Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.1.1.2.3.

2019 m. rugsėjo 20 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. įgalioto atstovo advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams antstolei Gitai Andrijauskienei, draudikui „Association of Underwriters known as Lloyds“, atstovaujamam Lietuvoje uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P., dėl pasisavintų lėšų grąžinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. P. 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei iš antstolės G. Andrijauskienės ir draudiko „Association of Underwriters know as Lloyds“, atstovaujamo Lietuvoje UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“, solidariai 400,00 Eur pasisavintų piniginių lėšų, 78,00 Eur per daug priskaičiuotų vykdymo išlaidų, 1000,00 Eur neturtinės žalos ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-5, 12-13, 36-38). Nurodė, kad antstolė G. Andrijauskienė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596, padarė ieškovei turtinę žalą, nes nepagrįstai nustatydama išieškomą sumą į ją įtraukė 400 Eur, kuriuos ieškovė jau buvo sumokėjusi trečiajam asmeniui A. P. iki išieškojimo pradžios. Dėl šios priežasties iš ieškovės nepagrįstai buvo išieškota 400 Eur didesnė suma nei turėjo būti išieškota ir nepagrįstai išieškotos 78 Eur didesnės vykdymo išlaidos. Antstolė pagal ieškovės pateiktus skundus dėl nušalinimo nenusišalino ir teismas jos taip pat nenušalino. Dėl tokių neteisėtų atsakovės antstolės G. Andrijauskienės veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur, nes ieškovei sutriko sveikata, teko gydytis ligoninėje, vartoti papildomus vaistus, ji patyrė didelę emocinę ir nervinę įtampą dėl neteisėtai iš jos pensijos atliekamų išskaičiavimų. Kadangi ieškinys reiškiamas dėl profesine veikla padarytos žalos atlyginimo dėl antstolės G. Andrijauskienės veiksmų, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą solidariai reiškiamas ir antstolės civilinės atsakomybės draudimui.

2. Atsakovas draudikas „Association of Underwriters know as Lloyds“, atstovaujamas Lietuvoje UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“, 2018 m. gegužės 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neturtinė žala, su kurios egzistavimu ar atsakovo civiline atsakomybe jis nesutinka, nėra atlyginama pagal 2018 m. draudimo sutartį Nr. B0572IF17FQ90, išduotą tarpininkaujant atsakovui (1 t., b. l. 71).

3. Atsakovė antstolė G. Andrijauskienė 2018 m. gegužės 15 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 72-75). Nurodė, kad antstolės kontoroje buvo vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. 0088/15/00594, Nr. 0088/15/00595 ir Nr. 0088/15/00596, kuriose skolininkė buvo D. P., o išieškotojas – A. P.. Ieškovės argumentai apie tariamai pasisavintas lėšas yra niekuo nepagrįsti, nes visos išieškotos lėšos buvo pervestos išieškotojui. Ieškovė antstolei nepateikė jokių įrodymų, kad skolą yra sumokėjusi tiesiogiai išieškotojui. Kartu su ieškiniu pateiktuose pašto perlaidų kvituose nenurodytas perlaidos siuntimo pagrindas ir nėra galimybės nustatyti, ar išieškotojas pinigus gavo. Atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė laikėsi CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos, ieškovei visose vykdomosiose bylose buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė neteisėtų veiksmų neatliko. Priežastinio ryšio tarp atsakovės nurodytos žalos, t. y. sumokėtų 400 Eur išieškotojui, atsiradimo ir antstolės veiksmų vykdant išieškojimą nėra, kadangi ieškovė mokėdama išieškotojui pinigus pašto perlaida veikė savo rizika. Ieškovei buvo žinoma, kad pinigai turėjo būti mokami į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidos taip pat buvo apskaičiuotos tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad iš jos išskaičiuotos 78 Eur didesnės vykdymo išlaidos. Dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, atsakovė antstolė G. Andrijauskienė nurodė, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnis nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateiktas išrašas nepatvirtina, jog ieškovės sveikata sutriko būtent dėl antstolės veiksmų, nes ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 12 d. gydėsi dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimo, atsiradusio gyvenimo eigoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 25-30).

5. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla Nr. 0088/15/00594 pradėta 2015 m. liepos 24 d. priėmus vykyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. PK-303-738/2015 dėl 150,00 Eur apeliacinės instancijos išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš D. P. išieškotojui A. P.. Vykdomoji byla Nr. 0088/15/00596 pradėta 2015 m. liepos 24 d. priėmus vykyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. PK-303-738/2015 dėl 724,05 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš D. P. išieškotojui A. P.. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0088/15/00594 ir 0088/15/00596 dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė per antstolės nustatytą terminą geruoju sumokėti skolas neįvykdė, nors raginimus gavo. Vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00954 2015 m. rugpjūčio 22 d. gautas ieškovės D. P. raštas antstolei G. Andrijauskienei dėl nušalinimo nuo išieškojimo pagal vykdomąjį raštą Nr. PK-303-738/2015.

6. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad ieškovė trečiajam asmeniui išieškotojui A. P. 2016 m. birželio 2 ir 8 d. perlaidas bendroje 400,00 Eur sumoje siuntė žinodama, jog yra pradėtas priverstinis išieškojimas ir ji turi pareigą lėšas sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau savo rizika siuntė lėšas pinigų perlaidomis tiesiogiai kreditoriui. Nors ieškovė pateikė antstolei mokėjimo perlaidų mokėjimo kvitus, tačiau iš šių perlaidų kvitų antstolė negalėjo nustatyti, jog perlaidos buvo padarytos būtent vykdomosiose bylose Nr.0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596, kadangi iš ieškovės pateiktų lėšų perlaidų kvitų negalima buvo nustatyti, kokias lėšas ieškovė pervedė išieškotojui A. P., ir, ar šias lėšas trečiasis asmuo A. P. gavo. Trečiasis asmuo A. P., teismo posėdžio metu paklaustas apie perlaidų gavimą, neatsiminė, ar gavo ieškovės nurodomas perlaidas. Todėl teismas sprendė, kad pagal antstolės turėtus duomenis, antstolė neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovės atliktos perlaidos buvo padarytos būtent minėtose vykdomosiose bylose sumokant skolą trečiajam asmeniui A. P.. Teismas nustatė, kad visas iš ieškovės išskaitytas lėšas antstolė paskirstė pervesdama išieškotojui A. P. ir vykdymo išlaidoms, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog antstolė pasisavino iš ieškovės išskaitytų lėšų dalį. Ieškovė savo valiniu sprendimu atliko perlaidas tiesiogiai išieškotojui A. P., todėl ši suma negali būti laikoma žala, kilusia iš antstolės veiksmų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja būtinųjų antstolės civilinės atsakomybės sąlygų visuma.

7. Teismas, nustatęs, kad antstolė pagrįstai nesumažino išieškotinos sumos, atmetė ir ieškovės argumentus, jog antstolė turėjo vykdymo išlaidas skaičiuoti nuo mažesnės – 475,05 Eur sumos. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007, teismas pažymėjo, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Pats faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstino vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.

8. Dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos teismas nurodė, kad kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi byloje teismas pripažino, jog antstolė neatliko neteisėtų veiksmų, yra pagrindo spręsti, jog nėra visų būtinųjų antstolės civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo kilti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir patirtos žalos fakto, nes nurodyti sveikatos sutrikimai negali būti siejami su antstolės veiksmais, o ieškovė, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad yra teisininkė, galėjo suvokti priverstinio teismo sprendimo vykdymo pasekmes, todėl teiginiai dėl didelės emocinės įtampos, patirtos atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus, nelaikytini pagrįstais. Neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas tiesiogiai nenumato. Esant šioms aplinkybėms teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovų 1 000,00 Eur neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovės įgaliota atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai dėl 78 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 1 078 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 t., e. b. l. 37-42). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei antstolės veiksmais nebuvo padaryta 400 Eur neturtinė žala, nes antstolė šiuos pinigus išieškojo iš ieškovės po to, kai jie buvo pervesti išieškotojui A. P., ir ieškovė pateikė antstolei tai pagrindžiančius dokumentus.

