslėpta, gulėjo prieš akis, įėję pareigūnai pamatė ją pirmą. Tyrėja patvirtintų, kad ta tūta nebuvo paslėpta, ji buvo padėta dirbtuvėse prie sienos. Jis norėjo kada nors tą tūtą nusivalyti, pasižiūrėti, ar yra numeriai ir pasidėti į kolekciją. Kaip minėjo, tūta buvo apkibusi moliu ir tik kratos metu pradėjus ją krapštyti, pasimatė, kad joje yra parako. Jis nežinojo, kad tūtoje yra likę parako. Jeigu būtų tai žinojęs, būtų paraką sunaikinęs. Neturėjo minties laikyti paraką, nes parako gali ir taip daug gauti, bet jam jo nereikia. Atkreipia dėmesį į ekspertizės išvadą, kad gilzės nebuvo nei išmatuotos, nei identifikuotos, nebuvo nustatyti jų kalibrai. Gali pasakyti, kad jų tikrai niekas netyrė, nes kai kurių gilzių dar nebuvo išdegintos kapsulės. Abejoja ekspertų išvadomis ir dėl parako kokybės, ir dėl išvados, kad tą paraką galima panaudoti kaip medžiagą sprogmeniui padaryti. Be to, žemėje medžiagos negali išlikti tokios, kokios jos buvo pagamintos, laikui einant net plastikas suyra.

Kaltinamasis V. Ž. parodė, kad granatos korpusą rado metalo ieškikliu miške prieš trejus metus prie (duomenys neskelbtini), kur kažkada ėjo frontas. Radęs, parsinešė pas save, adresu: (duomenys neskelbtini), ir padėjo į dėžę po stalu, bet nematė, jog granatoje yra trotilo. Jeigu būtų matęs, nebūtų jos ėmęs ir laikęs. Ekspertai nustatė, kad granatos viduje buvo 25 gramai trotilo iš bendro 60 gramų trotilo kiekio tokio tipo granatose. Jam nesuprantama, kodėl trotilas yra smėlio struktūros, nes trotilas yra ne tokios struktūros, jis negali būti birus, jis būna kietesnis už plastiliną, nes į jį reikia įsukti sprogdiklį. V. Ž. nuomone, trotilas po kažkiek laiko skyla. Kaip jau minėjo, toje granatoje buvo tik dalis trotilo – 25 gramai iš 60 gramų. Granata buvo ištraukta iš žemės, atvira, todėl kyla klausimas, kiek toje granatoje buvo smėlio ar žemių. Kaltinamasis abejoja, ar ekspertai atliko to trotilo cheminę analizę. Jis turi mokslinį straipsnį apie trotilo skilimą ir skaidymąsi žemėje, bet, atlikę tyrimą, ekspertai sunaikino visus daiktinius įrodymus, išskyrus patranką. Ekspertai nusprendė, kad jie gali sunaikinti tai, ką jis gali ginčyti ir prašyti ištirti iš naujo. Nors ekspertai teigia, kad trotilas yra pavojingas, bet, kai kaltinamasis jiems tiesiogiai elektroniniu paštu uždavė klausimą, ar jis nebuvo pavojingas, kol metus laiko gulėjo ir laukė ekspertizės, daugiau į jo klausimus nebeatsakinėjo. V. Ž. teigimu, rastas trotilas galėjo būti su priemaišomis arba tai buvo jau suskaidyti trotilo likučiai. Ekspertai padarė išvadą, kad trotilo likučius galima susprogdinti, tačiau nėra atliktos cheminės analizės. Be to, 25 gramus trotilo nesusprogdinsi plaktuku ar dar kažkuo, tam reikia specializuotų sprogdiklių, jie turi atitikti galingumą. Nori pabrėžti, kad jis yra kvietęs išminuotojus 4 ar 5 kartus ir atidavęs ne vieną kilogramą sprogmenų, o yra kaltinamas dėl 25 gramų trotilo laikymo. Tas trotilas atsirado pas jį netyčia, per neapsižiūrėjimą. Jis neturėjo jokių minčių ką nors su juo daryti. Jis niekur nesikreipė dėl granatos korpuso deaktyvacijos, dėl jos pripažinimo netinkama naudoti, nes manė ir matė, kad ji yra tuščia, joje tik buvo kažkiek smėlio, todėl