- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-657-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16782-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Naujamiesčio būstas“), patikslinusi ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. B. 1 587,54 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji turi pareigą išlaikyti daugiabučio namo bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga už ieškovės teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.
4. Papildomai nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus išorinės pastato konstrukcijos yra laikomos namo bendrojo naudojimo objektais, todėl daugiabučio namo patalpų savininkai turi pareigą išlaikyti šiuos objektus.
5. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ji nesutinka apmokėti išlaidų, susijusių su ginčo namo balkonų ir galerijos (laiptinės) įrengimu. Pažymi, kad balkonai, esantys ginčo namo trečiajame aukšte, asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiojo aukšto butų savininkams, turintiems tiesioginius įėjimus į šiuos balkonus iš savo butų. Šiais balkonais gali naudotis tik konkrečių butų savininkai, kurie ir yra atsakingi už jų priežiūrą ir remonto išlaidas. Atsakovės butas nėra funkcionaliai susijęs su ginčo namo trečiame aukšte esančiais balkonais, t. y. jis nėra susietas su minėtais balkonais bendru įėjimu, šių balkonų plotas negali būti įskaitomas į atsakovei priklausančių naudingųjų patalpų plotą.
7. Atsakovė pažymi, kad ji gyvena ginčo namo pirmajame aukšte, todėl daugiabučio namo laiptais ji visiškai nesinaudoja. Nurodo, kad namo laiptai yra skirti tik namo antrojo ir trečiojo aukštų gyventojų kasdieniam naudojimui. Pažymi, kad ginčo name įrengti laiptai sukėlė atsakovei nepatogumų – jais vaikštantys žmonės apriboja šviesos patekimą į atsakovė patalpas, trikdo atsakovės ramybę, mažina buto vertę. Atsakovė pažymi, kad jos minimi laiptai yra įrengti taip, kad jie neprisideda prie statinio mechaninio pastovumo užtikrinimo.
8. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nebuvo iš anksto informuota apie nurodytų laiptų įrengimą, nedavė sutikimo šiems darbams atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Mano būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 587,54 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 587,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 12 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 435,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur teismo pašto išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad pagal bendrąją taisyklę, tuo atveju, jei yra patiriama išlaidų už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimą, pagerinimą ar atnaujinimą, šias išlaidas privalo atlyginti visi namo patalpų bendraturčiai, proporcingai jų turimai nuosavybės daliai pastate; šios prievolės atsiradimui neturi reikšmės aplinkybė, ar konkretus daugiabučio namo bendraturtis naudojasi konkrečiu bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
11. Sprendime nurodyta, kad ieškovė yra parengusi 2015 m. rugsėjo 28 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-AA-15-030, iš kurio matyti, kad prie ginčo pastato bendrųjų konstrukcijų, be kita ko, yra priskiriamos namo laiptinių konstrukcijos (11 punktas), išoriniai laiptai, nuožulnos (12 punktas), bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos (8 punktas). Iš byloje esančio 2014 m. spalio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. NB-SPG-14-0262 duomenų nustatyta, kad ginčo namo patalpų savininkai balsavimo raštu tvarka priėmė sprendimą pritarti pasiūlymui dėl namo balkonų ir galerijos remonto darbų atlikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veroma“ pasiūlymą už 96 694,59 Lt (28 004,69 Eur) kainą. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. NB-SUT-14-12515 su techniniu prižiūrėtoju S. P. dėl dviejų vienetų balkonų ir vienų laiptų remonto darbų techninės priežiūros pagal parengtą techninį projektą Nr. 2L-2013-31-TP. 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė ir S. P. pasirašė Susitarimą prie sutarties Nr. NB-SUT-14-12515 dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo paskirstyti, surinkti ir pervesti techniniam prižiūrėtojui mokesčius, gautus iš daugiabučių namų savininkų (gyventojų) už techninės priežiūros paslaugas ir prisiimti visą riziką dėl patalpų savininkų (gyventojų) nemokumo. UAB „Veroma“ atlikti darbai buvo priimti ieškovės atstovo, ir kad ieškovė už nurodytus darbus atsiskaitė su darbų vykdytoja UAB „Veroma“.