1.2. CPK nedraudžia skolininkui pačiam sumokėti skolą išieškotojui net ir prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, ką reglamentuoja ir CPK 643 straipsnyje apibrėžtis skolininko teisės. Ieškovė aplinkybę, kad yra sumokėjusi 400 Eur išieškotojui, pranešė antstolei. Antstolė privalėjo išlaikyti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą ir imtis priemonių išsiaiškinti ieškovės nurodomas aplinkybes, t.y. iškviesti išieškotoją dėl nurodytų ieškovės aplinkybių apie 400 Eur perlaidą, juo labiau, kad antstolė anksčiau tą atliko vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00595 dėl 157 Eur perlaidos išieškotojui.

1.3. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad antstolė iš ieškovės pateiktų dokumentų vykdomosiose bylose negalėjo nustatyti, jog ieškovė grąžino dalį išieškotinos sumos, buvo šališkas, nes neatsižvelgė į CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Būtent šių antstolės pareigų nevykdymas lėmė, kad iš ieškovės nepagrįstai buvo išieškoti 400 Eur, kuriuos trečiasis asmuo A. P. grąžino tik 2019 m. kovo mėn., pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina priežastinį ryšį tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė siekia antstolę palikti be atlygio. Ieškovė reikalauja atlyginti tik tą turtinės žalos dalį, kuri susidarė dėl nepagrįstai apskaičiuotų 78 Eur didesnių vykdymo išlaidų antstolei nevykdžius pareigos ginti skolininkės interesus ir atliekant analogiškas užklausas ir kitus vykdymo veiksmus visose vykdomosiose bylose, kas taip pat padidino vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai pasisakė dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo ir visiškai neanalizavo jų susidarymo pagrįstumo.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, nes neteisėtai atlikti priverstinio vykdymo veiksmai šiuo atveju nepagrįstai išieškant 400 Eur didesnę skolą visada sukelia įtampą ir stresą, juo labiau, kad išieškojimas buvo vykdomas iš ieškovės pensijos. Asmens patiriamas stresas ir įtampa neišvengiamai kenkia psichinei sveikatai, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.250 straipsnį, kuris numato neturtinės žalos atlyginimą padarius žalą tiek fizinei, tiek psichinei asmens sveikatai.

1.6. Ieškovė įsitikinusi, kad buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą, kadangi teismo sprendimas grindžiamas tik atsakovės pateiktais argumentais, teismas neįvertino ir atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų melagingų teiginių neva ieškovė nebuvo pateikusi antstolei pašto perlaidas patvirtinančių kvitų. Teismas visapusiškai neišanalizavo vykdomųjų bylų medžiagos, iš kurios matyti, kad ieškovei dokumentai buvo siunčiami ne jos gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikti pašaliniam asmeniui. Be to, teismas nesikreipė į prokuratūrą CPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka, nors byloje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P. melavo teismo posėdžio metu dėl pašto perlaidų gavimo fakto, ką patvirtino rašytiniai įrodymai.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė G. Andrijauskienė prašo jį atmesti ir priteisti atsakovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 63-67). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovės prašoma priteisti 78 Eur dydžio suma kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti laikoma ieškovės patirtais nuostoliais. CPK 609 straipsnio 2 dalis nustato, kad vykdymo išlaidų dydį ir paskaičiavimo tvarką nustato sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ieškovė pašto perlaidas 400 Eur sumai atliko pasibaigus raginime sumokėti skolą nustatytam terminui, todėl iš jos pagrįstai išieškotos visos vykdomosiose bylose patirtos vykdymo išlaidos. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad būtent antstolės neveikimas nulėmė papildomą 400 Eur išieškojimą iš jos pensijos, o tai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp antstolio neveikimo ir nuostolių (žalos). Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra tarp papildomo 400 Eur išieškojimo ir pačios apeliantės veiksmų, o ne antstolės veiksmų, kadangi apeliantė veikė savo rizika mokėdama tiesiogiai išieškotojui bei nepateikdama antstolei tinkamų įrodymų, kad įvykdytas būtent tas vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas. Apeliantė nepagrįstai perkelia savo pareigą pateikti įrodymus antstolei dėl tinkamo vykdomojo dokumento vykdymo, nes apeliantė žinojo, jog prasidėjus priverstinio vykdymo procesui pinigai turi būti pervedami į antstolio depozitinę sąskaitą. Joks teisės aktas nenumato antstolei pareigos atlikti apeliantės nurodomus veiksmus, todėl antstolės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, o taip pat, nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeista interesų pusiausvyra. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų dėl turtinės žalos atlyginimo, tai yra, neteisėtų antstolės veiksmų, nuostolių, bei priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir tariamų apeliantės nurodomų nuostolių.

