Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Tokį atleidimą atsakovė vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nurodydama, kad jau pats darbo sutarties pasibaigimo įforminimas neatitiko DK 65 straipsnio 3 dalies nuostatų, nebuvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įsakyme dėl atleidimo Y neįvardijo konkrečių pareigų, kurias atsakovė pažeidė, tik pateikė nuorodą į tarnybinį pranešimą, su kuriuo atleidimo dienai atsakovė net nebuvo supažindinta. Tarnybiniame pranešime išvardinta eilė taisyklių, tvarkų ir normų, kaip registruojami dokumentai ir kaip vykdoma jų registravimo kontrolė dokumentų valdymo sistemoje, kurias, neva, atsakovė pažeidė, ir kad dėl to siūloma nutraukti darbo sutartį su ja. Atsakovė nesutinka su tokia ieškovės pozicija bei su darbo sutarties nutraukimu ir laiko, kad jos atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes visų pirma, jai nebuvo nustatyta pareiga tikrinti EPP bei registruoti per šią sistemą gautus dokumentus dokumentų valdymo sistemoje (DVS). Atsakovė neturėjo tos pačios pareigos, nevykdė tos pačios funkcijos kaip darbuotoja V. T. – registruoti per elektroninių paslaugų portalą gautus dokumentus. Tai, kad būtent V. T. buvo atsakinga už tinkamą registravimo pareigos vykdymą, patvirtino ji pati 2019 m. gegužės 21 d. pateiktame paaiškinime. Pagal susiklosčiusią praktiką, atsakovė pavaduodavo V. T. tik jos oficialaus ilgalaikio laikino nedarbingumo, ilgalaikių atostogų metu ar kitais ypatingais atvejais ir tik tada, kai tai buvo aptariama su V. T. Tuo tarpu, jei ši darbuotoja nebūdavo darbe dėl kitų priežasčių, ji suprasdavo, jog darbo funkcijas turi vykdyti nuotoliniu būdu namuose, kadangi V. T. turėjo prisijungimus prie EPP sistemos. 2019 m. balandžio 15 d. V. T. pasijutus prastai ir ją Y generaliniam direktoriui išleidus į namus, laikino nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad V. T. dirbo, jai buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. balandžio 15 - 16 dienas. Tad nebuvo aptarta ir suderinta, kad ji bus pavaduojama, be to, nebuvo ilgalaikiškumo požymio, neegzistavo jokio teisėto pagrindo skirti ją pavaduojantį žmogų ar pačiai atsakovei pavaduoti dokumentų registratorę tikrinant EPP sistemą bei registruojant dokumentus. Taigi atsakovės įsitikinimu, ji neturėjo nei pareigos tikrinti EPP ir registruoti gautus dokumentus DVS, nei pavaduoti V. T. Atsakovė sutinka su DGK sprendimo išvadomis, jog esant tokiai situacijai, pats darbdavys turi prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes tokiu atveju. Po Y struktūrinės pertvarkos nuo 2019 m. kovo 1 d., atitinkamai pasikeitė ir atsakovės pareigos. Tačiau atsakovė tik gegužės mėnesį buvo supažindinta su naujas pareigas reglamentuojančiais pareiginiais nuostatais, bet ir juose nebuvo nurodyta tikrinti EPP bei registruoti per šį portalą gautus dokumentus DVS. Tik po iškilusio incidento dėl neužregistruotų teismo dokumentų, ėmusis to tyrimo, atsakovė buvo paprašyta peržiūrėti ir tikrinti per EPP gaunamus dokumentus, tačiau anksčiau darbdavys to neprašydavo, tokios atskiros pareigos Ž. N. neturėjo. Atsakovės vertinimu, ieškovė pateikia tik deklaratyvius teiginius, siekdama įrodyti, kad atsakovė turėjo pareigą tikrinti EPP bei registruoti per šią sistemą gautus dokumentus. Vienok, ši pareiga buvo išimtinai priskirta būtent dokumentų registratorei V. T., kuri nebuvo nei laikinai nedarbinga, nei atostogose, todėl buvo atsakinga už tinkamą ir savalaikį šios pareigos vykdymą. Būtent V. T., o ne atsakovės veiksmai (neveikimas, netinkamas, nekokybiškas darbo funkcijų atlikimas) sudaro darbuotojo drausminei atsakomybei taikyti reikalaujamą sąlygų visetą. Atsakovės, kaip darbuotojos, drausminei atsakomybei taikyti pagrindo nėra - neegzistuoja nei viena būtina sąlyga atsakomybės kilimui. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina ir iš jos pareigos kaip vadovės kontroliuoti jos vadovaujamos Dokumentų registravimo ir tvarkymo grupės veiklą, t. y. kad ji turėjo pareigą kontroliuoti kaip V. T. vykdo savo pareigas, tačiau jos nevykdė. Tačiau ieškovė remiasi parieginiais nuostatais, su kuriais atsakovė buvo supažindinta tik 2019 m. gegužės 9 d. ir kurie 2019 m. balandžio viduryje nebuvo parengti, nebuvo įsigalioję. Apie tai atsakovė žinojo, nes pati dalyvavo tų pareiginių nuostatų rengime. Darbdavys visiškai nepagrįstomis ir neteisėtomis priemonėmis siekia įrodyti neegzistuojantį atsakovės darbo pareigų pažeidimą. Be to, atsakovės vertinimu, darbdavys, teigdamas, jog atsakovė nesukontroliavo, kad V. T. tinkamai atliktų savo kaip registratorės funkciją, pateikia nelogišką kontrolės funkcijos interpretavimą, kuris neproporcingai išplečia vadovo pareigas, kad atsakovė, neva, turėtų pertikrinti kiekvieno pavaldinio atliktą darbą. Toks reikalavimas vadovui būtų akivaizdžiai nelogiškas ir neįgyvendinamas, absoliučiai perteklinis. Be to, atsakovė pažymi, kad dokumentai, gauti iš teismo, nebegalėjo būti apskųsti ne todėl, jog 2019 m. balandžio 15 d. jie nebuvo užregistruoti, o todėl, kad 2019 m. balandžio 17 d. V. T. jų nepastebėjo (t. y. jei 2019 m. balandžio 17 d. V. T. būtų tinkamai atlikusi savo tiesiogines pareigas, nebūtų praleistas apskundimo terminas, dokumentas nors ir vėlesne data, tačiau būtų užregistruotas ir jokie neigiami padariniai Y nebūtų kilę).

