- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1S-270-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00245-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
nerengiant teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 8 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 14 d.
3. Komisija 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-101, kuriuo nutarė nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 43 balų iki 37 balų, bausmės atlikimo metu jis įsidarbino, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra nusiteikęs gyventi nepažeisdamas socialinių normų, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, ir konstatavusi, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog R. S. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis R. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialius duomenis, patvirtinančius, jog jam turėtų būti taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
5.2. Nuteistasis pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, bausmės atlikimo metu ji nuosekliai mažėjo iki minimumo. Atskleidžiant nuteistojo asmenybės bruožus matyti, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius, o tvirtas ryšis su artimaisiais gali
veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Skundžiama nutartimi nebuvo tinkamai įvertinti nuteistojo ryšiai su artimaisiais, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka. R. S. taip pat atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo atveju jis gyventų pas draugę, taigi nėra jokių kliūčių dėl gyvenamosios vietos. Be to, pataisos įstaigoje nebuvo fiksuota narkotikų vartojimo faktų, kas patvirtina, jog nuteistasis neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų naujų nusikaltimų darymą. Vertintina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kur gyvenamoji aplinka artima lygtiniam paleidimui, per išeigines nuteistasis paleidžiamas išvykoms namo. Šių išvykų metu jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų, laiku grįžo į pataisos namus. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Anot R. S., jis savo elgesiu įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo manymu, svarbu įvertinti ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors per bausmės atlikimą buvo šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o už gerą elgesį, mokymąsi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo devynis kartus paskatintas. R. S. pažymi ir tai, kad atlikdamas bausmę jis dalyvaudavo sportiniuose renginiuose, savarankiškai mokėsi anglų kalbos, dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus, tinkuotojo specialybes, kūno kultūros ir sporto veiklos trenerio kvalifikaciją, šiuo metu mokosi staliaus specialybės. Be to, laisvėje jis dirbo pagal patentą, organizavo renginius, dirbo statybose, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi kolegijoje turizmo administravimo-vadybos specialybės.
Šalies argumentai
5.3. R. S. teigimu, sėkmingam jo resocializacijos procesui svarbu tai, kad jis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija – teigiamomis nuostatomis į darbą, darbine patirtimi, po galimo lygtinio paleidimo planuoja tęsti darbus toje pačioje įmonėje, kurioje dirba šiuo metu. Be to, nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs kriminaline subkultūra, turi diskriminacinių nuostatų. Jis teigiamai žiūri į su juo dirbančius asmenis, yra pozityviai nusiteikęs, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, draugus renkasi atsargiai, supranta, kad praeityje bendravo su netinkamais asmenimis, vengia destruktyvių grupių, nėra duomenų, kad jis užsiimtų neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Šiuo atveju teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
5.4. Anot R. S., Komisijos nutarime padarytos išvados rodo, kad nuteistasis deda dideles pastangas siekiant tinkamai resocializuotis, tačiau teismo nutartyje, pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius, šios pastangos neįvertintos. Teismo nutartis iš esmės yra Komisijos vertinimo imitacija. Visos nutartys yra šabloninės, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, kad lygtinio paleidimo teisė yra formali, teorinė galimybė, nutartyje yra siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, o neigiamas. Laikomasi principo, „bausti, negalima paleisti“, o ne priešingai. Tuo tarpu pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam nuteistojo įkalinimui, ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, nurodytų Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo. Anot nuteistojo, skundžiama nutartimi nepatvirtinus Komisijos nutarimo buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo R. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. Nuteistojo skunde daug dėmesio skiriama Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jame padarytai išvadai, jog R. S. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, teigiama, jog netenkinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisėti nuteistojo lūkesčiai, tačiau vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė R. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė R. S. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi Komisija selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, nurodė aiškius motyvus, kurie neleidžia sutikti, jog nuteistajam jau šiuo metu gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo institutas.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnis). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, informaciją apie jo teistumus, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas, visų pirma, motyvavo tuo, jog R. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir šešis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, padarydamas itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo paskirtos griežtos drausminės nuobaudos. Ši informacija leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos namų taisyklės. Padaryti nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, kartu vertinant padaryto nusikaltimo sunkumą, socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kad nuteistasis tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kriminogeninio veiksnio ir 9 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų egzistavimą, sukėlė apylinkės teismui pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistajam taikymo bei leido padaryti išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, kad nuteistajam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nesutikti su tokia pagrįsta žemesnės instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Beje, šie apylinkės teismo nurodyti motyvai R. S. skunde taip pat nėra ginčijami.
11. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismo nurodytų išvadų kontekste R. S. skunde išdėstytos aplinkybės (nurodytos šios nutarties 5.2 ir 5.3 punktuose) nėra pakankamos sprendimo tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Juo labiau, kai ne visos šios aplinkybės atitinka skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenis. Nors nuteistasis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, jam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, nėra minimalus, kadangi iš jam vis dar nustatomų 37 balų 9 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali sumažinti. R. S. skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog pataisos namuose jis nevartojo narkotinių medžiagų, kadangi iš pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus bei socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis 2014 m. vasario 13 d. buvo baustas drausmine tvarka būtent už psichotropinių medžiagų – marihuanos, vartojimą. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su nuteistuoju, jog nagrinėjamu atveju pakankamą pagrindą manyti, jog jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina faktas, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra išleidžiamas namo ir šių išvykų metu jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų, laiku grįžo į pataisos namus. Nors po to, kai Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi nusprendė tenkinti pataisos namų teikimą ir perkelti R. S. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo, nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus ar trumpalaikių išvykų į namus tvarkos pažeidimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti atvirosios kolonijos sąlygomis, net du kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, dėl vieno iš padarytų pažeidimų teisė trumpalaikėms išvykoms į namus jam buvo panaikinta ir vėl suteikta tik 2018 m. liepos 25 d. Pagrįstai manyti, jog R. S. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, kai nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam teismo suteikto pasitikėjimo, perkeliant jį atlikti bausmę atviroje kolonijoje, kur nuteistojo elgesys yra kontroliuojamas daugiau nei lygtinio paleidimo atveju, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
12. Nuteistasis skunde ypatingai akcentuoja tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimą (gyventų su drauge), taip pat savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, kadangi pataisos namuose jis įgijo kompiuterio operatoriaus, tinkuotojo specialybes, kūno kultūros ir sporto veiklos trenerio kvalifikaciją, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, dirba ir žada tęsti darbą toje pačioje įmonėje. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis prieš nusikalstamos veikos padarymą taip pat gyveno su drauge, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais bei dirbo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi pas draugę bei galimai toliau tęs darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo. Atitinkamai, išskirtinai sureikšminami, vertinant lygtinio paleidimo taikymo R. S. galimybę, negali būti ir jam nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – artimųjų palaikymas, galimybė įsidarbinti, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ketinimai turėti darbą.
13. 10 punkte nurodytos žemesnės instancijos teismo išvados bei jas pagrindžiantys motyvai ne tik leidžia konstatuoti, jog nuteistojo skunde išdėstytos kitos aplinkybės (tai, kad jis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, mokymąsi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo devynis kartus skatintas, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, teigiamai žiūri į su juo dirbančius asmenis, geba atpažinti socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamą elgesį, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, nėra duomenų, kad jis užsiimtų neteisėta veikla ar daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems), kurios neabejotinai vertintos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistojo daroma pažanga yra pakankama manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau ir paneigia nuteistojo skundo teiginius, jog skundžiama nutartis yra šabloninė, joje atkartojami tie patys argumentai, kaip ir kitų nuteistųjų atžvilgiu priimamose nutartyse, kuriomis atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
14. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Apygardos teismas minėtų teisės principų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatė, kuo šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai pasireiškė nenurodoma ir nuteistojo skunde, todėl išsamiau dėl šio deklaratyvaus skundo argumento pasisakoma nebus. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka R. S. lūkesčių, nėra šio sprendimo neteisėtumą lemiantis veiksnys.
15. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.