Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. (R. S.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 95-523 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-523 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Tarybos Rekomendaciją, todėl priimtas nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Jo nuomone, Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, esminę reikšmę suteikė tai aplinkybei, jog jis kelis kartus pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau Komisija privalėjo vertinti ne tik patį faktą, kad jog jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nebuvo nepriekaištingo elgesio, tačiau privalėjo įvertinti ir pačių pažeidimų pobūdį ir tai, jog visos nuobaudos, paskirtos už pažeidimus, nutarimo priėmimo dienai buvo negaliojančios. Komisija privalėjo vertinti ne tai, koks jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, o kaip pasikeitė jo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Jis yra atlikęs 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, daugiau kaip 2 metus nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai yra įgyvendinti. Jis bausmės atlikimo metu ne tik mokėsi, tačiau ir dirbo, tačiau jo galimybes dirbti visą bausmės laiką ribojo ir jo sveikatos būklė, todėl tai lėmė jo galimybes dengti priteistus ieškinius. Jo galimybes dengti civilinius ieškinius taip pat ribojo ir įtvirtintas teisinis reglamentavimas, reguliuojantis nuteistųjų darbo apmokėjimą. Nuteistojo nuomone, Komisija netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurio jo asmenybė iki šios išlieka pavojinga visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 95-523 nutarta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu šešis kartus baustas drausmine tvarka, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nuteistasis turi priteistą 11993,06 Eur civilinį ieškinį, kurio padengęs tik nedidelę dalį – 42,06 Eur. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus. Nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu kai jis buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, t. y. nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas pilietės pareiškimas, kad atsisako priimti gyventi į jai priklausančius namus, todėl, įvertinus visas aplinkybes, padaryta išvada, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 4 dalį, paskirta 7 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 8 m. laisvės atėmimo.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 108,61 Eur bauda;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės apribojimo;

3) Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 1992 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėn. 23 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo R. S. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo R. S. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. S. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. S. nustatoma žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 50 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertintina ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (9 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad, siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai, priešingai – net šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiukščius pažeidimus, už ką jam buvo paskirtos šešios drausminės nuobaudos, tarp jų – ir itin griežtos, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei akcentuoja nuteistasis skunde, yra itin aktualus. Teismas sutinka su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, kad nuteistajam nevykdant vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, yra pagrindo manyti, kad ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų ir kas sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Pritariant Komisijos nutarimo motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra išskiriamas R. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), kuris nustatytas vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus R. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu - nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomas kriminogeninis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), vis dar tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu R. S. atžvilgiu teismui kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji dokumentai 11993,06 Eur sumai, iš kurių atlyginta tik 12,06 Eur. Ši aplinkybė teismui leidžia pagrįstai manyti, jog turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, R. S. iš esmės nededa pakankamai pastangų jiems atlyginti, rimtai jų nevertina, pažymėdamas, jog galimybes dengi civilinius ieškinius ribojo ne tik jo sveikatos būklė, bet ir įtvirtintas teisinis reglamentavimas, reguliuojantis nuteistųjų darbo apmokėjimą, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

Taip pat pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 95-523 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 95-523 netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 95-523 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.