Dėl ieškovės nurodomų bene trylikos atvejų, kai buvo užfiksuoti V. T. darbo trūkumai, teigiant, jog atsakovė nesiėmė veiksmų, siekiant tokią situaciją ištaisyti, atsakovė atkreipia dėmesį, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas bei pažymi, kad atvejai, V. T. klaidingo, netikslaus ar pavėluoto dokumentų registravimo visada būdavo aptariami, išsiaiškinami. Be to, nurodytais atvejais buvo uždarinėjamos buvusių Y filialų EPP sistemos dėžutės, jungiamos į vieną, ne visų bylų dokumentus V. T. galėjo matyti, bet bendradarbiaujant su buvusių filialų teisininkais buvo stengiamasi kuo geriau administruoti EPP sistemą. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė neatsakingai bei nerūpestingai ėjo savo kaip vadovės pareigas, o kartu ir netinkamai vykdė jai pavaldžių darbuotojų kontrolės funkcijas. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už V. T. padarytą klaidą.

Be to, atsakovė pasisako ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neteisingai sprendė ir padaryto nusižengimo sunkumo kvalifikavimą. Atsakovės nuomone, jei darbdavys manė, jog V. T. dirbo netinkamai, galėjo inicijuoti procesus dėl jos darbo pareigų pažeidimų, tačiau to nedarė. Po iš teismo gautų dokumentų neužregistravimo, darbdavys su ja nenutraukė darbo sutarties, bet priešingai, atsakovės žiniomis, ši darbuotoja laimėjo atrankos konkursą į direktoriaus padėjėjos vietą. Atsakovės požiūriu, darbdavys savo darbuotojams taiko dvigubus standartus, kas dar kartą patvirtina, kad ieškovė nesąžiningai ir formaliai vykdė DK 58 straipsnio 1 dalimi darbdaviui suteiktą teisę atleisti darbuotoją iš darbo bei sukėlė diskriminaciją dėl skirtingų pasekmių atsakovės ir V. T. atžvilgiu taikymo. Atsakovė taip pat remiasi 2018 m. liepos 17 d. asmenine ataskaita, kurioje buvo vertinama jos kaip vadovės kompetencija, visi jos gebėjimai buvo įvertinti labai gerai. Atsakovė, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, prašė priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą, tą patį reikalavimą palaikė ir atsiliepime į ieškinį, nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad, neva, nepagrįstai jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o darbo teisės normų ar susitarimų nustatytais atvejais - ir baudas ar delspinigius. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu darbuotojui yra priteisiama neturtinė žala. Pagal civilinę teisę, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos (2006 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006). Todėl būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Kadangi darbdavys elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai atleido atsakovę iš darbo, jai turi būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Prašo atmesti Y ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (el.b.l.1-16, t.III).