laikė ir neatidavė. Gal kas nors buvo ją radęs anksčiau ir dalį turinio iš vidaus iškrapštė, o kitą dalį paliko. Pagal įstatymą, kultūros paveldą sudaro senesni nei 50 metų daiktai. Muziejai tokių korpusų turi, jie juos laiko, bet pats kultūros paveldas jų neima, nes turi jų labai daug, jie nėra vertingi, o su dabartiniais įstatymais juos netgi likviduoti yra sudėtinga. Yra įstatymas, kad sprogmenų korpusams, net jeigu jie nustatyti kaip nepavojingi, nėra išrašomi deaktyvacijos sertifikatai, nes nėra procedūros, kaip tai padaryti. Remiantis protingumo kriterijumi, bent jau pagal jo mąstymą, tai yra daikto išsaugojimas. Prašo, kad būtų ištirtas trotilas ir atlikta jo cheminė analizė, ar jis atitinka gamyklinio trotilo sudėtį, ar jis liko toks, koks buvo pagamintas, nes, jeigu per laiką pasikeitė jo sudėtis, jeigu kažkurią jo dalį pasiėmė mikroorganizmai, kyla klausimas, ar jis gali sprogti. Žino, kad Lietuvoje visiems privalu laikytis įstatymų ir kad baudžiamasis įstatymas baudžia už žalos padarymą ar galimybę ją padaryti.

Specialistas E. J. teisme parodė, kad jis yra chemikas ir jis atliko tyrimą šioje byloje. Tyrė pateiktas medžiagas ir nustatė, kad tyrimui pateiktos medžiagos yra trotilas ir parakas.

Specialistas E. J. parodė, kad parako ir trotilo tyrimas buvo atliktas dujiniu chromatografu su masių detektoriumi. Duomenų apie parako senėjimą ir jo sunykimą per laiką specialistai netiria, jų kiekio nenustato, o tik identifikuoja chemines medžiagas. Specialistai tiesiog pasako, kokia yra cheminė medžiaga ir ją įvardina. Jeigu tame parake buvo likę tik 50 procentų nitroceliuliozės, tai nurodoma, kad tai yra tiesiog parakas. Išvadoje yra parašyta, kad tyrimas buvo atliktas dujiniu chromatografu. Tai reiškia, kad tyrimui pateiktos medžiagos buvo identifikuojamos pagal jų masės spektrą. Masės spektras tai yra tas pats, kaip žmogaus pirštų antspaudas – jis yra unikalus ir individualus, kitos tokios medžiagos su tokiu pat masės spektru nėra. Jeigu keičiasi medžiagos išvaizda ar dar kažkas, tai gali būti pokyčiai dėl oksidacijos, dėl laiko, dėl kitų medžiagų, bet šitos medžiagos buvo nustatomos grynai dujiniu chromatografu, o ne vizualiai. Fiziniai pokyčiai čia reikšmės neturi. Specialistas paaiškino, kad jis yra chemikas ir atsakingas tik už medžiagų identifikavimą, todėl negali atsakyti, ar parakas, išbuvęs žemėje nuo karo laikų, gali pakeisti savo savybes ir tapti nepavojingu ar mažiau pavojingu, nes tai spręsti nėra jo kompetencija. Išvadą, kad parakas yra tinkamas naudoti kaip sprogstamoji medžiaga, gaminant savadarbį sprogmenį, ar kaip komponentas, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą, davė kolega. Jis nedarė eksperimentų su tirti pateiktomis medžiagomis ir jų nesprogdino. Nežino, koks trotilas būna F1 granatoje, nes tai ne jo kompetencija. Specialistas parodė, kad negali atsakyti, kodėl tyrimui pateiktas trotilas yra smėlio struktūros, subyrėjęs į miltelius. Per jo 14 metų darbo praktiką jis matė įvairių formų trotilo – presuoto, smėlio struktūros ir kristalų formos.

Specialistas V. B. teisme parodė, kad jis yra technikas ir atliko šioje byloje šautuvo, automatinės patrankos, parako bei trotilo tyrimą.

