Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

8. Byloje kilo ginčas dėl buto savininko pareigos mokėti už name įrengtų laiptų ir balkonų remonto / įrengimo darbus. Atsakovė nesutinka mokėti už ginčo namo trečiojo aukšto balkonų ir laiptinės remonto darbus, nes jos manymu, už šių objektų remontą turi mokėti daugiabučio namo patalpų savininkai, kurie naudojasi šiais objektais. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygos nuostatomis.

9. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.84 straipsnį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 1-2 dalys).

10. Daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, įgyvendindamas savo funkcijas, vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

11. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvoka yra nustatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 18 punktas). Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 21 punktas). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, tuo atveju, jei yra patiriama išlaidų už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimą, pagerinimą ar atnaujinimą, šias išlaidas privalo atlyginti visi namo patalpų bendraturčiai, proporcingai jų turimai nuosavybės daliai pastate; šios prievolės atsiradimui neturi reikšmės aplinkybė ar konkretus daugiabučio namo bendraturtis naudojasi konkrečiu bendrosios dalinės nuosavybės objektu.

13. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Ginčo name nėra įsteigta bendrija. Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra 46,06 kv. m. (t. I, e. b. l. 4, 189-190). Ieškovė yra parengusi 2015 m. rugsėjo 28 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-AA-15-030, iš kurio matyti, kad prie ginčo pastato bendrųjų konstrukcijų, be kita ko, yra priskiriamos namo laiptinių konstrukcijos (11 punktas), išoriniai laiptai, nuožulnos (12 punktas), bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos (8 punktas) (t. I, e. b. l. 93). Šie namo objektai prie pastato bendrųjų konstrukcijų yra priskirti iš 2016 m. gruodžio 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-AA-15-030/2 (t. I, e. b. l. 192-195).

14. Iš byloje esančio 2014 m. spalio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. NB-SPG-14-0262 duomenų nustatyta, kad ginčo namo patalpų savininkai balsavimo raštu tvarka priėmė sprendimą pritarti pasiūlymui dėl namo balkonų ir galerijos remonto darbų atlikimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veroma“ pasiūlymą už 96 694,59 Lt (28 004,69 Eur) kainą (t. I, e. b. l. 44-45). Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo name yra 14 gyvenamųjų patalpų (butų) (t. I, e. b. l. 189-190), o už siūlymą dėl namo remonto darbų atlikimo pagal UAB „Veroma“ pasiūlymą „už“ balsavo 8 patalpų savininkai (t. I., e. b. l. 45). Šios aplinkybės patvirtina, kad sprendimas dėl minėtų remonto darbų priimtas namo bendraturčių daugumos pritarimu.

15. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. NB-SUT-14-12515 su techniniu prižiūrėtoju S. P. dėl dviejų vienetų balkonų ir vienų laiptų remonto darbų techninės priežiūros pagal parengtą techninį projektą Nr. 2L-2013-31-TP (t. I, e. b. l. 52-55). 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė ir S. P. pasirašė Susitarimą prie sutarties Nr. NB-SUT-14-12515 dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo paskirstyti, surinkti ir pervesti techniniam prižiūrėtojui mokesčius, gautus iš daugiabučių namų savininkų (gyventojų) už techninės priežiūros paslaugas ir prisiimti visą riziką dėl patalpų savininkų (gyventojų) nemokumo (t. I, e. b. l. 56-57).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kaip nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja nei įrengta laiptine, nei trečiojo aukšto balkonais, kadangi, kaip minėta, tiek įstatymas, tiek teismų praktika nustato namo bendraturčiams pareigą apmokėti namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimo ir išlaikymo išlaidas, nepriklausomai nuo to ar jie tiesiogiai naudojasi konkrečiu bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Išimtis nustatoma tik tais atvejais, jei yra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas, gavus visų namo bendraturčių sutikimą, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suremontuoti daugiabučio namo objektai – laiptai ir balkonai – yra įtraukti į bendrųjų pastato konstrukcijų sąrašą.

18. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, byloje iš esmės nesant ginčo dėl mokėtinos sumos už atliktus darbus, ieškinys tenkinamas visiškai pagal patikslintus reikalavimus.

19. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovė priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 587,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 435,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro paiešką ir 398,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Byloje priimtas ieškovei palankus sprendimas – ieškinys tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už ieškinį. Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 652,11 Eur skolą, o vėliau, bylos nagrinėjimo metu, patikslino ieškinio reikalavimus, nurodžiusi, kad atsakovės skola siekia 1 587,54 Eur. Atsižvelgiant į šia aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 587,54 Eur skolą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos išlaidos už duomenų apie atsakovę paiešką viešuose valstybės registruose, t. y. 0,87 Eur. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 8.2 ir 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 25 d. PV sąskaitą faktūrą Nr. VV 2018344, 2019 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. 19-015, 2019 m. kovo 12 d. AVC Nr. 19-071, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. 19-115, 2019 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. 19-306, taip pat – 2018 m. gegužės 29 d. mokėjimo pavedimą, 2019 m. sausio 22 d. mokėjimo pavedimą, 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimą, 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimą ir 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimą (t. I, e. b. l. 8-9, 145-147, 160-162, 179-181; t. II, e. b. l. 5-7) (CPK 179 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 398,80 Eur už advokato pagalbą byloje tenkinamas.

21. Byloje patirta 3,65 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.