12. Teismas konstatavo, kad atlikti remonto darbai yra susiję su namo bendrųjų konstrukcijų išsaugojimu / pagerinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi pareigą, proporcingai savo turimai turto daliai, sumokėti už atliktus namo bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbus. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl nesinaudojimu įrengimais, kadangi teismų praktika nustato namo bendraturčiams pareigą apmokėti namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimo ir išlaikymo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi konkrečiu bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
Šalies argumentai
13. Teismas pažymėjo, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 652,11 Eur skolą, o vėliau, bylos nagrinėjimo metu, patikslino ieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovės skola siekia 1 587,54 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 36 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 587,54 Eur skolą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteisė išlaidas už duomenų apie atsakovę paiešką viešuose valstybės registruose 0,87 Eur. Bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismas iš atsakovės priteisė 398,80 Eur už advokato pagalbą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota atlyginti 435,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės, atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad visi mokėjimai būtų atlikti laiku, tai pat šis teisminis procesas nevyktų, jeigu UAB „Naujamiesčio būstas“ būtų suteikęs visą reikalingą informaciją, kuri pagrįstų siųstas apmokėjimo sąskaitas atsakovei.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 7 straipsnyje nurodyta, kad administratorius, šiuo atveju UAB „Naujamiesčio būstas“, privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu, ir (ar) elektroniniu paštu apie jiems apskaičiuotus mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
17. Teigia, kad ieškovė atsakovei nepateikė darbų sąmatos, kurioje būtų detaliai nurodyta statybos darbų atlikimo darbai ir jų kaina. Atsakovei nebuvo pranešta, kokie balkonų ir laiptų remonto darbai buvo atlikti ir kokiu pagrindu remiantis ieškovė šiuos darbus inicijavo. Nežinoma, ar tai buvo būtinas bei neatidėliotinas remontas, nepateikta duomenų, ar buvo stiprintos, pakeistos, suremontuotos balkono ir laiptų laikančios konstrukcijos. Sąskaitose už suteiktas paslaugas nurodoma, kad paslauga – balkonų ir/ar laiptų remontas, iš šio turinio nėra aišku, kokius būtent balkonų remontus atliko. Atsakovė nebuvo iš anksto informuota dėl laiptų įrengimo. Ieškovė atsisakė suteikti informaciją, reikalingą atlikti mokėjimams (sąmata, bendrojo naudojimo aprašą, mokėjimo terminus, paaiškinimo kaip apskaičiuota sąskaita ir paskirti mokėjimai). Ieškovės nebendradarbiavimas bei nekomunikavimas turėjo tiesioginę įtaką neatliktiems sąskaitos mokėjimams, dėl kurių ir susidarė skola.
18. Ieškovė sąžiningai neatliko procesinių pareigų. 2018 m. spalio 22 d. teismo pranešimu ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti į bylą atsakovės prašomus įrodymus. Per teismo nustatytą terminą ieškovė teismo įpareigojimo neįvykdė. 2018 m. lapkričio 12 d., į posėdį neatvyko ieškovė, todėl nutarta pripažinti ieškovės dalyvavimą būtinu ir šiuo pagrindu teismo posėdį atidėti. Į 2018 m. gruodžio 18 d. posėdį ieškovė tai pat neatvyko dėl darbo krūvio ir žmogiškos klaidos. Dėl neatvykimo į teismo posėdžius, teismo procesas užsitęsė, taigi didėjo bylinėjimosi išlaidos.
19. Teigia, kad atsakovė elgėsi aktyviai siekdama išsiaiškinti skolos pagrindą. Atsakovė buvo nuvykusi į UAB „Naujamiesčio būstą“ darbo vietą, tačiau jokios informacijos dėl mokėjimų galimybių ir terminų negavo ir buvo paraginta tiesiog gautą sąskaitą apmokėti.