Specialistas V. B. parodė, kad automatinė patranka, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra A kategorijai priskiriamas šaunamasis ginklas. Tas ginklas yra skirtas montuoti ant orlaivio. Išvadoje yra aiškiai parašyta, kad tai yra aviacinė automatinė patranka ir dėl esamos būklės ji nėra tinkama naudoti. Tai reiškia, kad ji netinkama naudoti dėl nepilnos jos komplektacijos. Yra tokios sąvokos, kaip pagrindinės šaunamojo ginklo dalys. Tai yra tos dalys, kurios užtikrina šūvio atlikimą. Tokie dalykai, jeigu neklysta, yra aiškinami Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Tai yra vamzdis, užraktas, skeliantysis mechanizmas ir taip toliau. Pavyzdžiui, jeigu tai tik buožė, tai yra medinė dalis ir ji nėra būtina šūvio atlikimui. Atlikus patrankos tyrimą, buvo išvardytos trūkstamos dalys. Tyrimo metu patranka buvo ardyta, tikrinama, ar yra daužiklis, ar visos spyruoklės funkcionuoja, visa užvedimo ir šūvio paleidimo sistema, ir buvo nustatyta, kad visos dalys funkcionuoja, yra pilnai veikiančios, tiesiog ją reikia sukomplektuoti su tomis trūkstamomis dalimis. Dėl to, ar, sukomplektavus patranką trūkstamomis dalimis, ji būtų tinkama naudoti, specialistai būtų patikrinę ir jas, ar jos yra tinkamos naudoti. Sukomplektavus su trūkstamomis ir tinkamomis naudoti dalimis, labai didelė tikimybė, kad ji būtų tinkama šaudyti, nes jokių konstrukcijos pokyčių ar bandymų ją deaktyvuoti požymių nebuvo. Tai yra tiesiog ginklas, be tam tikrų, specialisto išvadoje išvardytų, dalių. Dėl to, ar įmanoma tokią patranką sukomplektuoti Lietuvoje, specialisto nuomone, trūkstamos dalys nėra ypatingai sudėtingi mazgai. Galima daryti prielaidą, kad ta pneumatinė užvedimo sistema yra tiesiog talpa, užpildyta slėgtu oru, ir, atidarius vožtuvą, atitinkamo slėgio oro srautas užveda spyną į kovinę padėtį. O šūvio paleidimo sistema tiesiog buvo naudojama lėktuvuose tam, kad pilotas, būdamas orlaivio kabinoje, galėtų šaudyti: tiesiog paspaudus mygtuką elektromagnetas pakeldavo užrakto fiksatorių. Jeigu žmogus turi įgūdžių dirbti su įranga ir žino, ką jis daro, galima teigti, kad nėra sudėtinga pagaminti savadarbį tiek pneumatinį slėgto oro kompresorių, tiek paleidimo užtaisą. Iš techninės pusės buvo konstatuotas faktas, kad šitam ginklui trūko minėtų dalių ir dėl jų negalima užvesti užrakto į kovinę padėtį, tos taip vadinamos spynos, lygiai taip pat jos nefiksuoja šūvio paleidimo stabdymo mazgas. Jeigu būtų rasta analogiško modelio patranka, trūkstamas dalis galima būtų panaudoti iš kito ginklo.

Specialistas taip pat paaiškino, kad sąvokos netinkamas naudoti ir deaktyvuotas nėra tapačios. Deaktyvacija yra procesas, kada ginklo konstrukcija yra sugręžiama, išfrezuojamos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys ir jos tampa visiškai netinkamos naudoti pagal paskirtį. Ginklą deaktyvavus, išgręžus vamzdyje reikalingas ertmes, išfrezavus užraktą ir išėmus daužiklius, jis tampa visiškai netinkamu naudoti. Šioje byloje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad pateiktos būklės ginklas yra netinkamas naudoti, nes trūksta dalių, o deaktyvavimas reiškia, kad ginklas yra ginklininko perdarytas taip, kad jis nebegalėtų būti atstatytas į savo pirminę būseną. Šiuo atveju minėta automatinė patranka nebuvo niekaip perdaryta į visiškai netinkamą naudoti, jai tik trūko dalių. Tai, kad kaltinamasis nurodo, jog deaktyvuoti Lietuvoje automatinę patranką nėra galimybių, yra visiška netiesa, kadangi Lietuvoje yra sertifikuotų ginklininkų, kurie turi teisę perdaryti ginklus, ir šiuo metu vyksta procesas, kai muziejų turima ginkluotė perdaroma į visiškai netinkamus naudoti ginklus.