2.2. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnyje nenumatyta, kad antstolis atlygina savo veiksmais padarytą neturtinę žalą.

2.3. Apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina ir tuo pagrindu, kad apeliantė byloje nepateikė įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Argumentas, kad priverstinis išieškojimas sukelia tam tikrus neigiamus padarinius negali būti pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi priverstinis išieškojimas buvo pradėtas dėl pačios apeliantės neveikimo, priimtų teismo sprendimų nevykdymo, o taip pat skolos nesumokėjimo raginime nustatytu terminu. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantės sveikata buvo pablogėjusi dėl bendro pobūdžio susirgimų, bet ne dėl antstolės veiksmų. Taigi, tarp nurodomų neigiamų padarinių ir antstolės veiksmų nėra jokio nei teisinio, nei faktinio priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms nėra visų būtinų atsakomybės sąlygų, tai yra neteisėtų antstolės veiksmų, nuostolių, bei priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir tariamos ieškovės nurodomos partirtos neturtinės žalos.

2.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, kurias turėjo nustatyti tam, kad galėtų teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Apeliantės nesutikimas su teismo išvadomis ir argumentais negali būti laikomas teismo šališkumu. Šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, jog argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad teismas buvo šališkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolės G. Andrijauskienės veiksmų atsižvelgiant į jos kaip valstybės įgalioto asmens pareigas užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą atliekant antstolio funkcijas, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

13. Vykdomoji byla Nr. 0088/15/00595 pradėta 2015 m. liepos 24 d. priėmus vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. A2-6165-528/2013 dėl 153,49 Eur skolos išieškojimo iš D. P. išieškotojui A. P. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00595 b. l. 7).

14. Antstolės G. Andrijauskienės 2015 m. liepos 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 0088/15/00595 S-44587, raginimas Nr. 0088/15/00595 S-44588 per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Nr. 0088/15/00595 S-44589 įteikti ieškovės sesei B. B. adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 3 d. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00595 b. l. 12).

15. Trečiasis asmuo A. P. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo antstolę G. Andrijauskienę, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. gavo 153,49 Eur pašto perlaidą, kuri atitinka skolą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. A2-6165-528/2013 (vykd. bylos Nr. 0088/15/00595 b. l. 13).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 13-15 punkte ištirtus įrodymus, nustatė, kad skola pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. A2-6165-528/2013 sumokėta per raginime nustatytą laikotarpį.

17. Vykdomoji byla Nr. 0088/15/00594 pradėta 2015 m. liepos 24 d. priėmus vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. PK-303-738/2015 dėl 150,00 Eur apeliacinės instancijos išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti, išieškojimo iš D. P. išieškotojui A. P. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00594 b. l. 5).

18. Antstolės G. Andrijauskienės 2015 m. liepos 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 0088/15/00594 S-44591, raginimas Nr. 0088/15/00594 S-44592 per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Nr. 0088/15/00594 S-44593 įteikti ieškovės sesei B. B. adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 3 d. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00594 b. l. 10).

19. Vykdomoji byla Nr. 0088/15/00596 pradėta 2015 m. liepos 24 d. priėmus vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. PK-303-738/2015 dėl 724,05 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš D. P. išieškotojui A. P. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00596 b. l. 9).

20. Antstolės G. Andrijauskienės 2015 m. liepos 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 0088/15/00596 S-44595, raginimas Nr. 0088/15/00596 S-44596 per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Nr. 0088/15/00596 S-44597 įteikti ieškovės sesei B. B. adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 3 d. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00596 b. l. 11).