Atsakovė (jos atstovas advokatas T.Bagdanskis), be kita ko, prašo skirti ieškovės atstovei S.Stanevičiūtei baudą už teismo klaidinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neteisingai nurodant faktus dėl V. T. išleidimo namo, jai taikytos atsakomybės ir turėtų internetinių prisijungimų.

Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, iš darbo ginčų komisijos išreikalauta darbo byla, nustatyta, jog atsakovė pas ieškovę dirbo 2004 m. spalio 25 d. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuo 2012 m. spalio 1 d. atsakovė pradėjo eiti Raštinės vedėjos pareigas. 2018 m. spalio 31 d. pasiūlymu dėl darbo sutarties sąlygų keitimo atsakovei, atsižvelgiant į naują Y struktūrą, buvo pasiūlyta nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbti pakeistomis darbo sąlygomis Dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų registravimo ir tvarkymo grupės vadovės pareigose. Nuo 2019 m. kovo 1 d. atsakovė buvo perkelta į minėtas pareigas (el.b.l.17-33, t.III). Darbo sutartis nutraukta 2019 m. balandžio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), remiantis 2019-06-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. N. darbo sutarties nutraukimo“ (el.b.l.31, t.III).

2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Vilniaus darbo ginčų komisija nutarė pripažinti Ž. N. atleidimą iš darbo Y 2019-06-19 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d., neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp Ž. N. ir Y nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 str. 6 d.; išieškoti atsakovės naudai iš ieškovės 12 197,64 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijos; išieškoti atsakovės naudai iš ieškovės 5 252,58 Eur neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki Vilniaus DGK sprendimo priėmimo dienos bei po 97,27 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; išieškoti atsakovės naudai iš Y 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el.b.l.151-159, t.II).

Byloje nustatyta, dėl ko tarp šalių nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 15 d. atsakovės vadovaujamos Dokumentų registravimo ir tvarkymo grupės darbuotoja dokumentų registratorė V. T., būdama atsakinga už EPP sistemos tikrinimą ir per ją gautų dokumentų registravimą Y dokumentų valdymo sistemoje (DVS), informavo atsakovę, kad ji blogai jaučiasi ir ją ieškovės generalinis direktorius išleido eiti į namus. V. T. darbe nebuvo pusę balandžio 15 dienos ir visą balandžio 16 dieną. Teismas pažymi, kad tos aplinkybės, ar V. T. savo vadovę apie išėjimą namo informavo tiesiogiai žodžiu, ar telefonu, bylai reikšmės neturi, svarbu, kad V. T. buvo išleista iš darbo darbdavio administracijos, konkrečiu atveju, generalinio direktoriaus sutikimu. Nebuvimo darbe metu 2019 m. balandžio 15 - 16 dienomis V. T. nebuvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. 2019 m. balandžio 17 d. V. T. grįžo į darbą, vykdė savo pareigas, registravo naujus dokumentus, bei peržiūrėjo 2019 m. balandžio 15 - 16 dienomis per EPP gautus dokumentus ir juos užregistravo, išskyrus, kaip vėliau buvo nustatyta, iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. gautus 2019 m. balandžio 10 d. teismo preliminarų sprendimą ir 2019 m. balandžio 15 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

Faktas, kad iš Vilniaus apygardos teismo gauti per EPP dokumentai nebuvo užregistruoti gavimo Y dieną paaiškėjo, kai 2019 m. gegužės 15 d. EPP sistemą tikrino Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus teisininkas ir tada pastebėjo, kad 2019 m. balandžio 10 d. buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-3060-431/2019, kuriuo patenkintas UAB „Midas Marketing“ ieškinys ir solidariai iš Y, E. A., P. Š. priteista 174542,21 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 359 732,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-10 iki teismo sprendimo įvykdymo, bei lygiomis dalimis po 380,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. gegužės 15 d. minėtas preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo. Nurodytą informaciją gavusi iš teisininko, Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. M. elektroniniu paštu kreipėsi į darbuotoją V. T. situacijos išsiaiškinimui. 2019 m. gegužės 16 d. Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. M. dėl netinkamo dokumentų registravimo funkcijos vykdymo tarnybiniu pranešimu informavo ieškovės generalinį direktorių. Aiškindama situaciją, J. M. nurodė, kad V. T. jai paaiškino, kad balandžio 15 – 16 dienomis ją pavadavo Ž. N. Tuo pačiu tarnybiniu pranešimu vadovas informuotas apie daugiau atvejų, kai dokumentai nebuvo užregistruoti, buvo užregistruoti pavėluotai ar klaidingai (darbo bylos l. 105-106).