Specialistas A. B. parodė, jog buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktas parakas yra nitroceliuliozė – bedūmis parakas ir tokį paraką galima panaudoti. Parakas šaudmenų gamybai turi būti preciziškai švarus ir užtaisytas gamintojo, o šiuo atveju jis buvo rastas apirusioje tūtoje ir užterštas grunto dalelėmis, todėl yra nurodyta, kad jis šaudmenų užtaisymui netinkamas, tačiau naudojimui kaip sprogstamoji medžiaga yra tinkamas, todėl, kad tai yra parakas ir jo cheminė sudėtis niekaip nėra pakitusi. Toks parakas yra laikomas monolitiniu, jis yra gaminamas liejimo būdu ir yra atsparus drėgmei. Tokio parako panaudojimas priklauso nuo inicijavimo sąlygų: jeigu parakas yra erdvėje, jį uždegus, jis degtų, jeigu jis yra hermetiškoje talpoje ir inicijuojama kapsulė arba kapsulinė įvorė – jis sprogsta. Šiais laikais pramoninės gamybos sprogmenims parakas nėra naudojamas, išskyrus kaip užtaisas išmesti šaudmenis. Savadarbiuose sprogstamųjų medžiagų mišiniuose parakas yra dažniau naudojamas kaip sprogstamosios medžiagos komponentas, bet pasitaiko atvejų, kad jis naudojamas ir kaip savarankiška sprogstamoji medžiaga. Dažniausiai parakas naudojamas kaip komponentas savadarbių sprogstamųjų medžiagų gamybai. Tyrimo metodikoje yra įvertinama medžiagų, laikytų netinkamomis sąlygomis, degradacija chemine ir biologine prasme, visos medžiagos yra tikrinamos ir vertinamos jų charakteristikos. Kolega chemikas atliko tyrimui pateiktų medžiagų cheminę analizę – spektrografiją. Šiuo atveju, kaip jau minėjo, parakas yra monolitinė, lieta medžiaga, ji išlieka šiaudeliais, todėl jos procentinės sudėties kaip ir nėra tikslo nustatinėti, kadangi tai yra tiesiog gamyklinis, pramoninės gamybos gaminys. Tiesiog yra įvertinamas spektras ir, jeigu spektras rodo, kad tai yra sprogstamoji medžiaga, būtent bedūmis parakas, tai ir yra įvertinama kaip bedūmis parakas. Jeigu parakas būtų praradęs savo, kaip parako, sudėtį, spektras nebūtų parodęs, kad tai yra parakas. Jeigu spektrografas parodė, kad tai yra parakas, vadinasi, medžiaga turėjo visas sudėtines dalis, būdingas parakui. Specialistas parodė, kad medžiagos sudėtinių dalių procentais nenustatinėjo. Spektras parodė, kad tai yra bedūmis parakas, be to medžiaga buvo išimta iš šovinio tūtos ir toliau buvo atliekami eksperimentai: žiūrimas degimo intensyvumas, degimo spalva ir degimo greitis. Neįmanoma palyginti parako sprogimo galingumo su pramoninės gamybos petardomis, magnio salietra ar amonio nitratu, kadangi tai nesulyginami dalykai. Parakas turi savo charakteristikas ir tiesioginę paskirtį – užtaisyti šaudmenis. Išvadoje parašyta alternatyva, kad jį galima panaudoti kaip komponentą savadarbių sprogstamųjų medžiagų gamybai. Dažniausiai, iš praktikos, parakas yra naudojamas kaip komponentas, tai reiškia, kad yra ir kitos lydinčios papildomos medžiagos ir iš jų galima gaminti savadarbę sprogstamąją medžiagą. Įvykus gaisrui, parakas tūtoje tiesiog degtų. Tam, kad parakas sprogtų, reikalingas sprogimo inicijavimas. Specialistas taip pat paaiškino, jog nekyla abejonių, kad tanko tūtoje buvo parako, kad ji buvo ne tuščia. Specialisto išvadoje yra pateikta fotografija tūtos, kurioje buvo minėtas parako užtaisas. Kaip matyti, parako šiaudeliai yra beveik vienodo dydžio su tūta. Kai specialistai paėmė tūtą tyrimui, vizualiai matėsi, kad tūta yra užpildyta tais šiaudeliais. Taip pat, paėmus tūtą į rankas, jaučiamas visai kitoks svoris. Kaip matyti, parako buvo rasta 2,230 kilogramai, todėl ir fiziškai yra jaučiamas svorio skirtumas tarp tuščios ir užpildytos parako užtaisu tanko tūtos. Jam, kaip specialistui, yra žinoma iš bendros praktikos, kad asmuo, suradęs daiktą, panašų į šaudmenis ar sprogmenis, privalo informuoti apie tai policiją.

Specialistas V. B. parodė, kad granatoje F1 – buvo ne smėlis, o standartinė, įprasta trotilo forma. Įvairioje amunicijoje, ypač Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, buvo naudojamos įvairios trotilo būsenos. Lieto trotilo niekas nenaudoja apskritai, kadangi po liejimo pakinta jo savybės. Dažniausiai šiandieninėje amunicijoje yra naudojamas presuotas trotilas, dar būdavo naudojamas plokštelių pavidalo trotilas, kai kuriuose šaltiniuose minima, kad tai yra žvynelių pavidalo trotilas, o Rusijos, buvusios TSRS, ginkluotėje, sprogstančioje amunicijoje, buvo naudojama ir biri trotilo forma, kuri matoma fotografijoje. Tai nėra smėlis, tai yra trotilas. Birus trotilas buvo naudojamas tiek F1 rankinėse granatose, tiek RG-42 rankinėse granatose. Tai, kad F1 granatoje nėra vamzdelio, į kurį įsikiša sprogdiklis, yra netiesa, kadangi kiekvienoje rankinėje granatoje, o ypač F1 rankinėje granatoje, yra naudojamas popierinis apsauginis įdėklas, į kurį statosi sprogdiklis. Šiuo atveju nuotraukoje matyti, jog yra likęs tik fragmentas minėto popierinio apsauginio įdėklo, jis yra sugniuždytas, deformuotas. Tokios deformacijos neatsiranda šiaip, nieko su daiktu nedarant. Tai buvo tikslinga intervencija, siekiant iškrapštyti tą sprogdiklio lizdą arba išimti sprogstamąją medžiagą. Dėl to, ar įmanoma pasakyti, kokiu būdu buvo pašalintas trotilas iš rankinės granatos, – iš to, kas matoma fotografijoje, kas tyrimo metu buvo nustatyta ir aprašyta, matyti, jog sprogdiklio apsauginis įdėklas yra suardytas mechaniškai. Specialistai tokiu atveju tiesiog gali konstatuoti techninį faktą, kad, pažeidus sprogdiklio lizdo apsauginį įdėklą, medžiaga, kiek pavyko jos išberti, buvo išberta. Nustatyti, kada ji buvo pašalinta – nėra galimybės. Dėl to, ar veiktų ta granata su tinkamu sprogdikliu – šio tipo, F1, rankinės granatos korpusas yra pagamintas taip, kad sprogimo metu formuotų skeveldras. Yra buvę atvejų, kad skeveldros buvo suformuotos ir be sprogstamosios medžiagos, sprogus vien tik įstatytam sprogdikliui. Konstatuojant faktą, kad granata tyrimui buvo pateikta tik su 25 gramais iš 60 gramų trotilo tokio tipo granatose, daro išvadą, kad įvyktų nepilnavertis sprogimas. Kadangi nebuvo sprogdiklio, nebuvo galimybės atlikti eksperimento, todėl negali atsakyti, kiek ji formuotų skeveldrų sprogimo metu. Kiekvieno korpuso, ypač rankinių granatų, paskirtis yra užpildyti jas sprogstamosiomis medžiagomis. Jeigu tyrimui būtų pateiktas tik granatos korpusas, be sprogdiklio, be sprogstamosios medžiagos, tai būtų įvardyta kaip sprogmens dalis. Tokiu atveju yra vertinama, ar ji tinkama užpildymui sprogstamosiomis medžiagomis ir komplektavimui su sprogdikliu. Šiuo atveju granatoje buvo rasta 25 gramai sprogstamosios medžiagos. Jeigu asmuo turi sprogstamosios medžiagos, jis gali ja tą korpusą užpildyti ir panaudoti kaip sprogmenį. Atsakydamas į kaltinamojo teiginį, kad augalai paima azotą, specialistas paaiškino, kad tyrimas parodo, kiek tyrimui pateiktoje medžiagoje ir ko yra. Šiuo konkrečiu atveju tyrimui pateiktos medžiagos nebuvo po augalų šaknimis, nebuvo apaugę nei grybais, nei kitais gamtiniais dariniais ir tai rodo, jog tie objektai neturėjo