21. Pinigų perlaidos priėmimo pažymoje nurodyta, kad ieškovė D. P. 2016 m. birželio 2 d. atliko 200,00 Eur perlaidą gavėjui A. P., mokėjimo paskirtyje nurodant: „D. P., vykdomasis raštas Nr. PK-303-738/2015, kad nemirtum badu“ (2 t., b. l. 8) Piniginės pašto perlaidos kvite nurodoma tik perlaidos suma ir pinigų perlaidos gavėjas (1 t., b. l. 50).

22. Pinigų perlaidos priėmimo pažymoje nurodyta, kad ieškovė D. P. 2016 m. birželio 8 d. atliko 200,00 Eur perlaidą gavėjui A. P., mokėjimo paskirtyje nurodant: „D. P., vykdomąjį raštą Nr. 0088/15/00596, pasitaupiau ir siunčiu“ (2 t., b. l. 9). Piniginės pašto perlaidos kvite nurodoma tik perlaidos suma ir pinigų perlaidos gavėjas (1 t., b. l. 50).

23. Informacija apie 2016 m. birželio 2 ir 8 d. atliktas pinigines pašto perlaidas pateikiant piniginių pašto perlaidų kvitus antstolei pateikta 2016 m. birželio 14 d. teikiant prašymą nušalinti antstolę G. Andrijauskienę vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596 (vykd. bylos Nr. 0088/15/00594 b. l. 30).

24. Antstolės G. Andrijauskienės kontoroje 2017 m. lapkričio 16 d. gautas ieškovės D. P. prašymas grąžinti 400 Eur nepagrįstai išieškotų lėšų, nes ji asmeniškai buvo informavusi antstolę apie pašto perlaidas 400 Eur sumai išieškotojui A. P. (vykd. bylos Nr. 0088/15/00596 b. l. 23, 1 t., b. l. 44).

25. Antstolės G. Andrijauskienės 2018 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00594 išieškotojui A. P. pervesta 150 Eur skolos ir antstolei G. Andrijauskienei 98,20 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00596 išieškotojui A. P. pervesta 724,05 Eur skolos ir antstolei G. Andrijauskienei 148,73 Eur vykdymo išlaidų (1 t., b. l. 128).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 17-25 punktuose ištirtus įrodymus, nustatė, kad skola vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596 per raginime nustatytą laikotarpį nebuvo sumokėta ir pradėti skolos priverstinio išieškojimo veiksmai. Ieškovė D. P. 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d., t .y. pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, atliko pinigines pašto perlaidas trečiajam asmeniui A. P. padengiant skolą pagal Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-303-738/2015 išduotus vykdomuosius raštus. Antstolė apie šias aplinkybes informuota 2016 m. birželio 14 d. reiškiant jai nušalinimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

28. Apeliaciniame skunde ieškovė grįsdama antstolės veiksmų neteisėtumą, nurodo, kad antstolė privalėjo imtis veiksmų ir išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su jos atliktomis pašto perlaidomis tiesiogiai išieškotojui, nes CPK 643 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nedraudžia skolininkui atlikti mokėjimus tiesiogiai išieškotojui.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad CPK 643 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nedraudžia skolininkui atlikti mokėjimus tiesiogiai išieškotojui, tačiau pažymi, kad CPK 644 straipsnio 6 punkte įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė duomenis apie 2016 m. birželio 2 ir 8 d. atliktas pinigines pašto perlaidas antstolei pateikė tik 2016 m. birželio 14 d. (žr. nutarties 23 punktą). Apeliacinė instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėti duomenys buvo pateikti ne tikslu įvykdyti CPK 644 straipsnio 6 punkte nustatytą pareigą informuoti antstolę apie vykdomojo dokumento įvykdymą, bet kaip įrodymai pagrindžiantys prašymą nušalinti antstolę. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė tinkamai nesilaikė CPK 644 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos pranešti apie dalies vykdomojo dokumento įvykdymą.