2019 m. gegužės 21 d. Y Prevencijos departamento vadovas kreipėsi į atsakovę tarybiniu pranešimu, prašydamas paaiškinti dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, kad svarbūs įmonei dokumentai nebuvo užregistruoti. 2019 m. gegužės 21 d. atsakovė pateikė detalų paaiškinimą, kaip registruojami iš teismo gaunami dokumentai (darbo bylos l.17, 103-104).

Be to, aiškinantis situaciją, byloje esantis V. T. paaiškinimas dėl susidariusios situacijos patvirtina, kad ji 2019 m. balandžio 17 d. grįžusi į darbą atliko savo tiesiogines pareigas ir užregistravo dokumentus, kurie buvo gauti per EPP už dvi dėl prastos savijautos praleistas darbo dienas. Nurodė, kad esant dideliam darbo krūviui, įvyko žmogiškoji klaida ir ji praleido vieno dokumento užregistravimą (el.b.l.37, t.III). Kaip matyti, V. T. pripažino, kad gauti iš teismo dokumentai būtent dėl jos klaidos nebuvo užregistruoti DVS.

2019 m. birželio 14 d. Valstybės įmonės Y Prevencijos departamentas įmonės generaliniam direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą su detalia situacijos analize, siūlydamas parengti įsakymą dėl Ž. N. padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kartu įspėjant, kad darbo sutartis su Ž. N. bus nutraukta DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tą pačią dieną, remdamasis šiuo tarnybiniu pranešimu, įmonės generalinis direktorius priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su Ž. N. nutraukimo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu (el.b.l.31, t.III). Su tarnybiniu pranešimu atsakovė iki atleidimo nebuvo supažindinta, kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, ji su juo buvo supažindinta tik 2019 m. birželio 15 d. (t. y. po įsakymo dėl jos atleidimo priėmimo) jai pačiai to pareikalavus.

Darbo sutartis nutraukta 2019-06-14 darbdavio įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2019 m. birželio 19 dieną pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį – darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (el.b.l.32, t.II).

Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį yra arba vienkartinis šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, arba pakartotinis darbo pareigų pažeidimas, padarytas laikotarpiu per paskutinius dvylika mėnesių nuo paskutinio padaryto tokio paties darbo pareigų pažeidimo. DK 58 str. 3 d. nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos (DK 58 str. 3 d. 7 p.).

Darbo pareigų pažeidimą įvardyti kaip šiurkštų galima tik atsižvelgus į jo padarymo aplinkybių visetą – kokio pobūdžio pažeidimas, kokios kyla pasekmės dėl padaryto pažeidimo ir pan. Pagal DK 58 str. 5 d., sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai, peržengdama protingumo ir sąžiningumo principų ribas, taikė neadekvačiai griežtą sankciją, piktnaudžiaujant savo padėtimi, kaip juridinis asmuo, darbdavys, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų įvertinimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai visos faktinės aplinkybės rodo, jog už svarbaus teisminio dokumento neužregistravimą yra atsakinga V. T., kuri ir pati pripažino padariusi žmogišką klaidą, dėl didelio darbo krūvio neužregistravusi Vilniaus apygardos teismo preliminaraus teismo sprendimo.

Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė turėjo pareigą tikrinti EPP bei registruoti per šią sistemą gautus dokumentus DVS, su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, nes, kaip nustatyta atsakovės paaiškinimais apie savo pareigas ir vykdytas funkcijas, bei pagal dokumentų registravimo ir tvarkymo grupės darbuotojų pareigų pasiskirstymą, ji dokumentų registravimo EPP neatlikinėjo, nebent, kaip pati nurodė, būdavo tokie susitarimai dėl pavadavimų atostogų laikotarpiais. Ginčo atveju, jokio pavadavimo nustatyta nebuvo, grįžusi po dviejų dienų V. T. suregistravo visus dokumentus.

Įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes ir Y galiojusią dokumentų registravimo tvarką, nusistovėjusią praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovei Ž. N. nebuvo nustatyta pareigos pertikrinti elektroninių dokumentų valdymo sistemą, EPP sistemą dar kartą po to, kai dokumentų registratorė tai jau atliko. Niekur nereglamentuota dvigubos kontrolės funkcija registruojant dokumentus, gautus per EPP. Tokia tvarka būtų ir nelogiška, bei visiškai nesuderinama su darbuotojams tenkančio ir taip didelio krūvio papildomom darbo sąnaudom. Kaip minėta, darbuotoja V. T. balandžio 15 – 16 dienomis iš darbo buvo išleista administracijos sutikimu, jokio nedarbingumo pažymėjimo ji neturėjo, apie pavadavimą jos nebuvimo metu įrodymų nėra pateikta. Be to, tos aplinkybės, kad ji grįžus balandžio 17 d. suregistravo visus per balandžio 15 – 16 dienas gautus dokumentus taip pat rodo, kad nuo darbo pareigų ji atleista nebuvo. Kaip ir pati vėliau pripažino, vieno dokumento iš daugybės neužregistravimas buvo jos žmogiška klaida.

Sprendžiant, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, būtina analizuoti darbuotojo pareigų turinį. DK nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, viena iš jų - tiksliai ir laiku vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Nevykdymas darbdavio teisėto reikalavimo vertintinas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas, o nevykdydamas neteisėto reikalavimo darbo drausmės nepažeidžia ir negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Jei darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalios pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, ar tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagristu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).

Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė pažeidė savo pareigas, nepateikė aiškios nuorodos į pareigines nuostatas, pagal kurias atsakovei būtų nustatyta pareiga tikrinti EPP bei registruoti gautus elektroninius dokumentus. Iš visų įrodymų darytina išvada, kad funkcija tikrinti EPP sistemą ir registruoti per ją gautus dokumentus DVS buvo priskirta ne atsakovei kaip grupės vadovei, o šios grupės darbuotojai V. T. - dokumentų registratorei, kuri į Y ir buvo priimta šių funkcijų atlikimui. Dokumentų registratoriaus pareiginiai nuostatai įtvirtina, kad: (6.6 p.) dokumentų registratorius administruoja Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą bei vykdo dokumentų registravimą, nukreipimą, ir tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos ir Įmonės norminių aktų reikalavimus (6.1 p.). Tai, kad būtent V. T. buvo atsakinga už tinkamą šios pareigos vykdymą patvirtinta ir pati dokumentų registratorė 2019 m. gegužės 21 d. pateiktame paaiškinime, nurodydama, kad grįžusi į darbą atliko savo tiesiogines pareigas ir užregistravo dokumentus, kurie buvo gauti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Pažymėtina, kad ieškovė į bylą teikė kelis variantus pareiginių nuostatų, tiek galiojusių iki 2019 m. atliktos įmonės pertvarkos, tiek parengtų įmonės atitinkamų pareigybių naujam pareigų reglamentavimui, vienus nuostatus teikdama be parašų, kitus jau su parašais (kaip pvz., 2017-05-05 patvirtinti raštvedžio pareiginiai nuostatai su V. T. parašu be datos). Pripažintina, kad pati ieškovė kaip darbdavys nėra tinkamai organizavusi nei atitinkamų pareigybių nuostatų parengimo ir įforminimo bei darbuotojų supažindinimo su jais, nei pačios darbo organizavimo tvarkos. Dėl to, atkreiptinas dėmesys ir į byloje atstovavusias ieškovės atstoves, kurios, kaip pažymėjo atsakovės atstovas, teikė prieštaringus paaiškinimus darbo ginčų komisijoje ir teisme, negalėdamos išgryninti ieškovės pozicijos dėl atsakovės atsakomybės nustatymo įmonės lokaliniuose aktuose, taip pat ir dėl V. T. atsakomybės dėl padaryto pažeidimo neužregistruojant įmonei svarbių dokumentų. Darbo ginčų komisijos yra pažymėta, kad V. T. buvo skirtas įspėjimas, teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, kad nuobauda jai buvo skirta dėl kito atvejo. Rašytinių įrodymų apie V. T. skirtą nuobaudą dėl kokio nors pažeidimo apskritai nėra.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės atžvilgiu darbdavys pasielgė itin grubiai, nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas savo teise ir padėtimi, kadangi priėmęs V. T. veiksmais padarytą pažeidimą jį pripažino kaip žmogišką klaidą, o Ž. N. skyrė neproporcingai diskriminacinę griežčiausią nuobaudą. Taigi, pripažintina, kad darbdavys dviejų darbuotojų atžvilgiu elgėsi itin neproporcingai, diskriminuodamas atsakovę, skirdamas jai pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo (kaip minėta, nebuvus tam pagrindo, nes pareigos pertikrinti užregistruotus dokumentus atsakovei numatyta nebuvo), o V. T., tiesiogiai padariusiai pažeidimą ir tai pripažinusiai, neskirdamas jokios nuobaudos.