sąlyčio su augmenija. Tiek parakas, tiek trotilas buvo išimti iš korpusų. Specialistai organizmų netiria, todėl gali tik pakartoti, kad, užrašius spektrą, yra rodoma konkreti medžiaga, vadinasi, tokia medžiaga ir yra. Jeigu organizmai būtų, kaip nurodo kaltinamasis, „suvalgę“ komponentus ar dalį medžiagos, tiesiog užpildo spektras, jeigu jis būtų pakitęs ar suiręs, nesutaptų su trotilo spektru. Trotilas apskritai yra neyranti medžiaga. Trotilas yra išgaunamas cheminės sintezės metu ir niekaip nebeskyla po jo išgavimo. Gali tik mažėti jo masė dėl vienokių ar kitokių priežasčių – dėl praradimo, dėl nubyrėjimo ir taip toliau. Trotilas savyje neturi komponentų ar sudedančiųjų dalių. Būna pirotechniniai mišiniai, kurių sudėtyje yra kalio nitratas, aliuminio pudra, kiti komponentai, tai kalio nitratas nuo atmosferoje esančios drėgmės gali suirti ir liks jo maža dalis arba visai neliks. Trotilui šiuo atveju šitas teiginys netinka. Uždegus paraką, jis dega, tačiau, jeigu jis yra inicijuojamas kapsulės sprogimo arba kapsulinės įvorės sprogimo, tada jis sprogsta. Su trotilu yra labai panašiai: jį uždegus, jis dega ir lydosi, o, norint sužadinti jo sprogimą, reikalinga detonacija. Jeigu nebuvo komplekte sprogdiklio, mažai tikėtina, kad, pavyzdžiui, gaisro metu įvyktų sprogimas. Tiksliau, beveik visai netikėtina, kad įvyktų sprogimas. Trotilas tiesiog sudegtų ir išsilydytų. Dėl to, kad kaltinamasis teigia, jog ten ne trotilas, o smėlis – vizualiai panašumų į smėlį gal yra, bet tai nėra smėlis. Sprogstamosios medžiagos tyrimo metu yra analizuojamos, tiriama jų cheminė sudėtis. Kaip minėjo, yra tikrinamas parako degimo greitis, šviesos intensyvumas, degimo stabilumas, todėl tos medžiagos tyrimo metu yra sunaudojamos. Jeigu kiltų poreikis atlikti pakartotinį vertinimą, yra galimybė pateikti tirtų medžiagų spektrus. Konkrečios medžiagos spektras yra identiškas visame pasaulyje, kiekvienos medžiagos spektras yra būdingas konkrečiai medžiagai ir jokių interpretacijų dėl to negali būti. Sprogstamųjų medžiagų tyrimai, taip pat ir sprogmenų, yra atliekami tik Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, pirmiausia, dėl potencialaus medžiagų pavojingumo bei dėl turimų prietaisų, aparatūros. Yra maksimaliai išanalizuojami ir užrašomi spektrai, jie yra saugomi prie konkrečios medžiagos archyve, iškilus poreikiui, būtų pateikiami tik spektrai. Kadangi šio tyrimo metu buvo analizuojami tiek parakas, tiek trotilas, yra jų užrašyti spektrai, todėl būtų galimybė pateikti pakartotinei analizei tik spektrą, nes medžiagos fiziškai buvo sunaudotos, jos nebeegzistuoja. Specialistas taip pat paaiškino, kad granatos deaktyvaciją taip pat yra įmanoma padaryti ir tai atlieka sertifikuoti ginklininkai, todėl nėra jokių teisinių kliūčių deaktyvuoti tokius ginklus. Visa tai reguliuoja išleistas Europos Tarybos reglamentas. Yra atliekamas deaktyvavimas visokio kalibro ginkluotės. Tik yra sąlyga, kad ginklas turi būti legaliai atsiradęs pas savininką, tai yra, jis turi turėti dokumentus – tai gali būti muziejus arba kolekcionierius ir jokių problemų dėl deaktyvacijos nekyla.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad dalyvavo atliekant kratą. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis atrakino patalpos duris, o viduje niekas nebuvo paslėpta, todėl nelabai galima buvo suprasti, ar jis nuoširdžiai viską parodė, ar ne. Įėjus į patalpą, matėsi viskas: kulkosvaidis stovėjo atremtas į sieną, pagrindinėje patalpoje, kaip lyg ir darbo vietoje, ant palangių, kaip ekspozicija, buvo sudėtos tuščios žalvarinės tūtos. Niekas nebuvo paslėpta ar užkišta, viskas buvo atvirai padėta. Kaltinamasis sakė, kad tai yra jo kolekcija. Tanko tūta nebuvo paslėpta, o tiesiog buvo padėta kapsule į apačią, todėl nesimatė, ar ji neiššauta. Ji buvo padengta purvu, visiškai surūdijusi, todėl reikėjo nuvalyti ne tik purvą, bet ir rūdis, kad būtų galima tai pamatyti. Jis prakrapštė purvą ir pamatė, kad tūtoje yra parako šiaudai. Kitos tūtos buvo mažesnės ir žalvarinės, o šita buvo iš plieno ir didesnė už kitas, todėl negali palyginti jų svorio. Nebuvo dviejų vienodų tūtų, kad būtų galima jas palyginti. Tokio dydžio ir iš plieno buvo tik viena. Liudytojas parodė, kad F1 granatos korpusas turi vieną angą, kur sukasi sprogdiklis, todėl pamatyti, ar joje yra trotilo, specialiai nežiūrint, neįmanoma. Pareigūnai tą korpusą apvertė, pakratė ir tada išbiro biri struktūra. Liudytojas parodė, kad jis kratos protokole surašė viską, kas buvo paimta kratos metu.

2020 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų pastatas, kuriuo naudojasi V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (pastato dalies, kurioje buvo rasti galimai ginklai ir šaudmenys koordinatės (duomenys neskelbtini))). Patekimas į šią pastato dalį yra iš kiemo pusėje esančios aikštelės. Prie pastato primontuotos malkinės dešinėje pusėje yra dvejos durys. Pro dešiniau esančias rudos spalvos skardines duris patenkama į prieškambarį, iš kurio pro dešinėje pusėje esančias žalios spalvos duris patenkama į pirmą patalpą, kurioje rasta galimai artilerijos tūta su parako užtaisu. Patalpoje yra aprūdijusio metalo lakštas, kirtiklis, šarvuotos technikos vikšrų dalių. Iš šios patalpos pasukus dešinėn, patenkama į koridorių, vedantį į kairę pusę. Koridoriaus gale pasukus dešinėn, pro duris patenkama į patalpą, kurioje yra grotuoti langai bei stalai su medienos apdirbimo įrankiais. Ant palangių ir po stalu esančiose dėžėse rasta įvairių kalibrų tūtų, 2 artilerijos sviedinių korpusai, granatos ir minos korpusas. Šios patalpos dešinėje pusėje rastas galimai stambaus kalibro kulkosvaidis. Patalpoje buvusiame juodos spalvos plastikiniame dėklė buvo rastas medžioklinis, lygiavamzdis, dviejų vamzdžių šautuvas, kurio vamzdžiai buvo atskirti nuo rėmo (1 t., b. l. 31–42).

2020 m. birželio 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad, atlikus kratą, adresu: (duomenys neskelbtini), V. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo rasti ir paimti du šoviniai. Atlikus kratą V. Ž. darbo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Rasta ir paimta: 1. Medžioklinis lygiavamzdis, dviejų vamzdžių šautuvas, 2. Stambaus kalibro kulkosvaidis, 3. 7 vnt. įvairaus kalibro gilzės, 4. 40 vnt. įvairių kalibrų tūtos, 5. 3 vnt sprogdikliai, 6. Granata, minos korpusas, 2 vnt., 7. Sviedinių tūtos – 2 vnt.(1 t., b. l. 59–63)