20. Atsakovė dėl sąskaitos išrašymo pagrindo kreipėsi į UAB „Naujamiesčio Būstą“ 2019 balandžio 24 d. ir paprašė, jog E. M. aiškiai apibrėžtų, už ką ir kaip yra priskaičiuota skola ir nauja skola. Atsakovė 2019 gegužės 8 d. paprašė atsiųsti UAB „Naujamiesčio būsto“ paslaugų tiekimo sąlygas ir terminus. Atsakymas buvo gautas 2019 gegužės 15 d., praėjus skolos mokėjimo terminui (balandžio 30 d.). UAB „Naujamiesčio Būstas“ į klausimą atsakė iš NOREPLY el. pašto ir be darbuotojo vardo. Atsakovė atsakymo už ką ir kaip paskirstyti mokėjimai, tai pat terminų ir sąlygų negavo ir apmokėjimo galutinį terminą praleido.
Atsiliepimas
21. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės L. B. 2019 m. spalio 29 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1665600/2019 atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovės L. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
22. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kadangi tai tėra taktika, kuri turėtų leisti atsakovei išvengti turimos procesinės pareigos įvykdymo – bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.
23. Teigia, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti atsižvelgta ir į šalių elgesį, kuris vyko iki teisminės bylos kilimo. Atsakovės nurodomi argumentai apie šalių elgesį iki teisminės bylos kilimo yra neaktualūs sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Šalies argumentai
24. Ieškovė nesutinka, kad dėl ieškovės neatvykimo į posėdžius susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei siekiant nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, būtina nustatyti šalies veiksmus, kurie rodytų, jog buvo piktnaudžiaujama turimomis procesinėmis teisėmis. Atsakovės nurodomi argumentai nepagrindžia jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog ieškovė galimai galėjo piktnaudžiauti turimomis procesinėmis teisėmis.
25. Aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas apeliacinis skundas, net nėra susijusios su ginčijimu bylinėjimosi išlaidų klausimu. Apeliaciniu skundu didžiąja dalimi yra nurodomos aplinkybės, kurios buvo aktualios sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą dėl suteiktų administravimo paslaugų. Atsakovės nurodomos aplinkybės ir vykę teismo posėdžiai kilo dėl pačios atsakovės veiksmų, sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl atsakovės teiginys, kad teisminis procesas užsitęsė dėl ieškovės veiksmų, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
29. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - atsakovės susirašinėjimą su ieškove – ir nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti skolos susidarymo pagrindą, tačiau dėl ieškovės ignoravimo, informacija nebuvo suteikta. Apeliantė naujų įrodymų prijungimą grindžia tuo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, kadangi tik po teismo sprendimo priteisus iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, apeliantei kilo poreikis įrodinėti aplinkybę, jog ji atliko aktyvius veiksmus, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl galimai netinkamo ieškovės bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teikiami nauji įrodymai priimtini ir prijungiami prie bylos ir vertinami kitų įrodymų kontekste.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
32. Nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudarė 36 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro paiešką ir 398,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Išlaidas pagrįsti byloje yra pateikti 2018 m. gegužės 25 d. PV sąskaita faktūra Nr. VV 2018344, 2019 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr. 19-015, 2019 m. kovo 12 d. AVC Nr. 19-071, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr. 19-115, 2019 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr. 19-306, taip pat – 2018 m. gegužės 29 d. mokėjimo pavedimas, 2019 m. sausio 22 d. mokėjimo pavedimas, 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimas, 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimas ir 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedima (t. 1, b. l. 8-9, 145-147, 160-162, 179-181; t. 2, b. l. 5-7).