Teismas, remdamasis darbo ginčų komisijos medžiaga, sutinka su Komisijos sprendime akcentuotomis aplinkybėmis, jog esant situacijai, kai pats darbdavys toleruoja atvejus, kai darbuotojas, nesikreipęs į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, neatvyksta į darbą, nesant numatytos įmonės vidinės tvarkos, pats darbdavys ir turi prisiimti atsakomybę už su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Be kita ko, kaip nurodė atsakovė, ir iš esmės ieškovės atstovės to nepaneigė, kad V. T., priklausydama atsakovės vadovaujamai grupei (kurios darbuotojos sėdi darbo vietose vienoje ar gretimose patalpose, kartu), dėl atsakovei – grupės vadovei nežinomų priežasčių buvo perkelta sėdėti prie generalinio direktoriaus kabineto, ir atsakovė apie V. T. išleidimą gydytis namo buvo informuota jau post factum, t.y. V. T. jos leidimo neprašė, kaip ir nesitarė dėl balandžio 15 d. ir 16 d. pavadavimo, bei tokio pavadavimo nebuvo įforminta jokiu įmonės aktu. Šie faktai taip pat rodo darbdavio palankumą V. T., kaip ir prieš tai minėta pozicija dėl visiškai neadekvataus situacijos vertinimo ir kaltųjų pripažinimo dėl reikšmingų dokumentų neužregistravimo. Juk iš teismo gauti dokumentai, sprendimas nebuvo apskųstas ne dėl neužregistravimo 2019 m. balandžio 15 d., bet dėl 2019 m. balandžio 17 d. grįžusios V. T., registravusios balandžio 15 - 16 dienomis gautus dokumentus, jų nepastebėjimo ir neužregistravimo, kai visus kitus dokumentus užregistravo. Būtent V. T. netinkamai įvykdė savo pareigas. Priežastinis ryšys egzistuoja tarp V. T. veiksmų ir pasekmių, o ne tarp Ž. N. Be kita ko, priežastinis ryšys su ieškovei padaryta žala yra apskritai pernelyg nutolęs, kadangi būtinybę įvykdyti teismo sprendimą sieti su savo darbuotojų veiksmais (jei preliminarų teismo sprendimą ieškovė būtų apskundusi, neva, nebūtų kilę pareigos sumokėti nurodytas sumas kreditoriui), nėra pagrindo.

Ieškovo generalinis direktorius 2019 m. birželio 14 d. priėmė įsakymą „Dėl Ž. N. informavimo ir darbo sutarties nutraukimo“. Šiame įsakyme darbdavys nurodė, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei darbo sutartis su ja yra nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).

DK 65 straipsnio 3 dalis nurodo, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Pažymima, kad pagal DK 58 straipsnio 3 dalį, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma aibė neteisėtų veiksmų, t. y.: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijoje įsakyme buvo nurodyta tik straipsnio dalis, tačiau nedetalizuojamas konkretus punktas, nurodantis konkretų darbo pareigų pažeidimą. Pripažintina, kad priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo, buvo pažeista ir įstatymuose nurodyta tvarka dėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įforminimo (nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas - konkretus DK 58 str. 3 d. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovę iš darbo darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, atsakovė nepageidauja būti grąžinta į darbą, teismas taiko DK 218 str. 4 d., pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą neturtinę žalą. Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Pagal į bylą teismui ieškovo pateiktą pažymą apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, atsakovės Ž. N. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 97,27 Eur (el.b.l.115, t.II). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienos), sudaro 2032,94 Eur.

Taigi, atsakovei Ž. N. iš ieškovo priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikštos laiką yra 13 462,15 Eur (6 mėn. x 2032,94 Eur + 97,27 Eur x 13 d.d.) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. birželio 19 d., priteistina po 97,27 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.