Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1642-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
e2A-1642-262/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29594-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
LSV Intergroup
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-1642-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29594-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.3; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LSV Intergroup apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo LSV Intergroup ieškinį atsakovei R. B. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000 Lt negrąžintą paskolos sumą, 195 Lt kredito mokestį, 17,55 Lt delspinigių, 769,25 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013-06-15 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 36771 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovei ieškovas suteikė 1000 Lt dydžio kreditą. Atsakovė kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2013-07-15, bei sumokėti 47 Lt kredito mokestį. Atsakovė pratęsė kreditą tris kartus, paskutinį - trečią kartą pratęsė 60 dienų, nustatydama kredito grąžinimo datą 2013-12-06. Atsakovė prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė, skolos numatytu terminu negrąžino, todėl nuo 2013-12-04 iki 2014-02-04 elektroniniu paštu ir sms žinutėmis atsakovei buvo siunčiami reguliarūs priminimai įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė į siunčiamus priminimus nereagavo ir skolos nesumokėjo.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 1000 Lt negrąžintos paskolos, 195 Lt bendros vartojimo kredito kainos, 121,75 Lt palūkanų, 17,55 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.

Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 9.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, t.y. už 245 dienas, todėl ieškovui priteistina iš viso 121,75 Lt palūkanų (993,87 Lt x 0,05 proc. x 245 dienų = 121,75 Lt).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad teismas negynė ir nesaugojo kreditoriaus interesų. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad tai yra vartojimo kreditas, jo suma nedidelė, išdavimo pobūdis yra rizikingas. Atsakovė imdama kreditą, pati nusprendė kokią sumą ir kokiam terminui ketino skolintis, taigi abi sutarties šalys dalyvavo sutarties pasirašyme. Teismas, teigdamas, kad palūkanų dydis mažinamas iki 121,75 Lt, aiškiai išreiškė savo neobjektyvumą vartojimo kreditų atžvilgiu ir nesivadovavo VKĮ nuostatomis. Bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų. (VKĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Šioje byloje yra keliamas klausimas ar ieškovo reikalaujama, tačiau nepriteista suma laikytina palūkanomis (kaip teigia ieškovas) ar netesybomis (kaip nurodoma skundžiamame sprendime) ir atitinkamai koks VKĮ norma turėtų būti taikoma: ar 11 str. 8 d. (kaip nurodo teismas) ar 21 str. 1, 2 d. (kaip nurodo ieškovas).

Ieškovas šį savo reikalavimą grindžia šalių sudarytos sutarties 9.1 p., kuriame nurodyta, kad jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio grąžinimo kredito davėjui skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas.

Taigi, kaip matyti iš šio sutarties punkto teksto, čia yra aptariama situacija kai sutartis yra nevykdoma joje nustatytu terminu arba kai ji yra vykdoma netinkamai (sutarties pažeidimas). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-392/2012, kurioje nurodyta, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis).

Dėl šios priežasties laikytina, jog sutarties 9.1 p. šalys sutarė ne dėl palūkanų, o dėl netesybų. Kadangi, kaip nurodo ieškovas, atsakovė laiku neįvykdė sutarties (negrąžino paskolos ir nesumokėjo kitų mokesčių), nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą turi būti taikoma VKĮ 11 str. 8 d., o ne VKĮ 21 str. 1, 2 d. T.y. VKĮ 11 str. 8 d., įtvirtina norma yra specialioji kitų teisės normų atžvilgiu.

VKĮ 11 str. 8 d. yra nurodyta, kad Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė VKĮ 11 str. 8 d. ir teisingai paskaičiavo, jog ieškovui turi būti priteista 121,75 Lt palūkanų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė