Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai D. P., jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Mazur, asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu A. P., jo gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. atiduotas teismui kaltinant, jį kad 2013-09-12 rašytame prašyme ištirti galimą dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą išdėstė įvairias tikrovės neatitinkančias žinias, siekdamas pakenkti privačios kaltintojos – D. P. reputacijai, ją morališkai sužlugdyti, sutrukdyti jai konkurso būdu tapti Kauno Centro poliklinikos direktore, pažeminti ir paniekinti visuomenės akyse, dėl to ji vėliau jautė išankstinį neigiamą konkurso komisijos nusistatymą jos atžvilgiu. D. P. dėl to patyrė moralinį pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, patyčias iš pacientų ir kolegų, pablogėjo jos sveikata ir tokia veika privačiai kaltintojai buvo padaryta 28962 eurų (100 000 Lt) neturtinė žala.

Liudytoja E. A. parodė, kad ji dirba Viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Kai buvo paskelbtas Centro poliklinikos vadovo konkursas, tai tuo metu ėjo teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Ji dalyvavo atrankos komisijoje. Buvo atsižvelgta į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ str. pakeitimus, tam tikrais laikotarpiais, steigėjas- Kauno m. savivaldybė, privalėjo organizuoti konkursus į poliklinikų vadovo pareigas, vadovo-vyriausio gydytojo. Konkursas buvo paskelbtas, buvo patvirtintas komisijos darbo reglamentas ir komisijos sudėtis. Konkurse turėjo dalyvauti du pretendentai – dabartinis Centro poliklinikos direktorius G. A. ir D. P.. Komisijos veiklos reglamente, įsakyme buvo nurodyta komisijos sudėtis, kad konkurso komisijos pareiga patikrinti pretendento gebėjimą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas komisijos narys parengė klausimus, kurie jo nuomone yra pagrindas tikrinti pretendento gebėjimą vykdyti pareigybėse nustatytas funkcijas, parengė klausimus raštu ir šalia to buvo parengtas raštu atsakymas. Konkurse dalyvavo vienas pretendentas. G. A., likus dviems dienoms iki konkurso, pranešė, kad serga ir prašė nukelti konkursą. Komisija pagal patvirtintą konkurso organizavimo tvarką, neturėjo pagrindo nukelti konkurso. Buvo nuspręsta konkursą organizuoti. Konkursas buvo organizuojamas ir dalyvavo viena pretendentė D. P.. Kaip komisijos nariams ar buvo pateiktas koks pareiškimas - dokumentas – liudytoja nežinojo, tačiau iki konkurso likus tam tikram laikui buvo gautas A. P. raštas, kuris buvo adresuotas Administracijos direktoriui, o direktorius rezoliucija nukreipė Teisės skyriaus vedėjui, kadangi Teisės skyriuje jai priskirtas personalo valdymo kuravimas, į šį raštą pareigą atsakyti turėjo ji. Tame rašte buvo nurodyta viena iš aplinkybių, kad Viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėja D. Š.-K. yra suinteresuota konkurso baigtimi, ir kad neva ji proteguoja vieną iš pretendentų. Valstybės tarnautojai turi pareigą vadovautis viešųjų ir privačiųjų interesų suderinimo valstybinėje tarnyboje nuostatomis, todėl atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybes, A. P. buvo parengtas atsakymas. Buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją ir vadovaujantis teisės nuostatomis, buvo nurodyta kas ir kodėl dalyvauja kiekvienoje konkurso stadijoje. D. Š.-K. į komisijos sudėtį nebuvo įtraukta. Reikalavimų neprisimena, pabrėžė, kad tais metais buvo organizuota daugiau nei 200 konkursų ir nėra galimybės prisiminti konkurso organizavimų reikalavimų. Prieš konkursą, konkurso sekretorius, kiekvienam komisijos nariui parengia dokumentų pluoštą pagrindžiančius kandidato atitiktį keliamiems reikalavimams. Kadangi A. P. skunde jau buvo nurodyta, kad ji neatitinka kažkokių reikalavimų, tai komisijos nariai atidžiai vertino būtent pretendentės atitiktį keliamiems reikalavimams. Kiek pamena, dokumentai buvo tvarkingi, buvo visos pažymos iš darboviečių, pagrindžiančios, kad ji atitinka Savivaldybės keliamus reikalavimus postui užimti. Tuo metu jie neturėjo pareigos tikrinti ar visi pateikti dokumentai atitinka registrus, kadangi D. P. nebuvo laimėjusi konkurso. Tačiau, vadovaujantis viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, darbdavys privalo užsiklausti tam tikras institucijas ir visą laiką taip daroma, kai pretendentas yra paskelbtas nugalėtoju. Yra skiriamas tam tikras laikas patikrinti visiems dokumentams ir pagrįsti jų teisingumą. To nebuvo atlikta, kadangi pretendentė nebuvo pripažinta konkurso nugalėtoja. Liudytojos vertinimui A. P. skundas įtakos neturėjo, kadangi ji uždavė pretendentei konkretų klausimą ir laukė konkretaus atsakymo. Liudytoja parašė 5 balus, tai yra vidurkis. Reiškia, kad dalis klausimo buvo atsakyta tinkamai, dalis netinkamai. Tokie raštai, kurie atsiranda prieš konkursą, kažkaip skatina ir komisijos narių atidumą, o ne įtakoja patį vertinimą, bet pati konkurso eiga tada labiau struktūrizuotai yra žiūrima. Liudytoja skundą tyrė pagal savo pareigas. Skundas buvo adresuotas teisės skyriui ir personalo skyriui. Žmonių ratas, žinantis apie tą skundą buvo pakankamai platus. Skundas prie vertinimo medžiagos nebuvo pridėtas. Kadangi liudytoja žinojo apie raštą ir dalyvavo konkurse, jos tai neįtakojo vertinti tiesiogiai atsakymą, bet bendrąja prasme požiūrį, kaip, nuomonę suformavo, kad kažkas tokio vyksta, kad konkurso rezultatai vėliau gali būti apskųsti, kad komisija atidžiau vadovautų, laikytųsi reglamentų, visų nuostatų, nes iš esmės matoma, kad kažkoks konfliktas jau bręsta dar konkursui net neprasidėjus. Institucija, organizuodama konkursus siekia, kad jie vyktų sklandžiai. Vertinimui tas skundas įtakos neturėjo, nes kiekvienas komisijos narys vertina atsakymą, to ko jie tikisi. Atsižvelgiant į tą skundą, į komisijos sudėtį buvo įtrauktas pats administracijos direktorius D. R., kuris turėjo kažkokį susitikimą ir į posėdį vėlavo, visi jo laukė personalo kabinete. Nutarimu yra priimta Sveikatos priežiūros įstaigų vadovo skyrimo organizavimo tvarka, ir ten numatyta sąlyga, kad vadovas į pareigas yra priimamas tik tada, kai gaunamos atitikties pažymos eiti tas pareigas. Jei pažymos yra negaunamos, tai yra numatyta konkreti procedūra ir į pareigas kandidatas yra nepriimamas. Liudytoja negavo nurodymo D. P. vertinti žemesniais balais. Liudytoja vertino bendrą žmogaus suvokimą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios vadybos ir personalo skyriaus 2014-03-05 raštas Nr. 12-4-344 patvirtino, kad konkursas viešosios įstaigos Kauno Centro poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti buvo vykdomas vadovaujantis LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 2 dalimi ir konkurso Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti nuostatais, patvirtintai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A-892., tačiau konkurso laimėtojas išrinktas nebuvo dėl to, kad konkurse dalyvavusi pretendentė egzamino žodžiu metu nesurinko nuostatų 29 punkte nustatyto reikiamo balo (1t., b.l. 43).

Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti nuostatai patvirtina, kad privataus kaltinimo skunde nurodytas konkursas vyko laikantis šių nuostatų reikalavimų. Komisijos posėdžio protokolu nustatyta, kad D. P. egzaminas žodžiu balų vidurkiu įvertintas 3,43, veiklos programa įvertinta 7,29, bendras balų skaičius 10,72 (t.1 b.l. 42-68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja:

Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti tiesioginės tyčios formą. Kaltininkas suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, jis supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios, niekinančios kitą asmenį, ar gali pakirsti pasitikėjimą juo, supranta, kad skleidžia pramanytas žinias ir sąmoningai tai daro.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme, informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito žmogaus garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokios informacijos pobūdį bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Kaltinamasis A. P. savo 2013-09-12 prašyme ištirti galimą dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą, kategoriškai netvirtina, kad D. P. padarė kokius nors nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Iš šio prašymo konteksto, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis prašo ištirti ar jo minimos aplinkybės negali trukdyti pretendentei dalyvauti konkurse į nurodytas pareigas, t.y. ar ji atitinka nuostatų, kuriais vadovaujamasi organizuojant konkursą reikalavimus, ar šios aplinkybės netrukdytų pretendentei ateityje šias pareigas eiti. Kaltinamasis savo prašyme kategoriškai netvirtina jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pažeminti ar paniekinti D. P., ar galinčios pakirsti pasitikėjimą ja, jis tik pateikia savo abejones ar ši pretendentė turi reikiamą darbo stažą, ar ji turi reikiamą darbo patirtį, ar ji tikrai atitinka konkurso reikalavimus ir, jei pretendentė pateikė, jo manymu, neteisingus duomenis apie save, tai kaltinamasis prašo nustatyti ar ji nepateikė galimai suklastotų dokumentų.

Be to, kaltinamasis savo prašyme nurodė informaciją, kad D. Š.-K., kuri, jo manymu, gali turėti įtakos pretendentės D. P. dalyvavimo konkurse rezultatams, yra jos kaimynė, gera pažįstama ir liudytoja jų sūnaus civilinėje byloje, nagrinėjamoje teisme, todėl, kaltinamojo manymu, ši aplinkybė taip pat turėtų būti patikrinta ir įvertinta.

Tokios kaltinamojo prašyme nurodytos abejonės dėl minėtų aplinkybių – dėl galimo darbo stažo neturėjimo, dėl administracinio darbo patirties neturėjimo, dėl pažinties su galimu atrankos komisijos nariu, dėl kaltinamojo abejonių ar visa pretendentės pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra teisinga – negali būti laikoma informacija, turinčia LR BK 154 str. 1d. numatytų būtinųjų požymių – pateiktos informacijos paniekinančio ar pažeminančio pobūdžio, taip pat, kad tokia informacija yra žinomai neatitinkanti tikrovei.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą įžeidimą, tai yra užgaulų žmogaus pažeminimą viešai veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti.

Vertinant įrodymus, galima teigti, kad kaltinamojo veikoje nėra tiesioginės tyčios, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, jam prieinamu būdu tik siekė išreikšti savo abejones ir susirūpinimą tuo, ar tokias labai svarbias pareigas gali užimti asmuo, kuris, jo manymu, neatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų, todėl kaltinamasis tik prašė jo nurodytas aplinkybes patikrinti ir šias abejones išsklaidyti. Tokiu būdu, išreikšdamas savo nuomonę apie pretendentę į atsakingas pareigas, kaltinamasis įgyvendino savo pilietinę, demokratinėje valstybėje garantuojamą teisę, kiekvienam piliečiui įstatymų nustatyta tvarka arba nedraudžiama forma, dalyvauti valstybės valdymo procese ir už tokius savo teisių įgyvendinimo siekius, joks pilietis negali būti persekiojamas, ypač, taikant jam baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas.

Teismas spręsdamas pagrindinį klausimą – ar kaltinamojo veikoje yra privataus kaltinimo skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymiai, vertino liudytojų E. A., A. L., S. M., A. A., D. R. parodymus, kurie vieningai patvirtino, kad jiems, sprendžiant D. P. skyrimo į pretenduojamas pareigas klausimą, kaltinamojo A. P. prašymas neturėjo jokios įtakos, o liudytojai A. L. ir S. M. pareiškė, kad jie apie tokį A. P. prašymą nebuvo girdėję.

Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia teismui neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis A. P., rašydamas privačios kaltintojos skunde nurodytą prašymą, nepadarė veikų, turinčių LR BK 154 str.1d. bei 155 str. 1 d. požymių, todėl LR BPK 303 str.5d., 1p. pagrindu jis išteisintinas.

Kadangi A. P. išteisintinas tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios LR BK 154str. 1d., 155 str. 1d. numatytų nusikaltimų požymių, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl 28962 eurų neturtinės žalos, paliktinas nenagrinėtas. Taip pat neišieškotinos nukentėjusiosios prašomos bylinėjimosi išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.).

Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Išteisinus A. P., atsakomybė už proceso išlaidas tenka privačiam kaltintojui (nukentėjusiajai) D. P.. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatą, iš D. P. A. P. priteistinos proceso išlaidos už advokato pagalbą (LR BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. P. pagal BK BK 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p).

A. P. pagal BK BK 155 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p).

Nukentėjusiosios D. P. pareikštą 28962 eurų (100 000 Lt) civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priteisti iš D. P. 724.05 EUR (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus penkis euro centus) (2500 Lt) A. P., advokatės atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, jo apskundimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.