33. Apeliantė skundą grindžia keliomis skirtingomis aplinkybių grupėmis, visų pirma nurodydama, kad ieškovė dar iki prasidedant teisminiam bylos nagrinėjimui neteikė informacijos, nors atsakovė elgėsi aktyviai ir domėjosi skolos susidarymo pagrindu, atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą, jei būtų žinojusi jo priežastis.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 79 straipsnio 1 dalis apibrėžia bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymas sprendžiamas nagrinėjant apeliacinį skundą, sampratą, tai yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, laikytinos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kaip matyti iš pateiktų apibrėžimų, bylinėjimosi išlaidos, o taip pat jų atlyginimo klausimas, yra siejamas su šalių procesiniu elgesiu vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimu. Tuo tarpu šalių ikiteisminis elgesys, išsamiai nurodytas apeliantės (nebendradarbiavimas, informacijos neteikimas, apeliantės aktyvus siekis gauti informaciją dėl mokėtinų sumų), yra aktualus sprendžiant dėl materialiojo reikalavimo tenkinimo/netenkinimo, tačiau ne dėl procesinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės ir atsakovės ikiteisminiu elgesiu, yra nepagrįsti.
35. Apeliantė taip pat teigia, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. 2018 m. spalio 22 d. teismo pranešimu ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti į bylą atsakovės prašomus įrodymus, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas. 2018 m. lapkričio 12 d., į posėdį kviesta ir neatvyko ieškovė, todėl nutarta pripažinti ieškovės dalyvavimą būtinu ir šiuo pagrindu teismo posėdį atidėti. Į 2018 m. gruodžio 18 d. posėdį ieškovė taip pat neatvyko dėl darbo krūvio ir žmogiškos klaidos.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra nurodoma, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškia, kai šalis naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, arba kai tokiais veiksmais sukeliama esminė žala kitai proceso šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningumas, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1247-180/2015). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp tam tikrų procesinių veiksmų (šiuo atveju – savalaikio dokumentų nepateikimo, neatvykimo į dvejus teismo posėdžius) ir tarp bylinėjimosi išlaidų susidarymo.
37. Pažymėtina, kad byloje ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepatvirtina, jog bylinėjimosi išlaidų padidėjimą nulėmė apeliantės nurodomos priežastys. Šiuose dokumentuose nurodyta (nutarties 32 punktas), kad mokestis yra sumokamas už teisines paslaugas, taip pat už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau niekaip nenurodyta, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė konkrečiai dėl apeliantės skunde nurodomų ieškovės veiksmų. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis būtų naudojusis netinkamai, juo labiau, negalima daryti išvados, kad toks nesąžiningumas būtų buvęs tyčinis.
38. Be to, įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismui 2018 m. lapkričio 6 d. pareikalavus papildomos medžiagos, 2018 m. lapkričio 9 d. tokia medžiaga buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 12 d., tokią teisę CPK numato. Susipažinus su 2018 m. lapkričio 12 d. posėdžio informacine pažyma matyti, kad tik teismo posėdžio metu buvo nutarta pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir atidėti teismo posėdį. Nors ieškovė neatvyko ir į 2018 m. gruodžio 18 d. posėdį, ir dėl to jai buvo pritaikyta nuobauda, tačiau 2019 m. sausio 24 d. nutartimi tokia nuobauda buvo panaikinta, įvertinus, kad apie vykstantį teisminį procesą gaunamus pranešimus bei nutartį, kuria skirta bauda vadovui, ieškovė sužinojo tik 2019 m. sausio 9 d. per www.eteismas.lt. dėl didelio darbo krūvio ir didelio teisminių bylų kiekio, taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad minėtas ieškovės elgesys būtų buvęs netinkamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nedalyvavimas teismo posėdžiuose turėtų įtakos sprendžiant dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kuomet atsakovės atstovė atvykdavo į teismo posėdžius, nors jie nevykdavo dėl ieškovės kaltės, tačiau, kaip minėta, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos būtų padidėjusios dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdžius.
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės L. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.