30. Ieškovė nurodo, kad antstolė pati turėjo imtis veiksmų ir išsiaiškinti informaciją apie atliktas pinigines pašto perlaidas 400 Eur sumai išieškotojui A. P., nes šitaip antstolė elgėsi ieškovei atlikus pašto perlaidą vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00595. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje Nr. 0088/15/00595 skolą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą ieškovė sumokėjo per raginime nustatytą terminą, nors ir informacija apie šią aplinkybę buvo pateikta pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus (žr. nutarties 16 punktą). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė pinigines pašto perlaidas atliko jau pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei turėjo būti žinoma pareiga grąžinamą skolą mokėti į antstolės depozitinę sąskaitą. Tai, kad antstolė neatliko veiksmų, kuriuos ieškovė suvokė kaip privalomus atlikti, savaime nereiškia, kad antstolės atlikti veiksmai išieškant visą skolos sumą neatsižvelgiant į sumokėtą skolos dalį buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtinta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į antstolę prašydama suteikti informaciją, ar antstolė išieškodama skolą įvertino pinigines pašto perlaidas išieškotojui, o jei neįvertino, tai kokių įrodymų trūkta. Priešingai, ieškovė vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596 aktyviai reiškė nušalinimus, kurių nepagrįstumą konstatavo teismas (vykd. bylos Nr. 0088/15/00594 b. l. 22-23, 28, 30). Taigi, ieškovė pati tinkamai nevykdė pareigos nedelsiant pranešti antstolei apie dalies vykdomojo dokumento įvykdymą.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš ieškovės pateiktų piniginių pašto perlaidų kvitų antstolė negalėjo nustatyti, jog perlaidos buvo padarytos būtent vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596, kadangi iš šių kvitų nebuvo galima nustatyti, kokias lėšas ir kokiu pagrindu ieškovė pervedė trečiajam asmeniui A. P.. Todėl ieškovei neįvykdžius CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga ir išsiaiškinti priežastis, kodėl antstolė negalėjo nustatyti dalies skolos grąžinimo fakto pagal ieškovės pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių dalies skolos sumokėjimo faktą vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596. Ieškovei neįvykdžius pareigos tinkamai informuoti antstolę ir pateikti dalies skolos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neteisėtų veiksmų išieškant visą vykdomuosiuose dokumentuose nurodytą skolą ir apskaičiuojant vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0088/15/00594 ir Nr. 0088/15/00596 antstolė G. Andrijauskienė neatliko. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent antstolė netinkamai vykdė savo kaip antstolės funkcijas nesilaikydama jos profesinei veiklai taikomų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovės nurodoma 78 Eur turinė žala ieškovei nepadaryta, nes konstatuotas tiek atliktų išieškojimo veiksmų, tiek jų pagrindu apskaičiuotų vykdomųjų išlaidų teisėtumas.

32. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų ir kaltės nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp antstolės veiksmų ir ieškovės patirtų sveikatos sutrikimų, kurie ieškovės teigimu įrodo jos patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindų tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

33. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo argumentus dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja, priimdama sprendimą, neištyrė visų bylos aplinkybių ir rėmėsi išimtinai atsakovės pozicija.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, atkreipė dėmesį į tai, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, jog, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo, atmeta juos kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė kitokias teisines išvadas nei ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė šios civilinės bylos aplinkybes, t.y. tenkinant ieškovės procesinį prašymą išsireikalavo vykdomąsias bylas (1 t., b. l. 60-64), ieškovės nurodomų aplinkybių pagrindu dėl atliktų piniginių pašto perlaidų išreikalavo duomenis iš AB „Lietuvos paštas“ (1 t., b. l. 143-144), kurie patvirtino aplinkybę, jog trečiasis asmuo A. P. gavo ieškovės siųstas pašto perlaidas. Įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas kaip nors kliudė ieškovei įrodinėti ieškinio reikalavimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 68). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (200 Eur) yra gerokai mažesnės nei LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 261,39 Eur (970,30 Eur (2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gana nesudėtingą šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

37. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka patirta 3,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 71), kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei Gitai Andrijauskienei, dirbančiai L. Sapiegos g. 3-4, Kaunas, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,64 Eur (tris eurus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.